Baudžiamoji byla Nr. 2K- 301/ 2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.7.
3.1.5.
2007 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorei R. Kriščiūnaitei,
nuteistojo R. B. gynėjui advokatui L. Bajorūnui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. ir nuteistojo R. B. gynėjo kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. B. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams septyniems mėnesiams, pagal BK 245 straipsnį (dėl nebuvimo gyvenamojoje vietoje 2004 m. gegužės 24 d.) dešimt parų arešto, pagal BK 245 straipsnį (dėl susitikimo su A. Š. 2004 m. birželio 8 d.) dvidešimt parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams septyniems mėnesiams.
A. Š. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams devyniems mėnesiams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 245 straipsnį (dėl susitikimo su R. B. 2004 m. gegužės 5 d.) dešimt parų arešto, pagal BK 245 straipsnį (dėl susitikimo su R. B. 2004 m. gegužės 6 d.) dvidešimt parų arešto, pagal BK 245 straipsnį (dėl susitikimo su R. B. 2004 m. gegužės 10 d.) dvidešimt penkioms paroms arešto, pagal BK 245 straipsnį (dėl susitikimo su R. B. 2004 m. birželio 8 d.) trisdešimt parų arešto, pagal BK 245 straipsnį (dėl apsilankymo kavinėje „Legenda“ 2004 m. birželio 10 d.) keturiasdešimt penkioms paroms arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams devyniems mėnesiams.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 10 d. nutartis, kuria nuteistųjų R. B. ir A. Š. apeliaciniai skundai atmesti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. N., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo R. B. gynėjo, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios abiejų kasatorių skundus atmeti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. Š. ir R. B. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, grasindami pavartoti fizinį smurtą bei jį pavartodami, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti didelės vertės turtą, o būtent:
2004 m. gegužės 6 d., apie 15 val., sporto klube „Titanikas“, esančiame Klaipėdoje, Paryžiaus Komunos g. 18a, A. Š. ir R. B., veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, prisidengdami tariama F. Š. skola Z. M., atvirai iš F. Š. pareikalavo perduoti jiems didelės vertės turtą – 34 000 Lt, grasindami, jog, nesumokėjus reikalaujamos pinigų sumos, fiziškai susidoros su nukentėjusiuoju bei jo šeimos nariais. F. Š. pasakius, kad jis šiuo metu gali sumokėti tik dalį reikalaujamos sumos – 17 000 Lt, pareikalavo iš nukentėjusiojo perduoti jiems šiuos pinigus.
Tęsdamas nusikalstamą veiką A. Š. tos pačios dienos vakare, prisidengdamas ta pačia tariama skola Z. M., tariamai šiai skolai padengti, vykdydamas bendrą susitarimą su R. B., pareikalavo iš F. Š. perduoti jam šio automobilį „Ford Explorer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bijodamas, kad, neperdavus reikalaujamo automobilio, jo turtą prievartaujančių asmenų grasinimai gali būti įvykdyti, t. y. su juo bei jo šeimos nariais gali būti fiziškai susidorota, F. Š. sutiko iš karto įvykdyti dalį reikalavimų ir tą pačią dieną, apie 18 val., degalinėje „Statoil“, esančioje Klaipėdoje, Herkaus Manto g. 96, perdavė A. Š. savo 30 700 Lt vertės automobilį „Ford Explorer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Tęsdami nusikalstamą veiką A. Š. ir R. B., 2004 m. gegužės 10 d. kavinėje „Laura“, esančioje Klaipėdoje, Laukininkų g. 17a, pavartodami psichinę prievartą, pareikalavo, kad F. Š. nupirktų R. B. automobilį „Audi A8“ minėtai tariamai skolai padengti. Po to, 2004 m. birželio 8 d., apie 12 val., sporto klube „Titanikas“, esančiame Klaipėdoje, Paryžiaus Komunos g. 18a, A. Š. ir R. B., veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, prisidengdami minėta tariama F. Š. skola, pavartodami fizinį smurtą, t. y. A. Š. suduodamas kumščiu F. Š. į dešinę veido pusę ir vieną kartą į viršugalvį bei spirdamas į krūtinę, o R. B. rankomis stipriai pasukdamas F. Š. galvą ir vieną kartą kumščiu suduodamas per viršugalvį, atvirai pareikalavo iš F. Š. perduoti jiems likusią dalį reikalaujamų pinigų – automobilio „Audi A8“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 30 700 Lt.
Be to, A. Š. nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą ir teismo sprendimo nevykdymą, R. B. – už teismo sprendimo nevykdymą, tačiau šios skundžiamu nuosprendžiu nustatytos aplinkybės su kasaciniais skundais nėra susijusios.
R. B. gynėjas kasaciniu skundu prašo skundžiamus teismų sprendimus pakeisti: R. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 181 straipsnio 3 dalies į BK 294 straipsnio 2 dalį ir paskirti artimą šios normos sankcijos vidurkiui bausmę. Šį prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Kasatoriaus nuomone, kvalifikuodami R. B. nusikalstamą veiką teismai neatskyrė esminių turto prievartavimo ir savavaldžiavimo požymių, todėl nepagrįstai atmetė R. B. prašymą jo veiką perkvalifikuoti iš turto prievartavimo į savavaldžiavimą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Anot kasatoriaus, esminė aplinkybė, nulėmusi netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, yra nukentėjusiojo F. Š. skolos Z. M. pripažinimas tariama. Pateikdamas savą byloje surinktų įrodymų vertinimą kasatorius skunde teigia, kad akivaizdu, jog tarp skolininko (nukentėjusiojo) ir kreditoriaus (Z. M.) buvo susiklostę verslo santykiai, buvo atsiradusi skola, kurios pradėta reikalauti praėjus penkeriems metams nuo pakvitavime nurodyto termino. Kasatoriaus nuomone, teismai neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeisdami BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatas besąlygiškai vadovavosi nukentėjusiojo parodymais, nors šie prieštaravo kitiems įrodymams, ne visuomet buvo nuoseklūs. Nuteistojo R. B. gynėjas mano, kad nepagrįstai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme liko neapklaustas kreditorius Z. M. ir pakvitavimo surašymo liudytojas N. Š. Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai visas iškilusias abejones aiškino R. B. nenaudai, nors turėjo elgtis atvirkščiai. Kasatorius skunde tvirtina, kad byloje nustatyta, jog nuteistieji ir F. Š. jau pirmo susitikimo metu kalbėjo apie skolą Z. M. Anot kasatoriaus, liko nepaneigtas R. B. aiškinimas, kad jis veikė susitaręs su kreditoriumi, šio naudai. Šią aplinkybę, anot kasatoriaus, patvirtina ir tai, kad nuteistieji turėjo skolos dokumentus, žinojo skolos aplinkybes. Gynėjo nuomone, tai įrodo, kad turtiniai reikalavimai nukentėjusiajam buvo susiję su reikalaujančiųjų, ar asmens, kurio interesais reikalaujantieji veikia, ir nukentėjusiojo ankstesniais turtiniais santykiais (skola). Būtent toks skirtumas tarp turto prievartavimo ir savavaldžiavimo, gynėjo teigimu, yra nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. birželio 21 d. senato Nr. 43 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamąsias bylas“ 2 punkte. Anot kasatoriaus, akivaizdu, kad reikalavimo turėtojo interesais gali veikti ir kiti asmenys, kaip šiuo atveju jo ginamasis R. B. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad F. Š. nėra iš paminėto pakvitavimo atsiradusių civilinių teisinių santykių šalis, nes iš pakvitavimo turinio akivaizdu, jog susiklostę teisiniai santykiai yra daugiašaliai. R. B. gynėjas skunde pažymi, kad R. B. savo parodymuose nekonkretizavo jo susitarimo su Z. M. apimties, atsiskaitymo sąlygų, jeigu skola bus išieškota. Tačiau, anot kasatoriaus, toks nesukonkretintas susitarimas su užsakovu, kol skola dar neišieškota, yra logiškas ir gyvenimiškas.
A. Š. kasaciniu skundu prašo skundžiamus teismų sprendimus pakeisti: jo veiką kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. Šį prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, nesilaikyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatų. Nuteistojo nuomone, teismas pažeidė BPK 7, 44, 305 straipsnių nuostatas, nes nuteisdamas jį pagal BK 181 straipsnio 3 dalį nuosprendyje nenurodė ir neanalizavo pagrindinio šios normos dispozicijos požymio – reikalautos pinigų sumos dydžio, neatsižvelgdamas ir į tai, kad nei jis, nei nukentėjusysis savo parodymuose nenurodė konkrečios pinigų sumos. Nuteistasis A. Š. mano, kad teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad buvo reikalaujama 34 000 Lt, nes F. Š. teismo proceso metu parodė, kad konkreti pinigų suma nebuvo nurodyta, o jis tik manė, kad iš jo yra reikalaujama 34 000 Lt. Be to, anot kasatoriaus, teismas nepagrįstai nurodė, kad užvaldyto automobilio „Ford Explorer“ vertė yra 30 700 Lt, nes ši vertė pagrįsta tik nukentėjusiojo teiginiu, nepateikiant jokių dokumentų. Nuosprendyje, nuteistojo nuomone, turėjo būti nurodyta, jog automobilio vertė nenustatyta. Kasatorius skunde tvirtina, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė ir automobilio „Audi-A8“ vertę, nes šis automobilis, kasatoriaus teigimu, apskritai neegzistuoja. Kasatoriaus nuomone, tokias aplinkybes pripažino ir pats teismas nuosprendyje nurodydamas, kad civilinis ieškinys perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes nėra nustatytas tikslus jo dydis. Kasatorius skunde pažymi, kad nepaisant to, teismas nuosprendyje nurodė konkrečią reikalautų pinigų sumą, kuri įtakojo jo nusikalstamos veikos kvalifikavimą. Nuteistasis mano, kad buvo pažeistos BPK 305 straipsnio nuostatos, nes nuosprendis pagrįstas tikimybėmis, prielaidomis, įrodymai įvertinti vadovaujantis teismo ir nukentėjusiojo nuomone, visos abejonės, kurių teismas nepašalino, nepagrįstai buvo vertinamos jo nenaudai. Pateikdamas savus paskaičiavus nuteistasis A. Š. teigia, kad reikalautos sumos dydis nenustatytas, todėl teismas nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. Nuteistojo nuomone, jo veika turi būti kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, nes jis nukentėjusiajam laisvės neatėmė, smurto prieš jį nepanaudojo ir nepadarė jam didelės turtinės žalos. Anot kasatoriaus, pats teismas nėra kompetentingas nustatyti daiktų vertę, jis privalo tik spręsti, ar pakanka vertei pagrįsti pateiktų dokumentų. Teigdamas, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatos, nuteistasis A. Š. iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kuriomis grindžia ir esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų padarymą. Be to, nuteistasis skunde teigia, kad: buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nes jo veika kvalifikuota pagal atitinkamą baudžiamąjį įstatymą nesant įrodymų; teismas buvo šališkas ir tendencingas, nes ėmėsi kaltintojo vaidmens; nebuvo pašalintos abejonės; nepagrįstai remtasi tik nukentėjusiojo parodymais; kasatoriui buvo perkelta įrodinėjimo našta. Kasatorius nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, tvirtindamas, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, numatyta BPK 10 straipsnyje ir lygybės principas, numatytas BPK 7 straipsnyje, nes jis buvo nuteistas inkriminuojant nepagrįstą reikalautų perduoti pinigų sumą. Reziumuodamas, nuteistasis A. Š. teigia, kad skundžiami teismų sprendimai yra paremti prielaidomis, tikimybėmis, teismo nuomone, tendencingumu, prieštaraujančiomis, neapibrėžtomis išvadomis, neįrodytais teiginiais, kurie įvertinti kaip neginčijami įrodymai, ir abejonėmis, kurios nebuvo pašalintos.
Nuteistojo A. Š. ir nuteistojo R. B. gynėjo kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BK 181 straipsnio 3 dalies taikymo
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Byloje nustatyta, kad A. Š. ir R. B. veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, prisidengdami tariama F. Š. skola Z. M., grasindami panaudoti fizinį smurtą bei jį panaudodami, atvirai iš nukentėjusiojo F. Š. reikalavo perduoti jiems šio turtą. Nustatyta, kad darydami tęstinį nusikaltimą nuteistieji per kelis kartus pareikalavo iš nukentėjusiojo turto, kurio bendra vertė yra 61 400 Lt. Tai žymiai viršija 250 MGL dydžio sumą. Todėl jų nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 3 dalį kaip didelės vertės turto prievartavimas. Kasaciniuose skunduose ginčydami baudžiamojo įstatymo pritaikymo tinkamumą kasatoriai neigia dalį teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir pateikia savą bylai reikšmingų aplinkybių interpretaciją. Tvirtindamas, kad jo nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 1 dalį nuteistasis A. Š. skunde teigia, jog jo ir bendrininko iš nukentėjusiojo reikalauto turto vertė byloje nenustatyta. Tvirtindamas, kad jo ginamojo veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip savavaldžiavimas, nuteistojo R. B. gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad: F. Š. skola Z. M. buvo ne tariama, o tikra; nuteistieji vertė nukentėjusįjį perduoti turtą ne jų, o Z. M. naudai; jie veikė ne savo, o Z. M. interesais. Neigdami aptariamos nuteistųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingas skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes kasatoriai skunduose pateikia savą byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų vertinimą ir teigia, kad teismo išvadų tie įrodymai nepatvirtina, kad jie patvirtina kasatorių nurodomas aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neanalizuoja kasacinių skundų argumentų apie byloje surinktų įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo teisingumą, nes tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius (nutartis) tik teisės taikymo aspektu. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas jau patikrintas, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pagal nuteistųjų A. Š. ir R. B. apeliacinius skundus.
Dėl kasacinių skundų teiginių, jog byloje buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesilaikyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatų
Nuteistojo R. B. gynėjo kasacinio skundo teiginys, kad nukentėjusiojo F. Š. parodymais teismas vadovavosi besąlygiškai, taip pažeisdamas BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra nepagrįstas, nes jis prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek aptariamos normos turiniui. BPK 301 straipsnio 2 dalis riboja galimybę pagrįsti nuosprendį tokių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymais, kuriems taikomas anonimiškumas. Šioje byloje nukentėjusysis davė parodymus atvirai, anonimiškumas jam nebuvo taikomas. Todėl aptariamos BPK normos reglamentuotas ribojimas jo parodymams netaikytinas. Nuteistojo A. Š. kasacinio skundo teiginiai, kad teismas pažeidė BPK 7, 10, 44, 305 straipsnių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas yra deklaratyvūs, todėl dalykiškai jų aptarti kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi galimybės. Skundžiamų teismų sprendimų turinys, kita bylos medžiaga neleidžia teigti, kad tokie pažeidimai buvo padaryti.
Nuteistųjų A. Š. ir R. B. apeliacinių skundų, apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo, šio teismo nutarties turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad visi esminiai apeliantų argumentai buvo aptarti ir motyvuotai paneigti, kad teismas ėmėsi priemonių tam, kad apeliantų ginčijamos aplinkybės būtų ištirtos išsamiai. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas buvo nutaręs Z. M. į teismo posėdį atvesdinti, tačiau to padaryti nepavyko, nes šis jau keleri metai gyvena Angoloje. Todėl nuteistojo R. B. gynėjas kasaciniame skunde be pagrindo aplinkybę, jog Z. M. kaip liudytojas liko neapklaustas, nurodo, kaip bylos nagrinėjimo teisme trūkumą.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, jog naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo A. Š. ir nuteistojo R. B. gynėjo kasaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. Š. ir nuteistojo R. B. gynėjo kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai
Aldona Rakauskienė
Viktoras Aidukas
Valerijus Čiučiulka
