Dėl to paties dalyko

Civilinė byla Nr. 3K-3-324/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 34.6; 34.7;

30.4.1

„S“

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Viktorijai Valienei,

dalyvaujant:

ieškovei J. Z.,

ieškovės atstovui advokatui Jonui Butkui,

atsakovams J. V. Č. ir trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, E. Č.,

atsakovo ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, atstovei advokatei Angelinai Žeruolienei,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. kasacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovams Širvintų rajono notarų biuro notarei G. Z. ir J. V. Č., dalyvaujant trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, E. Č. ir trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriui, dėl paveldėjimo objekto nustatymo, paveldėto turto pasidalijimo sutarties paaiškinimo, teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pripažinimo ieškovei J. Z. ir žemės sklypų pripažinimo J. Z. nuosavybe, atsakovo J. V. Č priešieškinį ieškovei J. Z., dalyvaujant tretiesiems asmenims Širvintų rajono notarei G. Z., E. Č., Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriui, dėl paveldėto turto pasidalijimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia ir trečiojo asmens E. Č. savarankišką reikalavimą dėl to paties dalyko.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. Z. prašė: 1) nustatyti, kad V. Č. mirties momentu buvo toks palikimas: gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais (duomenys neskelbtini); teisė naudotis 0,1526 ha namų valdos žemės sklypu; teisė atkurti nuosavybės teises į 18,63 ha žemės Širvintų mieste; teisė atkurti nuosavybės teises į 1,50 ha žemės Širvintų mieste; teisė gauti 4368 Lt už 3,50 ha valstybės išperkamos žemės, esančios (duomenys neskelbtini); teisė gauti 1373 Lt už 1,10 ha valstybės išperkamos žemės, esančios (duomenys neskelbtini); 20 investicinės akcinės bendrovės,,Pojūtis“ akcijų; 2) nustatyti tikruosius 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties šalių ketinimus ir konstatuoti, kad paveldėtojai J. V. Č. ir E. Č., paimdami piniginę kompensaciją, visiškai įgyvendino savo teisę gauti po 1/3 dalį turto ar turtinių teisių, atsirandančių V. Č. teisės atkurti nuosavybės teises į 18,63 ha žemės sklypą pagrindu, ir, pasirašydami 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartį, pripažino J. Z. teisę ateityje be ginčo gauti likusią 1/3 dalį šio turto ar turtinių teisių (t. y. turtą ar turtines teises, atsirandančias V. Č. teisės atkurti nuosavybės teises į 6,6591 ha žemės pagrindu); 3) perduoti ieškovei Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 2.10-89401-136 V. Č. vardu atkurtas nuosavybės teises į 0,6343 ha žemės, grąžinant natūra du 0,3043 ha ir 0,3300 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 2.10-89401-148 atkurtas nuosavybės teises į 1,4363 ha žemės, grąžinant natūra devynis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti, kad tik J. Z. turi paveldėjimo teisę į likusios po V. Č. mirties 1,7585 ha žemės, dėl kurios nuosavybės teisių atkūrimo procedūra nėra baigta.

Ieškovė J. Z. nurodė, kad 1997 m. spalio 5 d. mirė jos tėvas V. Č. Jo palikimą pagal testamentą ir įstatymą priėmė ieškovė ir jos broliai: atsakovas J. V. Č. ir trečiasis asmuo E. Č. Po tėvo mirties liko jam priklausęs turtas ir turtinės reikalavimo teisės, tarp kurių ir teisė atkurti nuosavybės teises į 18,63 ha žemės. 1998 m. balandžio 14 d. sprendimu nuosavybės teises atkūrus į 0,1526 ha žemės, šį sklypą lygiomis dalimis gavo visi trys paveldėtojai. 2002 m. vasario 5 d. sprendimu Vilniaus apskrities viršininkas atkūrė nuosavybės teises į 11,8183 ha žemės, atlyginant vertybiniais popieriais. Juos priėmė paveldėtojai E. Č. ir J. V. Č. Ieškovė, atsakovas J. V. Č. ir trečiasis asmuo E. Č. 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartimi susitarė, kad, atkūrus nuosavybės teises į 6,6591 ha žemės (likusią dalį iš 18,63 ha žemės), ši atiteks ieškovei. 2003 m. spalio 20 d. Vilniaus apskrities viršininkas atkūrė nuosavybės teises į 2,83 ha žemės iš likusių 6,6591 ha, atlyginant vertybiniais popieriais. Ši kompensacija paveldėtojų susitarimu ir vykdant 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartį bei notariškai patvirtintus E. Č. ir J. V. Č. įsipareigojimus atiteko ieškovei, kuriai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. 2004 m. birželio 1 d. ir 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,6343 ha ir 1,4363 ha žemės. Šie žemės sklypai pagal paveldėtojų susitarimą priklauso ieškovei. Širvintų notarų biuro notarė G. Z. 2005 m. vasario 8 d. nutarimu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ieškovei, motyvuodama tuo, kad įpėdiniai turi sudaryti naują paveldėto turto pasidalijimo sutartį. 2005 m. lapkričio 9 d. J. V. Č. kreipėsi į Širvintų rajono notarų biurą ir nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į likusią V. Č. turto dalį. Notarė šį nesutikimą priėmė, pažeisdama įstatymo nuostatą, kad įpėdinių pagal įstatymą dalys yra lygios.

Atsakovas J. V. Č. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia J. V. Č., E. Č. ir J. Z. 2002 m. spalio 17 d. sudarytos paveldėto turto pasidalijimo sutarties dalį dėl 3 punkte nurodyto jo įsipareigojimo, kad, įpėdiniams paveldėjus 6,6591 ha žemės sklypą, pagal sutartį šis žemės sklypas atiteks J. Z. Atsakovas nurodė, kad šis įsipareigojimas pripažintinas iš dalies negaliojančiu, nes neatitinka tikrosios jo valios – pasidalyti naujai atsirandantį paveldėtą turtą lygiomis ir lygiavertėmis dalimis. Atsakovas, sudarydamas paveldėto turto pasidalijimo sutartį, sąžiningai manė, kad jo pasiimtos akcijos ir būsima kompensacija už 6,6591 ha ploto valstybės išperkamos žemės dalį, nuo kurios jis su broliu įsipareigojo atsisakyti, yra lygiaverčiai, todėl ir buvo surašytas tokio turinio sutarties 3 punktas. Suklydimas dėl 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties 3 punkto yra esminis, nes suklysta dėl sandorio dalyko – paveldimo turto vertės.

Trečiasis asmuo E. Č. pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties, sudarytos J. V. Č., E. Č. ir J. Z., dalį dėl 3 punkte nurodyto jo įsipareigojimo, kad įpėdiniams paveldėjus 6,6591 ha žemės sklypą, pagal paveldėto turto pasidalijimo sutartį minėtas žemės sklypas atiteks J. Z.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Širvintų rajono apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį ir trečiojo asmens reikalavimus patenkino ir pripažino negaliojančiu 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties 3 punktą. Teismas nustatė, kad ieškovės J. Z., atsakovo J. V. Č. ir trečiojo asmens E. Č. tėvas V. Č. mirė 1997 m. spalio 5 d. Po jo mirties palikimą sudarė šis turtas ir reikalavimo teisės:

1) gyvenamasis namas su pastatais (duomenys neskelbtini);

2) teisė naudotis 0,1526 ha ploto namų valdos žemės sklypu (duomenys neskelbtini);

3) teisė atkurti nuosavybės teises į 18,63 ha žemės, esančios Širvintose;

4) teisė atkurti nuosavybės teises į 1,50 ha žemės Širvintose;

5) teisė gauti 4368 Lt už 3,50 ha valstybės išperkamos žemės, esančios (duomenys neskelbtini);

6) teisė gauti 1373 Lt už 1,10 ha valstybės išperkamos žemės, esančios (duomenys neskelbtini);

7) 20 investicinės akcinės bendrovės „Pojūtis“ akcijų;

8) piniginis indėlis, esantis LT Banko Širvintų poskyryje.

Teismas konstatavo, kad nėra ginčo dėl paveldimo turto ir reikalavimo teisių sąrašo. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl dalies palikimo – 18,63 ha žemės – pasidalijimo. Teismas nustatė, kad šalys nelaukė, kol bus išspręstas viso šio žemės sklypo (18,63 ha) nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, ir pageidavo turtą paveldėti dalimis. Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 89401-97 atkurtos nuosavybės teisės į 11,8183 ha (iš 18,63 ha), atlyginant už žemę 61 455 Lt vertės vertybiniais popieriais. 2002 m. spalio 17 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į šį turtą, pagal kurį visiems palikėjo vaikams (ieškovei, atsakovui ir trečiajam asmeniui) atiteko po 1/3 dalį turto. Šalys, įgyvendindamos CK 5.70 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę, sudarė paveldėto turto pasidalijimo notarinę sutartį, pagal kurią trečiajam asmeniui E. Č. atiteko 27 347,51 Lt kompensacijos vertybiniais popieriais (1 punktas), atsakovui J. V. Č. – 34 107,49 Lt (2 punktas). Sutarties 3 punkte nurodyta, kad įpėdinė J. Z. kompensacijos už vertybinius popierius atsisakė, nes J. Z., E. Č. ir J. V. Č. susitarė, jog ateityje visi paveldėję žemės sklypą, kurio plotas 6,6591 ha, sudarys paveldėto turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią minėtas žemės sklypas atiteks J. Z. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CK 5.70 straipsniu, kuriame nustatyti turto padalijimo būdai, vertybiniai popieriai turėjo būti padalyti po lygiai, nes jų kiekis yra dalijamas. Iš šalių paaiškinimų teismas padarė išvadą, kad šalys nesusitarė dėl vertybinių popierių pasidalijimo, nes ieškovė šio turto nepageidavo. Notarė negalėjo tokios sutarties patvirtinti ir turtą padalyti tik tarp dviejų paveldėtojų. Teismo sprendimu, notarė negalėjo patvirtinti ir sutarties 3 punkto dėl turto, kuris atsiras ateityje ir kuriam dar nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nesutarimą tarp palikėjų galėjo išspręsti tik teismas (CK 5.70 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad sutarties 3 punktas, kuriame susitarta, kad ieškovei ateityje atiteks likęs žemės sklypas, prieštarauja įstatymo reikalavimams ir turi būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.80 straipsnis). Šio sklypo negali paveldėti viena ieškovė, nes turtas paveldimas lygiomis dalimis visų paveldėtojų, dėl naujai atsirandančio turto sudaromos naujos palikimo pasidalijimo sutartys. Teismas nurodė, kad, turtą padalijus tik tarp dviejų paveldėtojų, ieškovės teisės buvo pažeistos, nes ji negavo paveldėto turto savo dalies, tačiau jos teisės gali būti apgintos kitais būdais, bet ne pareiškiant ieškinyje suformuluotus reikalavimus, nes nėra pagrindo jai vienai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, be to, jai negali būti pripažinta nuosavybės teisė į dar nepaveldėtą žemės dalį (6,6591 ha).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės J. Z. apeliacinį skundą, 2007 m. sausio 3 d. nutartimi skundą atmetė ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamos turto padalijimo sutarties 3 punkto nuostata yra neteisėta ir pripažintina negaliojančia. Teisėjų kolegija nurodė, kad CK 5.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė įpėdiniams bendru susitarimu pasidalyti paveldėtą turtą, tačiau turtas, kurį įpėdiniai pasidalija, turi būti realus (CK 5.1 straipsnio 1, 2 dalys, 1.112 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/1999; 2000 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2000, ir kt.). Teisėjų kolegija konstatavo, kad šalys paveldėjo teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę, bet ne žemės sklypą, todėl negalėjo sudaryti sandorio dėl žemės, kuri nėra paveldėjimo teisės objektas, nes nuosavybės teisė į ją dar neatkurta. Dėl to 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties 3 punktas, pagal kurį ateityje ieškovei atiteks likęs žemės sklypas, prieštarauja įstatymo reikalavimams ir pagrįstai pripažintas negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal CK 5.19 straipsnio 4 dalį, 4.73 straipsnio 3 dalį, 5.68 straipsnį turtas paveldimas lygiomis dalimis visų paveldėtojų, todėl šalys negalėjo sutartyje nustatyti sąlygos, kad žemę paveldės tik viena ieškovė. Taigi, nesant visų trijų paveldėtojų sutikimo pasidalyti turtą po lygiai, notarė negalėjo patvirtinti 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl atkurtų nuosavybės teisių į 0,3343 ha ir 1,4363 ha žemės sklypus šalys turi sudaryti naują paveldėto turto pasidalijimo sutartį, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartimi pažeistos ieškovės teisės gali būti ginamos pareiškiant ieškinį dėl pagal įstatymą jai priklausančios paveldimo turto dalies.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė J. Z. prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti šiuos ieškinio reikalavimus: 1) nustatyti tikruosius 2002 m. spalio 17 d. sutarties šalių ketinimus ir konstatuoti, kad paveldėtojai J. V. Č. ir E. Č., paimdami piniginę kompensaciją, visiškai įgyvendino savo teisę gauti po 1/3 dalį turto ar turtinių teisių, atsirandančių V. Č. teisės į 18,63 ha žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimą pagrindu, ir, pasirašydami 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartį, J. Z. pripažino teisę ateityje be ginčo gauti 1/3 dalį turtinių teisių, atsirandančių V. Č. teisės atkurti nuosavybės teises į 6,6591 ha žemės (18,63 ha žemės dalį, į kurią dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės) pagrindu; 2) perduoti J. Z. nuosavybės teisę į V. Č. vardu Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 2.10-89401-136 atkurtas nuosavybės teises ir 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 2.10-89401-148 atkurtas nuosavybės teises; 3) pripažinti, kad tik J. Z. turi paveldėjimo teisę į likusios po V. Č. mirties 1,7585 ha žemės, dėl kurios nuosavybės teisių atkūrimo procedūra nėra baigta.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota nuostata, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra paveldima ir notaras turi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2000, 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2004, 2005 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2005). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad įpėdiniai paveldėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 18,63 ha žemės sklypą, tačiau šalių ginčą sprendė ne dėl šio paveldėjimo objekto (teisės), bet dėl žemės sklypo. Teismas netinkamai taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 2 dalį. Įpėdiniai turėjo teisę susitarti dėl paveldėtos teisės atkurti nuosavybės teises pasidalijimo, taip pat pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Ginčijama paveldėto turto pasidalijimo sutartimi įpėdiniai pasidalijo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Notaro klaida dėl palikimo objekto neturėjo suklaidinti teismo. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad notaras negalėjo patvirtinti ginčijamos paveldėto turto pasidalijimo sutarties, yra klaidinga dėl to, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog paveldėjimo objektas yra teisė į nuosavybės teisių atkūrimą į 18,63 ha žemės sklypą, bet ne žemės sklypas, kuris negalėjo būti dalijamas, nes jo tuo metu dar nebuvo, be to, teismas nesprendė ieškovės reikalavimo dėl tikrųjų sutarties šalių ketinimų nustatymo ir taip nepataisė notaro padarytų klaidų nustatant paveldėto turto pasidalijimo objektą.

2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat teisingai nustatė, kad ginčas tarp kasatorės ir atsakovo bei trečiojo asmens kilo dėl teisės atkurti teises į 18,63 ha žemės pasidalijimo. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija negalėjo pripažinti, kad šalys dalijasi išvestinius iš teisės į nuosavybės teisių atkūrimą objektus – kompensaciją vertybiniais popieriais ar žemės sklypus. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teisingai nurodžiusi, kad turtas, kurį paveldi įpėdiniai, turi būti realus, padarė nepagrįstą išvadą. Teisė atkurti nuosavybės teises yra reali teisė. Žemės sklypas, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, yra tik išvestinis objektas.

3. Teismai nustatė, kad 2002 m. spalio 17 d. sutartimi atsakovas J. V. Č. ir trečiasis asmuo E. Č. sutiko su sąlyga, jog, atkūrus nuosavybės teises į 6,6591 ha žemės, šis sklypas atiteks J. Z. Taigi atsakovas bei trečiasis asmuo sutiko su ieškovės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą įgyvendinimo būdu ir suvokė, kad savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą jie įgyvendino paimdami kompensaciją vertybiniais popieriais.

4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.80 straipsnį. Šioje normoje nurodyta, kad negalima pripažinti negaliojančia sutarties, kurią šalys iš dalies įvykdė. 2003 m. gruodžio 4 d. sutartimi šalys susitarė, kad J. Z. įgyvendina dalį savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, taigi 2002 m. spalio 17 d. sutartis buvo iš dalies įvykdyta. Be to, 2003 m. gruodžio 4 d. sutartis išreiškė tikruosius šalių ketinimus, pasirašant 2002 m. spalio 17 d. sutartį, dėl paveldėto turto pasidalijimo objekto – teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Teismai taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo savo paveldėjimo teises jau įgyvendino ir ieškovė nebeturi galimybės dalyvauti šiuose įgyvendintuose paveldėjimo teisiniuose santykiuose, taigi teismų sprendimas ir nutartis dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia reiškia ieškovės paveldimos turto dalies sumažėjimą. Be to, teismų nurodymas pareikšti ieškinį ginti teises kitais būdais neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, nes neatsižvelgta į tai, kad žemės kaina labai išaugo, taigi šiuo metu už vertybinius popierius, dėl kurių sprendimas buvo priimtas dar 2002 metais, nebėra galimybės įsigyti žemės sklypų, lygiaverčių tiems, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas J. V. Č. ir trečiasis asmuo E. Č. prašo kasacinį skundą atmesti ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Teismai pagrįstai konstatavo, kad ginčo dėl paveldimų teisių sąrašo nėra ir kad visą palikimą įpėdiniai paveldėjo lygiomis dalimis. Ginčas kilo dėl turto, perduodamo įpėdiniams įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinus nuosavybės teisių atkūrimą, pasidalijimo, t. y. dėl žemės sklypų, į kuriuos nuosavybės teisės atkuriamos palikėjo vardu. Teismai nustatė, kad įpėdiniai po palikimo priėmimo paveldėtos teisės atkurti nuosavybės teises nepasidalijo, o notarinėmis sutartimis dalijosi palikėjo vardu grąžintą konkretų turtą. Kasatorė į šią faktinę aplinkybę neatsižvelgė.

2. Kasatorė netinkamai aiškina Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią piliečiui, nustatytu laiku padavusiam prašymą atkurti nuosavybės teises, mirus, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Taigi įpėdinių paveldėta teisė atkurti nuosavybės teises pirmiausia įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinama, atkuriant teises mirusiojo vardu, ir tik po to įpėdiniams perduodamos nuosavybės teisės į konkretų turtą. Pagal CK nuostatas turtui, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, turi būti išduodamas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas. Įpėdinių lygiomis dalimis paveldėta teisė atkurti nuosavybės teises į 18,63 ha žemės buvo įgyvendinama palaipsniui perduodant konkretų turtą ir kiekvieną kartą grąžinus konkretų turtą įpėdiniams buvo išduoti atitinkami paveldėjimo teisės liudijimai dėl šio turto paveldėjimo lygiomis dalimis, taigi akivaizdu, kad įpėdiniai, sudarydami paveldėto turto pasidalijimo sutartis, tarpusavyje dalijosi ne reikalavimo teisę, o konkretų turtą.

3. Teismai pagrįstai įpėdinių susitarimams taikė CK 5.70 straipsnį, kurio nuostatos paneigia ieškovės argumentus, kad atsakovas ir trečiasis asmuo visiškai įgyvendino savo paveldėtas reikalavimo teises po turto dalybų gaudami didesnę nei po 1/3 dalį išmokų. Byloje nustatyta, kad įpėdiniai palikimą priėmė lygiomis dalimis ir ginčas kilo dėl lygiomis dalimis paveldėto turto pasidalijimo. Ginčas dėl turto padalijimo nagrinėtinas teisme, tačiau ieškovė tokio reikalavimo nepareiškė. Teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl sutarties išaiškinimo, nustatė, kad tikrieji sutarties šalių ketinimai buvo pasidalyti visą turtą lygiomis dalimis. Teismas argumentuotai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti jai teisę ateityje gauti nuosavybės teise visa tai, kas bus grąžinta palikėjo vardu atkūrus nuosavybės teises į likusią 6,6591 ha žemės dalį, bei nurodė, kad ieškovės teisės gali būti apgintos kitu būdu. Atsakovas ir trečiasis asmuo neprieštarauja dėl teisingų paveldėto turto dalybų ir neatsisako kompensuoti kasatorei už jos pasirinktą mažesnę vertybinių popierių dalį.

4. Kasatorės nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuota nuostata, kad teisė atkurti nuosavybės teises yra paveldima, nepaneigia faktinės aplinkybės, kad įpėdinių paveldėta teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nebuvo padalyta nustatyta tvarka, todėl pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį buvo įgyvendinama bendrai. Įstatyme nenustatyta galimybės mirusiojo vardu grąžintą turtą perduoti tik vienam iš įpėdinių, kai jų yra keletas ir visi turi vienodas teises. Akivaizdu, kad grąžinto ir įpėdiniams perduoto turto pasidalijimo klausimą įpėdiniai turi spręsti tarpusavio susitarimu CK 5.70 straipsnyje nustatyta tvarka. Tai ir buvo padaryta. Ginčijamos paveldėto turto pasidalijimo sutarties dalį, kuri neatitiko įstatymo reikalavimų ir šalių ketinimų bei valios, teismas pagrįstai pripažino negaliojančia.

5. Kasatorės argumentas dėl netinkamo CK 1.80 straipsnio taikymo yra nepagrįstas, nes šiame straipsnyje nėra nuostatos, kuria kasatorė remiasi kasaciniame skunde. Be to, argumentas dėl sutarties nuginčijimo negalimumo yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad šalių sudarytos sutarties 3 punktas neatitinka tikrosios šalių valios ir prieštarauja CK 5.70 straipsniui, nes nurodytu punktu yra susitarta dėl nesamo turto pasidalijimo. Kita sutarties dalis neginčijama ir yra galiojanti, taigi kasatorės argumentai dėl šios sutarties nuginčijimo negalimumo neturi tiesioginio ryšio su šia byla.

Žodinio bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu ieškovės atstovas advokatas Jonas Butkus prašo kasacinį skundą patenkinti, nes įpėdinių valia pagal 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartį buvo pasidalyti lygiomis dalimis paveldėtą teisę į 18,63 ha žemės – E. Č. ir J. V. Č atiteko kompensacija vertybiniais popieriais ir taip įgyvendinta jų teisė į 2/3 dalis šio palikimo, o ieškovei - turtinė reikalavimo teisė į nuosavybės teisės atkūrimą į 6,6591 ha žemės. Atstovas pažymėjo, kad kasacinio skundo argumentui, jog negalima pripažinti negaliojančia sutarties, kurią šalys iš dalies įvykdė, pagrįsti apsirikęs nurodė ne CK 1.79 straipsnį, o 1.80 straipsnį.

E. Č. ir J. V. Č. atstovė advokatė Angelina Žeruolienė prašo kasacinį skundą atmesti. Ji paaiškino, kad ieškovė neteisingai aiškina 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties turinį. Lygių palikimo dalių principo būtų laikomasi tik tuo atveju, jei ieškovei už jai tenkančią žemės dalį būtų kompensuojama vertybiniais popieriais, tačiau kai žemė grąžinama natūra, jos vertė didesnė nei kompensacijų vertybiniais popieriais ir dėl to pažeidžiamos jos atstovaujamųjų teisės. Atstovė pripažino, kad 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties sudarymo metu įpėdinių dalių lygybės principo buvo laikytasi, jis nepažeistas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovė J. Z., atsakovas J. V. Č. ir trečiasis asmuo E. Č. priėmė savo tėvo V. Č., mirusio 1997 m. spalio 5 d., palikimą, kurį, be kito turto, sudarė teisė atkurti nuosavybės teises į 18,63 ha žemės sklypą Širvintose. Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. balandžio 14 d. sprendimu nuosavybės teises atkūrus į 0,1526 ha (iš 18,63 ha) žemės, šį sklypą lygiomis dalimis gavo visi trys paveldėtojai. Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 89401-97 atkūrė nuosavybės teises į 11,8183 ha (iš 18,63 ha), atlyginant už žemę 61 455 Lt vertės vertybiniais popieriais. 2002 m. spalio 17 d. notaras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į šį turtą, pagal kurį visiems palikėjo vaikams (ieškovei, atsakovui ir trečiajam asmeniui) atiteko po 1/3 dalį. 2002 m. spalio 17 d. įpėdiniai sudarė paveldėto turto pasidalijimo notarinę sutartį, pagal kurią trečiajam asmeniui E. Č. atiteko 27 347,51 Lt kompensacijos vertybiniais popieriais (1 punktas), atsakovui J. V. Č. – 34 107,49 Lt (2 punktas). Sutarties 3 punkte nurodyta, kad įpėdinė J. Z. kompensacijos už vertybinius popierius atsisako, nes šalys susitarė ateityje, paveldėję žemės sklypą, kurio plotas 6,6591 ha (likusi 18,63 ha žemės sklypo dalis), sudaryti paveldėto turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią šis žemės sklypas atiteks J. Z. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 1 d. ir 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,6343 ha ir 1,4363 ha žemės, tačiau notaras atsisakė išduoti ieškovei J. Z. paveldėjimo teisės liudijimą dėl šio turto.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Šioje byloje kilęs ginčas tarp V. Č. įpėdinių dėl jų turtinių teisių, atsirandančių paveldėtos V. Č. teisės atkurti nuosavybės teises į 18,63 ha žemės sklypą pagrindu. Jos apibrėžiamos įpėdiniams sudarius 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartį. Taigi siekdamas nustatyti įpėdinių turtines teises, kylančias iš paveldėtos teisės atkurti nuosavybės teises į 18,63 ha žemės sklypą, kasacinis teismas turi aiškinti 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartį.

CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Sutarties aiškinimo sąžiningumo imperatyvas yra sutarčių sudarymo bei vykdymo bendrojo principo, įtvirtinto CK 6.158 straipsnyje, kuriuo nustatoma kiekvienos sutarties šalies, turinčios sutartinių santykių, pareiga elgtis sąžiningai, sudėtinė dalis. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šie reikalavimai suponuoja, kad, esant tarp sutarties šalių ginčui dėl iš sutarties atsirandančių teisių bei pareigų, sutarties šalių tikrųjų ketinimų atskleidimas yra teisėtumo sutartiniuose santykiuose garantija (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad V. Č. įpėdiniai E. Č., J. V. Č. ir J. Z. paveldėjo V. Č. turtinę reikalavimo teisę atkurti nuosavybės teises į 18,63 ha žemės sklypą (1964 m. CK 1091 straipsnis, 568 straipsnis). Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. įstatymas Nr. VIII-359) 2 straipsnio 2 dalį, jei šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Remiantis šia įstatymo nuostata Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 89401-97 nuosavybės teisės mirusiojo vardu atkurtos į dalį turto – 11,8183 ha iš priklausiusios 18,63 ha žemės, atlyginant už šį turtą vertybiniais popieriais. Šio sprendimo 7 punkte nurodoma, kad nuosavybės teisės į mirusiajam tenkančią žemės valdos dalį – 6,6591 ha žemės - bus atkurtos vėliau. Paveldėtojams į paveldėtą turtą - 61455 Lt kompensaciją vertybiniais popieriais - 2002 m. spalio 17 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Taigi E. Č., J. V. Č. ir J. Z., prieš sudarydami 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartį, turėjo teisę į lygias kompensacijos vertybiniais popieriais bei turtinės reikalavimo teisės atkurti nuosavybės teises į 6,6591 ha žemės dalis. 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartimi, įpėdinių bendru sutarimu (CK 5.70 straipsnio 1 dalis), E. Č. ir J. V. Č. nuosavybėn atiteko 61455 Lt kompensacija vertybiniais popieriais, o J. Z. jai tenkančios kompensacijos vertybiniais popieriais dalies perdavimo kitiems įpėdiniams pagrindu įgijo teisę į visišką savo turtinės teisės, atsiradusios iš paveldėjimo pagal įstatymą, patenkinimą gaudama sutarties sudarymo metu įpėdinių turimą paveldėtą turtinę reikalavimo teisę atkurti nuosavybės teisę į 6,6591 ha žemės. Sutarties šalių tikroji valia lygiomis dalimis pasidalyti paveldėtą turtą matyti jos 3 punkte - kompensacijos vertybiniais popieriais J. Z. atsisakė, nes įpėdiniai susitarė (CK 5.70 straipsnio 1 dalis), kad 6,6591 ha žemės sklypas atiteks J. Z. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties 3 punktą vertindami kaip prieštaraujantį įstatymui (CK 1.80 straipsnis), sutartį aiškino pažeisdami sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), nes prioritetą teikė pažodiniam sutarties teksto aiškinimui. Preziumuodama, kad įpėdiniai laikėsi teisinio imperatyvo sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai, t. y. nebuvo siekiama priešingų teisei tikslų ir teisinių pasekmių, pvz., pasipelnymo vienos iš įpėdinių sąskaita, o kad taip nebuvo patvirtino ir atsakovo bei trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, atstovė paaiškinimo kasaciniame teisme metu teigusi, jog sutarties sudarymo metu įpėdinių dalių lygybės paveldimame turte principo laikytasi, teisėjų kolegija turi pagrindą pripažinti, kad sąžiningas sutarties aiškinimas šioje situacijoje reiškia konstatavimą tokio šalių susitarimo, kuris labiausiai užtikrintų visų paveldėtojų turtinių teisių, turėtų sutartinių santykių metu, apsaugą. Šiuo aspektu vertinant ginčo sutartį, akivaizdus tampa faktas, jog visų paveldėtojų turtinių teisių, atsiradusių paveldėtos V. Č. teisės atkurti nuosavybės teises į 18,63 ha žemės sklypą pagrindu, pasidalijimas po lygiai reiškia visų turtinių teisių, susiformavusių iš J. Z. tenkančios reikalavimo teisės į 6,6591 ha žemės sklypą, perdavimą jai. Pažymėtina, kad būtent tokie tikrieji įpėdinių ketinimai dėl turtinių teisių, kylančių iš reikalavimo teisės į 6,6591 ha žemės sklypą, atitekimo J. Z. matyti iš 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties 3 punkto įgyvendinimo veiksmų (T. 1, b. l. 38) bei E. Č. rašytų raštų (T. 1, b. l. 54, 55).

Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis atmesti ieškovės reikalavimai perduoti ieškovei Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 2.10-89401-136 V. Č. vardu atkurtas nuosavybės teises į 0,6343 ha žemės, grąžinant natūra du 0,3043 ha ir 0,3300 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 2.10-89401-148 atkurtas nuosavybės teises į 1,4363 ha žemės, grąžinant natūra devynis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), bei pripažinti, kad tik J. Z. turi paveldėjimo teisę į 1,7585 ha žemės, likusios po V. Č. mirties, dėl kurios nuosavybės teisių atkūrimo procedūra nėra baigta, panaikinamos. Ieškinys dėl šių reikalavimų patenkinamas. Taip pat panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria patenkintas atsakovo priešieškinis ir trečiojo asmens reikalavimas. Priešieškinis ir trečiojo asmens reikalavimas atmetami. Ieškovei pripažįstamos nuosavybės teisės į Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 2.10-89401-136 V. Č. vardu atkurtą 0,6343 ha žemės, grąžinant natūra du 0,3043 ha ir 0,3300 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisės į Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 2.10-89401-148 V. Č. vardu atkurtą 1,4363 ha žemės, grąžinant natūra devynis žemės sklypus (duomenys neskelbtini); pripažįstama, kad J. Z. 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties 3 punkto pagrindu įgijo V. Č. nuosavybės teisių atkūrimo reikalavimo teisę į 1,7585 ha žemės, dėl kurios nuosavybės teisių atkūrimo procedūra nėra baigta. Kolegija pažymi, kad tenkinami tik tie ieškovės reikalavimai, kuriais apginamos pažeistos jos turtinės teisės, o nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstomos tokios gynybos būdą apibrėžiančios formuluotės, kurios, nors ir skiriasi nuo ieškovės nurodytųjų, tačiau atitinka jų esmę ir garantuoja priimto sprendimo konkretumą, aiškumą bei užtikrina tinkamą įvykdymą.

Remdamasis CPK 93 straipsniu ir 98 straipsniu, kasacinis teismas iš E. Č. ir J. V. Č. J. Z. priteisia po 300 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio ir po 500 Lt iš kiekvieno jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (proporcingai patenkintų reikalavimų daliai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu ir 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 3 d. nutartį pakeisti. Panaikinti jų dalis, kuriomis atmesti ieškovės reikalavimai perduoti ieškovei Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 2.10-89401-136 V. Č. vardu atkurtas nuosavybės teises į 0,6343 ha žemės, grąžinant natūra du 0,3043 ha ir 0,3300 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 2.10-89401-148 atkurtas nuosavybės teises į 1,4363 ha žemės, grąžinant natūra devynis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) bei pripažinti, kad tik J. Z. turi paveldėjimo teisę į 1,7585 ha žemės, likusios po V. Č. mirties, dėl kurios nuosavybės teisių atkūrimo procedūra nėra baigta, taip pat jų dalis, kuriomis patenkintas atsakovo priešieškinis ir trečiojo asmens reikalavimas.

J. Z. ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti J. Z. nuosavybės teises į Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 2.10-89401-136 V. Č. vardu atkurtą 0,6343 ha žemės, grąžinant natūra du 0,3043 ha ir 0,3300 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisės į Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 2.10-89401-148 V. Č. vardu atkurtą 1,4363 ha žemės, grąžinant natūra devynis žemės sklypus (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad J. Z. 2002 m. spalio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties 3 punkto pagrindu įgijo V. Č. nuosavybės teisių atkūrimo reikalavimo teisę į 1,7585 ha žemės, dėl kurios nuosavybės teisių atkūrimo procedūra nėra baigta.

Juozo V. Č. priešieškinį ir E. Č. savarankišką reikalavimą atmesti.

Kitą Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Iš E. Č. ir J. V. Č. J. Z. priteisti po 300 Lt iš kiekvieno jos sumokėto žyminio mokesčio ir po 500 Lt iš kiekvieno jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Virgilijus Grabinskas

Gintaras Kryževičius