Bylos Nr. 1S -158-334-2023
Teisminio proceso Nr. 11-01-1-43351-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. gruodžio 5 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė,
sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,
dalyvaujant
prokurorui Aurelijui Navickui,
gynėjai advokatei Rasai Čibirienei,
suinteresuotam asmeniui D. D.,
asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė E. D.,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, E. D. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl E. D. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo,
n u s t a t ė :
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. sausio 27 d. nutartimi, E. D., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kurioje jis stebimas nuo 2023 m. gegužės 9 d.
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis E. D. buvo pratęstas.
Bylos Nr. 1S -158-334-2023
Teisminio proceso Nr. 11-01-1-43351-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. gruodžio 5 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė,
sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,
dalyvaujant
prokurorui Aurelijui Navickui,
gynėjai advokatei Rasai Čibirienei,
suinteresuotam asmeniui D. D.,
asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė E. D.,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, E. D. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl E. D. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo,
n u s t a t ė :
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. sausio 27 d. nutartimi, E. D., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kurioje jis stebimas nuo 2023 m. gegužės 9 d.
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis E. D. buvo pratęstas.
Skundu E. D. nesutinka su skundžiama nutartimi ir prašo pakeisti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skunde teigia, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje jis laikosi nustatyto rėžimo ir vidaus tvarkos taisyklių, su niekuo nesipyko, vartojo paskirtus vaistus ir niekada nebuvo agresyvus ar nepaklusnus. E. D. teigimu, nors apylinkės teismas nurodė, kad ambulatorinio gydymo metu “jis nesilankė pas psichiatrą, nevartojo jam paskirtų vaistų”, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į jo argumentus, kad pas psichiatrą (gyd. R. B.) jis lankėsi kiekvienu jam paskirtu laiku, o psichotropinių vaistų negėrė, nes gydytoja jam jų neskyrė ir neišrašė. Taip pat netiesa, kad save jis tik teisina, o kitus kaltina ir, todėl jis yra manipuliuojančio elgesio. Anot E. D., ligoninė nepateikė ir jokių įrodymų, kuo pasireiškia ta nepakankamai stabili jo psichikos būsena. E. D. pripažįsta savo psichinį susirgimą ir tvirtina niekada nevengęs vartoti paskirtų vaistų. Jis pasižada laikytis visų ambulatorinio gydymo sąlygų ir mano, kad būtent toks gydymo būdas jam leistų ne tik pasirūpinti ir kitomis jo sveikatos problemomis, kurių nesprendžiant gali pablogėti sveikata, bet ir padėti žmonai su jų trimis nepilnamečiais vaikais.
Teismo posėdyje E. D. ir jo gynėja, suinteresuotas asmuo D. D. prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi pagrįstai E. D. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis - taikymą, todėl tenkinti E. D. skundą nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo E. D. pagrįstai rėmėsi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 12 d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Apygardos teismui, kaip ir apylinkės teismui, Komisijos išvados abejonių nekelia ir priešingai nei teigiama skunde, byloje nėra jokių kitų duomenų, sudarančių pagrindą abejoti Komisijos išvados pagrįstumu. Šiais bylos duomenimis nustatyta, kad E. D. diagnozuota paranoidinė šizofrenija.
Kaip matyti, Komisijos išvadose nurodoma, kad stebimuoju laikotarpiu E. D. psichikos būsena gerėjanti, bet nepakankamai stabili. Priverstinai gydomas 2-ą kartą. Po pirmo priverstinio gydymo paskutiniais metais jautėsi gerai, ambulatoriškai pas gydytojus nesilankė, socialinėje aplinkoje adaptavosi. Skyriuje režimo laikosi, bendraujantis, lanko užimtumą. Serga keletu sunkių somatinių ligų. Pokalbio metu kontaktą palaiko noriai, save pateikia tik iš gerosios pusės, akcentuoja somatines ligas, savo elgesį teisina, kaltindamas kitus, teigdamas, kad gydytoja sakė, kad nereikia lankytis ambulatoriškai. Per stebimą laikotarpį skyriuje E. D. elgesys formaliai teisingas, agresijos, režimo pažeidimų nebuvo. Pacientas mandagus, noriai bendraujantis, lanko užimtumo veiklas - kompiuterių užsiėmimus, maisto gaminimo užsiėmimus, psichoedukaciją. Socialiniai ryšiai - nuolat bendrauja su žmona, kuri ketina ateityje pacientu rūpintis, užtikrinti ambulatorinio gydymo tęstinumą. Jis nusiskundimų neturi, sąmoningas, teisingai orientuotas savyje, vietoje ir laike. Prasmingam verbaliniam kontaktui prieinamas, pokalbio metu ramus, į klausimus atsako išsamiai. Emocijos adekvačios. Mąstymas epizodais stokoja nuoseklumo. Haliucinacijas neigia, kliedesinių idėjų neišklausta. Suicidines mintis ir ketinimus neigia. Psichomotorinio sujaudinimo nestebima. Prekiavo narkotikais, nes reikėjo išlaikyti šeimą, vaikus. Elgesys manipuliuojantis. Kritika labai formali. Komisija rekomenduoja tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis (b. l. 3-4). Šios ligoninės atstovė A. P. pirmosios instancijos teisme Komisijos išvadoms pritarė ir papildomai parodė, kad E. D. šiuo metu gydomas pirmą pusmetį. Savo elgesį neigia, kritika ligai formali, pacientas aiškino, kad prekiavo narkotikais, nes neturėjo pinigų vaistams. Nors E. D. teigia, kad lankėsi pas psichiatrus, bet pagal jų turimą informaciją – nesilankė, nevartojo vaistų.
Taigi, tiek iš Komisijos išvadų, tiek ir iš E. D. gydančios gydytojos paaiškinimų matyti, jog nežiūrint pozityvių aplinkybių, šiuo atveju negalima konstatuoti, kad E. D. psichinė būklė stabili, o socialinis pavojingumas būtų sumažėjęs. Priešingai, Komisijos išvadoje teigiama, kad E. D. kritika labai formali, o savo elgesį jis teisina kaltindamas kitus. Šioje išvadoje taip pat konstatuota, kad nors E. D. psichinė būsena gerėjanti, tačiau vis dar nestabili, o įvertinus ir tai, kad asmuo gydomas priverstinai tik pirmą pusmetį, spręstina, kad toks laikotarpis dar per trumpas, kad būtų galima daryti abejonių nekeliančias išvadas dėl jo psichinės būklės stabilumo ir kartu socialinio pavojingumo sumažėjimo, ką patvirtina ir gydytojų komisijos išvada byloje.
Ir nors E. D. nesutinka su šia išvada, tačiau teismui pateikti duomenys iš tiesų neleidžia manyti, kad šiuo metu E. D. gali būti taikomas ambulatorinis gydymas. Pažymėtina tai, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Nors Komisija nustatė E. D. būklės gerėjimą, tačiau konstatavo, kad šis būklės gėrėjimas nėra pakankamai stabilus. Maža to, iš bylos duomenų matyti, kad dar 1993 m. E. D. gydytas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (psichopatija, dekompensacijos stadija). Vėliau gydytas daug kartų (1996 m. diagnozuota paranoidinė šizofrenija. 1997 m. patyrė galvos smegenų traumą su sąmonės netekimu). 2002-01-12 E. D. padarė įstatymo uždraustą veiką, dėl ko jam skirtas priverstinis gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kur jis gydytas nuo 2002-0814 iki 2007-09-25. Po pirmo priverstinio gydymo nesilaikė nustatyto medikamentinio gydymosi režimo, padarė naują baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, dėl ko E. D. šiuo metu priverstinai gydomas antrą kartą. Taigi visa tai, iš tiesų neleidžia vienareikšmiškai tvirtinti, kad E. D. šiuo metu jau gali gydytis lengvesnėmis stebėjimo sąlygomis.
Esant aptartų aplinkybių visumai, apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai E. D. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta jokių medicininių ar kitokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo išvados pagrįstumą, todėl nėra pagrindo abejoti minima Komisijos išvada, Komisijos kompetentingumu ir objektyvumu, o kartu ir apylinkės teismo sprendimu. E. D. psichinė būklė nėra tiek pagerėjusi ir stabili, kad būtų išnykęs jos socialinis pavojingumas. Skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su noru padėti šeimai nei reikalingumu gydyti sunkias E. D. somatines ligas, šios išvados nepaneigia, juo labiau, kad teikimo nagrinėjimo teisme metu ligoninės atstovė patvirtino, kad E. D. yra teikiama visa reikiama medicininė pagalba ir taikomas rekomenduojamas jo somatinių lygų gydymas.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
n u t a r i a :
atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – E. D. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Danutė Švitinienė