Civilinė byla Nr. 3K–3–100/2007
Procesinio sprendimo kategorija 95.3 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Aloyzo Marčiulionio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Varėnos rajono savivaldybės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutarties ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Varėnos rajono savivaldybės ieškinį atsakovams Ž. S., valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, notarei L. M. dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą panaikinimo. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja Alytaus valstybinė mokesčių inspekcija, Alytaus apskrities viršininko administracija, R. M..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ieškinio esmė
Ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, 2004 m. rugsėjo 3 d. išduotą Varėnos 2-ojo notarų biuro notarės L. M.; 2) pripažinti negaliojančiais VĮ Registrų centro įrašus, kuriais buvo įregistruota nuosavybės teisė mirusiam A. B. ir R. M. į statinius – gyvenamąjį namą ir šulinį, esančius (duomenys neskelbtini); 3) perduoti Varėnos rajono savivaldybės nuosavybėn statinį, esantį (duomenys neskelbtini).
Ieškovas nurodė, kad šie reikalavimai yra pagrįsti, nes, atnaujinus procesą Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-346-03/2003, buvo priimtas naujas sprendimas, kuriuo buvo panaikinta Varėnos rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 4 d. sprendimo dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog A. B. iki 1940 m. įvykdytos nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdė gyvenamąjį namą – dabartinį (duomenys neskelbtini), paveldėjęs po motinos Z. B. mirties. Ieškovas nurodė, kad, nesant nustatyto tokio juridinę reikšmę turinčio fakto, negali būti ir vėliau iš šio fakto išplaukiančių atliktų veiksmų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2006 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 2 dalimi, motyvavo, kad šioje civilinėje byloje atsakovas turėjo būti R. M., nes jis šiuo metu yra turto savininkas. Įsiteisėjus Varėnos rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 4 d. sprendimui, A. B., miręs (duomenys neskelbtini), buvo teisėtas pastato (duomenys neskelbtini), savininkas. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu pilietis, kuris nustatytu laiku buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises, yra miręs, tai nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. 2002 m. vasario 19 d. išduota notarės pažyma patvirtina, kad Ž. S. yra įpėdinė pagal testamentą mirusio A. B. turto paveldėjimo byloje. 2004 m. rugsėjo 3 d. Ž. S. pardavė R. M. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po A. B. mirties. Notarė, patvirtinusi paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, pagrįstai išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą R. M.. Ž. S. ir R. M. turėjo teisę kreiptis į registro įmonę, kad įregistruotų turtines teises.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo atsisakymas atsakovu nurodyti asmenį, iš kurio jis reikalauja turto, t. y. dėl kurio jis prašo taikyti restituciją, nenurodydamas materialinės teisės normos, kurios pagrindu prašo grąžinti turtą, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip sąlyga ieškiniui atmesti. Ieškovas nebuvo nurodęs, kokias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas yra pažeidęs VĮ Registrų centro Alytaus filialas, kurių įstatymo nuostatų šis atsakovas nevykdė, taip pat ieškovas nenurodė, kad ieškinį grindžia CK 4.256 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl teismas neprivalėjo sprendime nurodyti argumentų, kodėl šių straipsnių nuostatos netaikytinos byloje. Apeliacinio skundo motyvas, kad notarė įrašė daiktą į paveldėjimo teisės liudijimą, nenustačiusi, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui, nepagrįstas, nes paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dieną Nekilnojamojo turto registre pastato savininku buvo įregistruotas A. B..
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo reikalavimus. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė civilinio proceso normą dėl atsakovo sampratos. Atsakovo samprata yra apibrėžta Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio 1 dalyje. Neįvertinęs šios normos reikalavimų, teismas klaidingai pritaikė kitas įstatymo normas dėl proceso dalyvio procesinės padėties. Teismas nenurodė teisės normos, kurią pažeidė R. M., kad jam tektų atsakomybė pagal ieškinį. Nesant proceso dalyvio veiksmuose įstatymų pažeidimo, proceso dalyviui negali būti taikoma atsakomybė (CK 6.246-6.248 straipsniai), taigi jis negali būti ir atsakovas byloje. R. M. galėjo būti tik trečiasis asmuo byloje, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms (CPK 47 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas nenurodė tinkamesnės normos, nusakančios atsakovo sąvoką. Be to, teismas teigė, kad R. M. yra sąžiningas įgijėjas. Išeitų, kad teismas sąžiningam turto įgijėjui siūlo atsakyti už tai, kad jis sąžiningai įgijo turtą.
Teismų argumentai yra nelogiški ir nepagrįsti. Ieškovas neginčijo R. M. teisės išsiieškoti nuostolių atlyginimo iš neteisėto sandorio dalyvių. R. M. neprivalo būti atsakovas šioje byloje, taip pat ir šalis. Jis – tik proceso dalyvis, nes ieškinio dalykas apima jo interesus.
2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas VĮ Registrų centro Alytaus filialo veiksmus, netaikė CK 4.256 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kuriais nustatyti prašymų įregistruoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį padavimo subjektai. Pagal šias normas prašymą įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo. Vis dėlto teismas laikė, kad statinys, dėl kurio vyksta ginčas, nėra nekilnojamasis daiktas, nes priešingu atveju nesuprantama, kodėl, taikant teisės normą, yra atsižvelgiama tik į kitą šios teisės normos dalį, reglamentuojančią ne nuosavybės teisių, o kitų daiktinių teisių įregistravimą.
Be to, teismai neįvertino ir tos aplinkybės, kad nei A. B., nei Ž. S., nei R. M. ginčo objekto niekad nebuvo įgiję. A. B. buvo miręs, o Ž. S. ir R. M. būtų įgiję tik teisę paveldėti šį daiktą, jeigu jį būtų įgijęs A. B..
3. Įregistravus ginčo turtą – pastatą, dėl kurio vyksta ginčas, galėjo būti įregistruoti tik juridiniai faktai, susiję su šiuo daiktu ir daiktinėmis teisėmis į jį ir tų teisių suvaržymu (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnis): 1) teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatytas juridinis faktas, kad A. B. ik nacionalizacijos nuosavybės teise valdė ginčo pastatą; 2) Varėnos rajono savivaldybės sprendimas – direktoriaus įsakymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir šios teisės perėmėjo nustatymo; 3) civilinės bylos dėl juridinio fakto nustatymo atnaujinimas; 4) registruoto nekilnojamojo daikto paveldėjimas.
VĮ Registrų centro Alytaus filialas, registruodamas nuosavybės teisę į ginčo objektą, nesivadovavo Nekilnojamojo turto registro įstatymo normomis, reglamentuojančiomis nuosavybės teisės į daiktą registravimą, taip pat nevykdė šio įstatymo reikalavimų, įpareigojančių įregistruoti juridinius faktus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino tokių atsakovo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo veiksmų iš viso nevertino.
4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-127/2003 notarams tenka ypatingo atidumo ir atsakomybės prievolė. Tačiau notarė, nepaisydama CK normų, nustatančių teisnumo sampratą, taip pat to, kad asmens civilinis teisnumas išnyksta, jam mirus (CK 2.1, 2.2 straipsniai), gerai žinodama, kad A. B. yra miręs ir jau buvo miręs nuosavybės teisės jam įregistravimo dieną, vadovavosi nekilnojamojo turto įmonės išduotu neteisėtu pažymėjimu apie A. B. turimą (atsiradusią po mirties) nuosavybės teisę į ginčo objektą, įrašė šį objektą į paveldėjimo teisės liudijimą.
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą registruoto nekilnojamojo daikto paveldėjimas yra tik juridinis faktas, sukuriantis sąlygas įgyti daiktą nuosavybėn, bet paveldėjimo procesas nėra nuosavybės teisės įgijimas, kol daiktas paveldėjimo teisės įgijėjui nėra perduotas. Daiktas nebuvo perduotas nei A. B., nei Ž. S., nei R. M., todėl niekam negali priklausyti nuosavybės teise. Notarė įrašė daiktą į paveldėjimo teisės liudijimą (sukūrė teisę paveldėti, t. y. įgyti nuosavybėn daiktą), nenustačiusi, kad jis nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui. Notarė pažeidė Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 46 straipsnį, kuriame nustatyta, kad notaras tvirtina teisių ar jų suvaržymo sandorius, tik nustatęs, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui. Teismai neįvertino notarės padarytų įstatymų pažeidimų.
5. Trečiasis asmuo R. M. negalėjo įgyti daikto, kuris nebuvo kieno nors nuosavybė – daiktas nebuvo niekam perduotas, nuosavybės teisė į daiktą negalėjo būti įregistruota, daiktas iki šio laiko nėra niekam perduotas, o klaidingi įrašai VĮ Registrų centre ir R. M. išduotame paveldėjimo teisės liudijime naikintini. Ir jeigu R. M. dėl to patyrė nuostolių, juos išsiieškoti turi teisę iš kaltų asmenų. Jo, kaip trečiojo asmens, procesinė padėtis jam garantuoja teisę pareikšti savarankiškus reikalavimus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Vienu iš atsakovų šioje byloje dalyvauja Ž. S.. Po to, kai 2003 m. liepos 4 d. teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas ir jo pagrindu 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 455 buvo atkurtos nuosavybės teisės į mirusio A. B. turtą, grąžinant gyvenamąjį namą natūra, Ž. S. 2004 m. rugsėjo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi paveldėjimo teises perleido R. M.. Tą pačią dieną R. M. buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas. Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filiale gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku įregistruotas R. M., kuris byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu.
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
1. Šioje byloje R. M. procesinė padėtis lemia tai, ar gali būti patenkinti ieškovo pareikšti reikalavimai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Varėnos rajono apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Janina Januškienė
Aloyzas Marčiulionis
