Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-36-387/2021
Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00229-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.11; 1.5.3; 16.9.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio, Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas) ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. atstovo advokato Laimono Judicko prašymą atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. S. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarimu nubaustas 800 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu dvylikai mėnesių pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2020 m. rugpjūčio 21 d. 9.40 val. Plungės r., kelio Mažeikiai–Plungė–Tauragė 61-ame kilometre, vairavo transporto priemonę „Jeep“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,49 promilės neblaivumas.
2. Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundas netenkintas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. A. 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis palikta nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. atstovo advokato L. Judicko apeliacinis skundas netenkintas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. atstovo advokato L. Judicko prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį ir priimti naują nutarimą: sutrumpinti A. S. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvylikai mėnesių – terminą; arba sutrumpinti nutarimu skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki šešių mėnesių ir skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams (ANK 311 straipsnio 1 dalis, 422 straipsnio 6 dalis). Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. A. S. policijos pareigūnams paaiškino, kad jis 2020 m. rugpjūčio 21 d. alkoholio nevartojo; 2020 m. rugpjūčio 20 d. vakare, apie 21 val., išgėrė dvi skardines alaus, kitą dieną jautėsi gerai, todėl nemanė, kad jo organizme gali būti alkoholio, ir neabejojo, kad jis yra blaivus, todėl vairavo automobilį. A. S. su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato priimtu nutarimu sutiko, neginčijo nusižengimo padarymo fakto, sumokėjo jam paskirtą 800 Eur dydžio baudą, tačiau nesutiko su jam paskirta administracinio poveikio priemone, todėl kreipėsi į teismą, prašydamas sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai jo skundus atmetė. Pareiškėjo nuomone, teismų nutartys priimtos pažeidus materialiosios ir proceso teisės reikalavimus.
5.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas vertindami subjektyvųjį veikos sudėties požymį – kaltę. Byloje nebuvo ginčo dėl pažeidimo padarymo fakto. A. S. visiškai pripažino nusižengimą ir savo kaltę. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad A. S. prieš trejus metus buvo nustatytas II tipo cukrinis diabetas, įrodo, jog administracinis nusižengimas padarytas tyčia. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai ir papildė, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytas nusižengimas gali būti padarytas tik tyčine kaltės forma. Su šiomis išvadomis nėra pagrindo sutikti.
5.3. Pirma, administracinis nusižengimas, nurodytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQtNjg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-4-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-4-689/2020">2AT-4-689/2020</a>, 2AT-5-689/2020). Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinė atsakomybė yra nustatyta už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigę vairuotojai, taip pat už apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra požymių, jog ši veika gali būti padaryta tik tyčine kaltės forma. Priešingai, nustačius asmens neblaivumą, tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad veikos požymis „transporto priemonės vairavimas“ realizuojamas tik tyčia. Galimos įvairios gyvenimiškos situacijos ir aplinkybės, kai asmuo nesuprato, jog pažeidžia įstatymą, nors turėjo (galėjo) tai suprasti. Remiantis teismų praktika ir įvertinus ANK 422 straipsnio 5 dalies sudėtį, darytina išvada, kad nurodytoje normoje įtvirtintas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.
5.4. Antra, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatskleidė kaltės turinio tarp A. S. padaryto administracinio nusižengimo ir jo psichinio santykio su veika. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu, jei jis pažeidimą padaro tyčia arba dėl neatsargumo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą (ANK 8 ir 9 straipsniai), šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK nustatytą pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma.
5.5. Skundžiamose teismų nutartyse nurodyta tik kaltės forma (tyčia), tačiau nedetalizuota kaltės rūšis (tiesioginė, netiesioginė). Aplinkybė, kad A. S. diagnozuotas II tipo cukrinis diabetas, savaime nesudarė pagrindo daryti išvadą, jog jam iki administracinio nusižengimo padarymo dienos buvo žinoma apie galimą jo organizmo virškinimo sutrikimą, dėl ko alkoholis organizme būtų skaidomas lėčiau nei sveiko asmens organizme. A. S. aplinkybę dėl savo sveikatos būklės grindė 2020 m. rugsėjo 7 d. medicinine pažyma ir organizmo fermentų tyrimų protokolu bei teiktais paaiškinimais. Medicininėje pažymoje nurodyta: „Pacientas stambaus sudėjimo, nutukimas II laipsnio. <...> Keletą metų (f-3 m.) serga II tipo cukriniu diabetu, vartoja medikamentus, laikosi dietų. Dėl šių ligų pacientui sutrikusi kepenų bei kasos funkcija. Patikrinimui atlikta organų funkcija ir vertinami fermentai – visi ženkliai padidinti. Tai sąlygoja sutrikusio virškinimo bei kitų medžiagų metabolizmą.“ Iš bylos medžiagoje pateikto tyrimo protokolo matyti, kad tyrimo rezultatai žymiai viršija rekomenduojamą fermentų normą, kiekį. A. S. buvo paaiškinta, kad pagal tyrimo duomenis matyti, jog jam dėl kepenų ir kasos funkcijų sutrikimo yra suprastėjęs medžiagų metabolizmas. Dėl to jo organizmas, skirtingai nuo sveiko asmens organizmo, lėčiau skaido alkoholį. A. S. apie tokį sveikatos sutrikimą ir jo įtaką alkoholio skaidymui iki administracinio nusižengimo padarymo, t. y. 2020 m. rugpjūčio 21 d., nežinojo. A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam atsitiktinai, po bendro kraujo tyrimo, buvo nustatytas II tipo cukrinis diabetas. Nors jam nustatyta dieta, tačiau jo šeimos gydytojas nėra nurodęs, kad dieta apima ir draudimą vartoti alkoholį. A. S. nustatytas II tipo cukrinis diabetas nėra žymai progresavęs. Priešingai, dėl vartojamų medikamentų ligos simptomai nėra pastovūs ir A. S. savijauta aptariamu laikotarpiu išliko normali. Po atlikto tyrimo organizme nustačius padidėjusį fermentų lygį, gydytojas A. S. padidino jam paskirtų vaistų normą.
5.6. Teismų priimtose nutartyse daug dėmesio skirta aplinkybei dėl A. S. nustatyto II tipo cukrinio diabeto, tačiau nutartyse padarytos išvados yra bendro pobūdžio, nevertintos byloje surinktų duomenų kontekste. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl tyčinės kaltės formos grindė prielaidomis, o ne byloje surinktais įrodymais. Byloje nebuvo duomenų, kad A. S. būtų žinoma ir suprantama apie jo organizmo sutrikimus, t. y. kad pavartotas alkoholis gali būti skaidomas žymiai lėčiau nei sveiko asmens organizmo; kada tokie sutrikimai pasireiškė. Byloje duomenų, kad tokios aplinkybės A. S. būtų žinomos, ar tai, kad iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. A. S. būtų nutikę panašių situacijų, nebuvo nustatyta. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, nevertino aplinkybės, kad A. S. nusiskundimų dėl savo sveikatos neturėjo ir dėl vartojamų medikamentų ligos simptomai nebuvo jaučiami, ir to, kad tokia situacija A. S. nutiko pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad A. S., iš vakaro išgėręs dvi skardines alaus, turėjo suprasti ir žinoti, jog kitą dieną jo organizme dar bus alkoholio. Pažymėtina, kad kiekvieno asmens organizmas yra individualus, todėl esant tam tikros ligos simptomų nebūtų galima to laikyti „standartiniu atveju“ arba teigti, jog ligos intensyvumas ir simptomai pasireiškia vienodai.
5.7. Bylą nagrinėję teismai nevertino aplinkybės, kad A. S. yra stambaus sudėjimo, todėl, iš vakaro išgėręs dvi skardines alaus, jis kitos dienos ryte galėjo sąžiningai klysti dėl savo organizmo būklės ir geros savijautos. A. S. nurodė, kad alkoholį vartojo dieną prieš pažeidimo padarymą, sėsdamas vairuoti automobilį jautėsi visiškai blaivus ir buvo įsitikinęs, kad gali vairuoti. Byloje nėra duomenų, kad nusižengimo padarymo metu (t. y. sustabdžius policijos pareigūnams ir vykdant vairuotojų patikrinimą) iš A. S. veiksmų vairuojant automobilį, bendraujant su pareigūnais būtų buvę galima spręsti, jog jis yra neblaivus. Priešingai, 2020 m. rugpjūčio 21 d. kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė buvo tikrinamas visų vairuotojų blaivumas. A. S. nevengė alkoholio patikrinimo testo ir pasitikrino savo blaivumą. Po to geranoriškai bendravo su pareigūnais ir paaiškino, kad alkoholį jis buvo vartojęs vakare, t. y. prieš pusę paros, todėl jam buvo sunku suprasti, dėl ko jo organizme vis dar gali būti alkoholio.
5.8. Įvertinus A. S. byloje teiktus paaiškinimus, medicinines pažymas, jam nustatytą neblaivumo laipsnį (0,47 promilės, tai nežymiai viršija leistiną 0,4 promilės normą), laiko tarpą nuo paskutinio alkoholio vartojimo iki automobilio vairavimo (apie 12 valandų) bei suvartoto alkoholio kiekį ir rūšį (dvi skardinės alaus), buvo pagrindas spręsti, kad jis galėjo sąžiningai klysti manydamas, jog yra blaivus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes matyti, kad A. S. kaltė pasireiškė neatsargia kaltės forma (ANK 9 straipsnio 3 dalis).
5.9. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams padarius nepagrįstą išvadą dėl A. S. kaltės formos (rūšies), byloje buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingos ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo prasme, dėl to buvo netinkamai pritaikyti teisės aktų reikalavimai.
5.10. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad A. S. skunde teismui jokių kitų aplinkybių, lemiančių teisės vairuoti transporto priemones poreikį, nenurodė, tokių aplinkybių savo iniciatyva nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas. Nagrinėjamu atveju A. S. byloje pateikė jo nurodytas padaryto nusižengimo aplinkybes patvirtinančius įrodymus, jį charakterizuojančius duomenis. Vis dėlto, byloje padarius nepagrįstą išvadą dėl A. S. kaltės formos (rūšies), tai lėmė nepagrįstas teismo išvadas dėl paskirtos nuobaudos individualizavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
5.11. Teisė vairuoti transporto priemones turi ypatingą reikšmę A. S. šeimos poreikių tenkinimui, darbinei veiklai, gaunamoms pajamoms. A. S. teisė vairuoti transporto priemones buvo sustabdyta nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d., dėl to jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vis dar patiria didelius nepatogumus: 1) neturint teisės vairuoti transporto priemones A. S. buvo atleistas iš darbo VĮ Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioniniame padalinyje; 2) A. S. rūpinasi savo senyvo amžiaus tėvais A. S. (gim. 1938 m. sausio 2 d.) ir E. S. (gim. 1944 m. vasario 22 d.), kurie gyvena šalia jo. A. S. motinai E. S. dėl neįgalumo nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jai būtina pagalba tiek kasdieniame gyvenime, tiek nuvykti į gydymo įstaigas, nes dėl neįgalumo E. S. sunku vaikščioti ir pačiai pasirūpinti savimi.
5.12. A. S. neturint teisės vairuoti transporto priemones, jam tenka naudotis viešuoju transportu, taksi paslaugomis. Būnant viešose vietose, kur didelis žmonių srautas, yra didesnė tikimybė užsikrėsti COVID-19 infekcine liga. A. S., turinčiam sveikatos sutrikimų (t. y. esant didesnės rizikos asmenų grupėje dėl savo amžiaus ir jam diagnozuotų ligų, sveikatos sutrikimų), susirgus COVID-19 infekcine liga, nėra galima prognozuoti ar numanyti viruso sukeliamų sveikatos sutrikimų masto ir laipsnio, nedarbingumo laikotarpio, (ne)išgijimo galimybių. Be to, jis negali padėti ir tinkamai pasirūpinti savo tėvais, juos paveždamas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. S. teisė vairuoti transporto priemones yra objektyviai būtina (teisės vairuoti transporto priemones praradimas nėra tik įprastiniai nepatogumai) asmeniniame gyvenime, rūpinantis senyvo amžiaus tėvais, atliekant darbinę veiklą (t. y. uždirbant pajamas). Atsižvelgiant į tai, jog visoje šalyje dėl COVID-19 infekcinės ligos šiuo metu paskelbtas visuotinis karantinas, taikomi ribojimai asmenų judėjimui, susibūrimams, matyti, kad teisė vairuoti A. S. vis dar yra gyvybiškai svarbi, nes jis ir jo tėvai yra didesnės rizikos grupėje, jiems COVID-19 infekcinė liga gali sukelti sveikatos komplikacijų ar net būti mirtina.
5.13. A. S. apeliacinės instancijos teismo prašė jam taikyti ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyvią (ANK 311 straipsnio 1 dalis) administracinio poveikio priemonę, tuo atveju, jeigu būtų atsisakyta tenkinti jo prašymą sušvelninti nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė taikyti ANK 311 straipsnio 1 dalį, motyvuodamas tuo, kad: klausimą dėl ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos alternatyvos taikymo A. S. iškėlė tik apeliaciniame skunde; A. S. kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų dėl techninės galimybės savo transporto priemonėje įsirengti antialkoholinį variklio užraktą, duomenų apie ketinimą sudaryti sutartį su tokią įrangą tiekiančia ar montuojančia įmone, įvykdymo terminus ir kainą. Tokie duomenys yra reikšmingi sprendžiant dėl galimybės taikyti asmeniui ANK 311 straipsnyje nustatytą administracinio poveikio priemonę.
5.14. Pirmiausia, ANK nėra nustatyta draudimo apeliaciniame skunde reikšti papildomus prašymus, kurie nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pagal ANK 652 straipsnio 2 dalį apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme nėra pažeidžiamos, jeigu keliami reikalavimai, kurie nepablogins apelianto padėties. Tokiu būdu nepažeidžiamas imperatyvus reikalavimas nebloginti apelianto padėties daugiau, negu to prašoma.
5.15. Svarbu tai, jog ANK 311 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinio poveikio priemonė taikoma tik nuo 2020 m. sausio 1 d. Priimant nutarimą A. S. nebuvo išaiškintos jo teisės dėl ANK 311 straipsnio 1 dalyje nurodytos administracinio poveikio priemonės taikymo galimybės. A. S., pirmosios instancijos teismui teikdamas skundą, turėjo teisėtą lūkestį dėl jam paskirtos nuobaudos sušvelninimo. Tokį teisėtą lūkestį pareiškėjui sudarė pareikštame skunde cituojami teismų sprendimai, priimti bylose, kurios aplinkybės panašios į šioje byloje susiklosčiusias aplinkybes. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu taip pat nepasisakė dėl ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodytos alternatyvios administracinio poveikio priemonės taikymo, t. y. švelnesnės administracinio poveikio priemonės nei visiškas draudimas asmeniui nustatytą laikotarpį vairuoti transporto priemones.
5.16. Pagal ANK 311 straipsnio 1 dalį draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, jog, apeliacinės instancijos teismui atsisakius nagrinėti apelianto prašymą dėl ANK 311 straipsnio 1 dalies taikymo, apeliantas nebeturi galimybės (teisės) prašyti nutarimą priėmusios institucijos ar teismo pakeisti nutarime paskirtą administracinio poveikio priemonę. Taigi, tik sužinojus apie pirmosios instancijos teismo nutartį ir teikiant apeliacinį skundą buvo pareikštas alternatyvus prašymas dėl ANK 311 straipsnio 1 dalies taikymo. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl ANK 311 straipsnio 1 dalies taikymo, kadangi A. S. suformuotas prašymas neperžengė apeliacijos nagrinėjimo ribų (t. y. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinimo arba sušvelninimo).
5.17. Antra, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išvardytų duomenų nepateikimas nesudaro pagrindo atmesti prašymą taikyti ANK 311 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog taikant ANK 311 straipsnio 1 dalį teismui turi būti pateikti duomenys: 1) dėl techninės galimybės transporto priemonėje įsirengti antialkoholinį variklio užraktą; 2) dėl ketinimo sudaryti sutartį su tokią įrangą tiekiančia ar montuojančia įmone; 3) įvykdymo terminai ir kaina. Todėl, su apeliaciniu skundu šių duomenų nepateikus, buvo atmestas prašymas dėl ANK 311 straipsnio 1 dalies taikymo.
5.18. Įstatymas nenustato konkrečių sąlygų, kurias turi įvykdyti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dėl ANK 311 straipsnio 1 dalies taikymo. ANK 311 straipsnio 1–3 dalių nuostatose įstatymų leidėjas nėra nustatęs reikalavimo pateikti apeliacinio teismo nurodytus duomenis. Šiuo atveju keliama sąlyga tik dėl asmens sutikimo (ANK 311 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog apeliacinės instancijos teismo nurodytų duomenų nepateikimas negali būti pagrindas atsisakyti taikyti ANK 311 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinio poveikio priemonę. Įstatymas nenustato pareigos institucijai ar teismui, prieš taikant ANK 311 straipsnio 1 dalį, įsitikinti ar patikrinti asmens finansinę padėtį, technines galimybes ar kitas aplinkybes dėl galimybės įsigyti antialkoholinį variklio užraktą. Įvertinus tai, jog ANK 311 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinio poveikio priemonė, jos (ne)taikymas konkrečiu atveju turi būti vertinamas pagal ANK 22 ir 32 straipsnių nuostatų reikalavimus.
5.19. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo nurodytos sąlygos dėl ANK 311 straipsnio 1 dalies taikymo yra nelogiškos, t. y., jei asmeniui teismo sprendimu taikomas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, asmuo neturės teisės pasinaudoti jam nustatyta administracinio poveikio priemone, jeigu jis automobilyje neįsirengs antialkoholinio variklio užrakto. Taigi, asmuo, būdamas suinteresuotas pasinaudoti teise vairuoti transporto priemones, pats yra suinteresuotas atitinkamų techninių priemonių įrengimu automobilyje. Lietuvoje viena iš pagrindinių autorizuotų įmonių, teikiančių antialkoholinių variklio užraktų pardavimo, nuomos, montavimo paslaugas, yra įmonių grupė „Altas“. Viešai pateikiami duomenys, jog antialkoholinio variklio užrakto nuoma per mėnesį sudaro 75 Eur su 100 Eur užstatu. Įmonių grupės „Altas“ atstovas, kai su juo buvo susisiekta telefonu, paaiškino, kad antialkoholiniai variklio užraktai montuojami visiems asmenims, kurie užsako tokią paslaugą (nėra apribojimų), ir neturi reikšmės transporto priemonė ir jos charakteristika (ar tai yra lengvasis automobilis, sunkvežimis, traktorius ir t. t.). Taigi, A. S. turint transporto priemonę, tai reiškia, jog, jam sumokėjus 100 Eur užstatą ir kas mėnesį mokant 75 Eur įrangos nuomos mokestį, jo automobilyje būtų sumontuotas antialkoholinis variklio užraktas. Šios aplinkybės parodo, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą nagrinėti apeliacinio skundo prašymą dėl ANK 311 straipsnio 1 dalies taikymo, taip pat tai, jog apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti duomenys iš esmės nesusiję su šio prašymo išnagrinėjimu (t. y. dalis reikalautų pateikti duomenų yra vieši).
5.20. Taigi, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ANK 311 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas, todėl nepagrįstai atmetė A. S. apeliacinio skundo alternatyvų prašymą. Apibendrinant nurodytus argumentus matyti, kad ANK 311 straipsnio 1 dalies ir 652 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimai pripažintini esminiais bei sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamas nutartis.
6. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkė I. J. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti, Klaipėdos apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Akivaizdu, kad Plungės apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdami skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, padarė pagrįstą išvadą, jog administracinis nusižengimas padarytas tyčia. Byloje yra pateikti duomenys, jog A. S. daugiau kaip trejus metus serga cukriniu diabetu ir vartoja vaistus. Dėl šių ligų jam yra sutrikusi kepenų ir kasos funkcija. Akivaizdu, kad alkoholio vartojimas net nedideliais kiekiais sergant tokia liga iš esmės yra pavojingas sveikatai. Byloje nenustatyti jokie duomenys apie tai, kad A. S. 2020 m. rugpjūčio 20 d. vakare buvo verčiamas vartoti alkoholinius gėrimus. Nenustatytos priežastys, dėl kurių A. S. per trejus metus nebūtų galėjęs anksčiau, iki alkoholinių gėrimų vartojimo, gauti informacijos apie tai, kokį poveikį jo būklei ir sveikatai gali turėti vartojamas alkoholis, ar alkoholiniai gėrimai iš viso vartotini. Jis privalėjo prieš pradėdamas vairuoti įvertinti savo būklę po alkoholinių gėrimų vartojimo ir nevairuoti būdamas neblaivus, esant būtinumui važiuoti pasitelkti kitų asmenų pagalbą arba vairuoti transporto priemonę būdamas blaivus. A. S., sirgdamas cukriniu diabetu ir vartodamas alkoholinius gėrimus vakare, žinodamas, kad kitos dienos ryte vairuos transporto priemonę, turėjo numatyti, kad 9.40 val. jo organizme leistinas alkoholio kiekis viršys leistiną normą ir dėl jo vairavimo gali kilti ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos pasekmės, tačiau vis tiek vairavo.
6.2. Atsiliepime nesutinkama ir su skundo motyvais dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. A. S. skunde nurodomos aplinkybės yra deklaratyvios ir prieštarauja faktinėms nustatytoms aplinkybėms; nurodomos priežastys, dėl kurių turėtų būti netaikomas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, negali būti vertinamos kaip išskirtinės. Tam, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtinos tam tikros sąlygos, pirmiausia savo veiksmų pavojingumo suvokimas, ne tik padaryto nusižengimo pripažinimas, bet ir asmens siekimas keisti savo elgesį. Minėtos sąlygos A. S. atveju nėra nustatytos. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinio poveikio priemonę, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytos veikos padarymą laiko proporcinga priemone tam, kad būtų pasiekti visuomenei svarbūs tikslai, ir ja nėra varžomos žmogaus teisės ir laisvės daugiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tačiau tam tikrais atvejais padarytas pažeidimas gali būti toks, kad už jo padarymą taikoma administracinio poveikio priemonė gali būti laikoma neproporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir neteisinga priemone, ir toks jos taikymas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Todėl ANK 422 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta norma, kuri suteikia teismui (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai) teisę asmens sutikimu paskirti už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą kaip privalomą alternatyvią administracinio poveikio priemonę teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
6.3. Ši alternatyvi administracinio poveikio priemonė turėtų būti taikoma, kai nustatyta administracinio poveikio priemonė, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, kurią pagal įstatymą gali skirti teismas (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija), yra laikoma neproporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir neteisinga, jos taikymas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.
6.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad, parenkant administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nuobaudas, būtina vertinti kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015). Šie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai turėtų būti taikomi ir parenkant nustatytas alternatyvias administracinio poveikio priemones, jų dydį ir rūšį.
6.5. A. S. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra šiurkštus ir vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų transporto bei kelių srityje. Jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 0,49 (+/– 0,017) promilės neblaivumas. Pažymėtina, kad anksčiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus A. S. buvo baustas tris kartus: 2003 m. liepos 9 d. vairavo automobilį ir viršijo leistiną važiavimo greitį (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 2 dalis); 2010 m. kovo 5 d. vairavo automobilį be saugos diržų (ATPK 134 straipsnio 1 dalis); 2013 m. spalio 5 d. vairavo automobilį ir viršijo leistiną važiavimo greitį (ATPK 124 straipsnio 3 dalis). Už šiuos pažeidimus A. S. nebuvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, akivaizdu, kad skirtos baudos reikiamo prevencinio poveikio jam, kaip vairuojančiam eismo dalyviui, nepadarė, todėl jis padarė šiurkščiausią Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimą, tai yra vairavo būdamas neblaivus.
6.6. Pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, pasirūpinti artimaisiais, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių. Vairuodamas neblaivus, A. S. kėlė realų pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, vairuoti intensyvaus eismo krašto kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė, esant neblaiviam, nebuvo jokio būtinumo. A. S. padarė tyčinį ir pavojingą KET pažeidimą, teismas tinkamai įvertino jį, kaip vairuojantį eismo dalyvį, charakterizuojančią informaciją, atsižvelgė į visas aplinkybes.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. atstovo advokato L. Judicko prašymas atmestinas.
Dėl padaryto administracinio nusižengimo kaltės formos
8. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas L. Judickas pareiškime nurodo, kad A. S. administracinio nusižengimo bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, jog administracinį nusižengimą – transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio – A. S. padarė tyčia.
9. Pareiškime nėra ginčijama, kad A. S. padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Tačiau, pareiškėjo teigimu, ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytas nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, o iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. S. galėjo sąžiningai klysti dėl savo būsenos ir sėdo prie vairo nežinodamas, kad yra neblaivus, t. y. nurodytą administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo.
10. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQtNjg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-4-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-4-689/2020">2AT-4-689/2020</a>).
11. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus.
12. Nagrinėjamoje byloje sutiktina su teismų išvadomis, kad A. S. pažeidimą, už kurį yra nubaustas, padarė tyčia. Pareiškime nurodomos aplinkybės, kad A. S. galėjo pagrįstai tikėtis, jog jo suvartotas nedidelis alkoholio kiekis, praėjus netrumpam laiko tarpui (pusei paros), neturės įtakos jo blaivumui, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Aplinkybės, apibūdinančios kiekvieno asmens organizmo individualias savybes išskaidant alkoholį, gali būti reikšmingos tik nustatant, ar nusižengimas apskritai buvo padarytas. Šiuo atveju pats pažeidimo faktas neginčijamas.
13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai teisingai nustatė, jog ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusižengimą A. S. padarė tyčia, t. y. žinodamas, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam, praėjus neilgam laiko tarpui po alkoholio vartojimo, neįsitikino, jog yra blaivus ir gali vairuoti transporto priemonę.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo
14. Pareiškėjas nesutinka su teismų sprendimu netaikyti A. S. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, nurodo, kad tokį sprendimą lėmė neteisinga teismų išvada dėl A. S. padaryto pažeidimo kaltės formos, taip pat netinkamas A. S. nurodytų gyvenimiškų aplinkybių vertinimas.
15. Kaip jau pasisakyta, teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad A. S. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusižengimą padarė tyčia.
16. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
17. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018).
18. Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas vertino pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad teisės vairuoti transporto priemones netekimas A. S. kelia didelius nepatogumus dėl būtinumo jam ir jo tėvams, kuriuos jis globoja, lankytis gydymosi įstaigose, apsunkina jo galimybes padėti senyviems tėvams, apsunkina jam galimybę dirbti, dėl COVID-19 viruso sukeltos pandemijos naudojimasis viešuoju transportu jo ir jo tėvų sveikatai kelia didelę grėsmę. Įvertinę šias ir pažeidimo padarymo aplinkybes, teismai konstatavo, kad jos nepatvirtina, jog sankcijoje nurodytos nuobaudos skyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėtina, kad, atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, A. S. buvo paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyta bauda ir teisė vairuoti atimta minimaliam 6 dalyje nurodytam terminui.
19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUtMzAzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-5-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-5-303/2017">2AT-5-303/2017</a>, 2AT-39-1073/2019).
20. Šiame kontekste primintina ir tai, kad pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina, faktinių aplinkybių nenustato, o remiasi žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, patikrindamas, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTExLTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-11-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-11-303/2018">2AT-11-303/2018</a> ir kt.).
21. Advokato prašyme nurodomos administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. gyvenimiškos aplinkybės ir teisės vairuoti transporto priemones poreikis taip pat yra faktinės aplinkybės, kurios byloje jau buvo įvertintos ir dėl kurių pasisakyta pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimuose. Todėl advokato prašymas pripažinti, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti A. S. ANK 36 straipsnio 6 dalį, iš esmės reiškia prašymą iš naujo vertinti faktines aplinkybes, o tai peržengia ANK 662 straipsnio 13 dalyje nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijos ribas. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija nenustatė dėl šios dalies esminių proceso teisės pažeidimų ar netinkamo materialiosios teisės normų taikymo.
Dėl ANK 311 straipsnio nuostatų taikymo
22. Pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė A. S. taikyti ANK 311 straipsnyje nurodytą administracinio poveikio priemonę.
23. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti A. S. prašymą skirti jam ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyvą (ANK 311 straipsnis), nurodė, kad tokį prašymą A. S. iškėlė tik apeliaciniame skunde; nei priimant nutarimą ne teismo tvarka, nei skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo toks prašymas nebuvo suformuluotas.
24. ANK 647 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kas turi būti nurodoma teismui paduotame apeliaciniame skunde: apygardos teismo pavadinimas; administracinio nusižengimo byla, kurioje paduodamas apeliacinis skundas; skundžiamo apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje ar jo (jos) dalies esmė; nutarimo (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai; apeliacinį skundą padavusio asmens prašymai. Įstatymas nenustato jokių apribojimų apeliaciniame skunde teikiamiems prašymams. ANK 652 straipsnio, reglamentuojančio bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas apygardos teisme, 1 dalyje nurodyta, kad, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, apygardos teismas patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
25. Iš pirmosios instancijos teismui pateikto A. S. skundo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarimo matyti, kad A. S. skundė šiuo nutarimu jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, prašydamas jos neskirti arba sutrumpinti jos terminą. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas neprašė skirti ANK 311 straipsnyje nurodytos administracinio poveikio priemonės, tačiau aiškiai nesutiko su jam paskirta administracinio poveikio priemone. Todėl, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat galėjo apsvarstyti ir alternatyvių ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodytų administracinio poveikio priemonių skyrimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas neturėjo atsisakyti spręsti klausimo dėl ANK 311 straipsnyje nurodytos nuobaudos taikymo vien tuo pagrindu, kad toks prašymas buvo pareikštas tik apeliaciniame skunde.
26. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad A. S. kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų dėl techninės galimybės savo transporto priemonėje įsirengti antialkoholinį variklio užraktą, duomenų apie ketinimą sudaryti sutartį su tokią įrangą tiekiančia ar montuojančia įmone, įvykdymo terminus ir kainą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tokie duomenys yra reikšmingi sprendžiant dėl galimybės taikyti asmeniui ANK 311 straipsnyje nurodytą administracinio poveikio priemonę.
27. ANK 311 straipsnyje nustatyta administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, – skyrimo tvarka. Pirmoje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad šią priemonę kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas); šios poveikio priemonės trukmė nustatoma nuo vienerių iki dvejų metų. Antroje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Taigi, įstatymas nustato tik dvi sąlygas, kurioms esant teismas gali skirti ANK 311 straipsnyje nurodytą administracinio poveikio priemonę: 1) tokia galimybė turi būti nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn; 2) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi sutikti su tokios priemonės skyrimu.
28. Pažymėtina, kad ANK 311 straipsnio taikymas, kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija turi diskreciją nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę spręsti dėl A. S. prašymo taikyti jam ANK 311 straipsnyje nurodytą administracinio poveikio priemonę, vadovaudamasis administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais. Kaip jau buvo minėta, ši poveikio priemonė nustatyta kaip alternatyvi (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Teismai plačiai pasisakė dėl kitos privalomos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo taikymo pagrįstumo, pripažindami, kad ši poveikio priemonė A. S. paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl alternatyvios administracinio poveikio priemonės netaikymas, net ir nustačius netinkamą tokios išvados argumentavimą, nelaikytinas esminiu pažeidimu, suvaržiusiu nusižengimą padariusio asmens teises. Pažymėtina ir tai, kad A. S. dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyto pažeidimo nubaustas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarimu, kuriuo kartu su 800 Eur dydžio bauda jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių. Iš šių duomenų matyti, kad dar iki atnaujintos bylos nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme administracinio poveikio priemonės terminas jau buvo pasibaigęs. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje keisti skundžiamas teismų nutartis nėra pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistas.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Alvydas Pikelis
Algimantas Valantinas
