Teismingumo byla Nr. T-74/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06660-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2021 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų A. B. ir A. B. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) dėl 2021-08-16 NŽT Nr.13SD-2883-(14.13.134 E.) sprendimo dalies panaikinimo ir parduodamo žemės sklypo kainos nustatymo, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pareikšti; panaikinti 2021 m. rugpjūčio 16 d. NŽT sprendimo Nr. 13SD-2883-(14.13.134 E.) dalį, kuria nuspręsta parduodamo žemės sklypo kainą nustatyti atlikus žemės sklypo individualų vertinimą; nustatyti, jog parduodamo pagal 2021 m. rugpjūčio 16 d. NŽT sprendimą Nr. 13SD-2883-(14.13.134 E.) žemės sklypo dalies vertė nustatytina taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką.
Ieškovai nurodė, jog jiems nuosavybės teise priklauso 7 negyvenamosios paskirties patalpos – garažai. Žemės sklypas, kuriame yra statiniai priklauso valstybei. Ieškovams buvo išnuomotas 0,077 ha žemės sklypas, atitinkamai 0,0332 ha žemės sklypo dalis ir 0,0438 ha žemės sklypo dalis. Ieškovai 2021-03-30 kreipėsi į atsakovę su prašymu parduoti jų nuomojamą 0,077 ha ploto žemės sklypą. Atsakovė 2021 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 13SD-2138-(14.13.104.) atsisakė parduoti nuomojamą žemės sklypą vadovaujantis Naudojamų ir kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.2. papunkčiu, kuris numato, jog prie individualių garažų parduodami ne didesni nei 0,001 ha žemės sklypai vieno individualaus automobilio garažui. 2021 m. liepos 21 d. atsakovės paprašė parduoti 0,07 ha valstybinės žemės dalį 0,0770 ha dydžio valstybiniame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. skundžiamu sprendimu Nr. 13SD-2883-(14.13.134E.) sutiko parduoti prašomą žemės sklypo dalį su išlygą, jog įvykdys žemės sklypo pradavimo procedūrą, bet parduodamo žemės sklypo kainą nustatys ne pagal Žemės įvertinimo metodiką, bet atliekant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), individualų vertinimą, t. y. nustačius rinkos kainą. Ieškovai mano, jog atsakovė peržengė valstybės suteiktas kompetencijos ribas ir nepagrįstai nustatė, jog ieškovams priklausančių pastatų paskirtis yra ne „Garažai“, o „Kiti statiniai“ ir parduodant prašomą žemės sklypo dalį turi būti taikoma Nutarimo 5.5. punkto nuostatos. Ieškovai teigia, jog skundžiamas sprendimas neteisėtas ir naikintinas dalyje, kuria apskaičiuojant parduodamo žemės sklypo vertę atsakovė nusprendė taikyti Nutarimo 5.5. punktą, neišskiriant Nutarimo 2.1.2. punkte numatytos išimties, kuri nustato žemės sklypo kainos apskaičiavimo metodą garažų paskirties pastatams. Ieškovai nurodo, jog nesutikdami su 2021 m. rugpjūčio 16 d. NŽT sprendimo Nr. 13SD-2883-(14.13.134 E.) dalimi pateikė skundą Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmams, tačiau teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė jį priimti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai nurodė, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus bei savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Atsakovė yra valstybinio administravimo subjektas. Šioje byloje keliamas reikalavimas – panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimo dalį, kuria nuspręsta parduodamo žemės sklypo kainą nustatyti atlikus žemės sklypo individualų vertinimą, ieškovai prašo, jog parduodamo žemės sklypo vertė būtų nustatyta taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ taikytinos normos, kuria nustatomas skirtingas kainos apskaičiavimo metodas, kuriuo pagrindu atsakovė sutinka parduoti prašomą žemės sklypo dalį.
Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje ginčas kilęs dėl valstybinio administravimo subjekto priimto akto bei viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus, taip pat poįstatyminių teisės aktų taikymo nustatant parduodamo žemės sklypo kainą, teismui kilo abejonių, ar priimtas aktas neturi būti laikomas kaip priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas, todėl, siekdami nustatyti šio ginčo teismingumą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčui dėl teismingumo išspręsti.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės yra susijęs su valstybinės žemės sklypo pirkimo– pardavimo sutarties sudarymu. Ieškovai siekia sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, o atsakovė sutiko sklypo dalį parduoti, su sąlyga, kad ginčo sklypo dalies kaina bus nustatyta atlikus individualų įvertinimą, o ne vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtinta Žemės įvertinimo metodika. Taigi ginčo esmę sudaro atitinkami klausimai, susiję su perkamo valstybinės žemės sklypo kaina. Nekilnojamojo daikto, taip pat ir valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis yra civilinis sandoris, kurio viena iš būtinųjų sąlygų yra parduodamo nekilnojamojo daikto kaina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.397 straipsnio 1 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC02NC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-64/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-64/2020">T-64/2020</a>, 2020 m. sausio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC00LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-4/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-4/2020">T-4/2020</a> ir jose nurodytą praktiką).
Šiuo atveju NŽT, priimdama ginčijamus sprendimus, veikė kaip civilinių valstybinės žemės pardavimo ir nuomos teisinių santykių dalyvė (valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas), jai teisės aktais pavestoje srityje (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1.3. punktas). Ginčijami sprendimai yra susiję su ikisutartiniais valstybinės žemės pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais, ir nereiškia keliamo ginčo administracinio teisinio pobūdžio (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC00LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-4/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-4/2020">T-4/2020</a> ir joje nurodytą praktiką).
byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0xMjEvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-121/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-121/2015">T-121/2015</a>; 2013 m. vasario 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-32/2013).
Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad kilusio ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija tarp ginčo šalių susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga išspręsti ginčo rūšinio teismingumo klausimą, bet ne dėl kitų kilusiam ginčui išnagrinėti aktualių klausimų.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal ieškovų A. B. ir A. B. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) dėl 2021-08-16 NŽT Nr.13SD-2883-(14.13.134 E.) sprendimo dalies panaikinimo ir parduodamo žemės sklypo kainos nustatymo grąžinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Sigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotoja
Skirgailė Žalimienė
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė–Balynienė
teisėjas
Dainius Raižys
