Dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio (toliau - skundžiamas nuosprendis), kuriuo D. S. (S.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-879/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11661-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.4.1.1; 1.2.23.1.2; 2.4.6.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Donatai Petraško,

dalyvaujant prokurorei Sandrai Povilonienei,

nuteistajam D. S. (S.), jo gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,

nukentėjusiajam F. M., jo atstovui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo F. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo D. S. (S.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):

- 135 straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį jam paskirtas 2 (dvejų) metų laisvės apribojimas neskiriant intensyvios priežiūros;

- 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimas neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, D. S. (S.) skirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas D. S. (S.) laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. balandžio 3 d. 10.20 val. iki 2023 m. balandžio 4 d. 15.25 val. (dvi paros), vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu vietoj intensyvios priežiūros D. S. (S.) įpareigotas laisvės apribojimo laikotarpiu:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- atlyginti ne mažiau pusės nukentėjusiajam F. M. nusikalstama veika padarytos žalos;

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

D. S. (S.) taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Iš D. S. (S.) nuspręsta priteisti:

- 6760,49 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt eurų 49 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti;

- F. M. 516,90 Eur (penkis šimtus šešiolika eurų 90 ct) turtinei žalai atlyginti, 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. S. 2023 m. balandžio 2 d., apie 04:00 val., (duomenys neskelbtini), ties daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vieną kartą dūrė peiliu F. M. į pilvą, padarydamas nukentėjusiajam durtinę – pjautinę žaizdą pilvo kairėje klubinėje srityje, padarydamas plonosios (klubinės) žarnos ir kairio juosmeninio raumens sužalojimus, taip sunkiai sutrikdė F. M. sveikatą.

2. Be to, jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2023 m. balandžio 2 d. 04:00 val. iki 2023 m. balandžio 3 d. 08:37 val. neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 0,036 g – kanapių (antžeminių dalių), kurias, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. balandžio mėn. 3 d. 08:37 val. kai įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Nukentėjusysis F. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį, paskiriant nuteistajam D. S. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę ir pilna apimtimi tenkinant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo F. M. civilinį ieškinį dėl 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Skunde cituojamas skundžiamas nuosprendis ir teismų praktika.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog D. S., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nepagrįstai buvo paskirta švelnesnė nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Pasak apelianto, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atkreipė dėmesį į teigiamą kaltinamojo D. S. elgesį ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, tačiau pozityvus kaltinamojo asmenybės vertinimas neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, o vien inkriminuojamų aplinkybių pripažinimas ir parodymų apie jas davimas nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Skunde taip pat pažymima, kad apylinkės teismas, spręsdamas bausmės D. S. paskyrimo klausimą, nuosprendyje tinkamai neįvardino jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Todėl, apelianto įsitikinimu, D. S. turi būti paskirta bausmė pagal BK 135 straipsnio 1 dalies, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją.

3.2. Apeliantas nurodo, kad byloje pareiškė 20 000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies ir priteisė jo naudai 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pasak nukentėjusiojo, apylinkės teismas, ženkliai mažindamas prašomą priteisti neturtinės žalos dydį nurodė, kad atsižvelgia į valstybės ekonominius rodiklius, tačiau nepaminėjo, kokie ekonominiai vyksmai visuomenėje sąlygoja tokį ženklų neturtinės žalos atlyginimo mažinimą. Apelianto nuomone, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad nukentėjusiojo gydymas (stacionarus ir ambulatorinis) nebuvo sudėtingas. Vienas iš požymių, apibrėžiančių tiek suteiktų gydymo paslaugų apimtis, tiek jų sudėtingumą, yra gydymo paslaugų kaina. Šiuo atveju iš Valstybinės ligonių kasos ieškinio matyti, kad nukentėjusiajam F. M. suteiktų iš privalomojo socialinio draudimo fondo biudžeto apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 6760,49 Eur. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžių santykį. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgė į kaltinamojo kaltę, tačiau, pasak apelianto, teismas nuosprendyje neargumentavo, kuo D. S. kaltė reikšminga sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą. Nukentėjusysis skunde taip pat nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta reali D. S. turtinė padėtis.

4. Teismo posėdyje nukentėjusysis F. M., jo atstovas advokatas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis D. S. ir jo gynėjas – atmesti.

5. Nukentėjusiojo F. M. apeliacinis skundas atmetamas.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Šiuo atveju nukentėjusysis F. M. nurodo, kad nuteistojo D. S. atžvilgiu nepagrįstai buvo pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam paskirta švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis, todėl prašo D. S. paskirti BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę. Taip pat apeliantas prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai, priteisiant jo naudai iš D. S. 20 000 Eur.

Dėl bausmės

8. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

10. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-68-788/2015).

11. D. S. pripažintas kaltu padaręs vieną sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 135 straipsnio 1 dalis), už kurio padarymą baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas D. S., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, už šio nusikaltimo padarymą paskyrė švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą bausmę - 2 (dvejų) metų laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmės paskyrimo nuteistajam D. S. už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą motyvuotos. Apylinkės teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino visas nuteistajam skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes D. S. už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, D. S. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus žmogaus sveikatai, veika yra baigta, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir vieną ją sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendžiant D. S. skiriamos bausmės dydžio klausimą skundžiamame nuosprendyje tinkamai neįvardinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos D. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės išsamiai pasisakyta skundžiamo nuosprendžio 4.7. punkte. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nusikalstamos veikos pasekmes – sunkiai sutrikdyta F. M. sveikata, nukentėjusysis nurodė, kad ligoninėje praleido apie savaitę, vis dar jaučia skausmus pilvo srityje, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad padaryti sužalojimai jo sveikatai turėtų ilgalaikių pasekmių, būtų sumažėjęs jo darbingumo lygis. Tokių duomenų nukentėjusysis nepateikė ir aukštesniajam teismui. Nors apygardos teismui F. M. pateikė pažymą, patvirtinančią, kad lankėsi pas psichologę, tačiau iš pažymos matyti, kad nukentėjusysis pas psichologę lankėsi tik vieną kartą, po sveikatos sutrikdymo praėjus daugiau nei pusę metų ir sekančią dieną po apeliacinio skundo pateikimo, todėl ši pažyma nelaikytina pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad nusikalstama veika nukentėjusiajam buvo sukelti ilgalaikiai neigiami padariniai. Apygardos teismas pažymi, kad bausmės individualizavimui yra labai svarbios aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesiu iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos padarymo ir apibūdinančios kaltinamojo asmenybę. Apylinkės teismas įvertino, kad kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, nusikaltimą padarė būdamas baustas administracine tvarka (visos iki nusikalstamos veikos padarymo paskirtos administracinės nuobaudos įvykdytos), dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas kaip ramus, nekonfliktiškas, sutariantis su kolektyvu, neturintis žalingų įpročių, tinkamai atliekantis jam pavestas užduotis darbuotojas (4 t., b. l. 97). Kaltinamasis teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsiprašė nukentėjusiojo (dar kartą atsiprašė ir posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu), pripažino jam pareikštus civilinius ieškinius, pasižadėjo teismo priteistas žalas atlyginti, esant būtinybei, šiam tikslui paimti paskolą. Kaltinamojo teigimu, jis nuoširdžiai išgyvena dėl savo neteisėto poelgio, ėmėsi veiksmų, kad pakeistų savo gyvenimo būdą – nebevartoja alkoholio bei narkotinių medžiagų, dirba. Apylinkės teismas, spręsdamas bausmės paskyrimo klausimą, atsižvelgė ir į tai, kad paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, iš esmės pablogėtų ne tik jo turtinė padėtis, bet ir būtų apsunkinta civilinių ieškovų galimybė atgauti priteistas pinigų sumas. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nulėmusias D. S. neteisėtus veiksmus, sąlygojusius F. M. sveikatos sutrikdymą. Bylos duomenimis dar iki F. M. sužalojimo D. S. nuomojamame bute tarp išgertuvėse dalyvavusių jaunuolių įvyko konfliktas ir muštynės, todėl, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, po konflikto bute jaunuoliai buvo agresyviai nusiteikę vienas kito atžvilgiu. Bute mušėsi ir kaltinamasis su nukentėjusiuoju. Kai po muštynių bute liko vienas D. S., atbėgusi M. V. prašė padėti nurodydama, kad lauke mušamas L. V.. Pasak kaltinamojo, pagriebė nuo stalo peilį gal ir dėl girtumo bei, išbėgęs į kiemą, pamatė, kad L. V. muša M. A. ir F. M.. Suriko, kad baigtų muštis. Anot D. S., F. M. pradėjo agresyviai eiti link jo keikdamasis necenzūriniais žodžiais, todėl, jausdamas grėsmę, spontaniškai bedė jam peiliu. Parodymų patikrinimo metu D. S. papildomai nurodė, kad dar muštynių kambaryje metu pajuto, kad F. M. už jį stipresnis, kai jį smaugė, todėl kai šis artinosi agresyviai prie jo išskėtęs į šalis rankas lyg ketindamas suduoti, pasijuto galintis fiziškai nukentėti. Nors kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai nurodant atskiras aptariamo įvykio aplinkybes prieštaringi, tačiau apylinkės teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų visumą, padarė išvadą, kad kaltinamojo veiksmus prieš nukentėjusįjį lėmė klaidingas situacijos suvokimas, o ne noras pademonstruoti žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo argumentus ir baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad D. S. neturėjo tikslo sunkiai sutrikdyti F. M. sveikatą, o jo spontaniškai pasirinktus smurtinius veiksmus iš dalies nulėmė galimai klaidingas situacijos, kaip pavojingos jo sveikatai, suvokimas to vakaro įvykių eigos kontekste. Visa tai pirmos instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, kad kaltinamajam inkriminuoti nusikalstami veiksmai buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, o nagrinėjamoje byloje bausmės tikslai ir teigiama įtaka D. S. gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę, nei įstatymu numatytą, bausmę.

13. Teisėjų kolegija, vertindama D. S. paskirtos bausmės pagrįstumą, atsižvelgia į jo jauną amžių (20 metų) ir asmenybę, taip pat į teismų praktiką, kurioje konstatuojama, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (tai yra jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

14. Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. S. paskirtos švelnesnės bausmės tikslai bus pasiekti be straipsnio sankcijoje numatytos vienintelės bausmės rūšies - laisvės atėmimo atlikimo. Aptarti įvykdytos nusikalstamos veikos bei D. S. asmenybės pavojingumą apibūdinantys duomenys suteikia pagrindą manyti, jog jis dar gali pasitaisyti neskiriant BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, padaryti išvadas dėl savo elgesio, laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o jo izoliavimas nutrauktų esamus socialinius ryšius ir pozityvią socializaciją. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad D. S. resocializacija galima ir bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neizoliuojant jo nuo visuomenės. Taigi, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai D. S. atžvilgiu taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė jam švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – maksimalios trukmės laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, skiriant tikslingus į jo asmenybę bei elgesio korekciją orientuotus įpareigojimus.

15. Pirmosios instancijos teismas teisingai subendrino už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir pagrįstai taikė 641 straipsnio nuostatas, šie sprendimai apeliaciniame skundu neskundžiami, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

Dėl neturtinės žalos

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis F. M. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo D. S. 20000 Eur neturtinę žalą (4 t., b. l. 81-82). Apylinkės teismas F. M. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas nukentėjusiojo naudai 8000 Eur neturtinę žalą. Nukentėjusiojo F. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo grindžiamas tuo, kad jis dėl smurtinių D. S. veiksmų patyrė ir jautė ilgalaikį fizinį skausmą, baimę dėl savo gyvybės ir liekamųjų reiškinių, kaltinamojo veiksmais jam sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas.

17. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į teismų praktiką, padarė išvadą, kad F. M. ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos yra pagrįstas, tačiau sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 8000 Eur. Skunde teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis yra per mažas, tačiau kolegija su tokiu vertinimu nesutinka.

18. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, pagal kurį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žmogaus sveikata (D. S. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam F. M. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą), yra absoliuti vertybė, todėl bet koks jos pažeidimas yra neteisėtas. Kenkiant asmeniui fiziškai daroma žala jo fizinei arba psichinei sveikatai. Fizinė žala pasireiškia kaip kūno vientisumo pažeidimas (funkcijų arba organų netekimas), kūno neliečiamumo pažeidimas (sumušimas, sužalojimas, injekcija ir kt.), laikinas arba nuolatinis darbingumo netekimas (dėl sužalojimo, susargdinimo, ligos išsivystymo ir kt.). Žala psichinei sveikatai pasireiškia dvasiniu sukrėtimu, šoku, įtampa, nemiga, irzlumu, sąmonės netekimu, padažnėjusiais ligos priepuoliais ir kitaip.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą nukentėjusiajam F. M., atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kurias išdėstė skundžiamame nuosprendyje, vadovavosi teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijais, ir, kolegijos nuomone, priteisė iš civilinio atsakovo D. S. tinkamą neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiam sprendimui ir kartu nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti padidintas.

20. Akivaizdu, kad nukentėjusysis F. M. dėl nusikalstamų nuteistojo D. S. veiksmų patyrė neigiamas pasekmes. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis tyčia vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam į pilvą, padarydamas nukentėjusiajam durtinę – pjautinę žaizdą pilvo kairėje klubinėje srityje, padarydamas plonosios (klubinės) žarnos ir kairio juosmeninio raumens sužalojimus, taip sunkiai sutrikdė F. M. sveikatą. Neginčytina, kad dėl minėtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, buvo sutrikdytas jo įprastas gyvenimas dėl gydymo procedūrų. Pirmosios instancijos teisme F. M. nurodė, kad po įvykio vis dar jaučia skausmus pilve, ant pilvo liko didelis randas. Sprendžiant iš bylos medžiagos, ieškinio ir apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad nukentėjusysis patyrė ir dvasinius išgyvenimus – juto baimę dėl savo gyvybės, jaudinosi dėl sužalojimo pasekmių ateityje. Apklausiamas apylinkės teisme nukentėjusysis parodė, kad po įvykio ligoninėje praleido apie savaitę, tuo metu nedirbo, tačiau yra pabaigęs santechnikos mokslus ir ketino išvykti dirbti į Klaipėdą, sportuoti, tačiau dėl sužalojimo jo planai buvo sutrikdyti. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad įvykis paveikė ir psichologiškai – pamatęs peilius jaučiasi nesaugus. Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiojo atstovas pateikė pažymą, patvirtinančią, kad F. M. 2023 m. lapkričio 30 d. lankėsi pas psichologę, ir paaiškino, kad šis apsilankymas yra nulemtas išgyvenimų, patirtų sužalojimo metu.

21. Nukentėjusiojo įvardyti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos ir išsamiai aptartos skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kuriame, įvertinus kaltinamojo veiksmų pasekmes (padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau gydymo įstaigoje gydėsi iš viso 6 dienas, stacionarinis ir ambulatorinis gydymas nebuvo sudėtingas ir komplikuotas, byloje nėra medicininiais dokumentais patvirtintų sužalojimo ilgalaikių liekamųjų reiškinių (pavyzdžiui, neįgalumo ir pan.)), už žalos padarymą atsakingo asmens kaltės formą (tyčinis nusikaltimas), įrodytos turtinės žalos dydį (6760,49 Eur Valstybinei ligonių kasai, 516,90 Eur nukentėjusiajam) bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes (D. S. atsiprašė nukentėjusiojo), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukentėjusiojo prašoma priteisti suma dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo sumažinta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, nustatydamas konkretų priteisiamos neturtinės žalos dydį, turi vadovautis ne tik vyraujančia teismų praktika, tačiau privalo atsižvelgti į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką.

22. Aukštesniojo teismo vertinimu, siekiant įvertinti visus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos duomenimis, iki sužalojimo momento visi D. S. bute buvę jaunuoliai buvo apsvaigę nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų bei dalyvavo muštynėse – D. S. mušėsi su F. M. (šią aplinkybę patvirtino D. S., liudytojas L. V., pats nukentėjusysis F. M. ikiteisminio tyrimo metu ir iš dalies teisme). Bylos duomenimis, po D. S. bute vykusių išgertuvių ir muštynių kaltinamasis namuose buvo likęs vienas, o į lauką išbėgo su peiliu tik tada, kai į butą atėjusi M. V. paprašė pagalbos nurodydama, kad lauke mušamas jos draugas L. V.. Pasak D. S., išbėgęs į kiemą jis pamatė, kad F. M. ir M. A. muša L. V., o kai suriko, kad baigtų muštis, jo link agresyviai nusiteikęs, keikdamasis ir rankas išplėtęs į šalis tarsi ketintų pulti ėjo F. M., todėl, jausdamas grėsmę, spontaniškai dūrė jam peiliu. Nors byloje, apart paties kaltinamojo parodymų, kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad F. M. namo kieme būtų agresyviai elgęsis D. S. atžvilgiu nėra (F. M. šią aplinkybę neigia), tačiau byloje nustatyti duomenys apie tai, kad D. S. bute F. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, mušėsi su D. S. (parodymų patikrinimo vietoje metu D. S. paaiškino, kad muštynių bute metu pajuto, kad F. M. už jį stipresnis), leidžia daryti išvadą, kad išbėgdamas į kiemą padėti mušamam L. V., D. S. galėjo jausti pavojų ne tik dėl draugo, bet ir savo sveikatai, dėl ko pasirinko spontanišką smurtinį gynybos būdą. Nors šios aplinkybės neeliminuoja nuteistojo baudžiamosios atsakomybės ir nepaneigia jo kaltės padarius tyčinį smurtinį nusikaltimą, dėl kurio nukentėjusysis patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, tačiau paties nukentėjusiojo nederamą elgesį (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų dalyvavo muštynėse), kuris sąlyginai įtakojo D. S. nesaugumo jausmą ir smurtinius veiksmus, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje vertina kaip neturtinės žalos dydį mažinantį kriterijų.

23. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam F. M. klausimą, pagrįstai didžiausią dėmesį skyrė D. S. neteisėtų veiksmų pasekmėms – nukentėjusiojo patirtam kūno sužalojimo mastui ir pobūdžiui, jo fiziniams ir dvasiniams išgyvenimams nusikalstamos veikos padarymo metu ir vėliau. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje vieno iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų – turtinės civilinio atsakovo padėties nelaikė lemiamu kriterijumi spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, tačiau, mažindamas civilinio ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, į ją atsižvelgė. Skunde nurodoma, kad byloje nebuvo nustatyta reali kaltinamojo turtinė padėtis, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. S. yra jauno amžiaus, nuo 2023 m. liepos 13 d. dirba (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teisme nurodė planuojantis paimti paskolą, kad atlygintų padarytą žalą, kaltinamojo atstovas apylinkės teismui nurodė, kad jo ginamasis uždirba minimaliai, tačiau susitaupęs ir pasiskolinęs žada atlyginti žalą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad neproporcingai didelės neturtinės žalos priteisimas nuteistajam gali tapti nepakeliama finansine našta ir gali būti vertinamas kaip papildoma bausmė. Teismas, priimdamas sprendimą dėl civilinio ieškinio, turi užtikrinti, kad tokių nepageidaujamų pasekmių būtų išvengta.

24. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, į kurį būtina atsižvelgti, yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, t. y. tokių rodiklių pokyčiai, todėl būtina įvertinti analizuojamo laikotarpio infliacinius rodiklius. Iš viešai prieinamos statistinės informacijos matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu (2023 m. balandžio mėnesį) metinė infliacija Lietuvoje siekė 14,5 procento, tuo tarpu nuosprendžio paskelbimo metu (2023 m. lapkričio mėn.) metinė infliacija sudarė 2 procentus. Teisėjų kolegijos nuomone, infliacijos rodiklių pokyčiai nesudaro pagrindo didinti priteistinos neturtinės žalos sumą, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą priteisti 8000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam, byloje vertino realią esamo laikotarpio ekonominę situaciją ir tokia priteistos neturtinės žalos suma nelaikytina per maža.

25. Pasisakydama dėl apelianto argumentų ir prašymo padidinti pirmosios instancijos teismo neturtinės žalos atlyginimui nustatytą dydį, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Tokios žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo (iš lot. restitutio in integrum – atstatymas į seną padėtį) principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas nustato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ir priteista suma neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam F. M. yra proporcinga jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams, stresui ir nepatogumams, atitinka teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiojo F. M. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekama galioti, tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Dėl atstovavimo išlaidų

27. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2024 m. sausio 5 d. pažyma Nr. APD-2024-00151 dėl nuteistajam D. S. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 191,67 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt vienas euras 67 ct).

28. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Panevėžio apygardos teismui raštu kreipusis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių, prašant nuteistajam D. S. parinkti gynėją, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius jam ginti parinko advokatą A. Penelį.

29. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam D. S. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į apelianto turtinę padėtį (dirba, tačiau nuosprendžiu patenkinti civiliniai ieškiniai dėl 6760,49 Eur ir 516,90 Eur turtinės bei 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ketina imti paskolą priteistoms žaloms atlyginti), šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo valstybei nepriteistinos.

31. Apeliacinės instancijos teisme gauti duomenys, patvirtinantys, kad nukentėjusysis F. M. advokatui K. Ožiūnui pervedė 1000 Eur už jo atstovavimą Panevėžio apygardos teisme.

32. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad <...> teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019). Pagal BPK 104 straipsnį proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

33. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam teisinę pagalbą apeliaciniame procese suteikė advokatas pagal susitarimą K. Ožiūnas. Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nukentėjusiojo F. M. apeliacinį skundą, t. y. apeliacinį procesą inicijavo pats nukentėjusysis. Kadangi nukentėjusiojo apeliacinis skundas paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, tačiau pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas, nukentėjusiojo patirtos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo F. M. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo D. S. nepriteisti.

Nukentėjusiojo F. M. patirtų teisinės pagalbos išlaidų dėl jo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo D. S. nepriteisti.

Teisėjai Algirdas Gaputis

Danutė Švitinienė

Daina Vaidachavičienė