Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI2-13744-872/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04029-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.2

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Viliui Malinauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: i) panaikinti Migracijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); ii) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

Pareiškėjas nurodo, kad 2024 m. liepos 10 d. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta jam atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė.

Paaiškina, kad Migracijos departamentas, vadovaujantis tik prielaidomis, jokių pagristų motyvų nepateikia ir konstatuoja, kad jis pateikė duomenis neatitinkančius tikrovės ir toks jo elgesys yra ne kas kitą, kaip tik grėsmė nelegaliai migracijai. Kitų teisinių faktų, motyvų, argumentų patvirtinančių Migracijos departamento teiginius nėra pateikta. Todėl daro išvadą, jog tiesiog nėra surinkta jokių faktinių aplinkybių, kurias galima būtų įvardinti kaip tikrovės neatitinkančios, o jų pasekmės ir tikslas nelegali migracija.

Pažymi, kad Migracijos departamentas nurodo, jog 2024-06-03 paskyrė nuotolinę apklausą į kurią jis neatvyko. Atkreipia dėmesį, kad kviečiant į apklausą jis nebuvo informuotas, jog jis turi pasirūpinti vertėju. Daro išvadą, kad buvo pažeistos jo teisės gauti pilną informaciją apie atliekamą patikrinimą. Todėl paaiškėjus tokioms faktinėms aplinkybėms buvo nutarta surasti vertėją, kuris padės dalyvauti Migracijos departamento organizuojamoje nuotolinėje apklausoje ir kuris galėtų užtikrinti tinkamą komunikaciją tarp jo ir asmenų atstovaujančių Migracijos departamentą. Taigi 2024-06-07 įvyko nuotolinė apklausa, kurioje dalyvavo vertėjas ir padėjo jam atsakyti į užduodamus klausimus.

Teigia, kad atsakovas jokių pagrįstų motyvuotų faktinių aplinkybių nenurodo ir savo poziciją grindžia prielaidomis, bet ne faktais, kurie patvirtintų ir/arba paneigtų vienokius ir/ar kitokius teiginius bei nustatytas faktines aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad jis nori dirbti Lietuvos bendrovėje pagal darbo sutartį betonuotoju bei turi kvalifikaciją, tačiau faktiškai nepradėjus darbo jis negali paaiškinti kur ir kaip betonuos, kokiuose objektuose dirbs. Tokią informaciją gali pateikti tik darbdavys ketinantis priimti į jį darbą, bet jokiu būdu ne jis pats. Taigi jis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad dirbs betonuotoju ir žino kaip tą daryti. Todėl visiškai neaišku kokiais teisiniais pagrindais vadovaujasi Migracijos departamentas ir priima Sprendimą, kuriame nurodo, jog jis negalėjo nuosekliai nurodyti visų aplinkybių, susijusių su jo atliktinu darbu.

Atkreipia dėmesį, kad jis aiškiai pagrindė, kad atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra darbas pagal darbo sutartį betonuotoju su tikslu už atliktą darbą gauti darbo užmokestį. Todėl akivaizdu, kad nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų faktą, jog buvo pateikti tikrovės neatitinkantis duomenys. Pažymi, kad ir pats Migracijos departamentas konstatuoja faktą, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas, ĮUTP) 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygas, bet tuo pačiu ir neatitinka.

Pastebi, kad Migracijos departamentas savo Sprendime nurodo, jog neva nebuvo laikomasi nuotolinės apklausos tvarkos. Nėra duomenų, jog yra reglamentuota vykdomos nuotolinės apklausos tvarka. Nepavyko tokios tvarkos rasti ir viešai skelbiamuose teisės leidiniuose. Taigi, jeigu ši tvarka yra reglamentuota, mano, kad tokia informacija turėtų būti pateikta šioje byloje. Akcentuoja, jog jis pasirūpinęs vertėjo paslaugomis dalyvavo nuotolinėje apklausoje. Todėl ši faktinė aplinkybė paneigia Migracijos departamento išvadą, kad jis atsisakė bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės institucija.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad 2024-05-29 Migracijos departamentas priėmė pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Tulora“ pagrindu, pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Prašymas pateiktas per išorės paslaugų teikėją Azerbaidžane.

Pažymi, kad 2024-06-03 nuotolinė apklausa neįvyko, nes pareiškėjas neprisijungė į pokalbį. Taigi pareiškėjui buvo paskirtas antras pokalbis, išsiunčiant el. paštu pranešimą apie paskirtą naują nuotolinės apklausos datą ir laiką, kuriame nurodyta, kaip pasiruošti pokalbiui ir jei pareiškėjas nekalba rusų ar anglų kalba, pokalbyje turi dalyvauti vertėjas. 2024-06-07 įvyko nuotolinė asmens apklausa, siekiant patvirtinti jo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Pokalbyje dalyvavo vertėjas, kuris padėjo asmeniui atsakyti į užduodamus klausimus, papildė jo atsakymus (o ne tik išvertė, tai ką pasakė pareiškėjas). Pareiškėjas neatsakė į jam pateiktus klausimus arba atsakė nenuosekliai, nesugebėjo papasakoti apie atliktiną darbą, jo funkcijas. Pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti.

Nurodo, kad vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis tokių ryšių neturi, kadangi nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra.

Pažymi, kad nors tarpininkavimo rašte nurodyta profesija yra betonuotojas, pareiškėjas 2024-06-07 apklausoje nesugebėjo papasakoti apie atliktiną darbą, jo funkcijas. Pareiškėjas taip pat neatsakė į jam pateiktus klausimus arba atsakė nenuosekliai. Paklausus, koks bus pareiškėjo darbo užmokestis, nurodė kad 950 Eur (prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi bei tarpininkavimo rašte nurodyta 930 Eur), tačiau ar tai prieš, ar po mokesčių – nežino. Nurodė, kad turi patirties ir diplomą, tačiau paklausus, į ką atkreipti dėmesį pilant betoną, kai lauko temperatūra +25, atsakė, kad jis tik vykdo brigadininko nurodymus ir tiek (t. y. atlieka pagalbinio, o ne kvalifikuoto darbuotojo funkcijas).

Paaiškina, kad vengimas atsakyti Migracijos departamento įgalioto asmens klausimus bei nesugebėjimas papasakoti apie atliktiną darbą, jo funkcijas leidžia pagrįsti, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką ketina vykti ne darbo tikslais, o prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodydamas, jog Lietuvos Respublikoje ketina dirbti, pareiškėjas pateikė duomenis neatitinkančius tikrovės. Šios aplinkybės patvirtina abejones dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio realiai vykdyti sulygtą darbo funkciją Bendrovėje, t. y. sudaro pagrindo išvadoms, kad Bendrovė ir pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir kad pareiškėjas, skirtingai negu nurodė prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, nedirbs Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Taip pat paaiškina, kad pareiškėjo teiginiai, jog kviečiant į 2024-06-03 apklausą jis nebuvo informuotas, jog turi pasirūpinti vertėju, yra objektyviai neteisingi. Išsiųstame 2024-06-03 nuotolinei apklausai kvietime aiškiai nurodyta, kad jei nekalbate anglų ar rusų kalba, pokalbyje turi dalyvauti vertėjas. Vertėjas gali dalyvauti pokalbyje kartu arba prisijungti prie pokalbio nuotoliniu būdu.

Pažymi, kad Migracijos departamentas niekur neminėjo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 str. 1 d. 2 punkto. Nors pareiškėjas formaliai atitinka Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, o aplinkybė, kad nesilaikė nustatytos nuotolinės apklausos tvarkos, vertinama kaip atsisakymas bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės institucija), patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio dirbti Bendrovėje, t. y. galima daryti išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Atkreipia dėmesį, kad Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 64 punktas nurodo, jeigu užsienietis ligos atveju arba dėl kitų svarbių nuo užsieniečio nepriklausančių priežasčių negali prisijungti prie nuotolinės apklausos, šis užsienietis likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms iki numatytos nuotolinės apklausos datos turi per MIGRIS pateikti motyvuotą laisvos formos prašymą Migracijos departamentui paskirti naują nuotolinės apklausos datą ir laiką. Pareiškėjui neprisijungus prie 2024-06-03 apklausos ir nepateikus motyvuoto prašymo paskirti naują nuotolinės apklausos datą ir laiką, yra laikoma, kad jis nesilaikė nustatytos nuotolinės apklausos tvarkos. Be to, nustatytos nuotolinės apklausos tvarkos nesilaikymas, vertinamas kaip atsisakymas bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės institucija.

k o n s t a t u o j a:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 10 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2024 m. gegužės 29 d. Migracijos departamentas priėmė pareiškėjo prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo UAB „Tulora“ pagrindu, pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą (Betonuotoju), pareiškėjo pragyvenimo lėšų šaltinis Lietuvoje bus darbo užmokestis. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nurodyta, jog pareiškėjui bus mokamas mėnesinis darbo užmokestis – 930 Eur.

Migracijos departamentas 2024 m. liepos 10 d. Sprendimu nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendimas priimtas vadovaujantis ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 12 punktu.

Sprendime nurodyta, kad remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas) ir įvertinus visas faktines aplinkybes, buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė: norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); apklausos metu pateikė neišsamius ir paviršutiniškus atsakymus, nesugebėjo atsakyti į užduodamus klausimus (6.10 papunktis). Svarbu ir tai, jog asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje (7 punktas).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus

Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Sprendime nėra nei vieno svaraus argumento, jog jis siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Taip pat pažymi, jog jis nori dirbti Lietuvos Bendrovėje pagal darbo sutartį betonuotoju bei turi kvalifikaciją, tačiau faktiškai nepradėjus darbo jis negali paaiškinti kur ir kaip betonuos, kokiuose objektuose dirbs. Pažymi, kad tokią informaciją gali pateikti tik darbdavys ketinantis priimti į jį darbą, bet jokiu būdu ne jis pats. Taigi jis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad dirbs betonuotoju ir žino kaip tą daryti. Todėl visiškai neaišku kokiais teisiniais pagrindais vadovaujasi Migracijos departamentas ir priima Sprendimą, kuriame nurodo, jog jis negalėjo nuosekliai nurodyti visų aplinkybių, susijusių su jo atliktinu darbu.

Nustatyta, jog Migracijos departamentas įvertinęs pareiškėjo pasakojimą ir kitą surinktą informaciją ginčijamu Sprendimu konstatavo, jog pareiškėjas formaliai atitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (asmuo apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, o aplinkybė, kad jis nesilaikė nustatytos nuotolinės apklausos tvarkos, atsakovo buvo įvertinta kaip atsisakymas bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės institucija), patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio dirbti Bendrovėje. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms sprendė, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Be to, Sprendime vertino pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, bei nustatė, kad jis tokių ryšių neturi, kadangi nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje. Taigi Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie pareiškėjo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo turinį, byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, nesutinka su atsakovo Sprendime pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Teismo įsitikinimu, ginčijamas Sprendimas yra išimtinai formalaus pobūdžio, jame neįvertintos bylai reikšmingos aplinkybės.

Nors atsakovas Sprendime konstatuoja, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė (ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nepateikia jokių faktinių aplinkybių dėl ko padaryta tokia išvada, t. y. kokie duomenys buvo įvertinti kaip neatitinkantys tikrovės. Šiuo atveju byloje nustatyta priešingai, t. y. matyti, kad pareiškėjas teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė, jog 2022 m. įgijo specialųjį vidurinį išsilavinimą (betonuotojo), kad ketina dirbti Bendrovėje (UAB „Tulora“) betonuotoju ir jo pragyvenimo lėšų šaltinis Lietuvoje bus darbo užmokestis.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovas nurodo, jog pareiškėjas apklausos metu į visus klausimus atsakinėjo ne pakankamai tiksliai ir aiškiai bei negalėjo tiksliai nurodyti visų su tuo susijusiu aplinkybių, tačiau teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka. Kaip matyti, tiek prašyme (dėl leidimo laikinai gyventi) pateikta informacija, tiek vėliau apklausos metu pareiškėjo nurodytos aplinkybės sutampa, o tai, jog pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jo darbo užmokestis bus 950 Eur, laikytina nedideliu apsirikimu, įvertinant tai, kad dalyvauja vertėjas. Kitaip tariant, pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad 2022 m. įgijo sertifikatą bei dirbs įmonėje UAB „Tulora“. Taigi šios nurodytos aplinkybės sutampa su pareiškėjo prašyme pateikta informacija apie įgytą išsilavinimą. Be to, apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad gyvenamąja vieta Lietuvoje pasirūpins Bendrovė, o prašyme nurodyta, jog pareiškėjo gyvenamoji vieta Lietuvoje bus Vilniuje, Vytenio g. 50. Taip pat pareiškėjas apklausos metu pažymėjo, jog su Bendrove sutartas 930 Eur atlyginimas per mėnesį, kas iš esmės atitinka prašymo pateiktą informaciją, t. y. pareiškėjas nurodė, jog jo numatomas darbo užmokestis bus 950 Eur per mėnesį. Dar daugiau, pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad Bendrovėje dirba jo brolis, kuris moka rusų kalba ir padės jam susikalbėti. Taip pat pareiškėjas apklausos metu pažymėjo, kad jo darbo patirtis yra 14 metų, o specialistei paklausus kokia gali būti pati žemiausia temperatūra norint užpilti pamatus žiemą, pareiškėjas atsakė, kad iki 10 laipsnių.

Pažymėtina, kad Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas nesilaikė nuotolinės apklausos tvarkos. Atsakovas nurodo, kad Pagal Aprašo 64.3 papunktį, kai užsienietis pateikia prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per išorės paslaugų teikėją, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos išsiunčiamas užsieniečiui per MIGRIS pranešimas apie užsieniečio nuotolinės apklausos, atliekamos Aprašo 64 punkte nustatyta tvarka, datą ir laiką, jeigu numatoma tokią apklausą atlikti. Pagal Aprašo 64 punktą Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateiktą per išorės paslaugų teikėją, ir prie jo pridėtus dokumentus, naudodamasis informacinėmis ir (ar) elektroninių ryšių technologijomis, atlieka užsieniečio nuotolinę apklausą, siekiant patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Tačiau iš Migracijos departamento teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjui el. laiškas su nurodymais dėl pirmosios 2024-06-03 nuotolinės apklausos išsiųstas 2024-06-03, t. y. tą pačią dieną, kada vyks nuotolinė apklausa. Taigi minėtos aplinkybės patvirtina pareiškėjo argumentus, kad kviečiant į apklausą jis nebuvo informuotas, jog jis turi pasirūpinti vertėju, todėl buvo pažeistos jo teisės gauti pilną informaciją apie atliekamą patikrinimą. Taip pat atsakovas nenurodo būtent kokią nuotolinės apklausos tvarką pareiškėjas pažeidė, t. y. kur ji reglamentuota. Todėl atsakovo nurodyti argumentai, kad pareiškėjas nesilaikė nuotolinės apklausos tvarkos, atmestini kaip nepagrįsti.

Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, atsakovo Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, yra deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio. Kaip jau minėta, tiek pareiškėjo apklausos metu, tiek prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa.

Be to pastebėtina, kad atsakovas atsiliepime nurodo, jog tarpininkavimo rašte nurodyta pareiškėjo profesija yra betonuotojas, o pareiškėjas 2024-06-07 apklausoje nesugebėjo papasakoti apie atliktiną darbą, jo funkcijas. Tačiau Migracijos departamentas minėtą išvadą daro tik todėl, kad specialistei paklausus pareiškėjo i ką atkreipti dėmesį pilant betoną, kai lauko temperatūra +25, pareiškėjas atsakė, kad jis tik vykdo brigadininko nurodymus. Tačiau atsakovas nevertino kitų minėtų pareiškėjo atsakymų į specialistės klausimus. Taigi, kaip jau minėta, pareiškėjas pateikė atsakymus į kitus jam užduodamus klausimus, kurie sutampa su prašyme pateikta informacija. Taip pat, teismo vertinimu, byloje pateiktas nuotolinės apklausos įforminimas deklaratyvaus pobūdžio, kadangi dokumente nenurodyta vykusios apklausos vieta bei data, kiek laiko vyko apklausa, nenurodytas apklausą vykdančios institucijos pavadinimas, nenurodyti pareiškėjo duomenys, taip pat vertėjos ir specialistės duomenys. Kaip minėta atsakovas taip pat nenurodė kur yra reglamentuota nuotolinės apklausos tvarka.

Taigi tokiu būdu, atsakovo Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, yra nepagrįsta.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktų duomenų visumą, sprendžia, kad Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tyrimą atliko paviršutiniškai, išvadas grindė neobjektyviais duomenimis. Migracijos departamento atliktas pareiškėjo prašymo vertinimas nebuvo išsamus, t. y. atsakovas nepagrįstai nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais. Akcentuotina, kad atsakovas, atsisakydamas pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, turėjo pagrįsti, jog pareiškėjas pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, tačiau tokių objektyvių duomenų byloje nėra. Ginčijamame Sprendime nėra pagrįstos išvados dėl pareiškėjo neatitikimo sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu, todėl atsakovas nepagrindė ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto taikymo.

Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A-556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014, LVAT biuletenis Nr. 25, 2014, 130-142 punktai). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2430/2014, LVAT biuletenis Nr. 28, 2014, 89-102 punktai), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr. pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398- 442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A-520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).

Tikrindamas viešojo administravimo subjekto sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, teismas pažymi, kad VAĮ 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes bei konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad ginčijamas Sprendimas pripažintinas išimtinai formalus, nepakankamai motyvuotas, todėl neatitinkantis Įstatymo, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 5 punkte (išsamumo) bei 9 punkte (objektyvumo) įtvirtintų viešojo administravimo principų reikalavimų ir aukščiau nurodytos LVAT praktikos. Atitinkamai Migracijos departamento 2024 m. liepos 10 d. Sprendimas naikintinas.

Tenkinus skundo reikalavimą dėl atsakovo ginčijamo Sprendimo panaikinimo, tenkinamas skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Migracijos departamentą prie vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

Agnė Stankevičienė

Fausta Vitkienė