Civilinė byla Nr. e2S-125-544/2024
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01479-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3.;
3.3.2.5
(S)
PANEVĖŽIO apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 29 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. S. patikslintą atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4201-902/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB),,B2Kapital“ ieškinį atsakovui T. S. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas T. S. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams 2023 m. gruodžio 14 d. pateikė ieškinį „Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-4201-902/2023“, kuriuo prašė: 1) panaikinti teismo sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; 2) atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki kol bus išspręsta byla; 3) išreikalauti įrodymų iš B2Kapital; 4) atlyginti neturtinę žalą; 5) išsprendus bylą sudaryti mokėjimų grafiką 8 mėnesių laikotarpiui skolai grąžinti; 6) atgręžti buvusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4201-902/2023 prieš atsakovą B2Kapital; 7) savo nuožiūra skirti baudą atsakovui B2Kapital pagal CPK 95 straipsnį; 8) nutraukti vykdomąją bylą, kuri teismo sudaryta neteisėtais sprendimais; 9) įpareigoti B2Kapital bei antstolę V. Ž. grąžinti visus išskaičiuotus pinigus, anuliuoti priskaičiuotas išlaidas pagal vykdomąją bylą.
2. Nurodė, kad nesutikdamas su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 15 d. priimtu sprendimu už akių jį ginčijo, tačiau prašymas, pažeidžiant sprendimo už akių priėmimo reglamentuojančius įstatymus, buvo paliktas nenagrinėtu, dėl to liko neišnagrinėti visi bylos faktai ir nenustatyta, kad Moment Credit ir B2Kapital pažeidė įstatymus, nes teismas:
2.1. nenagrinėjo Reikalavimų perleidimo sutarties tarp B2Kapital ir Moment Credit, jos punktų bei teisinio santykio, todėl nepamatė, jog ji neteisėta ir negaliojanti dėl to, kad B2Kapital yra ne kreditorius, o vartojimo kredito tarpininkas;
2.2. nenagrinėjo ieškovo vykdomos veiklos, nevertino, kad įmonė tik prisidengia Lietuvos Banko suteiktu vartojimo kreditoriaus statusu, galimas atvejis, jog piktnaudžiauja įstatymais siekdamas asmeninės naudos;
2.3. nekonstatavo bylai esminių faktų, kurie galėjo pakeisti visą bylą iš esmės, paneigti ieškovo bei Moment Credit parodymus bei konstatuoti įstatymų pažeidimus;
2.4. nekonstatavo Atsakingo skolinimo nuostatų pažeidimų, apgaulingų parodymų, neleido jam dalyvauti byloje, aplaidžiai nagrinėjo bylą, nesivadovavo materialinėmis ir procesinėmis teisės normomis, iš jo priteisė per didelę skolą, neatitinkančią sutarčių sąžiningumo, protingumo kriterijų;
2.5. neanalizavo vartojimo kredito sutarties sąlygų, kurios pagal teismų praktiką neatitiko įstatymų reikalavimų ir kurios buvo pažeistos pirmiausia pačios bendrovės;
2.6. pažeidė materialines, procesines teisės normas, nes byloje nekonstatavo viešo intereso, jo neapgynė ir neperžengė ieškinio ribų;
2.7. nepaisė Jungtinių Tautų Neįgaliųjų Teisių Konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo, Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, todėl grubiai pažeidė jo, neįgalaus asmens, teisę į teisingą teismą, teisingą bylos nagrinėjimą per tam tikrą laikotarpį.
3. Vertino, kad visi nurodyti faktai, aplinkybės, įstatymai, materialiųjų bei civilinio proceso teisių pažeidimai sudarė galimybę ieškovui ir bendrininkui Moment Credit piktnaudžiauti savo padėtimi prieš vartotoją, pakartotinai pažeisti įstatymus, išvengti sankcijų, piktnaudžiauti suteiktomis procesinėmis teisėmis, o tai jam suteikia teisę prašyti taikyti ieškovui baudą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnį bei prašyti panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti bylą iš naujo nagrinėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai pareiškėjo (atsakovo) ieškinį „Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-4201-902/2023“ vertino kaip prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-4201-902/2023 ir 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė jį priimti.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovas T. S. (toliau – ir apeliantas) pateiktu atskiruoju skundu (duomenys neskelbtini) bei priedu prie atskirojo skundo (duomenys neskelbtini) (toliau – patikslintas atskirasis skundas) nesutinka su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi. Apeliantas nurodo šiuos esminius nesutikimo su priimta nutartimi argumentus:
6.1. pirmosios instancijos teismui pateikė ne prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, bet visiškai naujo turinio ieškinį dėl priimto sprendimo už akių su prašymais ir reikalavimais, ir tai patvirtina ekrano nuotraukos iš EPP sistemos. Nors siųsdamas dokumentus per EPP nurodė dokumento tipą - ieškinį, o ne prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau vos tik jis buvo priimtas, buvo priskirtas prie civilinės bylos Nr. e2-4201-902/2023 ir prisegtas kaip prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
6.2. pirmosios instancijos teismo teisėja I. K., pateiktą ieškinį kvalifikuodama kaip prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, siekė išsisukti nuo savo neteisėtai priimto sprendimo už akių, kurį priėmė grubiai pažeisdama materialines bei procesines teisės normas.
6.3. abejoja teisėjos I. K. nešališkumu ir mano, jog ji suinteresuota bylos baigtimi, nes siekia išvengti atsakomybės už grubiai pažeistas materialines ir civilinio proceso normas priimant sprendimą už akių (CPK 80 straipsnio 3, 7 punktai, 93, 94 straipsniai, 285 straipsnis, priteistas neteisingas skolos dydis, netinkamai vertinti įrodymai, nukrypta nuo skunde cituojamos teismų praktikos), todėl sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.
6.4. teisėja neleido jam dalyvauti byloje, priėmė vienašališką sprendimą, nenagrinėjo Reikalavimų perleidimo sutarties teisėtumo, neanalizavo Vartojimo kredito sutarties sąlygų, priteisė per dideles pinigų sumas, be pagrindo priteisė palūkanas ir kitus mokesčius, kurie neturėjo būti priteisti, kadangi Moment Credit 5, prieš perleisdama sutarties reikalavimus B2Kapital, pati pažeidė Vartojimo kredito įstatymą bei Atsakingo skolinimo nuostatus.
6.5. pastebėjo, kad Panevėžio apygardos teismui buvo išsiųsta “Civilinė byla Nr. e2-4201-902/2023 (elektroninės bylos priedas 1 tomas) 9 lapai, tik pirmam adresatui.”, o tai gali reikšti, kad pažeista CPK 317 straipsnio 1 dalis ir kad apeliaciniam teismui išsiųsti ne visi minėtos civilinės bylos dokumentai.
6.6. vadovaudamasis atskirajame skunde cituodamas teismų praktika, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu, Atsakingo skolinimo nuostatais, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, Europos Žmogaus Teisių Konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija teigia, teismas, pažeisdamas materialines, procesines teisių normas, aplaidžiai išnagrinėjo bylą, nekonstatavo byloje viešo intereso, jo neapgynė, neperžengė ieškinio ribų, kai tai buvo būtina, todėl minėtas priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo (atsakovo) prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Bylos duomenys rodo, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai civilinėje byloje Nr. e2- 4201-902/2023 2023 m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo T. S. 3637,24 Eur skolą, 583,75 Eur palūkanas, 839,04 Eur sutarties sudarymo mokestį, 18,20 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo, 629,80 Eur negautų pajamų (nuostolių), 40 procentų metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. balandžio 11 d.) iki kredito grąžinimo dienos, bet ne vėliau kaip sutarties pabaigos (2024 m. balandžio 3 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5708,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 128,00 Eur žyminį mokestį ieškovės UAB „B2Kapital“, naudai. Teismo sprendimas už akių įsiteisėjo 2023 m. birželio 6 d.
10. 2023 m. gegužės 22 d. buvo gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją (atsakovą) T. S. iki 2023 m. gegužės 30 d. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus pareiškimo trūkumus. 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2023 m. birželio 12 d., teismas pareiškėjo (atsakovo) T. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paliko nenagrinėtu, kadangi jis nepašalino visų 2023 m. gegužės 22 d. nutartyje nurodytų trūkumų.
11. CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – pareiškimas). Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Šis nustatytas trijų mėnesių terminas procesiniams veiksmams atlikti yra naikinamasis terminas, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai nepateikus prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo per tris mėnesius nuo jo priėmimo dienos, ji praranda teisę tokį prašymą pateikti, o terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti nebegali būti atnaujinamas.
12. Kaip nustatyta šios nutarties 10 punkte, CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatytu terminu apeliantas 2023 m. gegužės 22 d. buvo pateikęs prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau tas prašymas, pareiškėjui teismo nustatytu terminu nepašalinus teismo nurodytų trūkumų, buvo paliktas nenagrinėtu įsiteisėjusia 2023 m. gegužės 31 d. teismo nutartimi. Taigi apeliantui buvo žinoma prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo tvarka ir terminai, ko jis ir pats patikslintame atskirajame skunde neneigia. Apeliantas patikslintame atskirajame skunde neginčijo aplinkybės, kad jis praleido terminus, numatytus CPK 287 straipsnyje pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl išsamiau dėl to nepasisakoma.
13. Kadangi apeliantas pakartotinį pareiškimą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė tik 2023 m. gruodžio 14 d. praleidęs CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių nuo sprendimo už akių priėmimo dienos naikinamąjį terminą ir jis nebegali būti atnaujintas, tai pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė terminų atnaujinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas bei padarė pagrįstą bei teisėtą išvadą, jog yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį dėl šių motyvų.
Dėl argumentų, susijusių su pateikto procesinio dokumento kvalifikavimu
15. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo pateiktą ieškinį kvalifikavo kaip prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo.
16. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Pagal civilinio proceso dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) byla teisme pradedama pagal šalies ar kito suinteresuoto asmens ieškinį, pareiškimą, prašymą, kuris nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja procesinio dokumento teismui dalyką ir pagrindą. Ieškinio (pareiškimo, prašymo) dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, o iš procesinio dokumento turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Civilinio proceso teisės normos numato, kad bet koks teismui pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnyje įtvirtintus procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. Reikalavimai, keliami ieškinio turiniui, įtvirtinti CPK 135 straipsnyje, o reikalavimai, keliami pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo – CPK 287 straipsnio 2-4 dalyse.
17. Formuluodamas reikalavimo dalyką ieškovas (pareiškėjas) nustato bylos nagrinėjimo ribas ir pasirenka vieną iš CK 1.138 straipsnyje numatytų savo ginčijamų ar galimai pažeistų teisių ginimo būdų. CK 1.138 straipsnyje numatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: 1) pripažindamas tas teises; 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; 3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; 6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 8) kitais įstatymų numatytais būdais.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateikto ieškinio atitikimą keliamiems reikalavimams, jo pagrindą ir dalyką (duomenys neskelbtini) sprendžia, kad, nors jis formaliai pavadintas ieškiniu, tačiau nurodant jo pobūdį tiesiogiai nurodoma, kad jis teikiamas „Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-4201-902/2023“. Apeliantas nurodo, kad ieškinį teikia į bylą Nr. e2-4201-902/2023, tačiau joje yra priimtas ieškovės UAB „B2-Kapital“ ieškiny, jis išnagrinėtas, procesinis sprendimas įsiteisėjęs. Todėl teismas visiškai pagrįstai vertino, koks procesinis dokumentus pagal savo esmę ir pradmenis iš tikrųjų teikiamas, nes tokioje procesinėje situacijoje kito ieškinio priėmimas ir nagrinėjimas nebuvo įmanomas. Pažymėtina, kad klaidingas procesinio dokumento nurodymas ar kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus (CPK 115 straipsnio 4 dalis).
19. Minėtame procesiniame dokumente (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės (faktinis pagrindas) ir pareikštas reikalavimas (dalykas) iš esmės atitiko CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, keliamus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turiniui, o ne ieškinio turiniui, nes: 9, 11.1.4 punktuose nurodytos aplinkybės apie teismo jam nesuteiktą galimybę dalyvauti byloje ir sprendimo priėmimą neįtraukus jo dalyvauti byloje (3 punktas); kituose punktuose dėstomos nesutikimo su priimtu 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu už akių aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei pridėti įrodymai, patvirtinantys tas aplinkybes, pareikšti prašymai dėl dokumentų išreikalavimo (4 punktas); pareiškėjo prašymas yra „panaikinti teismo sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės“, kas visiškai atitinka CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą procesinį sprendimą, kurį gali priimti teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
20. Kita vertus, minėtame procesiniame dokumente nėra išdėstytas joks savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas (ieškinio dalykas) atsakovei UAB „B2Kapital“, atitinkantis CK 1.138 straipsnyje numatytą civilinių teisių ginimo būdą, kuris nagrinėtinas ieškinio teisenos ir galėtų būti tenkinamas dokumente nurodytų aplinkybių pagrindu bei remiantis nurodytais įrodymais (ieškinio pagrindas).
Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo
21. Apeliantas patikslintame atskirajame skunde nurodo, kad jis abejoja pirmosios instancijos teismo teisėjos I. K. nešališkumu. Apelianto manymu, pateiktą ieškinį kvalifikuodama kaip prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėja siekė išsisukti nuo savo neteisėtai priimto sprendimo už akių, kurį priėmė grubiai pažeisdama materialines bei procesines teisės normas, peržiūrėjimo.
Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą nagrinėjant iš pradžių (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012)
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais, teismo sprendimo surašymo trūkumais bei vien su tuo, kad teismo padarytos išvados yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022 41 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė CPK 65 straipsnyje nurodytų objektyvių duomenų, galinčių būti teisėjos nušalinimo (nusišalinimo) pagrindu, o nesutikimas su procesinio dokumento registracijos eiga ir/ar jo priskyrimu tam tikrai procesinio dokumento rūšiai nėra įstatyme numatytas teisėjo nušalinimo pagrindas. Todėl daroma išvada, kad apelianto patikslintame atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog priimdama skundžiamą nutartį teisėja buvo šališka.
Dėl CPK 317 straipsnio 1 dalies pažeidimų ir kitų patikslinto atskirojo skundo argumentų
Apeliantas teigia, kad jo atskirasis skundas nagrinėjimui apeliacine tvarka į Panevėžio apygardos teismą buvo išsiųstas pažeidžiant CPK 317 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir kad galimai buvo išsiųsti ne visi civilinėje byloje Nr. e2-4201-902/2023 esantys dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas tokį apelianto argumentą vertina kaip nepagrįstą.
CPK 317 straipsnio 1 dalis numato, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, per tris dienas nuo apeliacinio skundo priėmimo išsiunčia dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinio skundo ir jo priedų kopijas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad pagal šią teisės normą, pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, jį išsiunčia kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, kad šie asmenys galėtų susipažinti su pateiktu apeliaciniu skundu bei pateiktų atsiliepimus į apeliacinį skundą.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra apskųsta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taigi šioje byloje nėra kitų proceso dalyvių, kurie turėtų pareigą pateikti atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, taigi, nebuvo pagrindo taikyti apelianto minimos CPK 317 straipsnio 1 dalies normos.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi prieigą prie visų elektroniniu būdu tvarkomoje civilinėje byloje Nr. e2-4201-902/2023 esančių dokumentų. Vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.
Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su UAB“B2Kapital“ ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-4201-902/2023 pagrįstumu, nukrypimu nuo cituojamos teismų praktikos, netinkamu Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo, Atsakingo skolinimo nuostatų, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos, Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos taikymu ir aiškinimu, neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui ir išeina už šios bylos apeliacijos ribų, todėl dėl jų nepasisakoma.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 285 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino įrodymus, tinkamai nustatė klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Ramunė Čeknienė
