Civilinė byla Nr. e3K-3-643-219/2015
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00004-2009-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.3.4.2.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andžej Maciejevski, Vinco Versecko (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. K. (V. K.) ir N. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl ieškovų V. K. ir N. K. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir N. K. ieškinį atsakovams D. S. ir I. S. dėl sutarties nutraukimo; trečiasis asmuo – Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro notaras M. K..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, nustatančių proceso atnaujinimo pagrindą, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), užbaigtoje įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartimi, ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Išnagrinėtoje byloje atmestas ieškovų (pirkėjų) ieškinys atsakovams (pardavėjams) D. ir I. S. dėl 2008 m. balandžio 18 d. buto (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo dėl sutarties esminio pažeidimo. Pareiškėjai nurodo, kad, išnagrinėjus bylą, jiems tapo žinomos naujos, esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui turinčios aplinkybės, t. y. kad ginčo butą dėl jo perdangos trūkumų yra pavojinga naudoti ir dėl to būtinas kapitalinis remontas. Naujos aplinkybės ieškovams tapo žinomos, kai naujoje byloje (dėl ginčo buto kainos sumažinimo) paskirtas teismo ekspertas pateikė išvadas.
Ieškinys byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo grindžiamas šiais įrodymais: nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos specialisto bei inžinieriaus konstruktoriaus J. M. 2009 m. kovo 17 d. techninės būklės įvertinimo aktu, kuriame užfiksuota bloga (supuvusi) sijų galų ir fragmentų po drėgnomis patalpomis ir ties nuotekų vamzdynais būklė, nepakankamas sijų standumas, buto perdangos netinkamumas toliau eksploatuoti; V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ pastato perdangos tyrimo aktu, kuriame nurodyta, kad perdanga po antro aukšto patalpa yra įlinkusi iki 4 cm, sijų laikanti galia išnaudota 90 procentų, papildomos apkrovos nepageidautinos, perdangos standumas yra nepakankamas; projektavimo komercinės firmos „Exprometa“ parengtu patalpų perplanavimo projektu, kuris patvirtino, kad butas jau 1999 metais buvo su trūkumais, t. y. perdangos įlinkis siekia 2,5–3 cm, atskirose vietose (patalpose 9-2, 9-3) perdangos elementai yra supuvę. Nepaisant to, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmetė ir konstatavo, kad ieškovų nurodytos aplinkybės dėl parduoto buto trūkumų nesudarė esminio sutarties pažeidimo fakto. Pareiškėjai 2012 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą su nauju ieškiniu, prašydami sumažinti ginčo buto pirkimo–pardavimo kainą, ir teismas byloje 2012 m. lapkričio 6 d. paskyrė nekilnojamojo turto vertės ir statinio techninę ekspertizę ginčo grindų perdangos faktinei būklei nustatyti, defektams ir jų pašalinimo kainai apskaičiuoti bei nurodyti, kokią įtaką tai turės buto kainai. Ekspertas T. M. 2013 m. kovo 21 d. – 2014 m. vasario 3 d. ekspertizės akte nurodė, kad buto perdangos būklė ir defektai leidžia daryti išvadą dėl perdangos konstrukcijos kapitalinio remonto būtinumo, kad būtų užtikrintas žmonių ir pirmame aukšte (po butu) esančios kavinės lankytojų saugumas; perdanga neatitinka Statybos techninio reglamento 2.01.01 (1):2005 nustatytų mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų; grindų perdangos konstrukcijos sijų įlinkis ties patalpomis ribinį įlinkį viršija 3,3 karto; perdangos plieninė sija turi apie 4 cm įlinkį; pardavėjai, 1999 metais įrengdami metalines sijas, pažeidė statybos techninių reglamentų reikalavimus; tam, kad buto perdanga atitiktų galiojančius statybos techninių reglamentų reikalavimus (standumo, svirumo, oro ir kvapų pralaidumo bei garso izoliacijos), reikalingas kapitalinis remontas. Ekspertas dr. L. U., atsakydamas į ieškovo klausimą, ar teismo eksperto T. M. ekspertizės akte išvardyti ginčo buto defektai yra esminiai, 2014 m. rugsėjo 14 d. pateikė išvadą, kad nurodyto teismo eksperto nustatyti ginčo buto defektai priskiriami esminiams buto, kaip nekilnojamojo daikto, trūkumams. Užsakovų N. K. ir V. K. prašymu specialistai M. S. ir I. Š. 2014 m. birželio 17 d. – 2014 m. liepos 1 d. projektų ekspertizės požiūriu įvertino teismo paskirto eksperto T. M. teismo ekspertizės aktą ir jame užfiksuotų pažeidimų šalinimo sąlygas bei išlaidas ir pateikė išvadas, kad sijų įrengimas kelia pavojų pirmo aukšto kavinės lankytojams ir buto savininkams (naudotojams), kad nurodyto eksperto išvados dėl kapitalinio remonto būtinumo yra teisingos ir pagrįstos. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinę bylą dėl ginčo buto pirkimo–pardavimo kainos sumažinimo sustabdė iki bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atmetė – atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sutarties nutraukimo iš esmės pažeidus sutartį. Teismas pažymėjo, kad jeigu pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, procesas gali būti atnaujinamas, tačiau tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms: tokia aplinkybė turi būti egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Ji turėjo būti nežinoma ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo (vertintini ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai). Naujai paaiškėjusi aplinkybė turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių konstatuotinas reikšmingas konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau byloje turėtųjų, dėl ko turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Be to, vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Teismas nustatė, kad klausimas dėl perdangų bute būklės buvo keliamas nagrinėjant Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjai rėmėsi argumentu, kad butą būtina kapitališkai remontuoti, nes pavojinga jį naudoti pagal jo paskirtį. Taigi pareiškėjai, žinodami apie buto perdangos trūkumus ir remdamiesi šia aplinkybe teisme nagrinėjant bylą dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, galėjo ir turėjo galimybę imtis priemonių šiam teiginiui įrodyti ir pagrįsti, pavyzdžiui, kreiptis į atitinkamus specialistus su prašymu nustatyti, ar ši aplinkybė gali būti traktuojama kaip esminis daikto trūkumas. Pareiškėjai, nepasinaudoję galimybe tinkamai įrodyti savo teiginius, o būtent, kad netinkama perdangos būklė yra esminis daikto trūkumas, turi prisiimti iš to kilusius neigiamus padarinius. 2014 m. rugsėjo 16 d. eksperto dr. L. U. ekspertizės aktas, kuriame užfiksuoti buto perdangos defektai priskirtini esminiams pastato trūkumams, jokių naujų aplinkybių apie perdangos būklę neatskleidė, o tik dar kartą užfiksavo perdangos būklę ir pagrindė aplinkybę, jog buto negalima saugiai naudoti pagal paskirtį. Taigi minėtame ekspertizės akte užfiksuota išvada dėl esminio daikto trūkumo galėjo būti žinoma pareiškėjams ir teismui nagrinėjant bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Teismas sprendė, kad negali būti pateisinama situacija, kai pareiškėjai, kuriems nepavyko įrodyti savo pozicijos byloje, išnagrinėjus bylą, imasi papildomų veiksmų įrodymams, kurie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant teisme, gauti. Teismas kaip nepagrįstus ir neįrodytus atmetė ir argumentus, kad ginčo buto perdangos būklės ieškovai negalėjo įvertinti, nes pardavėjai neleido patekti į butą ir jį buvo galima apžiūrėti tik iš pirmo aukšto. Dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjų argumentai negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios jiems nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą dėl ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų atskirąjį skundą, 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašymas atnaujinti procesą grindžiamas po bylos išnagrinėjimo gautais įrodymais: T. M. 2013 m. kovo 21 d. – 2014 m. vasario 3 d. surašytu ekspertizės aktu, L. U. 2014 m. rugsėjo 14 d. išvada, M. S. ir I. Š. 2014 m. birželio 17 d. – 2014 m. liepos 1 d. parengta išvada, sprendė, kad šios specialiųjų žinių turinčių asmenų išvados yra nauji įrodymai, bet ne naujai paaiškėjusios aplinkybės pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę. Specialiųjų žinių turinčių asmenų išvadomis ieškovai įrodinėjo ginčo buto perdangos būklę, o tai buvo išnagrinėtos civilinės bylos įrodinėjimo dalykas (faktinis pagrindas). Išnagrinėjus bylą gautos specialistų išvados nėra iš esmės naujos ir juolab jomis neatskleidžiami faktai, kurie nebuvo žinomi ir negalėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad išnagrinėjus bylą specialistai pateikė išvadą, jog butą naudoti nėra saugu, yra tik anksčiau byloje jau nustatytų aplinkybių vertinimas, priklausantis nuo ekspertui užduoto klausimo, ir nereiškia, kad buvo nustatytos naujos faktinės aplinkybės. Ieškovai nagrinėtoje byloje laiku neįgyvendino tam tikrų savo procesinių teisių (rinkti ir teikti įrodymus, prašyti skirti ekspertizę dėl ginčo faktinio pagrindo) ir dėl to bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos, tokiu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjai V. ir N. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo. Pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėję teismai nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą nurodydami, kad visus perdangos trūkumus kasatoriai turėjo įrodyti pirmosios instancijos teisme, nevertino, ar jie galėjo būti žinomi fiziniams asmenims, neturintiems tam tikros kvalifikacijos, neatlikus matavimų. Išvadas apie perdangos būklę galima daryti tik įvertinus visus defektus ir trūkumus, kurių didžioji dalis paaiškėjo po to, kai prašomame atnaujinti procese jau buvo priimtas galutinis teismo sprendimas. Kadangi nustatyti nauji faktai buvo ir teismo sprendimo priėmimo metu, tai nulėmė neteisingą ginčo išsprendimą. Po bylos išnagrinėjimo aiškėjo vis nauji ginčo buto defektai, buvę iki daikto perdavimo ir iki šiol nėra žinomas baigtinis jų sąrašas. Kasatorių teigimu, pardavėjai nesielgė sąžiningai ir civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu neatskleidė jiems žinomų esminių aplinkybių, ir toliau nepripažįsta teismo paskirtų ekspertų išvadų. Naujos faktinės aplinkybės, užfiksuotos ekspertų išvadose, dėl kurių prašoma atnaujinti procesą, sudaro pagrindą pripažinti, kad ginčo buto trūkumai yra esminiai ir gali būti taikomas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas pirkėjo teisių gynimo būdas. Pirmą kartą nagrinėjant civilinę bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, žinomi trūkumai buvo tik vienos metalinės sijos įrengimas ir medinės perdangos (grindų) įlinkis, ir šie defektai teismo nebuvo vertinami kaip esminiai, tačiau naujai paaiškėjusios aplinkybės (trijų, o ne vienos, metalinių sijų ir gelžbetotinės konstrukcijos įrengimas, autentiškos pertvaros išgriovimas, kitų darbų, neturint projektinės dokumentacijos ar statybą leidžiančių dokumentų, neapskaičiavus apkrovų, atlikimas, medinės perdangos įlinkimas) pardavėjų buvo neatskleistos bylos nagrinėjimo metu. Dar daugiau, kasatoriai, reikšdami reikalavimus, žinojo tik dalį informacijos apie buto, buvusio viešąja biblioteka, būklę, ir tik po T. M. ekspertizės akto paaiškėjo ginčo buto esminiai defektai. Tik gautų duomenų visuma leido įvertinti perdangos būklę, o procesą atnaujinti atsisakę teismai priimtą sprendimą grindė prielaidomis, jog bet kuriam eiliniam pirkėjui, neturinčiam specialiųjų žinių, dar prieš sudarant sutartį, privalo būti žinoma perdangų ir kitų konstrukcijų būklė ar kiti neteisėti kontrahento veiksmai, tokie kaip savavališka statyba. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą remiantis vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. ir kt. v. O. A. T., bylos Nr. 3K-3-125/2005). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dėl sutarties nutraukimo buvo žinoma tik tai, kad atsakovai yra įrengę vieną metalinę siją po antro aukšto patalpa; ši aplinkybė pirmą kartą nagrinėjant civilinę bylą buvo patvirtinta V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ pastato perdangos tyrimo akte. Atsakovai savavališkai, ūkio būdu įrengė dar dvi metalines sijas, ir tai yra nauji faktai, neįvertinti teismo, ir apie jų egzistavimą nebuvo žinoma nei teismui, nei kasatoriams nagrinėjant civilinę bylą dėl sutarties nutraukimo. Jau išnagrinėjus bylą, tapo žinoma, kad, be sijos, įrengtos po patalpa, patalpose yra atlikti ir kiti savavališkos statybos darbai, apie kuriuos atsakovai neįspėjo. Nagrinėjant civilinę bylą dėl ginčo buto kainos sumažinimo paaiškėjo, kad originalios medinės perdangos įlinkiai yra kur kas didesni, ir tai užfiksuota T. M. išvadoje. Be to, šios civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovai statybos darbus atliko savavališkai, neapskaičiavę apkrovų, neturėdami nei projekto dokumentų, nei statybą leidžiančių dokumentų. Taigi visos šios aplinkybės egzistavo dar civilinės bylos dėl sutarties nutraukimo nagrinėjimo metu, tačiau atsakovai jų neatskleidė, o kasatoriai šių aplinkybių taip pat negalėjo žinoti.
Dėl netinkamo CK 6.334 straipsnio aiškinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. A. v. UAB „Pamario troba“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDItNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-142-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-142-687/2015">3K-3-142-687/2015</a>, išaiškino, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčiai, atsižvelgiant į pirkimo–pardavimo sutarties dalyko – nekilnojamojo daikto – ypatumus, bendrosios pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tiek, kiek kitaip šių santykių nereglamentuoja CK 6.392–6.401 straipsniai. CK 6.399 straipsnyje įtvirtinti teisiniai padariniai, kurie atsiranda, kai pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą, nustatant, kad tuo atveju, kai pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos bendrosios CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad negali būti pašalinti arba daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas arba daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui. Nagrinėjamu atveju ginčo buto defektai yra esminiai, sudaro pagrindą taikyti teisių gynybos priemonę – sutarties nutraukimą. Juolab kad toliau aiškėja nauji defektai, kurie egzistavo sutarties sudarymo metu ir nebuvo įvertinti sprendžiant klausimą dėl sutarties nutraukimo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė I. S. prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas argumentais:
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atsižvelgdami į teismų praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes, teisingai įvertino, kad ieškovų pateiktos specialistų ir ekspertų išvados yra nauji įrodymai, bet ne naujai paaiškėjusios aplinkybės. Kasatoriai pirko nenaują, dar 1899 metais statytą, butą, žinojo ir buvo informuoti apie visus jo perdangos trūkumus. Pareiškėjų pateikti įrodymai (eksperto T. M. teismo ekspertizės aktas, specialistų M. S. ir I. Š. išvada bei eksperto L. U. aktas) nelaikytini tinkamais įrodymais, nes ekspertas dr. L. U. pats neatliko jokių ekspertizės veiksmų, o tik rėmėsi eksperto T. M. išvadomis, o eksperto T. M. atliktos ekspertizės pagrindinė užduotis buvo nustatyti tik ginčo buto rinkos vertę, specialistai M. S. ir I. Š. tik vertino atskiras T. M. ekspertizės išvadas pagal konkrečius klausimus, o ekspertas dr. L. U. tik atsakė į klausimą, ar T. M. nustatyti defektai yra priskiriami prie esminių kaip nekilnojamojo daikto trūkumų. Jokių naujų aplinkybių, susijusių su byla, šiuose dokumentuose neatskleista. Ieškovai prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje grindė išimtinai aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo buto būkle, tačiau tokios aplinkybės buvo žinomos priimant tiek pirmosios instancijos teismo sprendimą, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartį. Pareiškėjai, nepasinaudoję galimybe tinkamai įrodyti savo teiginius, o būtent – kad netinkama perdangos būklė yra esminis daikto trūkumas, turi prisiimti iš to kilusias neigiamus padarinius. Ieškovai pirmosios instancijos teismui buvo pateikę prašymą skirti ekspertizę, tačiau klausimus ekspertui uždavė dėl ginčo buto kainos, o ne dėl defektų vertinimo. Teiginius dėl CK 6.344 straipsnio 1 dalies 2 punkto kasatoriai grindžia iš esmės viena Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta 2015 m. kovo 13 d. civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDItNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-142-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-142-687/2015">3K-3-142-687/2015</a>, kuri iš esmės nėra taikytina šiam ginčui, nes tos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas D. S. prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsakovės I. S. atsiliepime išdėstyti argumentai, tik papildomai nurodoma, kad eksperto T. M. atliktos ekspertizės pagrindinė užduotis buvo nustatyti ginčo buto rinkos vertę, o ne daikto trūkumus. Specialistų M. S. ir I. Š. kvalifikacija ir kompetencija vertinti kultūros paveldo objektą yra netinkama, nes jie neturi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų kvalifikacinio atestato. Priešingai nei ieškovų samdytų ekspertų, ankstesnių ekspertizių ir tyrimų išvados patvirtina, kad nėra jokių perdangos avaringumo požymių. Eksperto T. M. išvadoje jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos nagrinėjant prašomą atnaujinti bylą, nepateikta. Teismui priimant 2011 m. sausio 21 d. sprendimą, jame aiškiai nurodyta, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog pagal ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį ieškovai gavo butą, kuris iš esmės atitiko jam taikytinus įprastus ir sutartyje nustatytus kokybės reikalavimus, jame galima gyventi ir juo naudotis; buto grindų medinė perdanga netinkama toliau naudoti dėl standumo, svyrumo, ją būtina kapitališkai remontuoti, tačiau tai neleidžia spręsti, kad buto negalima naudoti. Atsakovas pažymi, kad kasatorius V. K. ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu užsiėmė nekilnojamojo turto pirkimu, pardavimu, jis, kaip profesionalus nekilnojamojo turto – butų vertintojas, susipažinęs su buto inventorine byla, puikiai žinojo, kokios rūšies perdangos yra ginčo name. Pasirašant ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, kasatorius buvo įsigijęs 12 butų kitame name, kuris yra sublokuotas su namu, kuriame yra ginčo butas. Be to, kasatoriai 2008 m. gegužės 28 d. pasirašė ginčo buto nuomos sutartį ir dar neįsigytas butas buvo išnuomotas, t. y. jie pradėjo naudotis butu, todėl kasatorių teiginiai, kad jiems buvo neleidžiama apžiūrėti ginčo buto, neatitinka tikrovės. Kasatorių pateikti įrodymai nepaneigia įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris patikrintas apeliacine tvarka, nustatytų aplinkybių, pagrindusių teismo sprendimą: buto būklė buvo užfiksuota 2008 m. balandžio 7 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 42/08/240 ir buvo žinoma kasatoriams dar prieš sudarant preliminariąją sutartį dėl ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovai, pirkdami butą, negalėjo būti suklaidinti ar nežinoti namo bei jame esančio buto būklės, nes pastaraisiais metais jie, kaip nekilnojamojo turto verslininkai, nuolat užsiiminėjo nekilnojamojo turto (butų) pirkimu ir pardavimu, išmanė ir gerai žinojo, kaip reikia įvertinti perkamą butą, taip pat ir ginčo name. Teismo posėdyje ieškovas V. K. taip pat patvirtino, kad žinojo, jog namo perdangos medinės.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl proceso atnaujinimo, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01Ny8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-57/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-57/2008">3K-7-57/2008</a>).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodo, kad išnagrinėjus bylą jiems tapo žinomos naujos, esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui turinčios aplinkybės, t. y. kad ginčo butą dėl jo grindų perdangos trūkumų yra pavojinga naudoti ir dėl to būtinas kapitalinis remontas. Jų teigimu, naujos aplinkybės ieškovams tapo žinomos, kai naujoje byloje dėl ginčo buto kainos sumažinimo paskirtas teismo ekspertas pateikė išvadas. Teismai, nagrinėdami pareiškėjų nurodytą bylos proceso atnaujinimo pagrindą, pirmiau aptarta teismų praktika vadovavosi, tačiau, įvertinę pareiškėjų pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad jie yra nauji įrodymai dėl ginčo buto perdangų būklės, o tai buvo jau išnagrinėtos bylos įrodinėjimo dalykas (faktinis pagrindas), bet ne naujai paaiškėjusios aplinkybės, ir dėl to atsisakė atnaujinti bylos procesą.
Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju tampa aktualūs proceso atnaujinimo instituto tikslas ir esmė, nes tokiu būdu gali būti tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, CPK 6 straipsnyje įtvirtinti principai dėl teisingumo vykdymo ir pagrindinės teismo funkcijos teisingai išspręsti šalių ginčą. Taigi esminė nurodyto principo įgyvendinimo sąlyga yra teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Siekiant išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, proceso atnaujinimo instituto taikymas siejamas ir su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu, kurį aiškindamas Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, jog teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama atsižvelgiant į Konvencijos preambulės, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Susitariančiųjų Šalių paveldo dalis, turinį. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo principas, kad galutiniu teismo sprendimu byloje neturi būti abejojama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. A. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDctOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-607-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-607-916/2015">3K-3-607-916/2015</a>).
Nurodyti išaiškinimai nagrinėjamai bylai reikšmingi, nes byloje keliamas klausimas, kad dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti ar nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimą reglamentuojančios normos turi būti taikomos ne formaliai, o atsižvelgiant į šio procesinio instituto paskirtį ir įstatymo leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, siekiant išaiškinti, ar yra protingas pagrindas abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimas neapsiriboja vien įstatymo prasme, o atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius laikoma, kad procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali būti neteisėti ar nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. J. ir kt. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-3-198/2007).
Teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjai 2008 m. balandžio 18 d. nupirko butą Vilniuje, Vilniaus g. 21-9, ir po to kreipėsi į teismą dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo dėl jos esminio pažeidimo, nes, jų manymu, pardavėjai nesąžiningai nuo jų nuslėpė buto trūkumus – nupirkto buto grindų perdanga yra supuvusi ir butą pavojinga naudoti. Teismai konstatavo, kad surinkti įrodymai nepatvirtino pareiškėjų teiginių apie buto paslėptus trūkumus, dėl kurių jo naudoti pagal paskirtį negalima, ir ieškinį atmetė. Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir 2012 m. sausio 11 d. nutartimi palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinį atmesti, pareiškėjai toliau aiškinosi aplinkybes dėl ginčo buto trūkumų, surinko ir kartu su prašymu atnaujinti bylos procesą pateikė teismui naujų duomenų apie ginčo buto grindų perdangos būklę. Iš pateiktų ekspertizės akto, specialistų ir ekspertų išvadų matyti, kad pirkto buto grindų perdangą būtina kapitališkai remontuoti; buto pardavėjų 1999 m. įrengtos metalinės sijos neatitinka statybos normų reikalavimų; nustatyti defektai priskiriami esminiams buto, kaip nekilnojamojo daikto, trūkumams. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad pareiškėjai, teikdami ieškinį dėl sutarties nutraukimo, faktiniu pagrindu nurodė tas pačias kaip prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytas faktines aplinkybes, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjų įtarimus dėl buto trūkumų galėjo nustatyti tik specialiųjų žinių turintys, kompetentingi tokias išvadas padaryti asmenys ir šie asmenys, išnagrinėjus bylą, konstatavo pareiškėjų įtarimus patvirtinančias aplinkybes (kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių ekspertizės aktas gali atitikti naujai paaiškėjusios ir turinčios esminę reikšmę bylos aplinkybės požymius, nes aplinkybės, turėjusios įtakos šio akto priėmimui, buvo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, apie jas buvo sužinota jau įsiteisėjus sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Medasa“ v. UAB „Čeltaura“, bylos Nr. 3K-3-458/2004). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai, gindami, jų manymu, pažeistas teises, veikė aplaidžiai ir pasyviai. Priešingai, jų veiksmai rodo aktyvų siekį išaiškinti ir nustatyti realią pirkto buto būklę.
Minėta, kad proceso atnaujinimo instituto tikslas yra užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas, nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai, o teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, neturi vadovautis vien formaliais argumentais, privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis).
Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymą atnaujinti civilinį procesą nagrinėję teismai, atsisakydami atnaujinti procesą, formaliai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias normas, nes bylos šalių pateikti nauji duomenys yra patvirtinti kelių kompetentingų ginčo klausimu asmenų ir jie iš esmės (reikšmingai) skiriasi nuo anksčiau turėtų duomenų ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotų faktų užbaigiant bylą, taigi, gali turėti esminę reikšmę sprendžiant ginčą dėl parduoto buto būklės, todėl privalo būti nagrinėjami, analizuojami ir vertinami atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, sprendžiant, ar byloje priimti įsiteisėję teismų sprendimas ir nutartis gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
Dėl to teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, atsisakydami tenkinti kasatorių prašymą atnaujinti procesą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl apskųsti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikintini, procesas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis, 360 straipsnis, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau ankstesnio procesinio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas vykdomas tik atsižvelgiant į pagrindus, dėl kurių byla buvo atnaujinta, o ne suteikiant galimybę asmeniui tikslinti ieškinį ir iš naujo siekti savo interesų patenkinimo, pareiškiant dar vieną naują reikalavimą (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Neris“ v. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-416/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-416/2006">3K-3-416/2006</a>; 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Serfas“ v. AB „Dara“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-451/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-451/2007">3K-3-451/2007</a>). Nagrinėjamoje byloje procesas atnaujinamas remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. dėl to, kad teismui kilo abejonių dėl ginčo šalių sudarytos ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo ir pagrindo ją nutraukti esant esminiam sutarties pažeidimui, taip pat nustatant, kada – sudarant sutartį ar ją vykdant – paaiškėjo pareiškėjų nurodomi pirkto buto trūkumai bei jų apimtis, leidžianti ar kliudanti naudoti butą pagal paskirtį. Taigi kilo klausimas, ar sudarytos ginčo buto sutarties sąlygos neprieštarauja teisės normoms ir atitinka šalių valią. Naujos faktinės aplinkybės (trijų, o ne vienos metalinių sijų ir gelžbetoninės konstrukcijos įrengimas, autentiškos pertvaros išgriovimas, kitų darbų, neturint projektinės dokumentacijos ar statybą leidžiančių dokumentų, neapskaičiavus apkrovų, atlikimas, medinės perdangos įlinkis), užfiksuotos įrodymuose (V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ pastato perdangos tyrimo akte, eksperto T. M. ekspertizės akte, teismo eksperto L. U. pateiktoje išvadoje ir kituose kasatorių pateiktuose dokumentuose), dėl kurių prašoma atnaujinti procesą, turi būti patikrintos, sprendžiant klausimą dėl atsakovams priklausančio ginčo buto trūkumų nustatymo, ar šie yra esminiai, kada jie atsirado, ir ar yra pakankami konstatuoti kasatorių teisių pažeidimą bei jų pareikšto reikalavimo pagrįstumą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 15,92 Eur tokių išlaidų. Kadangi procesas byloje atnaujintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų V. K. ir N. K. prašymą tenkinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sutarties nutraukimo iš esmės pažeidus sutartį.
Bylą grąžinti pakartotinai nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Vincas Verseckas
Janina Stripeikienė
