Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-402/2011

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01112-2009-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.11;

44.5.2.12; 44.5.2.14

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (pranešėjas), Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. kasacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovams E. K., M. S., V. S. ir V. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų M. S. ir E. K., subsidiariai iš atsakovų V. S. ir V. S. 6435,10 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos.

Ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki balandžio 21 d. buvo suniokotas jam priklausantis turtas, esantis statomame sodo name: sudaužyti durų ir langų stiklo paketai, išgriauta dalis vidinės sienos, sudaužyta 11 vnt. gipso kartono plokščių, sugadinta elektros instaliacija ir pavogti elektros laidai. Reikalingų turto remonto darbų sąmata turto sugadinimas įvertintas 6435,10 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė nepilnamečiai D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir atsakovas M. S., gimęs (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo M. S., o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš jo tėvų V. S. ir V. S. 750 Lt turtinės žalos; iš atsakovės E. K. – 200 Lt turtinės žalos; solidariai iš atsakovų M. S. ir E. K., o nepilnamečiui M. S. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš jo tėvų V. S. ir V. S. – 700 Lt neturtinės žalos.

Teismas nustatė, kad nepilnametis atsakovas M. S. išdaužė durų stiklą ir nepataisomai sugadino duris, o veikos padarymo metu neturėjęs 14 metų amžiaus D. P. – du stiklų paketus. Tiek atsakovas M. S., tiek D. P. neigia daugiau sugadinę (sunaikinę) ieškovui priklausančio turto; ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat nėra jokių įrodymų, jog M. S. ir D. P. būtų sugadinę ar sunaikinę kitą ieškovo nurodomą turtą. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas nustačius, kad nepilnamečiai M. S. ir D. P. išdaužė tik vieną durų ir vieną lango stiklus; nutarime taip pat padaryta prielaida, kad M. S. ir D. P. galbūt sunaikino ir kitą ieškovo turtą.

Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog visą jo nurodomą turtą sugadino (sunaikino) atsakovas M. S. ir atsakovės E. K. rūpintinis D. P. Remdamasis statybinių medžiagų ir darbų atlikimo sąmata, teismas nustatė, kad atsakovas M. S. ieškovui padarė 750 Lt, o D. P. – 200 Lt turtinės žalos. Nustatęs, kad M. S. nepataisomai sugadino namo duris, o D. P. sudaužė du stiklo paketus, teismas sprendė, kad jų veiksmai nebuvo nukreipti konkrečiam vieningam tikslui pasiekti, todėl tarp žalą padariusių asmenų (jų įstatyminių atstovų) susiklostė ne solidarioji, o dalinė prievolė atlyginti kiekvieno padarytą žalą.

Neturtinę žalą teismas priteisė atsižvelgęs į ieškovo turto sugadinimo mastą, aplinkybes, atsakovų padarytos turtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinė žala sukelta bendrais atsakovo M. S. ir atsakovės E. K. rūpintinio D. P. veiksmais (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnis), tai atsakovai M. S. ir E. K. įpareigotini šią žalą atlyginti solidariai, o nepilnamečiui M. S. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai atitenkančią jam dalį įpareigotini atlyginti jo tėvai atsakovai V. S. ir V. S. (CK 6.276 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. vasario 14 d. nutartimi Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 14 d. nutartį, kuria palikta galioti Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas, ir papildomai priteisti solidariai iš atsakovų M. S. ir E. K., subsidiariai iš atsakovės V. S. ir V. S. 5485,10 Lt turtinės ir 4500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atkreipęs dėmesį į CK 6.279 straipsnio 4 dalies nuostatas, kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo žalos darymo tikslą. Anot kasatoriaus, iš padarytos žalos pobūdžio akivaizdu, kad žala padaryta vienu metu grupės chuliganiškai nusiteikusių asmenų. Remiantis teismų nustatytomis aplinkybėmis, aišku, kad žala padaryta asmenų, kurie veikė išvien su atsakovais ir kartu turėjo vieną tikslą. Taigi teismai padarė teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, atsakovams netaikę solidariosios atsakomybės už žalą padarytą nenustatytų, bet kartu su atsakovais veikusių asmenų (CK 6.279 straipsnis).

2. Kasatoriaus teigimu, įrodinėjimo našta tenka ne nukentėjusiam asmeniui, o skolininkui, bendrai su kitais asmenimis veikusiam asmeniui, kad kilusi žala negalėjo kilti dėl jo veiksmų (CK 6.279 straipsnio 4 dalis). Teismas nustatė visos žalos dydį, tačiau atsakovus pripažino atsakingais tik už tų daiktų sugadinimą, dėl kurių jie patys prisipažino, o įrodinėjimo pareigą, kad visi daiktai būtinai buvo sugadinti atsakovų, priskyrė kasatoriui. Byloje apklausti D. P. ir M. S. teigė, kad namą apgadino tik atskirose vietose, tačiau, anot kasatoriaus, tokių įrodymų per maža nustatyti kodekse reikalaujamą išlygą „įrodo, kad žala negalėjo būti jų veiksmų rezultatu“. CK 6.279 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad net ir tuo atveju, kai aišku, jog žala padaryta vieno iš asmenų veikusio grupe kartu su kitais, atsako visi grupės asmenys solidariai, t. y. net ir tie, kurie tiesiogiai žalos atskiram objektui nepadarė. Tam, kad šis principas nebūtų taikomas, reikalaujama ne ieškovui įrodyti, jog atsakovas padarė žalą, bet atsakovui įrodyti ne tik, kad žalos nedarė, bet ir tai, ar jie negalėjo žalos padaryti. Iš bylos aplinkybių aišku, kad tuo metu, kai kilo žala, jie buvo name ir netgi pripažino, kad sugadino atskirus daiktus, todėl aišku, kad žala galėjo (nors iš tiesų galėjo dalyvauti ir kiti žalą padarę asmenys) atsirasti dėl jų veiksmų. Pačių kaltininkų parodymai, kad jiems nežinomi tikrieji žalos padarymo kaltininkai, o jie tik mažareikšmiškai prisidėjo prie namo apgadinimo, vertintini kritiškai ir visa apimtimi taikytina CK 6.279 straipsnio 4 dalis.

3. Kasatoriaus nuomone, net įvertinus tas aplinkybes, kurias nustatė teismai, priteistos neturtinės žalos dydžio įvertinimas yra neadekvačiai mažas. Atkreipęs dėmesį į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, kasatorius pažymi, kad jis gyvena mieste, sodo namelis buvo įsigytas būtent tam, kad kuo daugiau laiko praleistų gamtoje, gryname ore, atgautų fizines bei dvasines jėgas. Dėl namo suniokojimo kasatorius dar ilgai negalės pagal paskirtį naudotis nuosavu turtu, patirs diskomfortą dėl nevisaverčio laisvalaikio; patyrė emocinį, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus. Suvokęs, kad jo nuosavybės teise valdomu namu naudojosi kiti, kad buvo niokojamas jam svarbus turtas, kasatorius patyrė natūralų šoką, išgyvenimus, pasijuto nesaugus, atsirado baimės jausmas. Be to, turto atstatymas imlus tiek finansine, tiek laiko prasme, todėl dėl D. P. ir M. S. veiksmų neigiamo poveikio turtui kasatorius patiria ir dar patirs daug nepatogumų, kuriuos įvertinti pinigais itin sunku. Kasatorius pažymi, kad teisės aktuose sveikata siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove (Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnis). Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą yra individuali – neturtine žala laikomi nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios, visada individualūs. Įvertindamas patirtą dvasinį sukrėtimą, dvasinės gerovės pablogėjimą, nepatogumus, kasatorius teigia, kad jis patyrė 5000 Lt neturtinę žalą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė V. S. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų nustatyta, kad visi keturi jaunuoliai – D. P., M. S., S. T. ir J. M. kasatoriaus namuose buvo vieną kartą ir kad D. P. išdaužė du stiklo paketus, o M. S. – durų stiklą. Atsakovės nuomone, vadovaujantis CK 6.279 straipsnio nuostata, civiliniai ieškiniai turėjo būti pateikti visiems keturiems asmenims, sugadinusiems kasatoriaus turtą. Teikdamas ieškinį tik D. P. ir M. S., kasatorius įrodo, kad jis tiki jaunuolių parodymais ir taip įrodo, kad jaunuoliai negalėjo padaryti kitos kasatoriaus nurodomos žalos, t. y. kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie atsakingi, rezultatas. Atkreipusi dėmesį į CK 6.247 straipsnio nuostatas, atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė CK 6.279 straipsnį.

2. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo ieškovo pareigą įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytos žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir kilusių padarinių. Teikdamas ieškinį, ieškovas nurodė didesnį žalos dydį, negu prisipažino visi keturi jaunuoliai. Ieškovas nepagrindė, kodėl jis tiki, kad turtą ir kokį būtent gadino dviese, tačiau netiki tų pačių vaikinų teigimu, kad jie kito turto negadino, ir reikalauja atlyginti visą patirtą žalą.

3. Kasatoriaus reikalaujama neturtinė žala yra neproporcingai didelė, palyginus su prašoma bendra 5485,10 Lt turtine žala. Dėl to pirmosios instancijos teismas, priteisdamas kasatoriui 700 Lt neturtinės žalos, teisingai įvertino neturtinės žalos dydį – CK 6.250 straipsnio nuostata nepažeista.

4. Nepagrįstai reikalaudamas turtinės ir neturtinės žalos, kasatorius turėjo galimybę įvertinti savo reikalavimų pagrįstumą ir iš to kylančias išlaidas. Pirmosios instancijos teismas išsprendė kasatoriaus turėtų išlaidų klausimą; jis (klausimas) nebuvo apskųstas apeliacinės instancijos teisme. Kasatorius ieškiniu nereikalavo priteisti palūkanas, todėl šis reikalavimas kasacinėje instancijoje yra nepagrįstas.

Atsakovas M. S. pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, kuriame išdėstyti argumentai iš esmės analogiški atsakovės V. S. atsiliepimo į kasacinį skundą argumentams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2011 m. liepos 7 d. nutartimi nepriėmė atsakovo V. S. atsiliepimo į kasacinį skundą ir jį grąžino pateikusiam asmeniui (CPK 347 straipsnio 3, 4 dalys, 351 straipsnio 1 dalis).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Ieškovas prašė teismą priteisti solidariai iš atsakovų M. S. ir E. K., subsidiariai iš atsakovų V. S. ir V. S. 6435,10 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos.

Dėl solidariosios civilinės atsakomybės už turtinę žalą

CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas.

Solidarioji atsakomybė deliktinių santykių atvejais taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu; 2) asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pavyzdžiui, sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas ir kt., bylos Nr. 3K-7-59/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. V.-F. v. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir kt., bylos Nr. 3K-3-388/2008).

Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, kuris egzistuoja ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-196/2010).

Dėl nepilnamečių atsakomybės už padarytą žalą

Ikiteisminiu tyrimu nustatyta, kad nusikalstama veika žalą padarė nepilnamečiai D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir atsakovas M. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Taigi žalos padarymo metu D. P. nebuvo keturiolikos metų amžiaus, o M. S. buvo penkiolikmetis. Šiuo atveju kyla CK 6.275 straipsnio nuostatų (atsakomybė už nepilnamečių iki keturiolikos metų amžiaus padarytą žalą) ir 6.276 straipsnio nuostatų (atsakomybė už nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus padarytą žalą) aiškinimo ir taikymo klausimas.

CK 6.275 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Taigi pagal šias įstatymo normas atsako tėvai ar atitinkama institucija, nes asmuo iki keturiolikos metų yra neveiksnus (CK 2.7 straipsnis).

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šie asmenys turi dalinį veiksnumą (CK 2.8 straipsnis). CK 6.276 straipsnio 1 dalies norma reiškia, kad nepilnametis nuo aštuoniolikos metų už padarytą žalą atsako pats. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Taigi pagal šią įstatymo normą tėvai ar atitinkama institucija atsako subsidiariai, kuri ribojama padariusio asmens pilnametystės, įgyto turto ar uždarbio iki sukankant pilnametystės (CK 6.276 straipsnio 3 dalis).

Minėta, kad žalos padarymo metu D. P. nebuvo keturiolikos metų amžiaus, o M. S. buvo penkiolikmetis. Taigi jiems negali būti taikoma solidarioji civilinė atsakomybė, nustatyta CK 6.279 straipsnyje. Negali būti taikoma solidarioji civilinė atsakomybė ir žalą padariusių nepilnamečio D. P. globėjai atsakovei E. K. bei nepilnamečio M. S. tėvams – V. S. ir V. S.. Tokia atsakomybė negalėjo būti taikoma ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl padarytos žalos dydžio

Teismai padarė išvadas, kad nepilnamečiai padarė konkrečią žalą, o tai, kad jie padarė ir kitą žalą, ieškovas neįrodė. Tokie teismų argumentai nėra pakankamai pagrįsti.

Prie išnagrinėtos civilinės bylos yra pridėta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Joje yra duomenų, kad M. S. ir D. P. ne vieną kartą lankėsi kasatoriaus sodo name, „žaisdavo gaudynių, šiaip ten pabūdavo“ (b. l. 93, 95). Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu M. S. ir D. P. iš pradžių neigė, jog jie gadino, niokojo sodo name buvusį kasatoriaus turtą, ir tik vėliau prisipažino, kad vis dėlto sugadino dalį kasatoriaus nurodytų daiktų. Teismo posėdyje jie pripažino, kad name kartu buvo dar kiti du asmenys – S. T. ir J. M. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad M. S. ir D. P. į kasatoriaus sodo namą neteisėtai pateko turėdami tikslą kartu arba kiekvienas atskirai sugadinti, suniokoti vien tik tam tikrus konkrečius kasatoriaus daiktus (pirmosios instancijos teismas nustatė, jog M. S. ir D. P. veiksmai nebuvo nukreipti konkrečiam vieningam tikslui pasiekti), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tiek M. S., tiek D. P. žinojo, jog jiems neteisėtai būnant kasatoriaus sodo name ten gadinamas, niokojamas kasatoriaus turtas. Pažymėtina ir tai, kad nei M. S., nei D. P. nenurodė priežasties, tikslo ar motyvų, dėl kurių jie gadino, niokojo kasatoriaus daiktus: anot M. S., jis durų stiklą išdaužė be jokios priežasties (b. l. 93), D. P. nurodė, kad jis nežino, kodėl išdaužė stiklus (b. l. 95). Tokie M. S. ir D. P. veiksmai turi būti vertinami kaip peraugantys į bendrus veiksmus žalojant turtą, nes tai akivaizdžiai nukreipta į žalos vienam objektui padarymą (neapibrėžto kasatoriaus turto niokojimą). Kasacinis teismas daro išvadą, kad, esant tokioms aplinkybėms, žemesniųjų instancijų teismai be pagrindo taikė civilinę atsakomybę tik dėl tos žalos, kurią pripažino ją padarę asmenys. Pažymėtina, kad kasatorius teigia, jog iki šios žalos padarymo name viskas iš esmės buvo tvarkinga. Ieškovo paaiškinimai taip pat yra įrodymai (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl teismai nepagrįstai nustatė jam pareigą įrodinėti ir paneigti į jo namą patekusių ir žalą padariusių asmenų parodymus ir paaiškinimus. Kasacinis teismas konstatuoja, kad, esant padarytai žalai tuo atveju, kai jos darymas nukreiptas į vieną objektą (neapibrėžtą kasatoriaus turtą), pareiga įrodyti, kad jos nepadarė, tenka atsakovams, siekiantiems išvengti civilinės atsakomybės (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovams (skolininkams) tenka įrodinėjimo našta įrodyti, jog kasatoriui kilusi žala – po nepilnamečių M. S. ir D. P. neteisėto patekimo į kasatoriaus sodo namą nemotyvuota ir neteisėtai padaryta žala atsirado ne dėl jų veiksmų (CPK 178 straipsnis). Kadangi apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, tai jis pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias normas. Netinkamas šių proceso teisės normų taikymas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina šios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

Kasacinės instancijos teisme patirta 93,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. spalio 25 d. pažyma). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai dėl šių išlaidų priteisimo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Juozas Šerkšnas

Vincas Verseckas