R. V. pagal BK 139 str., 135 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-72-489/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47768-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 4.5.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,

nuteistojo R. V. gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio dalies, kuria R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį.

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžiu R. V. pagal BK 139 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Nukentėjusiojo V. Š. ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš atsakovo R. V. palikta nenagrinėta.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžio dalis, kuria R. V. išteisintas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį bei nukentėjusiojo V. Š. ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš R. V. palikta nenagrinėta, ir R. V. nuteistas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Byloje nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas A. P. ir jam baudžiamoji byla nutraukta, tačiau dėl jo kasacinių skundų nėra gauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. V. nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo padarė V. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą. R. V., atlikdamas savo VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties skubios medicinos pagalbos slaugos specialisto pareigas, nesilaikė VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 25 patvirtintų Skubios medicinos pagalbos slaugos specialisto pareiginių instrukcijų (toliau – Pareiginės instrukcijos) 18 punkto reikalavimų, būtent: 2023 m. gruodžio 11 d. apie 16.17 val. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus patalpose, perkėlęs kartu su A. P. nukentėjusįjį V. Š. nuo greitosios medicinos pagalbos transportavimo vežimėlio (toliau – GMP vežimėlis) ant ligoninės gulimojo transportavimo vežimėlio (toliau – ligoninės vežimėlis), kairėje rankoje laikydamas planšetę su dokumentais, neįsitikinęs, kad viena ranka įstrižai traukti ligoninės vežimėlį yra saugu, kad nėra kliūčių jį traukti ir pacientas bus saugiai transportuojamas, nelaikydamas ligoninės vežimėlio abiem rankomis, nepašalinęs kliūčių judėjimo kelyje ir taip neužtikrinęs paciento saugumo, dešine ranka paėmė už ligoninės vežimėlio ir jį pradėjo įstrižai traukti, dėl to šis užkliuvo už kito šalia stovinčio ligoninės vežimėlio ir GMP vežimėlio, kurį traukė A. P.. Ligoninės vežimėliui užkliuvus, R. V. jį paleido ir dešine ranka paėmė už kito ligoninės vežimėlio, stovinčio šalia, taip neužtikrindamas saugaus paciento transportavimo, dėl to ligoninės vežimėlis, ant kurio gulėjo V. Š., nebelaikomas ir užkliuvęs už kito ligoninės vežimėlio bei už A. P. traukiamo GMP vežimėlio, nuvirto kartu su ant jo gulinčiu V. Š., ir pastarasis iškritęs dešiniu šonu trenkėsi į grindis. Tokiu būdu nukentėjusiajam V. Š. buvo padarytas dešinės pusės V šonkaulio lūžis.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas R. V. ir jo gynėjo proceso metu pateiktas įvykio versijas, pažymėjo, kad: 1) iš vaizdo įrašo nematyti, jog nukentėjusysis V. Š., vežamas ant ligoninės gulimojo transportavimo vežimėlio, būtų muistęsis ar pasisukęs šonu į dešinę pusę, dėl ko būtų galėjęs pasikeisti svorio centras ir vežimėlis būtų galėjęs pasvirti į dešinę pusę; 2) iš vaizdo įrašo nematyti, kad, vežant V. Š. ligoninės vežimėliu, jo ratai būtų pakrypę ar vežimėlis būtų netiesus, pakilęs. Nukentėjusysis iškrito, kai jis buvo vežamas. Techniškai netvarkingo ligoninės vežimėlio versija nepatvirtinta bylos duomenimis; 3) prioritetas turi būti teikiamas pacientų sveikatai ar gyvybei, o ne darbo įrankiams ar priemonėms, todėl atmesta R. V. versija, kad šis negalėjo niekur padėti planšetės, todėl buvo priverstas savo pareigas atlikti viena ranka.

3. Pirmosios instancijos teismo netinkamas bylos aplinkybių vertinimas (t. y. vien tik laikymo abiem rankomis siejimas su kilusiais padariniais) lėmė netinkamas ir nepagrįstas išvadas dėl priežastinio ryšio nebuvimo R. V. veiksmuose. R. V. pradėjo traukti ligoninės vežimėlį su jame gulinčiu nukentėjusiuoju, traukė jį skersai, dėl to jis nebuvo stabilus, be to, traukė paėmęs viena ranka ir laikydamas už vieno kampo, nestebėjo traukiamo vežimėlio, nebuvo susikoncentravęs ir sutelkęs dėmesio į vežimėlį su pacientu, tokiu būdu visiškai neužtikrino paciento saugumo, kai šalia buvo kitų kliūčių, nelaukė, kol A. P. atlaisvins pravažiavimą ir patrauks greitosios medicinos pagalbos vežimėlį, nelaukė ir neįsitikino, kada galės saugiai pravažiuoti. Remiantis bylos duomenimis, pritartina prokurorės apeliacinio skundo argumentams, kad jeigu R. V. nebūtų pradėjęs tempti ligoninės vežimėlio viena ranka, nežiūrėdamas ir skersai, tai akivaizdu, kad netempiamas ir nejudinamas vežimėlis už nieko nebūtų užkliuvęs ir įvykis nebūtų įvykęs. Jei R. V. ligoninės vežimėlį būtų pradėjęs tempti ir būtų stebėjęs jį bei abiem rankomis laikęs, o taip pat netempęs jo skersai, tai būtų turėjęs visas galimybes laiku pastebėti pavojingą situaciją, laiku sustoti (t. y. būtų turėjęs galimybę ligoninės vežimėlį valdyti ir saugiai transportuoti pacientą), taip pat tvirtai laikydamas vežimėlį abiem rankomis ir stebėdamas jį bei šalia esančias kliūtis, būtų turėjęs galimybę laiku sureaguoti į artėjančią kliūtį ir laiku sustoti.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistojo R. V. gynėjas advokatas R. Dobrovolskis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė BK 139 straipsnio 1 dalies sudėties požymius nuteistojo R. V. veiksmuose, t. y. priežastinį ryšį, pareiginių nuostatų reikalavimų pažeidimą.

4.2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje suformuluotame kaltinime nėra esminių faktinių įvykio aplinkybių, šias aplinkybes nepagrįstai pašalinus buvo padaryta klaidinga išvada ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai buvo pateikti kartu ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžiu atleistam A. P.. Pirmosios instancijos teisme A. P. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad ligoninės vežimėlis, ant kurio buvo perkeltas nukentėjusysis V. Š., galėjo nuvirsti dėl to, kad, traukdamas GMP automobilio vežimėlį, jis galėjo nuspausti dešinėje pusėje viršuje esantį apvalų mygtuką, kuris automatiškai reguliuoja GMP vežimėlio aukštį, ir jis, užkliuvęs už ligoninės vežimėlio, kildamas apvertė ligoninės vežimėlį. A. P. veiksmai negali būti atriboti nuo R. V. suformuluoto kaltinimo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje R. V. suformuluotame kaltinime nėra įtraukta aplinkybė, kad ligoninės rateliai buvo pakelti dėl A. P. veiksmų, kas yra konstatuota pirmosios instancijos teismo aprašomojoje nuosprendžio dalyje ir nebuvo ginčijama.

4.3. R. V. nepažeidė Pareiginių instrukcijų 18 punkto reikalavimo užtikrinti saugumą. Teismo išvados šiuo klausimu nėra teisingos, nes jose nurodytos įvykio aplinkybės neatitinka byloje esančių įrodymų: viena ranka traukiamas ligoninės vežimėlis dėl traukimo veiksmo yra stabilus, nesisukioja, nesiūbuoja, o R. V. stovėjo atsisukęs korpusu į gulinčio nukentėjusiojo pusę, t. y. jį stebėjo; tuo momentu, kai R. V. pradėjo traukti ligoninės vežimėlį, ligoninės vežimėlis nebuvo prie pat GMP vežimėlio, tarp jų buvo pakankamas atstumas; nuteistasis įvertino esančią kliūtį – prie sienos su kitu pacientu esantį ligoninės vežimėlį, dėl to ligoninės vežimėlį su nukentėjusiuoju traukė būtent įstrižai; ligoninės vežimėlių susilietimo metu ligoninės vežimėlis, ant kurio gulėjo nukentėjęs asmuo, dar nebuvo susilietęs su GMP vežimėliu; atsiradus kliūčiai – kitam ligoninės vežimėliui, nuteistasis dėjo pastangas tą kliūtį pašalinti, todėl porai sekundžių nusuko galvą į savo dešinę pusę. R. V. ligoninės vežimėlio virtimo momentu stebėjo nukentėjusįjį ir bandė dešine ranka sulaikyti virstantį ligoninės vežimėlį, tačiau automatinio GMP vežimėlio mechaninė keliamoji galia bei paties nukentėjusiojo veiksmų lemtas svorio centro pakitimas šiuo atveju buvo didesni nei R. V. jėga. Aplinkybė, kad nuteistasis neturėjo pakankamos jėgos netikėtai pradėjusiam virsti ligoninės vežimėliui išlaikyti, negali būti vertinama kaip netinkamas saugumo užtikrinimas.

4.4. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad R. V. veiksmus atliko viena ranka, dėl to nebuvo užtikrintas nukentėjusiojo saugumas, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliktas eksperimentas, kuris neginčijamai nustatytų, ar lovos traukimas viena ranka turėjo įtakos tolesnei įvykių eigai, ar patvirtintų, kad traukiant ligoninės vežimėlį abiem rankomis situacija būtų buvusi kitokia. Byloje nėra jokių įrodymų, kad vykdydamas atitinkamas darbo funkcijas nuteistasis privalo veiksmą atlikti naudodamasis abiem rankomis. Ligoninės vežimėlio tempimas viena ranka paties įvykio nesukėlė, nes kai ligoninės vežimėlis su nukentėjusiuoju užkliuvo už kito, prie sienos esančio, ligoninės vežimėlio, tempimo veiksmas buvo sustabdytas ir atliekamas nebuvo, nes tuo metu buvo šalinama kliūtis, ir tik po to nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo traukdamas pakėlė GMP vežimėlį, kuris užkliuvo ir pakėlė ligoninės vežimėlį su nukentėjusiuoju. Taip pat nepagrįstas teismo argumentas, kad nuteistasis neužtikrino nukentėjusiojo saugumo dėl vienoje rankoje laikomos planšetės: joks pavojus nukentėjusiojo gyvybei negrėsė; byloje nėra duomenų, kad skubios medicinos pagalbos slaugos specialistams būtų pateiktos instrukcijos ar nustatytos taisyklės, kaip ir kur jie turi laikyti privalomą naudoti darbo priemonę transportuodami ligonius; R. V. veiksmų lyginimas su kitos GMP darbuotojos veiksmais yra neobjektyvus dėl kitokių faktinių aplinkybių, darbuotojų fiziologinių skirtumų.

4.5. R. V. veiksmuose nėra būtinojo BK 139 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio – priežastinio ryšio, nes, iš visos veiksmų grandinės pašalinus nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens veiksmus – GMP vežimėlio pakėlimą, įvykis nebūtų kilęs. Būtent A. P. veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Be to, padarinių kilimui reikšmės turėjo ir nukentėjusiojo veiksmai. Pradėjus kilti ligoninės vežimėlio galinei dešinei pusei, nukentėjęs asmuo dešine ranka sugriebė už ligoninės vežimėlio apsauginio turėklo dešiniojo krašto ir pasviro į dešinę ligoninės vežimėlio pusę, taigi nukentėjusiojo veiksmai lėmė svorio centro kitimą ir iš dalies prisidėjo prie kritimo. Ši aplinkybė teismo liko nepastebėta ir neįvertinta.

4.6. Byloje nebuvo įvertinta ir ligoninės vežimėlio techninė būklė, kuri taip pat galėjo lemti įvykio kilimą. Ligoninės vežimėlis, nuo kurio nukrito nukentėjęs asmuo, nebuvo apžiūrėtas ir įvertintas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų. Be to, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrius atliko tyrimą ir nustatė, kad ligoninės vežimėlis buvo netvarkingas.

4.7. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistasis galėjo ir turėjo numatyti, jog kils padarinių. R. V. negalėjo ir neturėjo numatyti aplinkybės, kad ligoninės vežimėlis su pacientu gali virsti, nes jis nematė kolegos A. P. veiksmo – GMP šone esančio mygtuko paspaudimo traukiant GMP vežimėlį. Dėl to jis negalėjo numatyti ir tikėtis, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo atliks nerūpestingus veiksmus.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo R. V. gynėjo advokato R. Dobrovolskio kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 139 straipsnio 1 dalies taikymo

6. Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

7. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: 1) kaltininko neatsargų elgesį, poelgį (veikimą ar neveikimą), pažeidžiantį draudimus, bendro pobūdžio rūpestingumo pareigas ar visuotinai priimtas atsargumo taisykles (nustatytas norminiuose teisės aktuose ar nenustatytas, tačiau visuotinai žinomas); 2) kilusius žalingus padarinius – nukentėjusio asmens profesinio ar bendro darbingumo nedidelės dalies praradimą arba ilgą sirgimą, kai jam nenustatyti BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai; 3) kaltę (neatsargumą) dėl kito žmogaus nesunkaus sveikatos sutrikdymo, t. y. kad kito žmogaus sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnis); 4) priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos (veikimo ar neveikimo) ir kilusių padarinių, t. y. tai, kad būtent kaltininko veika yra nukentėjusiojo profesinio ar bendro darbingumo nedidelės dalies praradimo arba ilgo sirgimo, kai jam nenustatyti BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, priežastis. Nesant bent vieno iš šių išvardytų nusikalstamos veikos sudėties požymių, negalima ir baudžiamoji atsakomybė pagal įstatymą (BK 2 straipsnio 4 dalis).

8. Nagrinėjamoje byloje netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas yra iš esmės ginčijamas tuo, kad netinkamai buvo nustatytas priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. V. dėl neatsargaus V. Š. sveikatos sutrikdymo, nenustatė tiesioginio priežastinio ryšio tarp R. V. veiksmų ir kilusių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs įrodymų visumą, nepritarė tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms ir konstatavo, kad R. V. veiksmai turi visus BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl priežastinio ryšio nustatymo.

9. Byloje nustatyta, kad R. V. į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių nukentėjusįjį pristatė kartu su A. P., atliekančiu greitosios medicinos pagalbos vairuotojo pareigas: A. P. į priėmimo skyriaus patalpą GMP vežimėliu atvežė pacientą, kol R. V. jų laukė pasirūpinęs ligoninės vežimėliu; nukentėjusįjį perkėlus ant ligoninės vežimėlio ir užfiksavus šonines apsaugas, A. P. atbulas traukė GMP vežimėlį link garažo patalpos, o R. V. – ligoninės vežimėlį su jame gulinčiu nukentėjusiuoju link priėmimo skyriaus; R. V. traukiamas ligoninės vežimėlis dešine puse užkliuvo už kito prie sienos stovinčio ligoninės vežimėlio; R. V. pasisukus link susidūrusių ligoninės vežimėlių, siekiant pašalinti kliūtį, tuo pat metu ligoninės vežimėlis su nukentėjusiuoju kaire puse užkliuvo už A. P. traukiamo GMP vežimėlio priekinės dalies; kai dėl A. P. nuspausto vežimėlio pakėlimo mygtuko GMP vežimėlis pradėjo staiga kilti, šis vežimėlis kilstelėjo ligoninės vežimėlį, kuriame gulėjo transportuojamas į ligoninę nukentėjusysis V. Š., ir, kai buvo prarasta pusiausvyra, nukentėjusysis su vežimėliu nuvirto ant grindų, krito ant dešiniojo šono. Teismai, spręsdami A. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nustatė, jog šis, nesilaikydamas atsargumo reikalavimų, traukdamas GMP vežimėlį, nuspaudė jo dešinėje pusėje esantį mygtuką, kuris automatiniu būdu reguliuoja vežimėlio aukštį, dėl to GMP vežimėlis kilstelėjo ir apvertė už jo užkliuvusį ligoninės vežimėlį.

10. Priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115-489/2015, 2K-142-489/2018, 2K-85-495/2025).

11. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTk3LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-597/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-597/2007">2K-597/2007</a>, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-7-74-788/2019 ir kt.). Tokiais atvejais svarbus argumentas konstatuoti priežastinį ryšį yra tai, kad, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vertinama veika išsiskiria iš kitų priežasčių, nes būtent ji esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, žalingus padarinius nulėmusią priežastį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkwLTEwNzMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-390-1073/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-390-1073/2017">2K-390-1073/2017</a>, 2K-7-74-788/2019, 2K-70-788/2023, 2K-265-489/2023).

12. Minėta priežastinio ryšio nustatymo taisyklė aktuali ir nagrinėjamoje byloje. Abiejų transportavusių ligonį V. Š. asmenų neatsargus pavojingas elgesys kaltinimuose siejamas su tuo, kad jie pažeidė lokaliame teisės akte (Pareiginių instrukcijų 18 punkte) nustatytą bendrąją medicinos slaugos specialisto pareigą, susijusią su bendrais rūpestingumo reikalavimais, t. y. neužtikrino saugaus paciento transportavimo.

13. Priežastinio ryšio nustatymas šioje byloje sietinas su išsiaiškinimu, ar abu medicinos paslaugų specialistai vežimėlius valdė, jais manevravo nerūpestingai, ar abiejų GMP darbuotojų, transportavusių V. Š., elgesys, ar tik vieno jų lėmė V. Š. sveikatos sutrikdymą.

14. Žemesnės instancijos teismams nekilo abejonių dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens – A. P. neatsargių veiksmų priežastinio ryšio su kilusiais padariniais, t. y., kol R. V. bandė dešine ranka atkabinti sukibusius ligoninės vežimėlių ratukus, A. P. paspaudė GMP vežimėlio ratukų pakėlimo mechanizmą, šis mechanizmas kildamas pakėlė ligoninės vežimėlio kairįjį šoną, po to ligoninės vežimėlis kartu su nukentėjusiuoju nuvirto.

15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad R. V. veiksmų neteisėtumas pasireiškė Pareiginių instrukcijų 18 punkto bendro reikalavimo užtikrinti saugumą transportuojant pacientą pažeidimu, nes jis: 1) stūmė vežimėlį viena dešine ranka, kairėje rankoje laikydamas planšetę su dokumentais (nelaikydamas ligoninės vežimėlio abiem rankomis); 2) nelaukė, kol A. P. atlaisvins pravažiavimą ir patrauks greitosios medicinos pagalbos vežimėlį (nelaukė ir neįsitikino, kada galės saugiai pravažiuoti); 3) manevravo nežiūrėdamas ir įstrižai su vežimėliu neįsitikinęs, ar taip traukti ligoninės vežimėlį yra saugu (dėl to vežimėlis užkliuvo už GMP vežimėlio); 4) stūmė vežimėlį nepašalinęs kliūčių judėjimo kelyje; 5) vežimėliui užkliuvus, R. V. jį paleido ir dešine ranka paėmė už kito ligoninės vežimėlio, stovinčio šalia.

16. Tačiau būtina įvertinti, ar minėti R. V. veiksmai objektyviai ir dėsningai prisidėjo prie vežimėlio virtimo. R. V. vežimėlio traukimas viena ranka skersai, neįsitikinus, kad šalia nebuvo kitų kliūčių, lėmė tai, kad ligoninės vežimėlis, kuriuo buvo gabenamas nukentėjusysis, vienu galu susidūrė su GMP vežimėliu, o kitu galu – su kitu greta esančiu ligoninės vežimėliu ir ten užstrigo. Tačiau šis susidūrimas nesąlygojo V. Š. vežimėlio virtimo. Jei nebūtų buvę A. P. atliktų veiksmų (šiam nesekant R. V. veiksmų ir nuspaudus GMP vežimėlio aukščio reguliatoriaus mygtuką, GPM vežimėliu buvo pakeltas ligoninės vežimėlio su nukentėjusiuoju vienas šonas ir netekęs pusiausvyros šis vežimėlis apvirto), tas pats vežimėlis būtų likęs užstrigęs tarp dviejų kitų vežimėlių ir nebūtų apvirtęs. Taigi, vežimėlio virtimą ir jo sukeltas pasekmes sąlygojo būtent A. P. veiksmai. Jie yra susiję priežastiniu ryšiu su padariniais, o R. V. neatsargūs veiksmai BK 139 straipsnio 1 dalies taikymo prasme neturi būti vertinami kaip nusikalstami, nes nėra priežastinio ryšio tarp pastarojo veiksmų ir byloje nustatytų padarinių – nukentėjusiojo A. Š. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Byloje nustatytas neatsargus R. V. manevravimas ligoninės vežimėliu nelaikytinas tokiu nesaugiu transportavimu, kuris esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką.

17. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad, vertinant kaltinamojo R. V. elgesį bendrųjų atsargaus elgesio reikalavimų kontekste, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp R. V. veiksmų ir nukentėjusiojo V. Š. sveikatos sutrikdymo. Apeliacinės instancijos teismo išvados tiek dėl priežastinio ryšio, tiek dėl R. V. neatsargios kaltės nėra tinkamai motyvuotos ir pagrįstos visų įvykio dalyvių padarytų veiksmų atidžia analize. Nuosprendžio 20 punkte visiškai neatskleista ir R. V. neatsargi kaltė, kaip pažymėjo apeliacinis teismas, pasireiškianti nusikalstamu nerūpestingumu, t. y. šio asmens nustatytoje konkrečioje įvykio situacijoje galėjimas ir turėjimas numatyti, kad A. P. gali pradėti kelti užkliuvusį ligoninės vežimėlį, suvokti, kad savo veiksmais gali sukelti žalingus padarinius kito žmogaus sveikatai.

18. Teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad nustatydamas, jog R. V. veiksmai atitinka BK 139 straipsnio 1 dalies sudėtį, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka baudžiamajame įstatyme nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo naikintinas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis, kuriuo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. išteisinamojo nuosprendžio dalis panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl šios bylos dalies paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Artūras Pažarskis

Tomas Šeškauskas