Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K–3–151/2007

Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Zigmo Levickio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Arteta“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutarties ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. R. ir M. N. ieškinį atsakovui UAB,,Arteta“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškimo esmė

Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo: ieškovei – 4020 Lt negautų pajamų, ieškovui – 3600 Lt negautų pajamų, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad nuo 2003 m. rugsėjo 20 d. iki 2003 m. gruodžio 13 d. per televizijos kanalą TV4 (dabar – Baltijos televizija) buvo rodomas atsakovo organizuotas projektas – realybės šou,,Reaktorius“. Ieškovai tapo šio šou nugalėtojais. Realybės šou nugalėtojams atsakovas įsipareigojo suteikti pagrindinius vaidmenis TV4 seriale,,Nuomininkai“. Atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovams, todėl privalo atlyginti jų patirtus nuostolius – negautas pajamas.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 4020 Lt nuostolių atlyginimo, 120,60 Lt žyminio mokesčio, o ieškovui – 3600 Lt nuostolių atlyginimo ir 108 Lt žyminio mokesčio.

Atsakovas UAB,,Arteta“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas panaikinti šį sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas nurodė, kad atsakovo atstovas – advokatas – 2006 m. kovo 27 d. teismo posėdyje nedalyvavo dėl pateisinamos priežasties – dukters ligos, pateikė šį faktą patvirtinančią medicininę pažymą. Dėl šios netikėtos priežasties atsakovo atstovas negalėjo tinkamai informuoti teismo apie savo neatvykimo priežastį, todėl atsakovas negalėjo būti tinkamai atstovaujamas. Be to, teismas, priimdamas sprendimą už akių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Šalių sudarytose sutartyse nurodyta, kad realybės šou dalyvis sutinka dalyvauti programoje be kokio nors atlygio, taigi ieškovai negali reikalauti atlygio iš atsakovo už dalyvavimą realybės šou,,Reaktorius“. Sutartyse nustatyta ir tai, kad realybės šou dalyviai prodiuserio nurodymu privalo dalyvauti kitose su realybės šou susijusiose programose neatlygintinai, nebent būtų atskiras dalyvio ir prodiuserio susitarimas, tačiau jokių papildomų susitarimų nebuvo. Atsakovas teigė, kad pusės metų kontraktas laimėtojams filmuotis seriale,,Nuomininkai“ taip pat yra neatlygintinas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. gegužės 30 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių.

Teismas nurodė, kad sprendimas už akių yra naikinamas ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas, jeigu nustatomos dvi aplinkybės: jeigu teismas konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jei pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalis). Atsakovo atstovo nurodytos nedalyvavimo teismo posėdyje priežasties – dukters ligos nuo 2006 m. kovo 27 d. iki 2006 m. balandžio 4 d. – teismas nelaikė svarbia, nes pagal CPK 246 straipsnį neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal CPK 55 straipsnį, teismo posėdyje negalint dalyvauti advokatui, galėjo dalyvauti pats juridinis asmuo. Atsakovo atstovas iki teismo posėdžio pradžios neinformavo teismo apie savo neatvykimą, nors privalėjo imtis visų veiksmų ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir užtikrinti tinkamą ir visapusišką savo kliento atstovavimą.

Teismas, išanalizavęs pareiškimo turinį ir pateiktą medžiagą, atsakovo argumentus dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo laikė nepagrįstais. Teismas konstatavo, kad naujų aplinkybių ar rašytinių įrodymų atsakovo atstovas teismui su pareiškimu nepateikė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo atskirąjį skundą, 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad ypatingos aplinkybės, kurios galėtų sudaryti pagrindą advokato neatvykimo į teismą priežastį pripažinti svarbia, neįrodytos, todėl teismas pagrįstai taikė CPK įtvirtintą taisyklę, jog paprastai liga nelaikoma svarbia neatvykimo į teismą priežastimi, ir konstatavo, kad nėra pagrindo peržiūrėti sprendimą už akių. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad atsakovas nenurodė jokių naujų įrodymų ar argumentų, kuriais būtų grindžiamas sprendimo už akių neteisėtumas ir nepagrįstumas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nutartį ir sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Teismo sprendimas už akių neatitinka CPK 285 straipsnio 2 dalyje tokiam sprendimui keliamo formalaus byloje pateiktų įrodymų vertinimo reikalavimo. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, neatliko net formalaus atsakovo atsiliepime į ieškinį pateiktų įrodymų vertinimo ir vertino tik ieškovo pateiktus įrodymus. Teismas neanalizavo sutarčių nuostatų, prigimties, iš jų kylančių teisių ir pareigų atsakovui ir ieškovui. Buvo pažeisti šalių rungimosi, procesinio lygiateisiškumo principai (CPK 12, 17 straipsniai), neužtikrinta proceso šalių teisė į teisingą ir tinkamą teismo procesą (CPK 6 straipsnis).

2. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatavo, kad net ir tuo atveju, kai yra visos CPK nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, priimti sprendimą už akių ar tokio nepriimti; kad CPK 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtų sprendimų peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kas tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.

3. Teismas netinkamai aiškino CK 6.160 straipsnio 1 dalį. Teismas neįvertino to, kad ginčo šalių sudaryta sutartis yra neatlygintinė.

4. Teismai neteisingai vertino atsakovo atstovo neatvykimo į teismą priežastis. Tai, kad atsakovo atstovas dėl dukters ligos tapo nedarbingas, ir tai, kad medicinos įstaiga tai patvirtino, įrodo, kad konkretus asmuo dėl konkrečių priežasčių negali atlikti darbo funkcijų. Atsakovo atstovo nebuvimą teismo posėdyje pateisina oficialūs dokumentai, todėl jis negalėjo tikėtis, kad pateiktų dokumentų nepakaks nustatyti, jog jo nedalyvavimo priežastis yra svarbi. Teismai, matydami, kad jiems trūksta įrodymų ar yra abejonių dėl neatvykimo priežasties, privalėjo remtis CPK 179 straipsnio 1 dalimi ir pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė S. S. (R.) prašė ginčijamus teismų nutartis ir sprendimą už akių palikti nepakeistus; priteisti ieškovei iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Esant neprivalomam procesiniam bendrininkavimui, apskaičiuojant tiek ieškinio sumą, tiek ginčijamą sumą, procesinių bendrininkų reikalavimai negali būti sumuojami. Ieškovei priteista suma neviršija 5000 Lt, todėl pagal CPK 341 straipsnio 2 punktą kasacinis skundas dėl ieškovei priteistos sumos negali būti paduodamas.

2. 2006 m. gruodžio 12 d. atstovavimo sutartis Nr. 227/06 su advokatu A. Marapolsku yra sudaryta neįgalioto kasatoriaus atstovo ir dėl to yra negaliojanti. Kasatorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad UAB,,Arteta“ direktoriaus pavaduotojas turėjo teisę veikti kasatoriaus vardu ir jo vardu pasirašyti nurodytą sutartį. Be to, kasatoriaus kasacinis skundas yra surašytas ir pasirašytas advokato 2006 m. gruodžio 7 d., o atstovavimo sutartis buvo sudaryta tik 2006 m. gruodžio 12 d.

3. CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad neatvykusi šalis, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Kasatorius prašo panaikinti ir sprendimą už akių. Be to, šis teismo sprendimas už akių net neperžiūrėtas apeliacine tvarka.

4. Kasatorius netinkamai aiškina viešos ofertos sąvoką, nepagrįstai susiaurindamas jos taikymo ribas. Sprendžiant, yra pasiūlymas oferta ar ne, neatsižvelgiama į tai, kokiomis priemonėmis ji yra pateikiama. Tuo atveju, kai elektroninėmis ryšio priemonėmis paskelbiamas pakankamai apibūdintas pasiūlymas būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju, yra laikomas oferta.

5. Kasatoriaus argumentai, kad buvo pažeisti CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyti įrodymų vertinimo reikalavimai, yra nepagrįsti.

6. Kasatoriaus argumentai, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatas, yra nepagrįsti ir atmestini. Teismai išnagrinėjo visas aplinkybes, nustatytas CPK 288 straipsnio 4 dalyje, kurioms esant, sprendimas už akių gali būti peržiūrėtas, ir nustatė, kad nė vienos iš šių aplinkybių kasatorius neįrodė.

7. Teismai visapusiškai išnagrinėjo kasatoriaus atstovo pateiktus įrodymus, kuriais buvo siekiama pagrįsti savo neatvykimą į teismo procesą, ir pagrįstai nustatė, kad kasatoriaus nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis.

k o n s t a t u o j a :

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovo atstovas nurodė, kad į teismo posėdį jis negalėjo atvykti dėl vaiko (šeimos nario) netikėtos ligos. Taigi atsakovo atstovas remiasi tuo, kad negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl savo nedarbingumo (turėjo slaugyti susirgusį vaiką) ir tai laiko svarbia priežastimi. Teisėjų kolegija išaiškina, kad CPK 246 straipsnio 2 dalies formuluotė, jog atsakovo atstovo neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikytinas svarbia priežastimi, taip pat apima ir atvejį, kai atsakovo atstovas neatvyksta į teismo posėdį dėl šeimos nario slaugymo. Neatvykimą į teismo posėdį dėl šeimos nario slaugymo (priklausomai nuo aplinkybių) teismas gali pripažinti svarbiu. Ar tai svarbi priežastis, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

3. Remdamasis išdėstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai procesines teisės normas išaiškino ir taikė tinkamai, todėl šių teismų nutartys paliktinos galioti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Egidijus Laužikas

Zigmas Levickis