Teisėja Gražina Kazilionienė Nr. 1S-323-185/2013
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4.
(S)
2013 m. balandžio 11 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant pareiškėjai V. N., neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjos V. N. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-26 nutarties, kuria atmestas V. N. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės 2013-03-04 nutarimo, kuriuo prokurorė atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl Panevėžio apskrities VPK 2013-02-07 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,
n u s t a t ė:
2013-03-13 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas V. N. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės 2013-03-04 nutarimo, kuriuo prokurorė atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl Panevėžio apskrities VPK 2013-02-07 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-26 nutartimi atmestas pareiškėjos V. N. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės 2013-03-04 nutarimo, kuriuo prokurorė atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl Panevėžio apskrities VPK 2013-02-07 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo. Teismas nutartyje konstatavo, kad minimas prokurorės nutarimas yra pagrįstas, nes iš teismui pateiktos medžiagos (pačios pareiškėjos skundo) matyti, jog pareiškėją įžeidinėjo asmenys iki 16 metų amžiaus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 13 str., jie neatsako už jiems inkriminuotinas nusikalstamas veikas, t. y. dėl tokių jų veiksmų ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas. Tačiau jų veiksmai gali užtraukti jiems ir jų tėvams administracinę atsakomybę ir, kai šių asmenų tapatybės bus nustatytos, jie gali būti nubausti administracine tvarka. Teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad jei pareiškėja turi konkrečių duomenų apie ją įžeidinėjusių asmenų tapatybes arba jų tėvus, šią informaciją ji turėtų pateikti teisėsaugos institucijoms, nes šiuo metu nėra žinoma, kas įžeidinėjo pareiškėją.
Skundu V. N. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-26 nutartį. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai konstatavo, jog nepilnamečių asmenų veiksmai užtraukia atsakomybę jų tėvams. Tačiau jos skunde konkrečiai nurodyti smurtavę ir ją įžeidinėję nepilnamečiai buvo tiesiogiai kurstomi savo tėvų. Minėti vaikai - tai (duomenys neskelbtini) name, kuriame gyvena ir ji, kaimynų vaikai, besimokantys (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pradinėse klasėse. Mano, kad turint šiuos duomenis minėtus vaikus ir jų tėvus nesunku identifikuoti. Taigi patyčių ir smurto jos atžvilgiu iniciatoriai ir užsakovai buvo šių vaikų tėvai, todėl jiems, pareiškėjos nuomone, kyla dviguba atsakomybė: dėl netinkamos vaikų priežiūros ir tiesioginio chuliganizmo skatinimo kurstymo, už ką jie ir turi būti nubausti.
Teismo posėdyje pareiškėja V. N. prašė jos skundą tenkinti.
Pareiškėjos V. N. skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 str. nuostatas, ikiteisminis tyrimas nepradedamas, kai nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, viena iš kurių – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Tačiau proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl, net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo gautame skunde nurodytus faktus apie padarytą nusikalstamą veiką reikia vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, neatidėliojant priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pateiktą medžiagą, priimtus pirmosios instancijos teismo, prokuroro bei Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK Viešosios policijos skyriaus specialistės sprendimus, o taip pat pareiškėjos skundą, visiškai sutinka su paminėtuose sprendimuose padaryta išvada, jog galimai kaltų asmenų veiksmai atitinka požymius administracinės teisės pažeidimo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Pažymėtina, jog Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK Viešosios policijos skyriaus specialistės, prokuroro nutarimuose ir teismo nutartyje iš esmės įvertintos visos pareiškėjos V. N. skunde nurodytos aplinkybės, išsamiai atsakyta į pagrindinius skundo argumentus, o padarytos išvados paremtos surinktos medžiagos pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tuo tarpu pareiškėja, nesutikdama su apylinkės teismo nutartimi, kuria atmestas jos prašymas panaikinti prokuroro nutarimą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl Panevėžio apskrities VPK 2013-02-07 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo, skunde iš esmės pakartoja tuos pačius motyvus ir dėsto tas pačias aplinkybes.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, pareiškėja V. N. 2013-01-29 Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK Viešosios tvarkos skyriui pateikė prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą, kurį grindė tuo, kad jai iš matymo pažįstami to paties (duomenys neskelbtini) namo, kuriame gyvena ir ji (pareiškėja), vaikai ((duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokiniai) po namo langais iš jos tyčiojosi, ją pravardžiavo, vadino necenzūriniais žodžiais ir įžeidinėjo, o paprašyti nueiti, jie iš jos tyčiojosi dar apie valandą laiko. Įvertinusi šias pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, t. y. kad V. N. galimai įžeidinėjo ir jos atžvilgiu galimai chuliganiškai elgėsi asmenys, kurie nėra subjektai BK 13 str. prasme, ir kitas nustatytas faktines aplinkybes, Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK Viešosios policijos skyriaus specialistė savo nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos nurodytų asmenų veiksmai galimai atitinka požymius administracinės teisės pažeidimo (nepilnamečių padarytas nedidelis chuliganizmas), o ne nusikaltimo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas neatliekamas (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Be to, kaip teisingai savo nutarime atsisakyti patenkinti V. N. skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo nurodė prokurorė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Žr. Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimus), siekiant užkirsti kelią neteisėtomis veikos ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis). Kaip matyti iš pačios pareiškėjos V. N. prašymo bei jos skundų, ją galimai įžeidinėjo bei jos atžvilgiu galimai chuliganiškai elgėsi pradinių klasių mokiniai, t. y. galimai mažamečiai asmenys. Be to, teismui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys leidžia teigti, jog pareiškėjos V. N. nurodytam įvykiui didelės reikšmės turėjo ir jos pačios ilgalaikiai konfliktiški santykiai su kaimynais. Todėl skundą nagrinėjantis teismas šiuo atveju visiškai sutinka su prokurorės nutarime padaryta išvada, kad nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, jog V. N. nurodyti mažamečiai vaikai veikė tam tikro ginčo tarp suaugusiųjų asmenų sąlygomis ir kilęs konfliktas neįgavo nusikalstamai veikai būdingų požymių, o padėti sulaikyti (duomenys neskelbtini) namo gyventojus nuo naujų pažeidimų, apsaugoti pareiškėjos V. N. interesus galima ir policijos prevencijos priemonėmis.
Pareiškėja V. N. savo skunde nurodydama, kad prieš ją smurtavę ir ją įžeidinėję nepilnamečiai (mažamečiai) buvo tiesiogiai kurstomi savo tėvų, dėl ko, pareiškėjos nuomone, tėvams kyla dviguba atsakomybė: dėl netinkamos vaikų priežiūros (administracinė atsakomybė) ir tiesioginio chuliganizmo skatinimo kurstymo (BK 170 str.), iš esmės savo įtarimus grindžia tik samprotavimais ir prielaidomis, o ne konkrečiais faktais ar duomenimis. Teismui pateiktoje medžiagoje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjos prašyme nurodyti asmenys taip elgtis, t. y. tyčiotis iš pareiškėjos, ją įžeidinėti ir pan., buvo tiesiogiai kurstomi savo tėvų, todėl šiuo atveju vien pačios pareiškėjos samprotavimai ir prielaidos, nesant jokių konkrečių duomenų apie galimai suaugusių asmenų padarytas kokias nors nusikalstamas veikas, nėra vada ikiteisminiam tyrimui pradėti. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog šis sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis į teisėsaugos instituciją dėl galimo prevencinio poveikio priemonių taikymo atitinkamiems asmenims arba dėl galimo jų patraukimo drausminei ar administracinei atsakomybei.
Apibendrinus daroma išvada, kad Panevėžio apskrities VPK 2013-02-07 nutarimas, kuriuo pagal pareiškėjos V. N. prašymą atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroro nutarimas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl Panevėžio apskrities VPK 2013-02-07 nutarimo panaikinimo, ir teismo nutartis, kuria prokuroro nutarimas paliktas galioti, yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,
n u t a r ė:
Atmesti pareiškėjos V. N. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-26 nutartį.
Nutartis yra neskundžiama.
Teisėjas Pranas Šimkus
