Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-103/2007

Procesinio sprendimo kategorija 34.5 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. U. kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 9 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų Z. U. ir J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, I. P. ir A. P. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškimo esmė

Pareiškėjai pateiktu pareiškimu prašė teismo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po pareiškėjų tėvo J. P. mirties 1998 m. vasario 1 d. Pareiškėjai paaiškino, kad jie tik 2005 m. pabaigoje sužinojo, kad J. P. 1995 m. rugsėjo 12 d. testamentu paliko jiems po trečdalį turto. Iki nurodyto laiko pareiškėjai manė, kad visas palikėjo turtas buvo paliktas I. P. Terminas praleistas dėl to, kad Z. U. sirgo, o J. P. yra senyvo amžiaus, daug dirbantis, abudu pareiškėjai nežinojo apie galimybę priimti palikimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2006 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Byloje nustatyta, kad J. P. mirė 1998 m. vasario 1 d. (b. l. 8). Pagal 1995 m. rugsėjo 12 d. testamentą jis visą savo turtą paliko I. P., Z. U. ir J. P. (b. l. 30). Savo paveldėjimo dalį priėmė I. P. (b. l. 36). Teismas nurodė, kad pareiškėjai žinojo apie tėvo mirtį, tačiau per aštuonerius metus nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Suinteresuotas asmuo A. P. paaiškino, kad pareiškėjai dalyvavo surašant testamentą, taigi turėjo žinoti apie jo turinį. Pareiškėjas J. P. yra darbingas, nėra senyvo amžiaus. Dėl tokių aplinkybių pareiškėjų nurodytos termino priežastys nelaikytinos svarbiomis. Teismas netenkino pareiškimo, atsižvelgęs ir į tai, kad į jį prieštaravimus pareiškė suinteresuoti asmenys.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjos Z. U. atskirasis skundas netenkintas ir palikta nepakeista Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 9 d. nutartis.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad įpėdinio valia priimti pareiškimą turi būti pareikšta per šešis mėnesius nuo nuo palikimo atsiradimo (1964 m. CK 587 straipsnio 1-3 dalys). Pagal galiojančio CK 5.57 straipsnį nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad termino palikimui priimti praleidimo priežastys nėra svarbios. Apeliantė žinojo apie tėvo mirtį, palikimo atsiradimo faktą, bet nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti. Apeliantės nežinojimas apie testamento turinį neturi reikšmės, nes šis yra slaptas iki jį įpėdiniams įstatymo nustatyta tvarka paskelbia notaras. Apeliantės liga nereiškia, kad ji negalėjo pasinaudoti teise priimti palikimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja Z. U. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 9 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartis bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismų išvada, kad nesvarbus yra pareiškėjos nežinojimas apie testamento turinį, neatitinka 1964 m. CK 586 straipsnio esmės ir paskirties. Pareiškėja žinojo apie palikimo atsiradimo faktą, tačiau nebuvo supažindinta su testamento turiniu, dėl to apie jį nieko nežinojo iki 2006 m. vasario 7 d. notaro pažymos gavimo. Kasatorės teigimu, testamento turinio sužinojimo faktas turi esminę reikšmę sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą.

2. Teismai, netinkamai taikydami CK 5.57 straipsnį, neįvertino suinteresuoto asmens I. P. nesąžiningų veiksmų nuslepiant nuo pareiškėjos faktą, kad ji pagal testamentą įgijo teisę paveldėti 1/3 dalį palikto turto. Taip teismai netyrė visų įrodymų ir aplinkybių, jų tinkamai neįvertino (CPK 185 straipsnis).

3. Neatnaujindami CK 5.57 straipsnio nustatyta tvarka termino palikimui priimti teismai neįvertino to, kad termino palikimui priimti atnaujinimo tvarka įstatymų leidėjas siekė užtikrinti socialinio teisingumo įgyvendinimą, jog asmenys galėtų apginti savo konstitucinę nuosavybės teisę. Taikydami įstatymus teismai nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismai nepakankamai įvertino termino praleidimo priežastis – tai, kad pareiškėja sunkiai serga, yra konfliktiniuose santykiuose su suinteresuotu asmeniu I. P. Pareiškėja teismų neprašo daugiau, nei jai galiojančiu testamentu tėvas yra palikęs turto.

4. Pareiškėja buvo klaidingai įsitikinusi, kad jai testamentu nebuvo palikta turto, o visas palikimas atiteko I. P. Teismai turėjo įvertinti šį suklydimą kaip esminį, turėjusį įtakos termino praleidimui, ir jį pripažinti svarbia termino praleidimo priežastimi (CK 1.117 straipsnio 4 dalis). Suinteresuotas asmuo I. P. ir notaras neinformavo pareiškėjos apie palikimo atsiradimą. Kad būtų išsiaiškintos visos bylos aplinkybės, teismai turėjo patraukti suinteresuotu asmeniu Kretingos rajono 1-ąjį notarų biurą, dėl to teismai nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti į bylą asmens teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl to nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepimu į pareiškėjos Z. U. kasacinį skundą suinteresuotas asmuo I. P. nesutinka su kasaciniu skundu ir prašo palikti nepakeistas byloje priimtas teismų nutartis. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo argumentai identiški Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutarties (civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006 R. M. v. G. M.) konstatuojamajai daliai, nors šioje byloje buvo kitos faktinės aplinkybės. Teismai pagal bylos įrodymus pagrįstai sprendė, kad nėra svarbių termino palikimui priimti praleidimo priežasčių. Dėl suinteresuoto asmens nesąžiningų veiksmų kasatorė nepateikė jokių įrodymų. Pareiškėja žinojo apie testamentą, nes dalyvavo jį surašant, tačiau jai nerūpėjo palikimas. Teismai neturėjo suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukti Kretingos rajono 1-ąjį notarų biurą, nes šiam asmeniui nenustatė jokių teisių ar pareigų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Po J. P., mirusio 1998 m. vasario 1 d., mirties paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, notaro patvirtintą 1995 m. rugsėjo 12 d., išduotas 2005 m. rugsėjo 22 d. dukteriai I. P. į 1/3 dalį testamentu palikto turto (b. l. 8, 9, 30, 36). Likę testamentiniai įpėdiniai Z. U. ir J. P. dėl 2/3 dalių palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė (b. l. 9).

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Byloje šalių ginčas yra dėl termino palikimui priimti pratęsimo, dėl šio teisės klausimo kasatorė kasaciniame skunde ir suinteresuotas asmuo atsiliepime į kasacinį skundą išdėstė argumentus, kuriuos teisėjų kolegija įvertina, aiškindama termino palikimui priimti pratęsimo klausimą.

2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje ginčijamas palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tai ginčui dėl termino palikimui priimti pratęsimo taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Teisėjų kolegija nurodo, kad visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį teismo gali būti prailgintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kadangi pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, pareiškime nurodė priežastis, dėl kurių jie praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, tai teismai turėjo įvertinti tokių priežasčių svarbą. Bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priimtose nutartyse nustatė faktines aplinkybes apie tai, kad dalyvaudami palikėjo laidotuvėse pareiškėjai žinojo apie palikimo atsiradimą. Norėdami priimti palikimą jie turėjo kreiptis į vietos notarą arba paveldimą turtą pradėti faktiškai valdyti per šešis mėnesius, tačiau pasibaigus šiam terminui pareiškėjai aštuonerius metus iki bylos nagrinėjimo teisme neatliko veiksmų turtui paveldėti, dėl to nurodyto termino pakankamai ilgo praleidimo laikotarpio negali pateisinti vieno iš pareiškėjų liga. Teismai atsižvelgė ir į tai, kad termino palikimui priimti atnaujinimui prieštarauja suinteresuoti asmenys, tarp jų ir kitas testamentinis įpėdinis, priėmęs palikimo savo dalį. Esant tokioms teismų nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad pareiškėjų nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis. Nesant jokių realiai sutrukdžiusių kliūčių kreiptis pareiškėjams į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą laikotarpį reiškia, kad turėdami apsisprendimo laisvę pareiškėjai nepareiškė noro priimti palikimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjai turėjo galimybę patys ar per įgaliotą atstovą atlikti veiksmus, būtinus palikimui priimti. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Dėl to, nesant teismo pripažintų svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, praleidusio įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti įpėdinio teisė į palikimą pasibaigia.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priėmė nutartis, kurių teisėtumas išnagrinėjus bylą kasacine tvarka nenuginčytas, dėl to šios nutartys turi būti paliktos nepakeistos (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 9 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Januškienė

Aloyzas Marčiulionis