J. S. pagal BK 281 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-1370-922/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26805-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.2.; 1.2.25.4.1.; 2.1.10.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.;

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 31 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Loreta Janiulytė,

sekretoriaujant Rasai Osinskienei,

dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkė, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

J. S. 2025 m. liepos 29 d. apie 08 val. 35 min. Varėnos r. sav., Vydenių sen., Vydenių kaime, kelių Babriškės-Varėna-Eišiškės ir Vydeniai-Dubičiai-Rakai sankryžoje, vairuodama automobilį „Toyota Avensis", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini)pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų, reikalavimus, tai yra, nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei nesuvaldė automobilio, ir nuvažiavus nuo kelio atsitrenkė į pakelės medį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota automobilio keleivė - M. B., tuo padarydama nukentėjusiajai M. B. poodžio kraujosruvas pilve, stuburo krūtininės dalies Th12 slankstelio kūno kompresinį (suspaustinį) lūžį ir keterinės ataugos lūžį, kairės plaštakos I piršto pamatinio pirštakaulio lūžį, dėl ko nukentėjusiajai M. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Apklausta teisiamajame posėdyje J. S., kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, kalta prisipažino visiškai, parodė aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu: kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl 2025 m. liepos 29 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu nukentėjo jos vairuojamo automobilio „Toyota Avensis", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) keleivė, jos draugė M. B.. Jos vardu registruotas automobilis „Toyota Avensis", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) iki įvykio buvo techniškai tvarkingas, su stabdžių sistema problemų nebuvo, ratai ir vairo mechanizmas taip pat buvo tvarkoje. Važiavo keliu vedančiu nuo (duomenys neskelbtini) kaimo. Kelias buvo lygus, geras. Privažiavus sankryžą, trumpa kelio atkarpa buvo nelygi, duobėta, kiek prisimena, įjungė kairįjį posūkio žibintą ir ruošėsi sukti kairę, į pagrindinį kelią, nes turėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) kryptimi. Privažiavus sankryžą koja nuspaudė stabdžio pedalą, kad sulėtinti automobilio važiavimo greitį ir įsitikinti, kad pagrindiniame kelyje nėra iš kairės ar dešinės pusės atvažiuojančių automobilių, bet galėjo būti, kad nuspaudė ne stabdžio pedalą, o akseleratoriaus/greičio pedalą ir jos vairuojamas automobilis kirto pagrindinį kelią ir trenkėsi į pakelės medžius. Ir dėl to buvo sužalota jos vairuojamo automobilio keleivė M. B.. Jos vairuojamo automobilio dešinės pusės priekinis ratas galėjo būti pažeistas nuo smūgio į medžius. Galbūt galėjo ir važiuoti nesaugiu greičiu, kadangi abi savais reikalais (duomenys neskelbtini) turėjo būti 9 val. Visų įvykio aplinkybių gali gerai ir neprisiminti, nes po įvykusio eismo įvykio buvo labai išsigandusi ir pasimetusi. Po eismo įvykio praėjus kuriam laikui buvo nuvykusi aplankyti nukentėjusiosios M. B., kai ji dar gydėsi sūnaus A. B. namuose (nes šiuo metu M. B. būna pas dukrą (duomenys neskelbtini)). Jai nuvykus su M. draugiškai pasikalbėjo, ji atsiprašė, kad viskas taip įvyko, ji jai jokių pretenzijų nereiškė. Rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais bandė skambinti M. B., norėjo su ja pasikalbėti, tačiau ji į jos skambučius iki šios dienos nė karto neatsiliepė, neperskambino, tiesiog ignoruoja. Iš viso to supranta, kad ji vengia su ja kontaktuoti ir nenori bendrauti, ji linkusi atsiprašyti ir susitaikyti, tačiau ji dėl žalos atlyginimo nesikreipia į draudimo bendrovę ir jos padėtis kaip įtariamosios nežinioje, nenori teisminių nagrinėjimų, norėtų viską išspręsti taikiai. Dėl eismo įvykio labai išgyvena. Išgyvena, kad eismo įvykio metu buvo sužalota draugė M. B.. Nesant galimybei susitaikyti su nukentėjusiąja galbūt būtų galimybė procesą užbaigti atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Už ją laiduoti sutiktų sutuoktinis P. S. arba vienas iš jos turimų 3 sūnų (t. 2, b. l. 11-14).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniais baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Prokurorė ir kaltinamoji sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, jai ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai: kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiosios M. B. duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose užfiksuota nusikalstama veika, Vairuotojų registro įrašo peržiūros duomenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. B. nustatytų sužalojimų, Regitros duomenys bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymu atitinkančio elgesio, taip pat tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamosios J. S. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jos kaltei įrodyti. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamosios paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad visi nurodyti įrodymai įrodo, jog kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, t. y., J. S. 2025 m. liepos 29 d. apie 08 val. 35 min. Varėnos r. sav., Vydenių sen., Vydenių kaime, kelių Babriškės-Varėna-Eišiškės ir Vydeniai-Dubičiai-Rakai sankryžoje, vairuodama automobilį „Toyota Avensis", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini)pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų, reikalavimus, tai yra, nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei nesuvaldė automobilio, ir nuvažiavus nuo kelio atsitrenkė į pakelės medį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota automobilio keleivė - M. B., tuo padarydama nukentėjusiajai M. B. poodžio kraujosruvas pilve, stuburo krūtininės dalies Th12 slankstelio kūno kompresinį (suspaustinį) lūžį ir keterinės ataugos lūžį, kairės plaštakos I piršto pamatinio pirštakaulio lūžį, dėl ko nukentėjusiajai M. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į kaltinamosios padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Kaltinamoji neteista, administracine tvarka bausta, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Kaltinamoji J. S. ištekėjusi, nedirbanti, pensininkė, psichikos sveikatos centro narkologinėje ir psichikos ligų įskaitoje įrašyta, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymima, kad J. S. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b. l. 148)

J. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog ji visiškai prisipažino ir gailisi padariusi nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismui įvertinus visumą aptartų aplinkybių, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus piniginę baudą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, jog BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – baudos paskyrimas kaltinamajai prieštarautų teisingumo principui. Bausmė neabejotinai sukels kaltinamajai neigiamas pasekmes, dėl kurių ji padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, kad paskirta bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji visiškai pripažino kaltę, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 291, 297, 301-305, 307-308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

pripažinti J. S. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – 54 MGL baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 36 MGL (1800,00 EUR) baudą.

Išaiškinti J. S., kad paskirtą baudą ji privalo sumokėti per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikti teismui duomenis apie sumokėjimą.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Loreta Janiulytė