B. T. pagal BK 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-197-387/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-6-00001-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7;2.8.9.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio, Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas) ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo B. T. nuteista dėl keturiasdešimt keturių nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje, dėl kiekvienos iš dvidešimt vienos nusikalstamos veikos, padarytos nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2011 m. balandžio 8 d., taikant 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją, skiriant po 50 MGL (po 1883 Eur) dydžio baudą;

dėl kiekvienos iš dvidešimt trijų nusikalstamų veikų, padarytų nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. balandžio 17 d., taikant 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakciją, skiriant po 250 MGL (po 9415 Eur) dydžio baudą.

Paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė B. T. paskirta 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys). Į atliktą bausmę įskaityta B. T. laikinojo sulaikymo trukmė – viena diena (2012 m. gruodžio 12 d.), tai atitinka 2 MGL dydžio baudą.

B. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, atimant jai teisę dvejus metus po šio nuosprendžio įsiteisėjimo užsiimti nekilnojamojo turto vertintojo veikla (BK 682 straipsnis).

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistos J. T. ir D. S., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 1 d. nuosprendis, kuriuo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis ir priimtas naujas nuosprendis:

J. T. ir D. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu išteisintos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip nepadariusios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

B. T. nuteista dėl keturiasdešimt keturių nusikalstamų veikų, nustatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, dėl kiekvienos iš dvidešimt vienos nusikalstamos veikos, padarytos nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2011 m. balandžio 8 d., taikant 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją, skiriant po 50 MGL (po 1883 Eur) dydžio baudą; dėl kiekvienos iš dvidešimt trijų nusikalstamų veikų, padarytų nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. balandžio 17 d., taikant 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakciją, skiriant po 250 MGL (po 9415 Eur) dydžio baudą.

Paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė B. T. paskirta 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Į atliktą bausmę B. T. įskaityta laikinojo sulaikymo trukmė – viena diena (2012 m. gruodžio 12 d.), tai atitinka 2 MGL dydžio baudą.

B. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, atimant jai teisę dvejus metus po šio nuosprendžio įsiteisėjimo užsiimti nekilnojamojo turto vertintojo veikla (BK 682 straipsnis).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu B. T. buvo nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su J. T. ir D. S., laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2012 m. balandžio 17 d. suklastojo keturiasdešimt keturis dokumentus, t. y. B. T. vadovaujamos įmonės UAB „R“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), kuri teikė, be kita ko, nekilnojamojo turto vertinimo paslaugas, Vilniaus biuro patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turto vertintojo asistente dirbusi J. T., susitarusi su įvairių įmonių, kaip turto vertinimo užsakovių, vardu veikusiais asmenimis dėl žemės sklypų vertinimo žymiai didesne kaina, nei jie buvo verti, šiems teikiant žemės sklypų vertinimui reikalingus dokumentus, kartu su UAB „R“ verslo vertintojo asistente dirbusia D. S. bei vienintele tuo metu turto vertintojo kvalifikaciją turėjusia UAB „R“ direktore B. T. bendromis pastangomis parengė iš viso keturiasdešimt keturias nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, kuriose buvo nurodytos žinomai neteisingos – daug kartų didesnės nei tuo metu rinkoje dominavusios – žemės sklypų rinkos vertės, nustatytos tiek masinio, tiek ir individualaus žemės sklypų vertinimo metu. J. T. ir B. T. parengtas vertinimo ataskaitas pasirašydavo, B. T. jas patvirtindavo UAB „R“ antspaudu, po to J. T. jas perduodavo minėtiems įmonių užsakovių vardu veikusiems asmenims. Taip B. T. kartu su J. T. ir D. S. sukūrė, o J. T. realizavo keturiasdešimt keturis žinomai suklastotus, t. y. melagingo turinio, dokumentus – nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas:

1.1. 2010 m. liepos 9 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/07/09-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Karažiskių k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 365 000 Lt (684 951 Eur), nors 2010 m. liepos 9 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 74 000 Lt (21 432 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar du kartus – Nr. 28 ir Nr. 34);

1.2. 2010 m. liepos 9 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/07/09-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Slabados k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 415 000 Lt (699 432 Eur), nors 2010 m. liepos 9 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 73 700 Lt (21 345 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar du kartus – Nr. 27 ir 31);

1.3. 2010 m. rugpjūčio 3 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/08/03-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Karapolio k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 396 000 Lt (396 490 Eur), nors 2010 m. rugpjūčio 3 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 47 308 Lt (13 701 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar du kartus – Nr. 26 ir 33);

1.4. 2010 m. rugsėjo 20 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/09/20-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Jurgionių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 082 200 Lt (313 427 Eur), nors 2010 m. rugsėjo 20 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė yra 15 500 Lt (4489 Eur);

1.5. 2010 m. rugsėjo 20 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/09/20-03, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Bakaloriškių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 962 000 Lt (568 234 Eur), nors 2010 m. rugsėjo 20 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 21 895 Lt (6341 Eur);

1.6. 2010 m. rugsėjo 20 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/09/20-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Jurgionių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 306 000 Lt (378 244 Eur), nors 2010 m. rugsėjo 20 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 13 400 Lt (3881 Eur);

1.7. 2010 m. rugsėjo 29 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/09/29-03, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Bakaloriškių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 015 000 Lt (293 964 Eur), nors VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 11 000 Lt (3186 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar vieną kartą – Nr. 24);

1.8. 2010 m. rugsėjo 29 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/09/29-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Jurgionių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 060 000 Lt (306 997 Eur), nors 2010 m. rugsėjo 29 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 10 400 Lt (3012 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar vieną kartą – Nr. 43);

1.9. 2010 m. rugsėjo 28 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/09/28-04, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Jurgionių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 002 000 Lt (290 199 Eur), nors 2010 m. rugsėjo 28 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 10 900 Lt (3157 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar vieną kartą – Nr. 23);

1.10. 2010 m. spalio 1 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/10/01-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Dusmenėlių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 113 000 Lt (322 347 Eur), nors 2010 m. rugpjūčio 3 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 10 900 Lt (3157 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar vieną kartą – Nr. 42);

1.11. 2010 m. lapkričio 16 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/11/16-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., Slabados k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 563 000 Lt (452 676 Eur), nors 2010 m. lapkričio 16 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 76 525 Lt (22 163 Eur);

1.12. 2010 m. lapkričio 9 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/11/09-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., Makutiškių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 241 000 Lt (649 038 Eur), nors 2010 m. lapkričio 9 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 83 100 Lt (24 067 Eur);

1.13. 2010 m. gruodžio 10 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/12/10-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių Vilniaus r. sav., Valasoniškių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus r. sav., Jurgionių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra ir rinkos vertė yra 589 000 Lt (170 586 Eur), nors 2010 m. gruodžio 10 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė yra 1600 Lt (463 Eur), o 2010 m. gruodžio 8 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 22 600 Lt (6545 Eur) (šie sklypai buvo vertinti dar vieną kartą – Nr. 25);

1.14. 2010 m. gruodžio 10 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/12/10-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Bičiūnų k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 260 000 Lt (364 921 Eur), nors 2010 m. gruodžio 8 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio sklypo vidutinė vertė 10 000 Lt (2896 Eur) (šie sklypai buvo vertinti dar vieną kartą – Nr. 30);

1.15. 2010 m. gruodžio 7 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/12/07-04, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Tiltų k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 429 000 Lt (703 487 Eur), nors 2010 m. gruodžio 7 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 25 200 Lt (7298 Eur);

1.16. 2010 m. gruodžio 7 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/12/07-03, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių Vilniaus r. sav., Visalaukės I k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus r. sav., Valasoniškių vs., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertės yra atitinkamai 1 057 000 Lt (306 128 Eur) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1 145 000 Lt (331 615 Eur) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nors 2010 m. gruodžio 7 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašuose – pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 76 700 Lt (22 214 Eur), o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 39 200 Lt (11 353 Eur);

1.17. 2010 m. gruodžio 7 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/12/07-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Juodaklonio k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 253 000 Lt (652 514 Eur), nors 2010 m. gruodžio 7 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 14 100 Lt (4084 Eur);

1.18. 2010 m. gruodžio 7 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/12/07-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Elektrėnų sav., Navasiolkų k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 342 000 Lt (678 290 Eur), nors 2010 m. gruodžio 7 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 11 228 Lt (3252 Eur);

1.19. 2011 m. sausio 13 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/01/13-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių Trakų r. sav., Miglinų k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir Trakų r. sav., Užilgių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė yra 2 275 000 Lt (658 886 Eur), nors 2011 m. sausio 6 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 11 900 Lt (3446 Eur), o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 19 600 Lt (5677 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar vieną kartą – Nr. 41);

1.20. 2011 m. sausio 13 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/02/07-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių Trakų r. sav., Bijūnų k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir Trakų r. sav., Užilgių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė yra 2 028 000 Lt (587 349 Eur), nors 2011 m. sausio 6 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašuose – pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 16 900 Lt (4895 Eur), o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 13 052 Lt (3780 Eur) (šie sklypai buvo vertinti dar vieną kartą – Nr. 39);

1.21. 2011 m. balandžio 8 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/04/08-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių Trakų r. sav., Gruožininkų k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini)ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė yra 1 008 000 Lt (291 937 Eur), nors 2011 m. balandžio 8 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašuose – pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 5100 Lt (1477 Eur), o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 1700 Lt (492 Eur) (šie sklypai buvo vertinti dar vieną kartą – Nr. 32);

1.22. 2011 m. rugsėjo 29 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/09/29-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Rūdiškių sen., Aluonos k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 717 000 Lt (207 658 Eur), nors 2011 m. rugsėjo 28 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 14 000 Lt (4055 Eur);

1.23. 2011 m. rugsėjo 26 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/09/26-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Onuškio sen., Jurgionių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 005 000 Lt (291 068 Eur), nors 2011 m. rugsėjo 26 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 10 900 Lt (3157 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas – Nr. 9);

1.24. 2011 m. rugsėjo 26 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/09/26-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Onuškio sen., Bakaloriškių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 017 000 Lt (2 246 025 Eur), nors 2011 m. rugsėjo 26 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 11 000 Lt (3186 Eur) (šis sklypas jau vertintas – Nr. 7);

1.25. 2011 m. rugsėjo 26 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/09/26-03, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių Vilniaus r. sav., Valasoniškių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus r. sav., Jurgionių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra vertė yra 590 000 Lt (170 876 Eur), nors 2011 m. rugsėjo 26 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašuose – pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 22 600 Lt (6545 Eur), o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 1600 Lt (463 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar vieną kartą – Nr. 42);

1.26. 2011 m. rugsėjo 29 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/09/29-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Karapolio k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 399 000 Lt (405 178 Eur), nors 2011 m. rugsėjo 29 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 47 308 Lt (13 701 Eur) (šis sklypas buvo dar du kartus vertintas – Nr. 3 ir Nr. 33);

1.27. 2011 m. rugsėjo 30 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/09/30-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Rūdiškių sen., Slabados k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 417 000 Lt (700 012 Eur), nors 2011 m. rugsėjo 30 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 73 700 Lt (21 345 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar du kartus – Nr. 2 ir Nr. 31);

1.28. 2011 m. rugsėjo 30 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/09/30-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Rūdiškių sen., Karažiškių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 366 000 Lt (685 241 Eur), nors 2011 m. rugsėjo 30 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 74 000 Lt (21 432 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar du kartus – Nr. 1 ir Nr. 34);

1.29. 2012 m. vasario 13 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/02/13-04, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Rūdiškių sen., Markūnų k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 963 000 Lt (278 904 Eur), nors 2012 m. vasario 13 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 22 700 Lt (6574 Eur);

1.30. 2012 m. vasario 13 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/02/13-05, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Onuškio sen., Bičiūnų k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 254 000 Lt (363 184 Eur), nors 2012 m. vasario 13 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 9500 Lt (2751 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas – Nr. 14);

1.31. 2012 m. vasario 13 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/02/13-06, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Rūdiškių sen., Slabados k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 419 000 Lt (700 591 Eur), nors 2012 m. vasario 13 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vertė 73 700 Lt (21 345 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas du kartus – Nr. 2 ir Nr. 27);

1.32. 2012 m. vasario 13 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/02/13-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių Trakų r. sav., Gruožininkų k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir unikalus numeris 7934-0001-0404, bendra rinkos vertė yra 1 004 000 Lt (290 778 Eur), nors 2012 m. vasario 13 d. VĮ Registrų centro išrašuose – pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 5100 Lt (1477 Eur), o žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 1700 Lt (492 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas – Nr. 21);

1.33. 2012 m. vasario 13 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/02/13-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Karapolio k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 397 000 Lt (404 599 Eur), nors 2012 m. vasario 13 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 47 308 Lt (13 701 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas du kartus – Nr. 3 ir Nr. 26);

1.34. 2012 m. vasario 13 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/02/13-03, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Rūdiškių sen., Karažiškių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 370 000 Lt (686 399 Eur), nors 2012 m. vasario 13 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 74 000 Lt (21 432 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas – Nr. 28);

1.35. 2012 m. kovo 7 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/07-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Onuškio sen., Gineitiškių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 500 000 Lt (434 430 Eur), nors 2012 m. kovo 7 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 17 400 Lt (5039 Eur);

1.36. 2012 m. kovo 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/27-05, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Kęstučių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 565 000 Lt (163 635 Eur), nors 2012 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 3900 Lt (1130 Eur);

1.37. 2012 m. kovo 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/27-06, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Onuškio sen., Vieštartonių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 906 000 Lt (262 396 Eur), nors 2012 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 15 500 Lt (4489 Eur);

1.38. 2012 m. kovo 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/27-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Onuškio sen., Pasamavio k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 049 000 Lt (303 811 Eur), nors 2012 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 18 100 Lt (5242 Eur);

1.39. 2012 m. kovo 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/27-07, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių Trakų r. sav., Bijūnų k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir Trakų r. sav., Užilgių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė yra 2 034 000 Lt (58 909 Eur), nors 2012 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašuose – pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 12 800 Lt (3707 Eur), o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 21 952 Lt (6358 Eur) (šie sklypai jau buvo vertinti – Nr. 20);

1.40. 2012 m. kovo 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/27-04, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Onuškio sav., Kęstučių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 603 000 Lt (174 641 Eur), nors 2012 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 4100 Lt (1187 Eur);

1.41. 2012 m. kovo 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/27-08, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių Trakų r. sav., Miglinų k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir Trakų r. sav., Užilgių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra vertė yra 2 284 000 Lt (661 492 Eur), nors 2012 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašuose – pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 9100 Lt (2636 Eur), o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 41 200 Lt (11 932 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas – Nr. 19);

1.42. 2012 m. kovo 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/27-03, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Onuškio sen., Dusmenėlių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 122 000 Lt (324 954 Eur), nors 2012 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 10 900 Lt (3157 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas – Nr. 10);

1.43. 2012 m. kovo 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/27-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., Onuškio sen., Jurgionių k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 064 000 Lt (308 156 Eur), nors 2012 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 9900 Lt (2867 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas – Nr. 8);

1.44. 2012 m. balandžio 17 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/04/12-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., Medininkų sen., Juozapinės k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 213 000 Lt (640 929 Eur), nors 2012 m. balandžio 12 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 82 200 Lt (23 807 Eur).

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios B. T. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad tik B. T. turėjo teisę verstis nekilnojamojo turto objektų vertinimu, tik ji galėjo apskaičiuoti objekto vertę ir surašyti vertinimo išvadą kaip turto vertintoja, t. y. tik jos išvada galėjo būti vertinama kaip kompetentingo subjekto padarytas vertinimas. Kitos dvi kaltinamosios – J. T. ir D. S. UAB „R“ dirbo turto vertintojo asistentėmis ir negalėjo savarankiškai spręsti turto vertinimo klausimų. Visos trys kaltinamosios nurodė tas pačias aplinkybes: J. T. priiminėjo užsakymus dėl nekilnojamojo turto objektų vertinimo, persiųsdavo užsakymus D. S., kuri pagal šabloną rinko vertinamą objektą apibūdinančius duomenis ir palyginamuosius pavyzdžius. Visa vertinamą objektą apibūdinanti medžiaga ir palyginamieji pavyzdžiai buvo persiunčiami (perduodami) B. T., kuri įvertindavo jai pateiktus duomenis, atlikdavo vertės skaičiavimus ir surašydavo vertinimo aktą. Šį aktą pasirašydavo B. T. kaip oficiali kvalifikuota turto vertintoja ir J. T. kaip UAB „R“ įgaliotas asmuo. Pasirašydama kaip įmonės atstovė, J. T., neturėdama turto vertintojo kvalifikacijos, negalėjo prieštarauti B. T. išvadoms dėl vertinamo objekto. Visi šie veiksmai atitiko Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Turto vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) reikalavimus. Kokių nors duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tarp visų trijų kaltinamųjų būtų buvęs susitarimas veikti bendrai, siekiant neteisingai įvertinti nekilnojamojo turto objektą, kad visos jos žinojo apie tai, jog bus nustatoma neteisinga vertinamo objekto vertė, ir tokiam veikimui pritarė, nenustatyta. Taigi, B. T. vienintelė įmonėje UAB „R“ turėjo teisę ir kompetenciją priimti galutinius sprendimus dėl nekilnojamojo turto objekto vertės ir jai nereikėjo asistenčių pritarimo ar nepritarimo. Duomenų, kad asistentės žinojo apie rengiamas neteisingas išvadas ir tam pritarė, nenustatyta. Taigi būtinas subjektyviosios pusės požymis – bendra tyčia – nenustatytas, neįrodytas. Todėl bendrininkavimo aplinkybė iš kaltinimo šalinama.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistoji B. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį, kuria apkaltinamasis nuosprendis B. T. paliktas galioti, ir baudžiamąją bylą kasatorei nutraukti. Arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje dalį, susijusią su kasatore, nes bylą išnagrinėjo šališkas apeliacinės instancijos teismas, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:

3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nenustatė objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, turinčios įtakos situacijos vertinimui, dėl to buvo padarytos neteisingos išvados dėl kasatorės veiksmų pavojingumo. Teismai nukrypo nuo aukštesniųjų teismų formuojamos praktikos, be to, kvalifikuodami B. T. veiksmus, netinkamai aiškino ir taikė BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, griežtai draudžiančias baudžiamojoje byloje vadovautis objektyvaus pakaltinimo taisykle, nenustačius kaltininko tiesioginės tyčios turinio požymių. Abiejų instancijų teismai iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą, įpareigojančią įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismai nepašalino atsiradusių prieštaravimų ir abejonių (in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai)), susijusių su kasatorės veiksmų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pademonstravo objektyvaus nešališkumo reikalavimo pažeidimą, o skundžiamas nuosprendis surašytas nesilaikant tokiam baigiamajam aktui keliamų reikalavimų, t. y. pažeidžiant B. T. teisę į non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo saugomas vertybes. Šie BK ir BPK pažeidimai yra radikalūs ir esminiai, jie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

3.2. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2021 m. vasario 1 d. nuosprendį, neužtikrino objektyvaus nešališkumo, nes tiek šiame nuosprendyje, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepašalino atitinkamų teisinio vertinimo, formuluočių konstravimo klaidų ir jas paliko – šios klaidos objektyviam stebėtojui neabejotinai sukelia tvirtas abejones teismo objektyviu nešališkumu, teismo aktyvumo stoka ir noro bylą išnagrinėti išsamiai ir visapusiškai nebuvimu.

3.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuosprendyje pademonstravo motyvų prieštaringumą, nenuoseklumą. Iš nuosprendžio motyvų taip ir lieka neaišku, kokios pozicijos laikosi šis teismas – ar B. T. žinojo, ar ne, kokiu tikslu ir kur bus panaudotos turto vertinimo ataskaitos. Nuosprendžio motyvuose (31 puslapyje) apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas įtariant, jog buvo siekiama apgaule užvaldyti svetimą turtą, veikiant organizuota grupe, kurioje vieni sprendė neteisingo turto vertinimo klausimus, kiti organizavo šių duomenų pateikimą kredito organizacijoms, įkeičiant neteisingai – perdėtai didelėmis sumomis įvertintą turtą, gaunant tuo pagrindu paskolą, iš anksto žinant, kad ta paskola nebus grąžinama. 2018 m. lapkričio 19 d. ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras ikiteisminį tyrimą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį B. T. nutraukė, o jos veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į BK 300 straipsnio 1 dalį (27 t., b. l. 1–3). Prokuroras konstatavo, kad B. T. nedalyvavo organizuotoje grupėje, kad ši veika neįrodyta, kad ji neveikė su kitais asmenimis kaip bendrininkė, nebuvo organizuotos grupės narė ir nežinojo, jog jos parengtos turto vertinimo ataskaitos bus pateiktos kredito įstaigoms. Taigi, nuosprendyje teismas padarė kategorišką išvadą, kad nuteistoji B. T. nežinojo, jog turto vertinimo ataskaitos, kurių klastojimu ji kaltinama, bus teikiamos kredito įstaigoms. Ši faktinė aplinkybė, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, šalina bet kokias prielaidas manyti, kad B. T. veikė ar galėjo veikti su kitais asmenimis žinodama, jog šie teiks B. T. pasirašytas turto vertinimo ataskaitas kredito įstaigoms siekiant gauti didelių sumų kreditus ir pan. Tačiau jau kitoje nuosprendžio vietoje apeliacinės instancijos teismas formuluoja visiškai priešingus argumentus dėl tų pačių faktinių aplinkybių. Antai 34 puslapyje teismas rašo, kad vertintoja sąmoningai nepagrindė savo išvadų ir įrašė niekuo nepagrįstus bei tikrovės neatitinkančius duomenis į vertinimo išvadas, žinodama, kad šios išvados sukels teisinių pasekmių – bus naudojamos „užstatui“, t. y. bus pateikiamos kredito įstaigoms, kad šios išvados turės įtakos sudaromoms paskolos sutartims.

3.4. Ši aplinkybė – žinojimas ar ne, kad turto vertinimo ataskaitos, kurios, kaip pažymėjo teismai, buvo suklastotos, bus teikiamos kredito įstaigoms kitiems asmenims siekiant gauti didelės vertės kreditus, – yra esmingai reikšminga, nes tai yra vienas iš kriterijų, kuriais vadovaudamiesi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo vertinti B. T. veiksmų nusikalstamą arba nenusikalstamą pobūdį, kuris gali būti juridiškai apčiuopiamas tik atskleidžiant kaltininko tyčios turinio požymius – tiek intelektualinį, tiek ir valinį tyčios momentus pagaminant netikrą arba klastojant dokumentą.

3.5. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas J. T. ir D. S., padarė teisingą išvadą, kad iš kaltinimo B. T. bendrininkavimo požymis turi būti pašalinamas. Tačiau, šalindama iš nuosprendžio bendrininkavimo požymį, teisėjų kolegija neaptarė ir nenurodė, ar keičiasi ir – jeigu taip – kaip keičiasi kaltinimo apimtis bei turinys kasatorei. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta, kad visos nuteistosios: a) veikė bendrininkų grupe; b) J. T. šioje bendrininkų grupėje susitarė su užsakovais, o su B. T. ir D. S. bendromis pastangomis parengė 44 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas; c) J. T. ir B. T. pasirašydavo šias ataskaitas; d) J. T. šias ataskaitas perduodavo užsakovams.

3.6. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pašalinus bendrininkavimo požymį, kuris eliminuoja iš kaltinimo bendrininkų grupę, teismas paliko neatsakytą klausimą – koks yra konkretus kasatorės B. T. padarytų atskirų 44 nusikalstamų veikų mechanizmas. Pašalinus iš kaltinimo kitas dvi nuteistąsias, t. y. pripažinus, kad jos nežinojo ir nesuvokė besielgiančios nusikalstamai, lieka neaišku tai, ar visos 44 kasatorės padarytos veikos buvo daromos analogiškai – tokiu pat būdu, tokiu pat metu, toje pačioje vietoje ir t. t., ar vis dėlto visų šių veikų, kurios, kaip pažymėjo teismas, yra savarankiškos (tai nėra viena tęstinė veika), padarymo aplinkybės nėra tapačios. Nei pirmosios, nei juo labiau apeliacinės instancijos teismas nebuvo aktyvus tiek, kad baigiamuosiuose aktuose būtų konkrečiai ir individualiai suformuluotas kaltinimas nuteistajai B. T., kiek tai susiję su atskirų turto vertinimo ataskaitų klastojimu tiek pažeistų teisės aktų kontekste, tiek nekilnojamojo turto vertės nustatymo klausimu (44 ataskaitose visos vertės skiriasi), tiek konkrečiai kokius būtent neteisėtus veiksmus (veikos turinio požiūriu) atliko kasatorė B. T. visų 44 veikų kontekste ir pan.

3.7. Tai, kad visoms nuteistosioms (vėliau išteisintosioms J. T. ir D. S.), įskaitant ir kasatorę, kaltinimai buvo suformuluoti identiškai, pripažino ir pirmosios instancijos teismas, jis nurodė, kad byloje iš tikrųjų nėra patikimai nustatyta, jog kiekvienu iš 44 atvejų vertinimo ataskaitos buvo rengiamos visiškai identiškomis aplinkybėmis. Nustatyta, kad nusikalstamų veikų darymo laikotarpis buvo gana ilgas – nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2012 m. balandžio 17 d., be to, byloje yra duomenų, kad su žemės sklypų vertinimo užsakovais (ar šių atstovais) tiesiogiai bendravo ne tik J. T., bet ir D. S., ir nėra visiškai jokių duomenų apie tai, kokiu būdu ir iš kurios kaltinamosios B. T. gaudavo parengtas vertinimo ataskaitas (ar jų neišbaigtus projektus) bei kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis ji jas pasirašydavo. Tačiau, nepaisydamas to, nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog visos nusikalstamos veikos buvo padarytos visiškai vienodomis aplinkybėmis ir būtent tokiomis, kokios jos yra nurodytos kaltinamajame akte, tačiau tai ir ne priežastis vertinti kaltinimą kaip stokojantį objektyviųjų veikos požymių aprašymo, todėl nepagrįstą ar išvis šalinantį kaltinamųjų atsakomybę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas, pateisinančias kaltinimų nekonkretumą ir abstraktumą, pateisino ir apeliacinės instancijos teismas.

3.8. Apeliacinės instancijos teismo šališkumą rodo ir kitos nuosprendyje padarytos klaidos, susijusios su principo non bis in idem taikymu. Būtent, rezoliucinėje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje konkrečiai nurodoma, kokias konkrečias BK nurodytas nusikalstamas veikas yra padariusi B. T., kokios kriminalinės bausmės jai skiriamos ir t. t. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu kasatorė B. T. dar kartą buvo pripažinta kalta už tas pačias analogiškas veikas. Kasatorė prašo kasacinio teismo išaiškinti, ar apeliacinės instancijos teismas gali, nesant prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinių skundų, o esant tik kasatorės skundui ir dar jį iš dalies tenkinant, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dar kartą pripažinti kasatorę kalta padarius atitinkamas nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo ji buvo pripažinta kalta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Be to, jeigu nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje apeliacinės instancijos teismas iš kaltinimo pašalino bendrininkavimo požymį, tai šis klausimas privalomai turėjo būti aptartas ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Deja, tai nebuvo padaryta pažeidžiant BPK 328 ir 329 straipsnių nuostatas.

3.9. Išdėstyti argumentai neabejotinai patvirtina apeliacinės instancijos teismo šališkumą, objektyvaus nešališkumo reikalavimo nesilaikymą, be to, liudija ir apie šios instancijos teismo abejingumą teismo baigiamojo akto surašymui taip, kad kaltininkui nekiltų neaiškumų dėl to, kuo jis yra kaltinamas, ir kodėl tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme kasatorė B. T. buvo du kartus pripažinta kalta padariusi analogiškas nusikalstamas veikas.

3.10. Bylą nagrinėję teismai B. T. veiksmų neteisėtumą grindė išvien teiginių, kad B. T. turto vertinimo ataskaitas parengė ir pasirašė pažeisdama Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, taip pat Turto vertinimo metodikos nuostatas, visuma. Kaip nurodė abiejų instancijų teismai, dokumentų klastojimas ar netikro dokumento pagaminimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį galimas esant tik kaltininko tiesioginei tyčiai, kai kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, jog suklastoja dokumentą, kuris gali sukelti teisinius padarinius, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjA4LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-608/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-608/2010">2K-608/2010</a>, 2K-426/2010 ir kt.). Taigi kaltininko veiksmams pripažinti nusikalstamais būtina nustatyti kaltininko veikos intelektualinio ir valinio momentų turinį, siejamą su žinojimu, kad dokumente kaltininkas pateikė žinomai ir aiškiai neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, ir norėjimu taip veikti. Kartu pažymėtina, kad kaltininkas turi suvokti, jog suklastotas dokumentas bus panaudotas civilinėje apyvartoje ir tai gali sukelti arba sukels teisinius padarinius.

3.11. Apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje konstatavo, kad nėra duomenų, jog B. T. žinojo, kad jos turto vertinimo ataskaitos bus pateiktos kredito įstaigoms, dėl to bus neteisėtai gautos lėšos ir taip bus sukčiaujama. Nėra jokių įrodymų, kad visus įtariamuosius ir B. T. vienijo bendras tikslas, kad ji suprato, jog dalyvauja grupėje, ir sutiko daryti atitinkamus nusikaltimus. Be to, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, norminiai aktai nereglamentuoja, kokia galėtų būti skirtingų vertintojų arba kelis kartus tą patį žemės sklypą vertinančio to paties vertintojo nustatyta verčių paklaida (verčių skirtumas). Šie bylos duomenys parodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus visus byloje esančius įrodymus vertinti kaip visumą, juos jungiant į loginę grandinę, siekiant kaltininko veikos turinio analizės ir kitų duomenų pagrindu pagrįsti tiesioginės tyčios, kaip privalomos kaltės rūšies ir formos BK 300 straipsnio prasme, buvimą.

3.12. Baudžiamosios bylos duomenų visumos analizės nebuvimas, t. y. abejonių nepašalinimas dėl to, ar nuteistoji B. T. tyčia klastojo turto vertinimo ataskaitas, ar vis dėlto, ataskaitose nurodydama klaidingus duomenis, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, apie ką plačiai pasisakė turto vertinimo ataskaitas iš naujo vertinę specialistai, prilygsta kitokiems pažeidimams, kurie jau buvo įvertinti drausmine tvarka. Apie tai kalbama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 7 lape, jame nurodoma, kad dėl šioje byloje tiriamų vertinimo ataskaitų ji (B. T.) 2013 m. liepos mėn. buvo nubausta drausmine nuobauda – papeikimu garbės teisme. Garbės komisija atliko kiekvienos ataskaitos vertinimą ir nurodė, kas buvo pažeista. Nuobauda buvo skirta už tai, kad ataskaitose ne iki galo atliktas, neatskleistas skaičiavimas, neaiškios nuotraukos.

3.13. Taigi, atskleidžiant tiesioginės tyčios turinį, privalu atsakyti į klausimą, ar B. T. tyčios turinys apėmė ne tik tai, kad ji galėjo ir turėjo suprasti, jog, atlikdama turto vertinimą ir surašydama bei pasirašydama turto vertinimo ataskaitas, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, bet kartu ir tai, kad ji sąmoningai to siekė, t. y. kad minėtose 44 ataskaitose būtų pateikiami aiškiai tikrovės neatitinkantys duomenys, bei suvokė tokios savo veikos baudžiamumą (nusikalstamą pobūdį). Kitaip sakant, teismai neatskleidė objektyvų pakaltinimą paneigiančio principo actus non facit reum nisi mens sit rea (veika nėra nusikalstama, jei nėra nusikalstamas sumanymas) turinio, kuris geriausiai atspindi subjektyviųjų požymių išraišką, asmens psichinį santykį su nusikalstama veika.

3.14. Tokiu būdu abiejų instancijų teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje formuluojamo reikalavimo, pagal kurį tam, kad būtų tinkamai atliktas nuteistųjų veikų teisinis vertinimas nagrinėjamoje byloje, pirmiausia buvo būtina atsižvelgti į šių asmenų atliktų konkrečių veiksmų pobūdį, jų pavojingumą ir atitiktį konkrečioms nusižengimo (teisės pažeidimo) sudėtims, nustatytoms ne vien Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies nuostatose, bet atitinkamai ir administracinių nusižengimų bei drausminėje teisenoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYtNDg5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-16-489/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-16-489/2021">2K-16-489/2021</a>). Nuteisiant asmenį pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytos aplinkybės, patvirtinančios ne tik objektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir tai, kad asmuo suvokė klastojantis dokumentą ar panaudojantis suklastotą dokumentą ir norėjo taip elgtis, o teismo nuosprendyje turi būti pateikti tokias teismo išvadas patvirtinantys argumentai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk3LTQ1OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-297-458/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-297-458/2020">2K-297-458/2020</a>).

3.15. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys, kaip teisingai nustatė teismai, neginčytinai rodo atliktų turto vertinimo ataskaitų ydingumą ir trūkumus. Tačiau nė vienas teismas detaliau nesigilino, ar Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Turto vertinimo metodikos nuostatų nesilaikymas savaime reiškia tyčinį dokumentų klastojimą BK 300 straipsnio prasme, ypač kai B. T., kaip nustatyta byloje, nesuvokė, kad šios ataskaitos bus naudojamos, teikiamos kredito bendrovėms. Šią bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019). Tada, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, ji nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTU5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-559/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-559/2011">2K-559/2011</a>, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014, 2K-17-511/2021 ir kt.).

3.16. Nepagrįstas veikų, pagal pavojingumą atitinkančių administracinio nusižengimo požymius, kriminalizavimas iškreiptų ir įstatymo leidėjo valią bei teisinės valstybės principus – antai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).

3.17. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo nuosprendžiuose nepašalino kilusių abejonių dėl nuteistosios B. T. veiksmų teisinio vertinimo pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas proporcingumo (adekvatumo), jos veiksmų neteisėtumą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Turto vertinimo metodikos nuostatas kriminalizavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatas prieš tai neatsakydami į klausimą, ar minėtų įstatymų nuostatų netinkamas taikymas rengiant turto vertinimo ataskaitas buvo ne tik suvokiamas (intelektualusis tyčios momentas), bet ir to buvo siekiama (valinis tyčios momentas).

3.18. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ne tik tinkamai nemotyvavo nuosprendžių, bet ir netikrino suformuluotų kaltinimo teiginių, nevertino, ar baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina kaltinimo versiją ir kartu nepažeidžia B. T. nekaltumo prezumpcijos. Tokiu elgesiu teismai pademonstravo procesinį pasyvumą ir abejingumą.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose kasatorės atžvilgiu buvo padaryti nurodyti procesiniai pažeidimai. Skunde plačiai nesutinkama su teismų argumentais ir padarytomis išvadomis dėl kasatorės kaltės, tačiau tai negali būti vertinama kaip teismų padaryti pažeidimai. Teismai išnagrinėjo bylą laikydamiesi Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, teismų sprendimai pagrįsti teisminio nagrinėjimo metu išsamiai ištirtais įrodymais ir jų analize. Byloje nėra duomenų, kad teismai įrodymus būtų vertinę ne pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

4.2. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje kasatorei tinkamai ir pagrįstai pritaikė BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatė objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą, padarė teisingas išvadas dėl kasatorės veiksmų pavojingumo. Teismas argumentavo savo poziciją dėl turto vertinimo ataskaitos pripažinimo dokumentu: „Įstatyme sąvoka „Rinkos vertė“ apibrėžiama kaip apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi jau pati rinkos vertės sąvoka parodo, kad turto vertė yra reikšmingas matas teisinių santykių raidai. Tuo pat metu tai parodo šį matą (rinkos vertę) pagrindžiančio dokumento (vertinimo ataskaitos) svarbą teisiniams santykiams. Įstatymo 5 straipsnyje (Turto vertinimo atvejai) nurodyti galimi turto vertinimo atvejai taip pat iš esmės visi susiję būtent su turto vertės, kaip mato, reikšme teisiniuose santykiuose. Čia nurodoma, kad turtas vertinamas jį parduodant, perduodant, mainant, dovanojant, paveldint, apdraudžiant, apmokestinant, deklaruojant, jungiant su kitu turtu, padalijant ar atidalijant, įkeičiant, įrašant į finansinės apskaitos dokumentus, išnuomojant ir pan. Taigi turto vertinimo ataskaita, akivaizdu, yra teisiniams santykiams reikšmingo fakto liudijimas, tai yra Baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas – dokumentas. Pagaliau net ir pačiame Įstatyme turto vertinimai yra įvardinami kaip „vertinimo dokumentai“ (9 straipsnio 2 dalies 1 punktas).“ Teismas argumentuotai nuosprendyje pagrindė savo vertinimą dėl nusikalstamo veikimo, t. y. klastojimo, kuris pasireiškė patvirtinimu žemės sklypo vertinimo ataskaitos, į kurią įrašyta niekuo nepagrįsta keliskart realią rinkos vertę viršijanti žemės sklypo vertė. Teismas pasisakė ir dėl subjektyviosios pusės požymių: „Kaltinamųjų vieninga versija, kad visose vertinimo ataskaitose žemės sklypų rinkos vertės yra nurodytos teisingos, nes jos atitiko tuometines analogiškų sklypų rinkos vertes, kas tuo pat metu reiškia, jog kaltinamosios nepripažįsta tyčia klastojusios vertinimo ataskaitas, paneigta. Jau vien tik visiškai neadekvačių rinkoje dominavusioms vertėms žemės sklypų rinkos verčių nustatymas, kurių kaltinamosios net negalėjo išsamiai pagrįsti taip, kaip to reikalaujama Įstatyme ir Metodikoje, leidžia vertinti tokių ataskaitų parengimą kaip tyčines veikas. Juolab kai kaltinamos net ir neturi jokių protingų ir įtikinamų šią situaciją paaiškinančių argumentų.“ Taip pat teismas atskirai nuosprendyje aptarė ir inkriminuojamų veikų pavojingumą: „Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos yra pavojingos, nes jomis buvo pasikėsinta į valdymo tvarką. Vertinimo ataskaitoms patekus į teisinę apyvartą, tai turėjo reikšmingas finansines pasekmes net kelioms kredito įstaigoms, nors pasekmės net nėra būtinasis objektyvusis dokumentų klastojimo požymis. Teisinėje apyvartoje atsiradę neteisingo turinio dokumentai neatliko savo paskirties užtikrinti juose įtvirtintos informacijos patikimumą ir funkcionalumą, tuo buvo pažeisti ūkio subjektų turtinės teisės ir interesai.“

4.3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal gautus apeliacinius skundus, ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus dėl kaltinamųjų J. T. ir D. S.. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nuosekliai išnagrinėjo ir kasatorės B. T. apeliacinį skundą, nuosprendyje pasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų, įvertino vertinimo išvadas nusikalstamos veikos dokumento suklastojimo kontekste ir nuosprendyje nurodė: „Mūsų nagrinėjamu atveju kvalifikuotos turto vertintojo surašytos vertinimo išvados leido daryti išvadas, kad vertinamų objektų vertė yra žymiai didesnė (padidėjo), lyginant su oficialiais registrų centro duomenimis. Priklausomai nuo įkeičiamo turto vertės gali kisti suteikiamos paskolos dydis, terminas ar pan., t. y. šios išvados sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes.“ Teismas taip pat aptarė ir apeliacinio skundo argumentą dėl tiesioginės tyčios ir nuosprendyje nurodė: „Mūsų nagrinėjamoje byloje turto vertintoja B. T. suvokė, kad surašė vertinimo išvadas, jų nepagrįsdama įstatymo nustatyta tvarka; žinodama, kad nepagrįstos vertinimo išvados bus naudojamos ir pateikiamos kredito įstaigoms, suprato, kad vertintojo paruošta išvada bus vertinama kaip objektyvi ir liudijanti tikrąją vertinamo objekto vertę, ir įtakojanti suteikiamos paskolos dydį, t. y. sukels teisiškai reikšmingas pasekmes. Taigi, kvalifikuota vertintoja B. T. žinojo norminių aktų, reglamentuojančių vertinimo procesą, reikalavimus, suprato, kad, nemotyvuodama savo išvadų, nepagrįsdama išvadų paskaičiavimais, nemotyvuodama vieno ar kito kriterijaus nustatymo, palyginamojo objekto parinkimo, elgiasi neteisėtai, ir tai darė, t. y. veikė esant tiesioginei tyčiai.“ Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pagrindė, kodėl kasatorės veiksmus vertina kaip baudžiamąją atsakomybę lemiančius veiksmus, aptarė kasatorės įvykdytų veiksmų pavojingumą: „Nagrinėjamu atveju vertintoja sąmoningai nepagrindė savo išvadų ir įrašė niekuo nepagrįstus ir tikrovės neatitinkančius duomenis į vertinimo išvadas, žinodama, kad šios išvados sukels teisines pasekmes: bus naudojamos „užstatui“, t. y. bus pateikiamos kredito įstaigoms, kad šios išvados įtakos sudaromas paskolos sutartis. Kolegija daro išvadą, jog daroma veika buvo kėsinamasi į įstatymų saugomas ir ginamas vertybes, dėl to ji laikytina pavojinga ir užtraukianti baudžiamąją atsakomybę. Veikdama kaip kvalifikuota turto vertintoja, B. T. sąmoningai įrašė į vertinimo išvadas tikrovės neatitinkančius duomenis ir suklastojo vertinimo išvadas – dokumentus, kas teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo išvada šioje dalyje laikytina pagrįsta ir apeliacinis skundas dėl B. T. išteisinimo atmestinas.“

4.4. Apeliacinės instancijos teismas aptarė ir apeliacinio skundo argumentą dėl kasatorės veiksmų vertinimo kaip vienos tęstinės veikos: B. T. tvirtino, kad nebuvo susitarimo su užsakovais, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad bendrininkavimas su kitomis kaltinamosiomis inkriminuotas nepagrįstai, todėl darytina išvada, jog, darydama pirmą veiksmą – klastodama dokumentą, B. T. dar neturėjo susiformavusio pradinio sumanymo ir dėl kito veiksmo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvada, jog inkriminuoti 44 klastojimo epizodai yra atskiros veikos, yra teisinga ir pagrįsta bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs pašalinti iš kaltinimo sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą bendrininkų grupe, pagrįstai nusprendė kasatorei bausmę sumažinti ir todėl pagrįstai nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, dėl ko kasatorė yra pripažįstama kalta ir kokia bausmė už tai yra skiriama.

4.5. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, nuosprendyje išdėstė motyvus, paaiškinančius ir pagrindžiančius teismo sprendimą nuteistosios B. T. apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinės instancijos teismo priimtas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Teismas išnagrinėjo šią bylą laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistosios B. T. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kasatorės argumentų dėl nuosprendžių surašymo taisyklių nesilaikymo

6. Apeliacinio bylų nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus, reglamentuojančio nuosprendžio priėmimą, pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių taisyklių bei reikalavimų, nustatytų BPK 305, 307 straipsniuose, keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUtOTc2LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-15-976/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-15-976/2021">2K-15-976/2021</a>).

7. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka šiam dokumentui keliamų reikalavimų. Šis teismas nuosprendyje padarė procesinių pažeidimų, kurie negali būti laikomi rašymo apsirikimais ar kitais netikslumais, kurių ištaisymas BPK 3081 straipsnio nustatyta tvarka nekeistų nuosprendžio esmės. Priešingai, šie pažeidimai pripažintini esminiais, suvaržiusiais kasatorės teises.

8. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį ir priėmė naują nuosprendį: J. T. ir D. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisino, o B. T. pripažino kalta padarius 44 nusikalstamas veikas, nurodytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir už šias nusikalstamas veikas jai paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 350 MGL (13 181 Eur) dydžio baudą kartu su baudžiamojo poveikio priemone – teisės užsiimti nekilnojamojo turto vertintojo veikla atėmimu dvejiems metams po šio nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 682 straipsnis).

9. Formuluodamas rezoliucinę nuosprendžio dalį, apeliacinės instancijos teismas faktiškai nukopijavo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinę dalį ir perkėlė ją į savo procesinį dokumentą, iš esmės dar kartą pripažindamas B. T. kalta už tas pačias nusikalstamas veikas, už kurias ji jau buvo nuteista pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, ir paskirdamas tokias pat bausmes. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl B. T. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu turėjo būti ne panaikinta, o pakeista. Tokia logika išplauktų ir iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies, tačiau B. T. buvo priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Paminėtina, kad, panaikinęs pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį B. T. ir priimdamas naują apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas turėjo atkreipti dėmesį į BK 95 straipsnyje nurodytus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus.

10. Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas pašalino iš kaltinimo bendrininkavimo aplinkybę ir dėl to B. T. sušvelnino galutinę subendrintą bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimo, nes naujų faktinių aplinkybių, švelninančių kiekvienos veikos padarymą, nustatymas reikalauja ir naujų individualių bausmių už kiekvieną padarytą veiką paskyrimo. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimo ir paskyręs tokias pačias bausmes kaip ir pirmosios instancijos teismas, galutinę subendrintą bausmę sumažino.

11. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį B. T. buvo nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su J. T. ir D. S., suklastojo keturiasdešimt keturis dokumentus – nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog vertintojos asistentės – J. T. ir D. S. galėjo daryti įtaką vertintojos išvadoms ir tai darė; asistentės neatliko jokių veiksmų, kurie liudytų, kad jos žinojo apie tai, jog išvados bus klastojamos; asistentės net ir norėdamos nebūtų galėjusios suvokti vertintojos išvadų ar daryti joms įtakos, nes šios išvados buvo surašomos nepateikiant skaičiavimų ir neargumentuojant parenkamų vertinamų objektų kriterijų. Dėl paminėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas asistentes J. T. ir D. S. išteisino, nesant jų veiksmuose nusikaltimo sudėties požymių. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tarp visų trijų kaltinamųjų (t. y. J. T., D. S. ir B. T.) būtų buvęs susitarimas veikti bendrai, siekiant neteisingai įvertinti nekilnojamojo turto objektą, kad visos jos žinojo apie tai, jog bus nustatoma neteisinga vertinamo objekto vertė, ir tokiam veikimui pritarė.

12. Tačiau, išteisinęs J. T. bei D. S. ir pašalinęs iš B. T. pareikšto kaltinimo bendrininkavimą su išteisintosiomis, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nenurodė teismo nustatytų B. T. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių, t. y., pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nenurodė įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių (veikos padarymo vietos, laiko, būdo, padarinių ir kitų svarbių aplinkybių). Tai laikytina esminiu nuosprendžio trūkumu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje objektyvieji B. T. inkriminuoto dokumentų klastojimo požymiai buvo aprašyti būtent per bendrininkavimą su D. S. ir J. T., nurodant, kad neteisingas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas jos parengė bendromis pastangomis; be to, būtent J. T. buvo inkriminuotas susitarimas su įvairių įmonių vardu veikusiais asmenimis dėl žemės sklypų vertinimo žymiai didesne kaina, nei jie buvo verti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pašalinus bendrininkavimo aplinkybę, iš esmės iš kaltinimo buvo eliminuoti tie J. T. ir D. S. atlikti veiksmai, kurie sudarė visoms trims (J. T., D. S., B. T.) inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius, tačiau naujos B. T. įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybės nebuvo nustatytos.

13. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjY0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-664/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-664/2012">2K-664/2012</a>, 2K-32-699/2016, 2K-79-976/2016, 2K-222-697/2016, 2K-114-495/2020). Nuosprendyje nenurodžius (neatskleidus) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, pažeidžiama asmens, kaltinamo padarius tokią veiką, teisė į gynybą, nes tampa neaišku, kokių faktinių aplinkybių buvimas yra įrodytas, todėl toks baudžiamojo proceso pažeidimas laikytinas esminiu, suvaržančiu kaltinamojo teises į gynybą (BPK 44 straipsnio 8 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-284/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-284/2014">2K-284/2014</a>, 2K-242-495/2019, 2K-174-511/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk3LTQ1OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-297-458/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-297-458/2020">2K-297-458/2020</a>).??????

14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo surašytas nuosprendis neatitinka BPK 331 straipsnyje nustatytų nuosprendžių surašymui keliamų reikalavimų – neatskleisti teismo nustatyti nuteistosios B. T. padarytų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės požymiai, neaiški ir dviprasmiška nuosprendžio rezoliucinė dalis, netinkamai paskirtos bausmės. Šie nuosprendžio trūkumai pripažintini esminiais BPK pažeidimais, suvaržiusiais nuteistosios B. T. teisę suprasti jai pareikšto kaltinimo (nuteisimo) esmę ir teisę į tinkamą gynybą. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl B. T. nuteisimo už 44 veikas, nurodytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi išsamiai išnagrinėti byloje esančius duomenis ir surašyti BPK reikalavimus atitinkantį baigiamąjį aktą.

15. Apeliaciniame skunde taip pat keliami klausimai dėl BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo, BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių B. T. veikoje nebuvimo ir kt. Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas visais šiais klausimais privalo pasisakyti savo baigiamajame dokumente. Kasacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 386 straipsnio 2 dalies reikalavimo, neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasaciniame skunde išdėstytų argumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį dėl B. T. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už keturiasdešimt keturias nusikalstamas veikas) ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Alvydas Pikelis

Algimantas Valantinas