Teisėja Ledina Šinkūnienė
Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-114-193/2013
Proceso Nr. 4-37-00468-2012-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 10 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio (toliau - Kultūros paveldo departamento) apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-01-28 nutarimo, kuriuo atmetė Kultūros paveldo departamento prašymą, įpareigoti E. M. atlyginti kultūros paminklui padarytus nuostolius 5206 Lt,
n u s t a t ė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-01-28 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje E. M. a/k (duomenys neskelbtini) pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus (toliau – pažeidimus), numatytus: - ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirta 2000 Lt bauda; -ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirta 5000 Lt bauda be transporto priemonės konfiskavimo; - ATPK 174 straipsnyje ir nubaustas 200 Lt bauda. Nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė nuobauda 5000 Lt (ATPK 33 str.). Nukentėjusiojo Kultūros paveldo departamento prašymas, įpareigoti E. M. atlyginti valstybei kultūros paminklo apgadinimu padarytą 5206 Lt turtinį nuostolį, atmestas.
E. M. nubaustas už tai, kad jis, 2012-08-27, apie 4.30 val. Tyzenhauzų gatvėje, Rokiškio m., vairavo jam priklausantį automobilį Ford Mondeo, v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, neatsižvelgė į kelio sąlygas, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pastatą, priklausantį valstybės saugomam kultūros paveldo objektui – Rokiškio dvaro sodybos svirnui Tyzenhauzų g. (duomenys neskelbtini), Rokiškio m. Pastatą apgadino. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo jis pažeidė KET 14, 133, 231.4 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Be to, jis, 2012-10-18, apie 19.35 val. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) Respublikos g. Rokiškio m., būdamas neblaivus (2,39 promilės) girtumo, viešoje vietoje kabinėjosi prie praeivių, garsiai, necenzūriniais žodžiais keikėsi. Tuo js pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str.
Apeliaciniu skundu Kultūros paveldo departamentas prašo, ATPK 30212 str. 1 d. 5 p., tvarka panaikinti I-osios instancijos teismo 2013-01-28 nutarimą, priimti naują nutarimą - įpareigoti E. M. atlyginti valstybei - kultūros paminklui padarytą 5206 Lt turtinį nuostolį. Apeliantas teigia, kad prašymo, įpareigoti KET pažeidėją atlyginti padarytą turtinį nuostolį teismas netenkino nemotyvuotai ir nepagrįstai, dėl to, kad neva apskaičiuota ne konkreti patirto nuostolio suma, o bendra orientacinė skaičiuojamoji atstatymo darbų kaina, kuri negali būti laikoma realiai patirtais nuostoliais.
Departamento sudaryta komisija, įvertinusi autoįvykio metu kultūros paminklui padarytą žalą, pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad 2012-08-07 eismo įvykio metu, išverčiant 12,6 kv/m rastinės sienos, išverčiant ir suskaldant 2,2 m. medinį kampo statramstį, išjudinant 0,35 m3 akmenų mūro juostinį pamatą, sužalota didelę mokslinę, istorinę, kultūrinę reikšmę turinti kultūros vertybė, patirti nuostoliai įvertinti 5206 Lt (Aktas 2012-10-03 nr. RG-91).
Reali žala suprantama kaip tiesioginis neteisėto veiksmo rezultatas, kuris atsiranda iš karto padarius pažeidimą, konkrečiu atveju tiesioginiais nuostoliais yra turto sužalojimas ar netekimas, kuris atsirado eismo įvykio pasėkoje sužalojus svetimą turtą, ir kurių dydis yra nustatomas skaičiuojant turto atstatymo kainą t.y. nuostoliai yra piniginė žalos atstatymo išraiška. Tačiau teismas padarė priešingą išvadą, kad sužaloto turto atstatymo kaina negali būti laikoma realiai patirtais nuostoliais. Tai prieštarauja Aukščiausiojo teismo aiškinimui, kad turto vertės sumažėjimas ar jo netekimas dėl neteisėtų veiksmų vertintinas kaip tiesioginiai (realūs) nuostoliai.
Be to, I-osios instancijos teismas nevertino E. M. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. (transporto priemonių vairavimas, kai asmeniui atimta tokia teisė), o tai kelia abejonių ar pažeidėjui tinkamai parinkta nuobauda nesant lengvinančių aplinkybių.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK prašo apeliacinio skundo netenkinti, nes teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apelianto buvo apskaičiuota ne konkreti nuostolio suma, o bendra orientacinė skaičiuojamoji atstatymo darbų kaina, kuri negali būti laikoma realiai patirtais nuostoliais. O ATPK 128 str. pažeidimas, mano, kad neinkriminuotas pagrįstai.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apelianto skundo motyvai dėl E. M. veikos vertinimo ir pagal ATPK 128 straipsnį, nes jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, nenagrinėtini, nes pagal ATPK 128 str. administracinės teisės pažeidimo protokolas E. M. nebuvo surašytas, todėl ir negalėjo būti nagrinėjamas teisme.
Apeliantas skundu kelia fizinio asmens kelių eismo taisyklių pažeidimu valstybei padaryto turtinio nuostolio atlyginimo klausimą dėl nekilnojamosios kultūros vertybės sužalojimo.
Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad E. M. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, jo veika pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 174 str., kvalifikuota teisingai, baudos dydis paskirtas artimas jos maksimumui, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Sutiktina ir su teismo pozicija dėl turtinio nuostolio atlyginimo netenkinimo t.y. laikytina, kad įpareigoti KET pažeidėją atlyginti padarytą turtinį nuostolį teismas netenkino pagrįstai.
Pažymėtina, jog ATPK 37 str. 1 d., 286 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu asmeniui padarytas turtinis nuostolis, apylinkės teismo teisėjas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo, turi teisę kartu spręsti klausimą, kad kaltininkas atlygintų ir turtinį nuostolį. Kitais atvejais klausimas dėl pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Sutinkamai su teismų praktika, vadovaujantis ATPK 37 str. 1 d. asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, gali būti įpareigojamas atlyginti turtinį nuostolį, tačiau toks įpareigojimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai dėl turtinio nuostolio padarymo fakto bei jo dydžio apskaičiavimo nekyla jokių abejonių. Atveju, kuomet dėl padaryto turtinio nuostolio ar jo dydžio galima nuspręsti tik atlikus papildomą aplinkybių tyrimą, sprendimas įpareigojantis atlyginti turtinius nuostolius, negali būti priimamas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ATPK nėra numatytas civilinio ieškinio institutas, proceso dalyviams nėra suteiktos procesinės teisės, susijusios su turtinių reikalavimų nagrinėjimu, nėra numatytos kitos turtinių reikalavimų nagrinėjimui būtinos taisyklės (byla N12 - 429 – 2004, Biuletenis Nr. 5. psl. 38-39).
Iš bylos duomenų matyti, kad Kultūros paveldo departamentas teismui pateikė prašymą iš pažeidėjo E. M. priteisti nuostolių atlyginimą bei rašytinius įrodymus, patvirtinančius nuostolio dydį, iš kurių seka, kad sužalota didelę mokslinę, istorinę, kultūrinę reikšmę turinti kultūros vertybė, o patirti nuostoliai įvertinti 5206 Lt (Aktas 2012-10-03 Nr. RG-91).
Teisminio nagrinėjimo metu, pažeidėjas E. M. pripažino, kad eismo įvykio metu jis automobiliu atsitrenkė į pastato kampą ir sutinka, kad tokiais jo veiksmais buvo padarytas 5200 Lt turtinis nuostolis bei jį sutinka atlyginti (b.l. 82).
I-osios instancijos teismas prašymą dėl įpareigojimo atlyginti nuostolius netenkino tuo pagrindu, kad teismui pateikta ne konkreti patirto nuostolio suma, o bendra orientacinė skaičiuojamoji atstatymo darbų kaina, kuri negali būti laikoma realiai patirtais nuostoliais. Iš tikrųjų administracinės teisės pažeidimo byloje yra pateiktas 2012-10-03 orientacinės kainos skaičiavimo aiškinamasis raštas, kurio pagrindu priimtas apelianto skunde nurodomas 2012-10-03 aktas RG-91. Administracinės bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teismui kilo abejonių dėl šio orientacinės kainos skaičiavimo pagrįstumo (skaičiavimai atlikti 2012 m. kovo mėn. kainomis, kai eismo įvykis įvyko 2012-08-27, pateikta orientacinė kaina), kurias pašalinti be papildomo aplinkybių tyrimo- asmenų atlikusių skaičiavimus apklausos ir kitų tyrimo veiksmų negalima. Kaip jau minėta, sutinkamai su teismų praktika atveju, kuomet dėl padaryto turtinio nuostolio ar jo dydžio galima nuspręsti tik atlikus papildomą aplinkybių tyrimą, sprendimas įpareigojantis atlyginti turtinius nuostolius, negali būti priimamas. Be to, papildomų aplinkybių įvertinimas būtų užvilkinęs ir administracinės atsakomybės klausimo sprendimą. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtu pagrįstai.
Kita vertus, atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjamu atveju prašoma atlyginti turtinė žala padaryta eismo įvykiu (draudžiamuoju įvykiu), kurį sutinkamai su įstatymais turi atlyginti eismo įvykių žalos atlyginimo institucijos. Duomenų byloje, kad E. M. vairavo transporto priemonę be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo nėra. Tokiu atveju spręstinas klausimas dėl papildomų proceso dalyvių - eismo įvykių žalos atlyginimo institucijos- įtraukimo į procesą. Kai jau irgi minėta, ATPK nėra numatytas civilinio ieškinio institutas, proceso dalyviams nėra suteiktos procesinės teisės, susijusios su turtinių reikalavimų nagrinėjimu, nėra numatytos kitos turtinių reikalavimų nagrinėjimui būtinos taisyklės, taigi nėra numatytas ir naujų proceso dalyvių įtraukimas į bylos nagrinėjimą.
Remdamasis išdėstytais argumentais skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-01-28 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais t.y. priimti naują sprendimą, įpareigojantį E. M. atlyginti valstybei turtinį nuostolį, ar bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30210 str., 30212 str. 1 d. 1 p., teismas,
n u t a r i a:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-01-28 nutarimą palikti nepakeistą ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Ričardas Gilys
