Dėl įsakymų panaikinimo ir žemės sklypo dalių nustatymo, rūšinio teismingumo

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00891-2010-1 (S)

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

NUTARTIS

2011 m. spalio 26 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymą išspręsti bylos pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. G. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir žemės sklypo dalių nustatymo, rūšinio teismingumo klausimą, trečiasis asmuo – G. G.,

n u s t a t ė:

Ieškovas ir trečiasis asmuo yra gyvenamojo namo ir kitų statinių (duomenys neskelbtini) bendraturčiai; ieškovui B. G. priklauso 1/4, trečiajam asmeniui G. G. – 3/4 dalys nurodytų daiktų. Pagal šias bendrosios nuosavybės dalis Kauno apskrities viršininko 2009 m. spalio 20 d. ir patikslintu 2009 m. lapkričio 4 d. įsakymais nustatytos naudojamos valstybinės 771 kv. m žemės sklypo dalys: ieškovui - 193 kv. m, trečiajam asmeniui - 578 kv. m.

Ieškovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą ir ginčijo Kauno apskrities viršininko 2009 m. spalio 20 d. ir patikslinto 2009 m. lapkričio 4 d. įsakymų, kuriais nustatytos naudojamos valstybinės 771 kv. m žemės sklypo dalys: ieškovui - 193 kv. m, trečiajam asmeniui - 578 kv. m teisėtumą. Ieškovas nurodė, kad ginčijami įsakymai priimti neįvertinus ieškovo ir trečiojo asmens 2009 m. lapkričio 18 d. rašytinio susitarimo dėl žemės dalių, esančių bendrąja nuosavybe, ir jų naudojimosi tvarkos, atsižvelgiant į daugiau kaip 20 metų nusistovėjusią žemėnaudą, taip pat aplinkybes, kad ieškovui priklausanti gyvenamojo namo dalis, esanti bendrąja nuosavybe, gali keistis, nes jis savo lėšomis įrengė gyvenamojo namo pastogę, atliko šių patalpų kadastrinius matavimus, šiuo metu sprendžiama dėl patalpų įregistravimo; be to, neįvertinus gyvenamojo namo realaus naudojamo ploto (286,93 kv. m), bet ne 197,04 kv. m, kaip įregistruota VĮ Registrų centre. Be to, ieškovas 2009 m. spalio 2 d. kreipėsi į atsakovą ir prašė nepriimti sprendimo dėl žemės sklypo bendraturčiams dalių nustatymo. Ieškovas teismo prašė panaikinti pirmiau nurodytus įsakymus ir nustatyti bendraturčiams tokias naudojamo ir perkamo 771 kv. m valstybinės žemės sklypo dalis: ieškovui - 350 kv. m, trečiajam asmeniui G. G. – 421 kv. m; reikalavimą grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ normomis.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens apeliacinį skundą, 2011 m. vasario 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministreijos pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir prašė panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išpsręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas panaikinti viešojo administravimo subjekto įsakymus ir nustatyti naudojamos ir įsigytinos valstybinės žemės dalis bendraturčiams grindžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis. Kasaciniame skunde keliami ginčo teisinių santykių kvalifikavimo bei su tuo susijęs teismingumo klausimai, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, spręstini CPK 36 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos (Žin., 1999, Nr. 25-706) 8 punkte (2003 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1649 redakcija; Žin., 2003, Nr. 122-5516) buvo įtvirtinti du galimi parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių nustatymo būdai: remiantis rašytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio arba kito statinio bendraturčių susitarimu arba apskrities viršininko sprendimu, priimtu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio arba kito statinio dalį, tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesusitaria. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant šio įstatymo lydimojo teisės akto nuostatas, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams tenkančių namų valdos sklypo dalių dydžio, buvo pažymėta, kad bendraturčių susitarimai dėl naudojimosi namų valdos sklypu tvarkos turi būti vertinami, nes namų valdos sklypų naudotojų teisė pirkti žemės sklypą kildinama iš sklypo naudojimo namų valdos poreikiams, be to, turi būti atsižvelgta į tai, jog, valstybei parduodant namų valdos žemės sklypus, iš esmės keičiasi žemės santykiai, t. y. valstybinės žemės naudojimo santykiai keičiami į namų valdos bendraturčių žemės nuosavybės santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje J. B. Ž. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-43/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-86/2006; 2007 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje J. Ž. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-119/2007). Specialiosios teisėjų kolegijos sprendimuose dėl bylos rūšinio teismingumo ne kartą pažymėta, kad ginčai, kilę dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų dalių bendraturčiams nustatymo Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pagrindu, dėl civilinio teisinio santykio vyraujančio pobūdžio priskirtini bendrosios kompetencijos teismams (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis byloje G. P. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2008 m. balandžio 23 d. nutartis byloje UAB „Lucanica“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2008 m. spalio 9 d. nutartis byloje A. A. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija; kt.). Nagrinėjamos bylos duomenimis, Kauno apygardos administracinis teismas, remdamasis ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti kasatoriaus B. G. skundą dėl Kauno apskrities viršininko priimtų įsakymų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1442 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) pakeitimo“ buvo pakeista ir nuo 2004 m. lapkričio 18 d. įsigaliojo nutarimo nauja redakcija (Žin., 2004, Nr. 167-6128); nutarimo 2 punkte buvo nustatyta, kad parduodamų ar išsinuomojamų valstybinės žemės sklypų dydžiai nustatomi pagal gyvenamojo namo, kito statinio ar įrenginio bendraturčių susitarimus dėl perkamų ar išsinuomojamų valstybinės žemės sklypo dalių, jeigu šie susitarimai kartu su prašymais parduoti ar išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą buvo pateikti iki šio nutarimo įsigaliojimo. Nagrinėjamoje byloje ginčijami apskrities viršininko 2009 m. spalio ir lapkričio mėn. įsakymai priimti, galiojant šiai Vyriausybės nutarimo redakcijai, o nutarimu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punkte buvo nustatyta, kad „jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Kai gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys keliems asmenims (bendraturčiams) priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo manymu, naujos redakcijos įstatymo įgyvendinamajame teisės akte (ši nuostata iš esmės išliko ir Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494 redakcijoje; Žin., 2011, Nr. 53-2551) nebelikus nuostatos dėl bendraturčių teisės įsigyti bendrą namų valdą susitarimo pagrindu ir šio klausimo išsprendimą priskyrus viešojo administravimo subjekto kompetencijai, keičiasi byloje kilusio ginčo teisinis pobūdis; asmens konfliktas su viešojo administravimo subjektu yra administracinis ginčas (ABTĮ 2 straipsnis), todėl turėtų būti sprendžiamas administraciniame teisme (ABTĮ 15 straipsnis). Iki 2011 m. spalio 1 d. galiojo CPK redakcija, kurioje buvo nustatyta galimybė taikyti CPK 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vadinamąjį „absorbcijos“ principą. Nuo 2011 m. spalio 1 d. galioja CPK 36 straipsnio 2 dalis, pagal kurią taikytinas vyraujantis principas, t. y. kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kelia klausimą, ar tais atvejais, kai reikalavimas pareikštas dėl viešojo administracinio subjekto priimtų aktų teisėtumo, ginčas neturėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal šiuo metu CPK įtvirtintą teisinį reguliavimą bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (CPK 36 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ši taisyklė savaime neturi keisti bylų, pradėtų nagrinėti galiojant kitam teisiniam reguliavimui ir priimtų teismo žinion laikantis teismingumo taisyklių, rūšinio teismingumo (CPK 34 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1442 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) pakeitimo“ buvo pakeista naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarka, inter alia nenumatant galimybės klausimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams tenkančių namų valdos sklypo dalių dydžio spręsti rašytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio arba kito statinio bendraturčių susitarimu. Tiek pagal pirmiau nurodytą nutarimą, tiek pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, nustatytą Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 494, dėl bendraturčiams tenkančių namų valdos sklypo dalių dydžio sprendžia tik viešojo administravimo subjektas (anksčiau – apskrities viršininkas, dabar - priklausomai nuo žemės sklypo teisinio statuso - savivaldybė, VĮ Valstybės turto fondas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (jos teritorinis padalinys).

Pažymėtina, kad ankstesnėje Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje šios kategorijos ginčai buvo priskiriami bendrosios kompetencijos teismui ir tada, kai bendraturčiams tenkančių namų valdos sklypo dalių dydžiai nustatyti viešojo administravimo subjekto sprendimu, ir tais atvejais, kai atitinkamas viešojo administravimo subjekto sprendimas priimtas iki Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1442 įtvirtintų pakeitimų, ir vėliau, t. y. teisiniame reguliavime nelikus bendraturčių susitarimo kaip jiems tenkančių namų valdos sklypo dalių dydžio nustatymo būdo (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį byloje E. J. ir kiti v. Marijampolės apskrities viršininko administracija ir kiti; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį byloje J. Ž. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2007 m. lapkričio 20 d. nutartį byloje A. J. G., M. G. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2011 m. balandžio 1 d. nutartį byloje D. A. ir kiti v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius; 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį byloje UAB „Standartų spaustuvė“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; kt.). Nepriklausomai nuo to, ar dėl bendraturčiams tenkančių namų valdos sklypo dalių dydžio išsprendžiama jų (bendraturčių) susitarimu, ar dėl to sprendžia viešojo administravimo subjektas, dominuojantis teisinis santykis šiuo atveju išlieka civilinis teisinis (išnuomojamos ar parduodamos žemės sklypo dalies nustatymas, priklausantis nuo bendraturčių naudojamos dalies). Šie veiksmai (ikisutartinio pobūdžio) turi būti atlikti, siekiant civilinio sandorio (nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarties) sudarymo. Subjektas, kurio priimtas aktas skundžiamas, nors ir yra viešojo administravimo subjektas, tačiau veikia kaip valstybės (civilinių santykių dalyvės) įgaliotas atstovas, kuriam teisės aktų nustatyta pareiga parengti žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sandorį. Ginčas dėl žemės sklypo dydžio iš tikrųjų yra tarp bendraturčių: kiek kuriam gali būti išnuomota ar parduota valstybinės žemės bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad šios taisyklės turi būti laikomasi sprendžiant aptariamosios kategorijos rūšinio teismingumo klausimus, taip pat ir 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymui (2011 m. birželio 21 d. įstatymas Nr. XI-1480). Kaip yra pažymėta Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, tai, kad atitinkami klausimai pagal teisinį reguliavimą sprendžiami viešojo administravimo subjekto aktu, savaime nereiškia, kad ginčas yra administracinis. Svarbu tai, dėl kokių teisinių santykių sprendžiama viešojo administravimo subjekto aktu ir kokias teisines pasekmes tai sukelia (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 13 d. nutartį byloje UAB „Centresta“ v. Vilniaus apskrities viršininkas; 2004 m. sausio 27 d. nutartį byloje UAB „Mabilona“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, 2004 m. balandžio 14 d. nutartį byloje V. P. komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė, kt.). Viešojo administravimo subjekto aktu yra nustatomas būsimo civilinio sandorio (nuomos ar pirkimo-pardavimo) objektas - tam tikro dydžio žemės sklypas.

Be to, ir ankstesnėje Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ginčų, susijusių su bendraturčiams tenkančių namų valdos sklypo dalių dydžio nustatymu, rūšinis teismingumas buvo nulemtas ne vadinamojo „absorbcijos“ principo (siaurąja prasme) taikymo, bet teisinių santykių, kuriuose dalyvaujant priimamas ginčijamas viešojo administravimo subjekto aktas, pobūdžio. Kaip yra pažymėjusi Specialioji teisėjų kolegija, nors teismas, nagrinėdamas ginčą, turi atsižvelgti ir į tam tikras administracines procedūras, tačiau tai nepakeičia civilinės teisinės ginčo prigimties (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 23 d. nutartį byloje UAB „Lucanica” v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; kt.).

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-3, 5 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2-3, 5 dalimis,

nutaria :

Byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

Grąžinti bylą pagal ieškovo B. G. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir žemės sklypo dalių nustatymo, trečiasis asmuo G. G. (bylos Nr. 3K-3-401/2011), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas

Gintaras Kryževičius

L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas

Romanas Klišauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjas

Česlovas Jokūbauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjas

Dainius Raižys