Teismingumo byla Nr. T-70/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00611-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2021 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo R. I. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
R. I. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK), 475,12 Eur žalą, kurią sudaro išieškota 294 Eur bauda ir 181,12 Eur vykdymo išlaidos. Šio skundo pagrindu buvo pradėta administracinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTU0NC0xMDY2LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-544-1066/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-544-1066/2021">eI3-544-1066/2021</a>.
R. I. nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTIuOC4tMzE1My05MzUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A2.8.-3153-935/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A2.8.-3153-935/2016">A2.8.-3153-935/2016</a> paskyrė jam 294 Eur baudą už administracinį nusižengimą ir tuo pačiu nutarimu pakeitė paskirtą 294 Eur baudą į 49 valandas viešųjų darbų. Nutarimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 20 d. VMI nepagrįstai ir neteisėtai 2016 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)483-60578 išieškoti 294 Eur baudą už administracinį nusižengimą iš R. I. turto. Antstolis Robertas Vasiliauskas vykdomojoje byloje Nr. 0179/16/00858 įvykdė VMI sprendimą dėl 294 Eur baudos išieškojimo, papildomai išieškodamas ir 181,12 Eur vykdymo išlaidas.
VMI su pareikštais reikalavimais nesutiko ir nurodė, jog iš Administracinių nusižengimų registro (toliau – ir ANR) 2016 m. kovo 3 d. gavo pranešimą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTIuOC4tMzE1My05MzUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A2.8.-3153-935/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A2.8.-3153-935/2016">A2.8.-3153-935/2016</a> paskyrė R. I. 294 Eur baudą už administracinį nusižengimą. Sprendimas išieškoti baudą už administracinį nusižengimą 2016 m. gegužės 25 d. buvo perduotas vykdyti antstoliui, antstolis sprendimą įvykdė ir 2019 m. rugsėjo 6 d. į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė 294 Eur. Administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTIuOC4tMzE1My05MzUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A2.8.-3153-935/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A2.8.-3153-935/2016">A2.8.-3153-935/2016</a> protokolą surašė ir duomenis apie administracinį nusižengimą į ANR turėjo suvesti Vilniaus apskrities VPK. VMI, priimdama 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (23.31-08)483-60578 išieškoti baudą, neturėjo duomenų apie R. I. paskirtos baudos pakeitimą viešaisiais darbais, nes šie duomenys nebuvo suvesti į ANR.
Vilniaus apskrities VPK prašė R. I. reikalavimus patenkinti visiškai ir nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarimo nuorašas 2016 m. kovo 3 d. buvo įkeltas į ANR, taip pat suvesti duomenys apie tai, jog R. I. paskirta bauda buvo pakeista į nemokamus viešuosius darbus, taigi VMI neturėjo teisėto pagrindo pradėti priverstinį baudos išieškojimą. VMI, tinkamai neįvertinusi ANR esančių duomenų, nesusipažinusi su 2016 m. vasario 29 d. teismo nutarimu ir nesuėjus viešųjų darbų įvykdymo terminui, savo iniciatyva 2016 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)483-60578, tuo padarydama turtinę žalą R. I., kurią privalo atlyginti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 15 d. nutartimi administracinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTU0NC0xMDY2LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-544-1066/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-544-1066/2021">eI3-544-1066/2021</a> pagal rūšinį teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, jog R. I., paduodamas skundą administraciniam teismui dėl neteisėtų VMI veiksmų ir dėl tų veiksmų (klaidos) patirtos žalos atlyginimo, kelia ginčą dėl tinkamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje vykdymo, kuris nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas nusprendė priteisti R. I. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI, 475,12 Eur turtinę žalą ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas. VMI pateikė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo.
Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas VMI apeliacinį skundą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas nutartyje pažymėjo, jog viena iš VMI funkcijų yra administracinių nusižengimų baudų administravimas, vykdant šių baudų apskaitą, įskaitymą, sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, priverstinio išieškojimo inicijavimą ir priverstinio išieškojimo priežiūrą. Tuo tarpu viena iš Vilniaus apskrities VPK funkcijų yra nutarimo skirti administracinę nuobaudą įkėlimas bei atitinkamų duomenų suvedimas į ANR, kad VMI turėtų informaciją apie paskirtas nuobaudas. Konkrečiu atveju faktiniu pareikšto reikalavimo pagrindu R. I. nurodo aplinkybes, jog VMI nepagrįstai ir neteisėtai, nesivadovaudama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTIuOC4tMzE1My05MzUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A2.8.-3153-935/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A2.8.-3153-935/2016">A2.8.-3153-935/2016</a>, priėmė 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (23.31-08)483-60578, kurio pagrindu iš R. I. buvo išieškota 294 Eur bauda už administracinį nusižengimą ir 181,12 Eur vykdymo išlaidos. R. I. nurodo, jog neteisėti VMI veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad VMI sprendimo išieškoti baudą iš R. I. priėmimo metu buvo įsiteisėjusi teismo nutartis dėl 294 Eur baudos pakeitimo į 49 valandas viešųjų darbų, todėl VMI neturėjo pagrindo pradėti priverstinio baudos išieškojimo. Ieškovas, ginčydamas VMI veiksmus, atliktus vykdant jai paskirtas viešojo administravimo funkcijas ir priimant sprendimą dėl nuobaudos išieškojimo (pareigūnams pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai), prašo žalos atlyginimo, kas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir jie priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje atsakovais patrauktos dvi valstybei atstovaujančios institucijos – VMI ir Vilniaus apskrities VPK, kurios yra viešojo administravimo subjektai. Ieškovas teigia, kad dėl neteisėtų VMI veiksmų, šiai kreipusis į antstolį dėl priverstinio baudos, paskirtos nutarimu administracinio nusižengimo byloje, išieškojimo jam buvo padaryta turtinė žala. Savo reikalavimą jis grindžia CK 6.271 straipsnio nuostatomis.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. nutarimu ieškovui skyrė administracinę nuobaudą – 294 Eur baudą, kurią pakeitė į 49 valandas nemokamų viešųjų darbų, įpareigodamas juos atlikti per tris mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Nutarimui įsiteisėjus, 2016 m. gegužės 25 d. VMI priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)483-60578, kurio pagrindu antstolis iš R. I. išieškojo 294 Eur baudą už administracinį nusižengimą ir 181,12 Eur vykdymo išlaidų.
Administracinių teisės pažeidimų bylose priimtų nutarimų dėl baudų paskyrimo vykdymo procesą reglamentuoja tiek Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (iki jo įsigaliojimo 2017 m. sausio 1 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ir ATPK), tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK). Administracinių nusižengimų kodekse (iki jo įsigaliojimo – ATPK) reglamentuojamos tik bendro pobūdžio pradinės nutarimų dėl baudų paskyrimo vykdymo procedūros. Tuo tarpu priverstinį baudų išieškojimą vykdo antstoliai ir šis priverstinis išieškojimas yra atliekamas vadovaujantis CPK normomis, reguliuojančiomis vykdymo procesą (CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalies 1 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimų dėl konkrečių antstolio procesinių veiksmų, susijusių su vykdymo procesu, ir dėl tokių veiksmų atsiradusios žalos priteisimo nekelia.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 1 straipsnio 4 punktas baudų už administracinius nusižengimus administravimą apibrėžia kaip mokesčių administratoriaus funkcijų, susijusių su nutarimų ir (ar) administracinių nurodymų skirti baudas už administracinius nusižengimus vykdymu, įgyvendinimą atliekant šių baudų apskaitą, įskaitymą, sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, priverstinio išieškojimo inicijavimą, priverstinio išieškojimo priežiūrą, priverstinio išieškojimo sustabdymą, priverstinai išieškotų baudų paskirstymą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, priverstinio baudos išieškojimo inicijavimas yra viena iš VMI funkcijų baudų už administracinius nusižengimus administravimo srityje.
2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (su aktualiais pakeitimais, priimtais 2012 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-422) patvirtintų Vilniaus apskrities VPK nuostatų 15.13 papunktyje nurodyta viena iš Vilniaus apskrities VPK funkcijų – pagal kompetenciją tvarkyti, naudotis registrų ir informacinių sistemų duomenimis. Ši funkcija išliko nepakitusi ir 2021 m. liepos 9 d. priimtame Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakyme Nr. 5-V-525 (16.9. papunktis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1408 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų registro nuostatų 9.3 papunktyje buvo nurodyta, kad policijos įstaigos yra vienos iš šio registro tvarkytojų. Atitinkamai reglamentuojama ir šiuo metu galiojančiuose 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1278 patvirtintuose Administracinių nusižengimų registro nuostatuose. Taigi viena iš Vilniaus apskrities VPK funkcijų yra nutarimo skirti administracinę nuobaudą įkėlimas bei atitinkamų duomenų suvedimas į ANR (buvusį Administracinių teisės pažeidimų registrą), kad VMI turėtų informaciją apie paskirtas nuobaudas.
Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ginčas kyla iš viešosios teisės reguliuojamų teisinių santykių ir yra susijęs su viešojo administravimo procedūromis, t. y. dėl to, kad viešojo administravimo subjektas (-ai) nesukontroliavo, jog bauda buvo pakeista viešaisiais darbais. Tai, kad ieškovo ieškinyje nurodomi atsakovės veiksmai (neveikimas) buvo susiję su antstolio įvykdytu išieškojimu, aptariamo ginčo esmės nekeičia. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Kaip minėta, remiantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo sprendžia administraciniai teismai.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus specialioji teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje kilęs ginčas patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją ir turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Tačiau pažymėtina, kad sprendžiant bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą yra svarbu atsižvelgti ir į proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principų reikalavimus (žr., pvz., Teismingumo kolegijos 2021 m. kovo 31 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-18/2020). Nagrinėjamu atveju byla pagal ieškovo skundą administraciniam teismui buvo pradėta 2020 m. vasario mėn., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi byla perduota pagal rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos – Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris bylą išnagrinėjo iš esmės. Į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą, kreipėsi bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas. Esant šioms aplinkybėms, net ir pripažinus, kad byla teisminga administraciniam teismui, naujo proceso pradėjimas administraciniuose teismuose būtų nesuderinamas su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla grąžinama Vilniaus apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija tarp ginčo šalių susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga išspręsti ginčo rūšinio teismingumo klausimą, bet ne dėl kitų kilusiam ginčui išnagrinėti aktualių klausimų.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovo R. I. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo, Vilniaus apygardos teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Sigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotoja
Skirgailė Žalimienė
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė–Balynienė
teisėjas
Dainius Raižys
