Dėl pareiškėjų prievolių kreditoriaus

Civilinė byla Nr. 3K-3-421/2011

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-02445-2009-6

Procesinio sprendimo kategorija 75.4.1; 75.7

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. K. ir S. K. prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu, atnaujinus procesą dėl bylos dalies dėl pareiškėjų prievolių kreditoriaus; suinteresuoti asmenys: AB bankas „Snoras“, V. N., Č. G.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilusio ginčo esmė – santuoką nutraukusių bendru sutarimu sutuoktinių kreditorių teisių gynimo procesinės galimybės po santuokos nutraukimo, kai vienas iš buvusių sutuoktinių yra miręs.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria šalys susitarė pasidalyti santuokoje įgytą turtą: žemės sklypas ir du automobiliai atiteko pareiškėjui S. K., kiti du automobiliai – pareiškėjai I. K. Nurodytoje sutartyje nustatyta, kad įsipareigojimai kreditoriams, jeigu tokių yra, lieka tam asmeniui, kurio vardu jie prisiimti. AB bankas „Snoras“ 2007 m. sausio 15 d. paskolos sutartimi pareiškėjui S. K. buvo suteikęs 40 000 Lt kreditą šeimos poreikiams tenkinti. Nurodytoje sutartyje pasirašė ir pareiškėja I. K., pripažino, kad buvo sutikusi su kredito suteikimu ir paskirtimi. Pareiškėjas S. K. 2008 m. gegužės 15 d. mirė. Jo turtą paveldėjo valstybė, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. AB bankas „Snoras“ pateikė teisme prašymą atnaujinti procesą pareiškėjų santuokos nutraukimo byloje. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 5 d. nutartimi procesą atnaujino dėl bylos dalies dėl pareiškėjų I. K. ir S. K. prievolių AB bankui „Snoras“ pagal paskolos sutartį pasidalijimo. Procesas atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Atnaujinęs procesą, Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, ir pareiškėjų I. K. ir S. K. prašymo dalį dėl santuokos nutraukimo padarinių sutarties patvirtinimo paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad AB bankas „Snoras“ ir pareiškėjas S. K. 2007 m. sausio 15 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią pareiškėjui suteikta 40 000 Lt paskola šeimos poreikiams tenkinti. Sutuoktinė I. K. sutiko su paskolos sutarties sąlygomis, patvirtino, kad paskola bus naudojama šeimos poreikiams tenkinti. Teismas sprendė, kad sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių neatitinka CK 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimų, nes ją pateikiant teismui nurodyta informacijos apie sutuoktinių kreditorius ir bendras prievoles. Teismas pabrėžė, kad šioje byloje vienas iš pareiškėjų – S. K. – miręs, todėl naujos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sudaryti neįmanoma. Nei CK, nei CPK normose nenustatyta galimybės kreditoriams pareikšti savarankiškus reikalavimus, nagrinėjant sutuoktinių santuokos nutraukimo bylą ypatingąja teisena, o teismui –teisės savarankiškai transformuoti ar keisti sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių sutartį. Dėl to teismas atsisakė tenkinti kreditoriaus AB banko „Snoras“ prašymą pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo padarinių sutarties dalies, kuria sutuoktiniai nustatė, kad jų vardu kiekvieno asmeniškai prisiimtos prievolės atitenka kiekvienam. Taigi teismas atsisakė nustatyti, kad I. K. ir miręs S. K. solidariai atsakingi pagal šio ir AB banko „Snoras“ 2007 m. sausio 15 d. paskolos sutartį (CPK 185 straipsnis, 443 straipsnio 1, 2 dalys, 538–541 straipsniai). Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjų sutartis pažeidžia ne tik AB banko „Snoras“, bet ir kitų kreditorių interesus. Sprendžiant klausimą tik dėl vieno kreditoriaus reikalavimų, galbūt būtų pažeidžiami kitų kreditorių ir pareiškėjos I. K. interesai, juolab kad šiuo metu nėra tiksliai žinoma, kokia civilinės atsakomybės rūšis jai taikytina dėl kiekvieno S. K. įsipareigojimo kreditoriniams. Teismas konstatavo, kad, panaikinus sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo patvirtinimą, sutuoktinių I. ir S. K. santuokoje įgytas turtas bei prievolės kreditoriams, priklausantys sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise, lieka nepadalyti. Dėl to pareiškėjų I. K. ir mirusio S. K. kreditoriai, taip pat pareiškėja I. K., mirusio pareiškėjo S. K. turtą paveldėjusi valstybė turi teisę ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimus padalyti sutuoktinių I. ir S. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą ir prievoles kreditoriams (CK 3.116 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis; CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011m. kovo 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jas pagrindžiančiais argumentais, papildomai nurodė, kad, esant neįvykdytoms solidariosioms sutuoktinių prievolėms, kurių įvykdymo terminas nesuėjęs, jos nedalijamos ir nemodifikuojamos, buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, jog liktų vienas skolininkas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 8 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Reikalavimas dėl santuokos nutraukimo padarinių sutarties dalies negali būti atskirtas nuo prašymo nutraukti santuoką, nes CPK 3.52 straipsnyje nustatyta imperatyvioji teisės norma, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką pateikiama ir sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių. Dėl to teismas, atnaujinęs procesą tik dėl bylos dalies dėl santuokos nutraukimo padarinių sutarties, padarė esminių proceso teisės normų pažeidimų.

Dėl CK 3.53, 3.54 pažeidimo. Teismai netinkamai pažeidė sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, nes netinkamai aiškino ir taikė CK 3.53, 3.54 straipsnius, neįvykdė teismo funkcijos užtikrinti, kad būtų nepažeisti sutuoktinių ar vieno iš jų interesai, taip pat neužtikrino sutuoktinių lygiateisiškumo. Kasatorė nurodė, kad pareiškėjai nesiekė nuslėpti turto ar prievolių kreditoriams. Priešingai, iš santuokos nutraukimo padarinių sutarties matyti, kad įsipareigojimai kreditoriams lieka tam sutuoktiniui, kurio vardu sudaryti sandoriai, t. y. S. K. Kauno miesto apylinkės teismas, 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu nutraukdamas pareiškėjų santuoką ir patvirtindamas santuokos nutraukimo padarinių sutartį, patikrino, kad pareiškėjai aptarė visus pagal CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalis būtinus klausimus.

Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių neatitinka jai CK 3.53 straipsnyje keliamų reikalavimų, yra neteisinga, nes teismas negali išspręsti savanoriško vidinio šalies apsisprendimo ir valios dalijant turtą. Santuokos nutraukimo padarinių sutartį pareiškėjai sudarė laisva valia. Sutartimi pareiškėjas S. K. prisiėmė prievoles kreditoriams ir tai patvirtina vidinę jo valią, kurios teismas negali pakeisti ar panaikinti.

Teismai neanalizavo to, kad santuokos pasibaigimas reiškia, jog baigiasi turtiniai ir asmeniniai neturtiniai sutuoktinių santykiai, bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas, o mirusios sutuoktinio dalis paveldima.

Teismai neanalizavo, kad byloje yra įrodymų, jog buvusių sutuoktinių solidarioji prievolė kreditoriui transformavosi į vieno buvusio sutuoktinio asmeninę prievolę, nes sutuoktiniai nutraukė santuoką ir visas prievoles perėmė S. K., kuris šiuo metu yra miręs. Teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad po santuokos nutraukimo sutuoktiniai metus gyveno atskirai, kiekvienas vykdė savo prievoles kreditoriams, valdė jiems pagal patvirtintą santuokos nutraukimo padarinių sutartį priklausantį turtą, todėl, kasatorės teigimu, negalima visos kreditorių naštos perkelti jai kaip buvusiai sutuoktinei.

Teismai, palikdami sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo padarinių sutarties patvirtinimo nenagrinėtą, neišsprendė klausimo, kaip turėtų būti sprendžiamas santuokos nutraukimas ir turtinis ginčas nedalyvaujant vienam sutuoktiniui, kuris yra miręs. Kasatorė remiasi teismų praktika, kad, atnaujinus procesą, ir sprendžiant abiem sutuoktiniams priklausančio turto likimo klausimus, byloje turi dalyvauti ir pareikšti valią abu sutuoktiniai. Atnaujinus procesą ir paaiškėjus, kad santuokos nutraukimo padarinių sutartis neatitinka jai keliamų reikalavimų, byla turėtų būti sustabdoma, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Tačiau šiuo metu vienos šalies dėl jos mirties teismas negali išklausyti, todėl, neturint subjektinės teisės į tam tikrą gėrį, nėra prasmės kreiptis į teismą, nes nėra ką ginti.

Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso atnaujinimo pagrindus (CPK 366 straipsnį), nes proceso teisės nesusiejo su materialiąja teise. Kasatorė nurodo, kad jeigu sutuoktiniai susitarė, jog jų santuoka iširo, bet teismas atnaujino procesą dėl bylos dalies dėl santuokos nutraukimo padarinių sutarties, tai santuokos nutraukimas bendru sutuoktinų sutarimu negalimas, nes nėra vienos šalies (S. K. miręs). Pareiškėjui S. K. mirus, procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, todėl proceso atnaujinimas negalimas. Procesiniam teisių perėmimui reikalingos dvi sąlygos: 1) materialiojo teisinio santykio subjekto pasitraukimas iš bylos; 2) pasitraukusios subjekto pareigų perėjimas kitam asmeniui.

Pareiškėjo S. K. prievolė kreditoriui AB bankui „Snoras“ atsirado 2007 m. sausio 15 d., kai sutuoktiniai jau metus bendrai nebegyveno, santuoka buvo faktiškai nutrūkusi, todėl jo įgytas turtas yra jo asmeninė nuosavybė, kuri paveldima CK penktojoje knygoje nustatyta tvarka.

Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo AB bankas „Snoras“ prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo. Kasatorės teiginys, kad santuokos nutraukimo padarinių sutartis nepažeidžia kreditorių interesų, yra nepagrįsta, nes pareiškėjai neįvykdė CK 3.126 straipsnyje, CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos pareigos – neinformavo kreditoriaus apie santuokos nutraukimo procesą, todėl pažeidė CK 3.53 straipsnio reikalavimus. Sutuoktiniai jų solidariąją prievolę AB bankui „Snoras“ pagal 2007 m. sausio 15 d. paskolos sutartį pakeitė į asmeninę vieno sutuoktinio prievolę ir taip apribojo banko galimybę kredito negrąžinimo atveju skolą išieškoti iš abiejų sutuoktinių.

Atsiliepime remiamasi kasacinio teismo praktika ir nurodoma, kad kasatorės argumentai dėl sutuoktinių bendrų prievolių kreditoriams modifikavimo neatitinka kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. G. J., byla Nr. 3K-3-410/2007; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje „Swedbank“, AB, v. P. B., D. B., byla Nr. 3K-7-229/2009; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-P-186/2010; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB, v. R. N., byla Nr. 3K-7-173/2010).

Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Atsiliepime nurodoma, kad procesas atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir tik dėl bylos dalies, kuria išspręstas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimas, nes tvirtinant santuokos nutraukimo padarinių sutartį buvo nuspręsta dėl į bylą neįtrauktų asmenų – AB banko „Snoras“ kaip bendro sutuoktinių kreditoriaus.

Atsiliepime pažymima, kad tai, jog vienas sutuoktinis mirė, nepanaikino kreditoriaus teisės kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nes pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį, 5.62 straipsnio 3 dalį valstybei atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija paveldėjo mirusiojo turtą ir įsipareigojimus kreditoriams. Dėl to kasatorės teiginys, kad mirusiojo interesai neginami, nepagrįstas, nes šios bylos atveju jo interesams atstovauja valstybė.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl kitų santuokos nutraukimo klausimų, nesusijusių su kreditoriaus reikalavimu, procesas neatnaujintas.

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kreditorių teisių apsaugos, inicijuojant santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bylos nagrinėjimą

Pagal įstatymą leidžiama sutuoktiniams nutraukti santuoką abiejų jų bendru sutikimu tik tuo atveju, jeigu įvykdomos visos CK 3.51 straipsnio sąlygos. Viena iš tokių būtinųjų santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu sąlygų – tai reikalavimas, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką būtų pateikta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Taigi sutuoktiniai, sutardami, kad jų santuoka iširo, ir norėdami pasinaudoti supaprastinta CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus antrajame skirsnyje ir atitinkamai CPK V dalies XXXV skyriuje nustatyta santuokos nutraukimo tvarka, privalo susitarti ir dėl teisinių jos nutraukimo padarinių. Jeigu sutuoktiniai sutaria, kad jų santuoka iširo, bet nesutaria dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, santuokos nutraukimas nurodyta tvarka negalimas. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuriai pakanka rašytinės formos, sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises bei pareigas, tame tarpe ir turto padalijimo klausimus (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.72, 3.116, 3.169, 3.170 straipsniai). Tam, kad, sutuoktiniams dalijantis turtą, nebūtų pažeidžiamos jų kreditorių teisės ir teisėti interesai, sutuoktiniams ar bet kuriam iš jų, inicijavusiems santuokos nutraukimo bylą bei pareiškusiems ieškinį dėl turto padalijimo, įstatyme nustatytas įpareigojimas ieškinio pareiškime nurodyti žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir pranešti jiems apie bylos iškėlimą, nusiunčiant ieškinio pareiškimo kopiją. Nurodyti reikalavimai, susiję su sutuoktinių kreditorių teisių apsauga, privalomi visais santuokos nutraukimo atvejais, nepaisant to, byla nagrinėjama ginčo ar ypatingosios teisenos tvarka (CK 3.126 straipsnio 2 dalis, CPK 381 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas). Jeigu aptartų įstatymo reikalavimų, kreipiantis dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nesilaikoma, teismas pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo tol, kol sutuoktiniai sudarys naują, įstatymo reikalavimus atitinkančią ir viešajai tvarkai neprieštaraujančią ir (ar) iš esmės nepažeidžiančią sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių; to sutuoktiniams nepadarius per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos, teismas prašymą palieka nenagrinėtą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad informacijos apie santuokos nutraukimą ir turto padalijimo klausimus gavimas leidžia sutuoktinių kreditoriams efektyviau ir laiku apsispręsti dėl savo teisių gynimo ir teikti teismui savo paaiškinimus su jų, kaip kreditorių, teisėmis susijusiais klausimais, prireikus –įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Nurodytų kreditorių teisių visetas sudaro sąlygas kreditoriams laiku inicijuoti teismo sprendimų kreditorių interesų klausimais patikrinimą instancine tvarka.

Nagrinėjamoje byloje Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu nutraukta pareiškėjų I. K. ir S. K. santuoka bendru jų sutikimu bei patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių. Vienas iš tokių padarinių – padalytas santuokoje įgytas turtas; nustatyta, kad įsipareigojimai kreditoriams, jeigu tokių yra, lieka tam asmeniui, kurio vardu prisiimti skolos įsipareigojimai. Dėl nurodyto teismo sprendimo atnaujintas procesas, nes, suinteresuotam asmeniui AB bankui „Snoras“ pateikus prašymą atnaujinti procesą, paaiškėjo, kad bankas ir pareiškėjas S. K. 2007 m. sausio 15 d. buvo sudarę paskolos sutartį Nr. 035-41784-200, pagal kurią bankas pareiškėjui S. K. suteikė 40 000 Lt paskolą šeimos poreikiams tenkinti. Pareiškėja I. K., kaip paskolos gavėjo sutuoktinė, sutiko su paskolos suteikimo, panaudojimo ir grąžinimo sąlygomis bei tai patvirtino pasirašydama paskolos sutartyje. Šiuo metu paskola negrąžinta.

Pasisakant dėl sutuoktinių kreditorių interesų apsaugos dalijant santuokoje įgytą turtą, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią teismų praktiką, jog kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai išlieka bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai kreditoriai sutinka su prievolės modifikavimu, pavyzdžiui, kad solidarioji sutuoktinių prievolė jiems būtų tam tikromis dalimis padalijama arba kad pareiga įvykdyti prievolę tektų tik vienam iš santuoką nutraukiančių sutuoktinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-P-186/2010). Analogiškai turi būti elgiamasi ir su dalinėmis sutuoktinių prievolėmis, t. y. pagal šias prievoles sutuoktiniai savo susitarimu negali be kreditoriaus sutikimo keisti jiems tenkančių vykdyti prievolės dalių dydžio ar perkelti tokios prievolės įvykdymo tik vienam iš santuoką nutraukiančių sutuoktinių (CK 6.5, 6.59 straipsniai, 6.125 straipsnio 1 dalis).

Konstatuotina, kad, procesą atnaujinę ir bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, pagrįstai pripažino Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, kurio nutraukta pareiškėjų santuoka, dalį dėl santuokos nutraukimo padarinių pažeidžiančia pareiškėjų kreditorių teises, nes kreditoriai joje apskritai neįvardyti (nors apie juos pareiškėjams – sutuoktiniams – buvo žinoma) ir neinformuoti apie ištuokos bylą, o sprendimu netgi modifikuotas turėtų prievolių pobūdis ir pakeisti jas vykdantys skolininkai, nesant kreditorių sutikimo.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, kreditoriui pareiškus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir teismui priėmus nutartį atnaujinti procesą, byla atnaujinama tik dėl su kreditoriaus reikalavimu susijusios bendro turto padalijimo dalies. Kiti santuokos nutraukimo byloje išspręsti klausimai nesusiję su kreditorių reikalavimais, todėl dėl su jais susijusios bylos dalies procesas neatnaujintinas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamos bylos atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamuose teismo sprendime ir nutartyje nurodyta, jog panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalis, kuria patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių. Tačiau nurodytu teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje pasisakyta ir dėl kitų su kreditoriaus – suinteresuoto asmens AB banko „Snoras“ – reikalavimais nesusijusių klausimų, kaip antai materialinio išlaikymo nereikalavimo vienas iš kito ir kt., todėl skundžiami teismo sprendimas ir nutartis tikslintini nurodant, kad tik panaikinami Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktai, kuriais patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygos, kuriomis išspręsti pareiškėjų I. ir S. K. turto padalijimo ir jų įsipareigojimų kreditoriams po santuokos nutraukimo priskirtinumo klausimai. Tik dėl šių klausimų pareiškėjų I. ir S. K. sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių paliktina nenagrinėta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas, pagal kurį teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Jeigu vis dėlto toks pažeidimas padarytas, gali būti pašalinta pagal asmenų, kurių teisės pažeistos, pareikštą prašymą atnaujinti procesą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „Swedbank“, AB, v. R. N., byla Nr. 3K-7-173/2010). Aplinkybė, kad vienas iš pareiškėjų, pateikusių teismui bendrą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, yra miręs (S. K. mirė 2008 m. gegužės 15 d.) savaime nėra kliūtis, užkertanti kelią asmeniui, kurio teisės CPK 266 straipsnio apsektu yra pažeistos, pasinaudoti teisių pažeidimo pašalinimo galimybe taikant proceso atnaujinimo institutą. Tačiau pastaroji aplinkybė – S. K. mirtis – suponuoja situaciją, kai neatitinkanti CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimų sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių objektyviai negali būti pakeista į įstatymo reikalavimus atitinkančią sutartį. Taigi tokiems reikalavimams (iš esmės turto padalijimo klausimais) taikomi CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyti procesiniai padariniai, t. y. teismas palieka nenagrinėtą ginčijamą ir įstatymo reikalavimų neatitinkančią prašymo dalį (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 3.53 straipsnio 4 dalis). Tokiais procesiniais veiksmais sudaroma galimybė kreditoriui ateityje imtis teisėtų priemonių, kuriomis siekiama patenkinti pagrįstus ir teisėtus reikalavimus.

Apibendrindama šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepasitvirtino. Skundžiami pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimas ir nutartis iš esmės paliktini nepakeisti, patikslinant, kad šiais procesiniais sprendimais panaikinta ir palikta nenagrinėta tik ta Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalis, kuria patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygos dėl pareiškėjų I. ir S. K. turto padalijimo ir šių asmenų įsipareigojimų kreditoriams po santuokos nutraukimo priskirtinumo klausimai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 73,93 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus kasacinį skundą, jos priteistinos iš kasatorės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Patikslinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimo dalį ir ją išdėstyti taip:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15198-451/2007 (dabartinis bylos Nr. 2-01256-528/2010) dalį, kuria patvirtintos pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygos dėl pareiškėjų I. ir S. K. turto padalijimo ir šių asmenų įsipareigojimų kreditoriams po santuokos nutraukimo priskirtinumo.

Pareiškėjų I. K. ir S. K. prašymo dalį, kuria prašoma patvirtinti santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygas dėl pareiškėjų turto padalijimo ir jų įsipareigojimų kreditoriams po santuokos nutraukimo priskirtinumo palikti nenagrinėtą.

Kitą Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimo dalį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistas.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš pareiškėjos I. K. (duomenys neskelbtini) 73,93 Lt (septyniasdešimt tris litus 93 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Virgilijus Grabinskas

Česlovas Jokūbauskas

Egidijus Laužikas