Teisėjas Dainius Strautininkas Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-112-350/2013
Teisminio proceso Nr. 4-15-3-00681-2012-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 45.4.3.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
Lietuvos Respublikos vardu
2013 m. balandžio 10 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto M. I. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė:
M. I. 2013-01-31 Biržų rajono apylinkės teismo nutarimu už ATPK 1241 str. 7 d. ir 126 str. 1 d. numatytus pažeidimus nubaustas subendrinta 1250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams už tai, kad 2012-11-30 23.05 val. Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,67 promilių girtumas), bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės draudimo ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 ir 16 p. reikalavimus, bei padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 str. 1 d. ir 124 1 str. 7 d.
Apeliaciniu skundu M. I. prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes jo manymu jis nubaustas neteisėtai, nepagrįstai ir nepelnytai. Teismas neobjektyviai vertino faktines bylos aplinkybes, išskirtinai palankiai vertino policijos pareigūnų parodymus ir neatsižvelgė į jo pateiktus argumentus, nepilnai ir nevisapusiškai vertino byloje reikšmingas aplinkybes.
Nurodo, kad automobilio nevairavo, jį vairavo L. S., o jis sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo pakeliui arimuose pamatę pažįstamo automobilį sustojo, tuo metu pamatė iš paskos sustojusį policijos automobilį. Ruošiantis išlipti, pribėgęs pareigūnas M. A. be jokio pagrindo ir nepaaiškinęs, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, ištempė jį iš automobilio ir panaudojęs smurtą uždėjo antrankius. Po įvykio dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas Biržų ligoninėje, ką patvirtina pridedama pažyma. Be to, M. A. paaiškinimai teisme dėl automobilio stabdymo aplinkybių nelogiški, bei prieštaraujantys byloje surinktiems duomenis. Pareigūnas tvirtino, kad privažiavę prie a.m. „VW Golf“ įjungė tarnybinio automobilio ilgąsias šviesas, tačiau jis kaip pareigūnas privalėjo žinoti, kad toks stabdymo būdas prieštarauja KET, nes gali apakinti priekyje važiuojantį vairuotoją ir sukelti eismo įvykį, todėl negalėjo naudoti neteisėtų stabdymo priemonių.
Be to, M. A. parodymus, kad jis matė, kaip automobilyje buvę asmenys persėdinėja, t.y. vairuotojas persėda į galą, o į jo vietą iš galo persėda mergina iš dalies paneigia paties liudytojo parodymai, kad sustabdęs VW GOLF automobilį jis klausė L. S., kas vairavo automobilį, bei visiškai, neginčijamai paneigia liudytojų S. V. paaiškinimas, kad policininkai naudojosi trumposiomis šviesomis, liudytojo M. J. parodymai, jog vairuoti jam priklausantį automobilį patikėjo L. S., matė kaip ji vairuodama minėtą automobilį išvažiavo, pažymėjo, jog automobilio galinis ir galiniai šoniniai stiklai tamsinti ir tamsinti tiek, kad neįmanoma matyti kas vyksta automobilio salone, kad automobilio galinis stiklas buvo purvinas, nes teko važinėtis žvyrkeliais. Tokius liudytojo parodymus patvirtina ir teismui pateikiamas antstolės I. B. surašytas 2013-02-05 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame antstolė konstatuota, kad automobilio VW Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini) galinis ir galiniai šoniniai stiklai tamsinti, dienos metu, 1 metro atstumu automobilio stiklai nepermatomi, stiklai užtamsinti plėvele, iš ko akivaizdu, kad liudytojas M. A. ir liudytojas S. J., iš anksto susitarę, teisme melavo, nors pirmosios instancijos teismas tai įvertino kaip nuoseklius parodymus. Atkreipia teismo dėmesį, kad šiuo metu M. A. nuo 2013-01-04 atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą.
Pažymi, kad įvykio metu nei jo, nei L. S. niekas neprašė pateikti automobilio dokumentų ir vairuotojo pažymėjimo, be to, apeliantas pažymi, kad įvykio metu buvo prievarta ištrauktas iš automobilio, jo atžvilgiu vartotas smurtas, kurio metu pametė piniginę su joje buvusiais dokumentais ir vartojamo smurto metu dokumentų pateikti negalėjo.
Atkreipia dėmesį kad ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Jame, be kitų reikalavimų nurodyta, kad protokole turi būti nurodoma liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas. Šiuo atveju tas nebuvo padaryta, nebuvo paimtas jo ir L. S. paaiškinimas, todėl darytina išvada, kad administracinė teisena buvo pradėta neteisėto procesinio dokumento, t.y. netinkamai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, pagrindu, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena pradėta pagal neteisėtą protokolą turėtų būti nutrauktina.
Taip pat, automobilis iš įvykio vietos priverstinai buvo nutemptas be jokio pagrindo, pažeidžiant ATPK 269 str. 7 d. nuostatas, nes šiuo atveju automobilis netrukdė eismui, nepažeidė kitų asmenų teisių. Šiuo atveju nutempimas buvo atliekamas parodant valdžios prievartos organų viršenybę, prieš vos pilnametystės sulaukusius jaunuolius.
Nurodo, kad liudytoja L. S. teisme davė parodymus, kurie sutapo su kitų proceso dalyvių parodymais, apart melagingų policininkų parodymų. Tai kad L. S. išsigandusi paliko nerakintą automobilį, kuris buvo nutemptas, ir išėjo namo, niekaip neįtakoja neteisėtai teismo nutarčiai. Nekonkretūs asmens parodymai, kada jis pats reiškia tam tikras abejones dėl įvykusio fakto nėra pagrindas teigti, kad asmuo tyčia siekė suklaidinti teisėsaugos institucijas ir teismą, duodamas nelogiškus, nemotyvuotus parodymus. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo patraukti L. S. administracinėn atsakomybėn. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, kuris yra konstatavęs, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo ATP sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-21 nutartis byloje Nr. N575-2263/2011).
Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas prašo M. I. skundą atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo nutarimą. Mano, kad teismas priėmė teisingą nutarimą ir pagrįstai taikė jam nuobaudą. Jo kaltę padarius teisės pažeidimus įrodo policijos pareigūnų parodymai, tiesioginių liudytojų paaiškinimai, kita rašytinė bylos medžiaga. Apelianto parodymų keitimas ir jo draugų skirtingi parodymai tik patvirtina, kad M. I. siekia išvengti administracinės atsakomybės. Atkreipia dėmesį, kad M. I. pirminio paaiškinimo nedavė, o jo vairavimo faktą patvirtina policijos pareigūnai.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pagal ATPK 30211 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliantas pažymi, kad administracinė teisena buvo pradėta neteisėto procesinio dokumento, t.y. netinkamai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, pagrindu, nes jame nenurodyti įvykį matę liudytojai ir nėra jo paaiškinimo, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena pradėta pagal neteisėtą protokolą turėtų būti nutrauktina.
Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, jame nurodytas pažeidimo laikas, vieta ir būdas, o būtent tai, kad M. I. 2012-11-30 23,05 val., Biržų r., (duomenys neskelbtini) km., vairavo automobilį būdamas neblaivus (0,67 promilės), bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės draudimo liudijimo, nurodytas protokolą surašęs asmuo, transporto priemonė, kuria važiavo pažeidėjas, t. y. protokole aiškiai įvardytas pažeidimo pobūdis, bei esmė, taip pat veiksmai, kuriais pasireiškė pažeidimas. Protokolas pasirašytas tiek jį surašiusio pareigūno, tiek pažeidėjo, kas rodo, kad su protokolo duomenų teisingumu ir padarytu pažeidimu jis sutiko, visas šias aplinkybes apklausiami teisme nagrinėjant administracinę bylą patvirtino ir policijos pareigūnai. Vien tai, kad protokole nenurodyti liudytojos L. S. duomenys, neduoda pagrindo jį laikyti neteisėtu, nes ši liudytoja teisme buvo apklausta, jos parodymai įvertinti, todėl apelianto argumentai dėl protokolo neteisėtumo atmetami kaip nepagrįsti.
Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas ginčija ATPK 1241 str. 7 d. ir 126 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo faktą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl šio pažeidimo. Apeliantas neigia vairavęs automobilį, nurodo, kad jį vairavo L. S..
Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. I. padarė ATPK 1241 str. 7 d. ir 126 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir dėl to naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokolas M. I. iš esmės buvo surašytas remiantis blaivumo testo duomenimis, liudytojų M. A., S. J., S. V. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Tuo tarpu M. I. savo kaltę, dėl vairavimo esant neblaiviam neigė, paaiškindamas įvykio aplinkybes apylinkės teisme, jo parodymus patvirtino ir L. S..
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys pakankami neabejotinai išvadai, kad būtent M. I. 2012-11-30 apie 23.05 val. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, be to policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir automobilio draudimo poliso.
Policijos pareigūnai M. A. ir S. J. medžiagoje dėl administracinio pažeidimo esančiuose tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 6,7), nurodė, kad važiuojant į įvykį (duomenys neskelbtini) kaime sustabdė automobilį VW GOLF, kurį būdamas neblaivus vairavo M. I., kuris nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir automobilio draudimo dokumentų. Teisme apklaustas liudytojas M. A. parodė, kad važiuodami link (duomenys neskelbtini) km., pamatė dideliu greičiu važiuojantį automobilį, nusprendė jį stabdyti, įjungė šviesos ir garso signalus, važiavo iš paskos. Stabdomam automobiliui sustojus akivaizdžiai matė, kad automobilio vairuotojas persėda ant automobilio galinės sėdynės, o iš galinės sėdynės į vairuotojo vietą persėda mergina. Nurodė, kad tuo metu automobilis VW GOLF buvo apšviestas tarnybinio automobilio ilgosiomis šviesomis, todėl kas vyksta viduje, buvo aiškiai matoma. Priėjęs prie vairavusio asmens girdėjo, kaip S. J. bendravo su prie vairo sėdinčia mergina, kuri iš pradžių teigė vairavusi, bet vėliau nurodė, kad vairavo M. I.. Analogiškai parodė ir apylinkės teisme apklaustas S. J.. Šiuos liudytojų parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojo S. V. parodymai, kuris, būdamas netoli įvykio vietos, matė atvažiuojantį automobilį, kurį šviesomis sustabdė policijos automobilis. Šie parodymai patvirtina aplinkybę, kad WW Golf automobilis buvo stabdomas dar jam važiuojant, ir paneigia apelianto versiją, kad jis su L. S. privažiavusį policijos automobilį pamatė tik jiems sustojus laukuose todėl, kad priekyje kelią užstojo užklimpęs kitas, jų pažįstamų automobilis.
Tai, kad automobilio galiniai ir šoniniai stiklai tamsinti, neduoda pagrindo teigti, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti, kas vyksta jo viduje. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, veiksmas vyko nakties metu, automobilį apšviečiant ilgosiomis šviesomis ir policijos švyturėliais, kas sudaro galimybę matyti bent jau viduje esančius žmonių siluetus ir jų judėjimą. Tuo tarpu skundą nagrinėjančiam teismui apelianto pateiktos automobilio nuotraukos ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas dienos metu, esant natūraliam apšvietimui ir natūralu, kad tokiomis aplinkybėmis automobilio salono matomumas yra atitinkamai ribotas, todėl šie apelianto pateikti duomenys negali būti vertintini kaip jo kaltę paneigiantys įrodymai ir atmetami kaip prieštaraujantys nustatytų aplinkybių visumai.
Apeliantas nurodo, kad nei jo, nei L. S. pareigūnai neprašė pateikti atitinkamų dokumentų, be to, pateikti jų ir negalėjo, nes dėl M. A. jo atžvilgiu naudojamo smurto juos pametė, be to, automobilis, nesant tam pagrindo, nutemptas iš įvykio vietos. Šie skundo argumentai atmetami. Apylinkės teisme apklausti policijos pareigūnai parodė, kad priėjęs prie M. I. prašė jo dokumentų, tačiau jis neigė vairavimo faktą, todėl, kad automobiliu važiavę asmenys neturėjo ir nepateikė prašomų dokumentų, nebuvo aišku, kas tikrasis automobilio savininkas, paliktas automobilis kliudytų eismui, todėl automobilis buvo nutemptas į saugomą aikštelę, o jį vairavęs asmuo pristatytas į policijos komisariatą.
Apelianto skundo argumentai, kad pareigūnų parodymai yra melagingi, o L. S. atžvilgiu nepagrįstai pradėta teisena dėl melagingų parodymų davimo teisme, nes jos parodymai atitinka kitų apklaustų asmenų parodymus, visiškai nepagrįsti.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pastaroji įstatymo nuostata reiškia, kad vertinti, ar tyrimo metu nebuvo padarytas pažeidimas, t.y. ar bylos išnagrinėjimui reikšmingi duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka gali tik teismas, nagrinėjantis bylą iš esmės ir tik teismas turi išimtinę teisę nuspręsti, ar kaltinimas asmeniui yra pagrįstas ir, priklausomai nuo to priimti atitinkamą sprendimą. Tokiu būdu įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o kiti proceso dalyviai, tarp jų ir pažeidėjas, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jo įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, apklausęs visus proceso dalyvius įvertino tiek pareigūnų, tiek skunde minimos liudytojos L. S. parodymus, kitų liudytojų parodymus, bei byloje surinktų duomenų visetą ir pagrįstai M. I. pripažino kaltu padarius administracinius pažeidimus, numatytus ATPK 1241 str. 7 d. ir 126 str. 1 d.. Byloje pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad apeliantas vairavo automobilį neblaivus, teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vien ta aplinkybė, kad M. A. šiuo metu iš policijos pareigų atleistas, neduoda pagrindo jo parodymų vertinti kritiškai ir tai apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus administracinės teisės pažeidimus, nepaneigia.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2013-01-31 nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o M. I. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 10 str., 302 12 str. 1 d. 1 p., teismas,
n u t a r i a :
Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. I. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Algirdas Gaputis
