Dėl servituto nustatymo atsakovams S. M., J. N., P. P. ir A. V.

Civilinė byla Nr. e2A-518-589/2023

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00698-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. M., J. N., P. P. ir A. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-71-477/2023 pagal ieškovo G. M. patikslintą ieškinį dėl servituto nustatymo atsakovams S. M., J. N., P. P. ir A. V., trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. M. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė pagal patikslintus byloje duomenis ir architekto planą, pateiktą į bylą, arba teismo nuožiūra pagal realią situaciją vietoje nustatyti servitutą per žemės sklypą, nuosavybės teise priklausantį atsakovams S. M., J. N., P. P. ir A. V. (toliau – ir atsakovai), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovų ieškovui šio patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iki 2004 m. savo žemės sklypą pasiekdavo važiuodamas per bendro naudojimo kelią, buvusi žemės sklype, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl ieškovui nežinomų priežasčių šis bendro naudojimo kelias buvo panaikintas ir buvo išduotas servitutas, einantis per tą pačią sodybą už ūkinių pastatų toje vietoje, kur yra ir visada buvo pelkė, apaugusi medžiais, tačiau šis „kelias“ nėra ir niekada nebuvo pravažiuojamas, t. y. ten kelio nėra ir niekada nebuvo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas nebeturi galimybes pasiekti savo žemės sklypo ir jame esančio ūkinio pastato. Kadangi 2004 m. pravažiuojamas bendro naudojimo kelias buvo pakeistas į nepravažiuojamą plotą, einantį per pelkę, ieškovas kreipiasi į teismą su ieškiniu šioje byloje. Ieškovas ne kartą bandė gražiuoju susitarti su atsakovais, tačiau šie, grasindami įrengti užtvarą, atsisako leisti geranoriškai ieškovui patekti į savo žemės sklypą vieninteliu galimu būdu, t. y. per atsakovų žemės sklypą. Tvirtino, kad šalia atsakovų sklypo einanti atkarpa, kurioje galėtų būti įrengtas kelias, yra ypač sudėtinga kelio įrengimo klausimu, t. y. ji yra pelkės vietovė, kurioje numatyta miško apželdinimo naudmenų vieta. Pateikta sąmata, parengta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) WAPSA, aiškiai parodo, kad kelio įrengimas per šią pelkę ieškovui būtų ypač brangus ir kenktų pelkės vietovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškovo G. M. patikslintą ieškinį tenkinto – nustatė atsakovų S. M., J. N., A. V. ir P. P. nuosavybės teise valdomame žemės sklype, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovo G. M. naudai neatlygintiną kelio servitutą su teise važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku pagal UAB „Geo grop“ 2022 m. rugpjūčio 24 d. parengtą planą M1:2000, taip pat priteisė iš atsakovų po 303,75 Eur ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidų (viso 1 215 Eur) ir po 6,40 Eur proceso išlaidų valstybei (viso 25,58 Eur).

4. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo apžiūrėti galimi pravažiavimai į ieškovo žemės sklypą. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad pravažiavimas, kuriam prašoma nustatyti servitutą, eina pro atsakovų sodybos kiemą. Šis pravažiavimas yra naudojamas ieškovo patekimui į jo sodybą. Šis pravažiavimas yra tinkamas naudojimui, juo naudojasi dar vienas greta atsakovų sodybos gyvenantis kaimynas.

5. Teismas pažymėjo, kad vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtas atsakovų nurodytas, jų nuomone, kitas galimas pravažiavimas į ieškovui priklausantį žemės sklypą. Šiuo pravažiavimu buvo pravažiuota padidinto pravažumo automobiliu. Pravažiuojant šiuo pravažiavimu buvo nustatyta, kad siūlomo pravažiavimo vieta yra pieva, vietomis šaltiniuota. Teismas sprendė, kad šioje vietoje nėra jokio minimalius reikalavimus atitinkančio pravažiavimo, be to, šis siūlomas pravažiavimas patenka į kitiems asmenims priklausantį žemės sklypą, kas neišvengiamai sukels naujus teisminius ginčus, ir labai tikėtina, kad kelio servituto nustatymo ginčas iškils tarp kitų asmenų.

6. Teismas taip pat pažymėjo, kad vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta ir Utenos apskrities viršininko 2005 m. sprendimu valstybinėje žemėje nustatyta kelio įrengimo vieta į ieškovui priklausantį žemės sklypą. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad šioje vietoje yra pelkėta pieva, jame jokio minimalius reikalavimus atitinkančio pravažiavimo į ieškovui priklausantį žemės sklypą nėra. Vietos apžiūros metu liudytojas J. Š., (duomenys neskelbtini) seniūnas, irgi nurodė, kad valstybinėje žemėje, kurioje galimas pravažiavimas į ieškovo sodybą, šiuo metu neįrengtas, toje vietoje yra pelkėtai durpinga pieva. Kad nustatyti koks ten yra durpingumas reikia atlikti geologinius tyrimus, tikra padėtis toje vietoje nėra nustatyta. Liudytojas paaiškino, kad, jo nuomone, ten nėra tinkama vieta keliui. Ta vieta buvo apžiūrėta 2004 m. pagal Utenos apskrities viršininko sprendimą, tuo metu toje vietoje nebuvo medžių ir buvo sausa. Šiuo metu ta vieta nėra pravažiuojama. Be to, ši teritorija yra saugoma, priklauso Gražutės regioniniam parkui.

7. Teismas akcentavo, kad po vietos apžiūros visi proceso dalyviai sutiko, jog šiuo metu ieškovas į jam priklausantį žemės sklypą gali patekti tik pravažiavimu, esančiu atsakovams priklausančiame žemės sklype. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad šiuo metu ieškovas į jam priklausantį žemės sklypą gali patekti tik pravažiavimu esančiu atsakovams priklausančiame žemės sklype.

8. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas pravažiavimu, esančiu atsakovams priklausančiame žemės sklype, naudojasi labai retai, nes gyvena ir dirba užsienyje (metų bėgyje pravažiuoja 5-6 kartus). Atsakovų gyvenamosios vietos yra Vilniuje, Vilniaus rajone ir Utenoje. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai patvirtino, kad į jiems priklausančiame žemės sklype esančią sodybą atvyksta poilsiauti, joje nuolat negyvena. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog nustačius kelio servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype, atsakovų galimybė naudotis savo žemės sklypu būtų apsunkinta ir suvaržyta ypatingai minimaliai.

9. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai nepateikė motyvuotų ir pagrįstų prieštaravimų bei savo pasiūlymų dėl ieškovo pateikto UAB „Geo grop“ 2022 m. rugpjūčio 24 d. kelio servituto nustatymo plano M1:2000, todėl laikė, kad šis planas yra tinkamas kelio servitutui apibrėžti.

10. Tenkinusi ieškovo patikslintą ieškinį pilna apimtimi, ieškovo visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų. Taip pat lygiomis dalimis iš atsakovų priteisė išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atsakovai S. M., J. N., A. V. ir P. P. apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo G. M. patikslintą ieškinį atmesti, priteisti atsakovų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu. Mano, kad teismas nustatė servitutą selektyviai vertindamas bylos medžiagą ir ignoruodamas akivaizdžius servituto sąlygų nebuvimo įrodymus.

13. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja pirmoji servituto nustatymo teismo sprendimu sąlyga, kadangi ieškovas niekada nebuvo atėjęs tartis su atsakovais dėl leidimo naudotis pravažiavimu per atsakovų sklypą, taip pat ir antroji servituto nustatymo teismo sprendimu sąlyga – būtinumas nustatyti servitutą, kadangi ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, neišnaudojo visų objektyvių galimybių, kurios leistų ieškovui įgyvendinti savo teises, neapribojant atsakovų teisių ir interesų. Teismas ignoravo aplinkybę, kad yra suprojektuotas viešo naudojimo kelias valstybinėje žemėje, kuris užtikrina privažiavimą prie ieškovo nuosavybės, ir kad ieškovas neįrodė, jog ieškovui pasinaudoti valstybės suprojektuotu keliu yra neįmanoma. Teismas taip pat ignoravo aplinkybę, kad egzistuoja alternatyvus, mažiau atsakovų interesus ribojantis privažiavimas prie ieškovo žemės sklypo.

14. Teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė servitutą pagal ieškovo pateiktą planą, kuris neatitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotų standartų ir neproporcingai apriboja atsakovų nuosavybės teises, taip pat neįgyvendino pareigos išspręsti kompensacijos priteisimo klausimą.

15. Mano, kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – teismas sprendimu sukūrė pasekmes byloje neįtrauktiems tretiesiems asmenims ir priteisė akivaizdžiai per dideles ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

16. Ieškovas G. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Nurodo, kad tik išnaudojęs visas galimybes susitarti dėl pravažiavimo kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo. Kad šalys tarėsi, patvirtino tiek vienas atsakovų, tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdžio metu. Būtent teismo posėdžio metu teismas ir nustatė faktą, kad ieškovui pasinaudoti valstybės suprojektuotu keliu yra neįmanoma. Teismas jokio alternatyvaus, mažiau atsakovų interesus ribojančio privažiavimo prie ieškovo žemės sklypo nenustatė ir jo tokio tiesiog nėra. Mano, kad teismas neprivalėjo pasisakyti kompensacijos klausimu, nes tokio prašymo ieškovas nebuvo išreiškęs. Atsakovų teisės suvaržytos ypač nežymiai, atsižvelgus į tai, kiek ieškovas būna Lietuvoje, kitas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Tarp trečiųjų asmenų ir ieškovo ginčų dėl patekimo į žemės sklypą nėra ir teismas sprendimu neįpareigoja jokių trečiųjų asmenų leisti ieškovui pakliūti į savo žemės sklypą. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, neginčytos ir atitinka teisės aktų reikalavimus.

k o n s t a t u o j a :

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovų S. M., J. N., A. V. ir P. P. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas patikslintas ieškinys dėl kelio servituto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

20. Ieškovas G. M. kreipėsi į teismą, pareikšdamas ieškinį atsakovams S. M., J. N., A. V. ir P. P. dėl neterminuoto ir neatlygintino servituto nustatymo, t. y. prašydamas pagal pateiktą byloje UAB „Geo grop“ 2022 m. rugpjūčio 24 d. parengtą planą M1:2000 arba teismo nuožiūra pagal realią situaciją vietoje nustatyti servitutą per žemės sklypą, nuosavybės teise priklausantį atsakovams, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas poreikį nustatyti servitutą grindė aplinkybe, kad savo žemės sklypą ir jame esantį ūkinį pastatą jis pasiekdavo važiuodamas per vienintelį bendro naudojimo kelią, buvusi atsakovams priklausančiame žemės sklype, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2004 m. buvo pakeistas į nepravažiuojamą plotą, einantį per pelkę, kelio įrengimas per šią pelkę ieškovui būtų ypač brangus ir kenktų pelkės vietovei. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ieškovui yra prieinami alternatyvūs patekimo į jam priklausantį žemės sklypą būdai.

21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo metu ieškovas į jam priklausantį žemės sklypą gali patekti tik pravažiavimu, esančiu atsakovams priklausančiame žemės sklype, todėl ieškinį tenkino ir nustatė atsakovų nuosavybės teise valdomame žemės sklype, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovo naudai neatlygintiną kelio servitutą su teise važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku pagal UAB „Geo grop“ 2022 m. rugpjūčio 24 d. parengtą planą M1:2000.

22. Atsakovai, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliacinį skundą iš esmės motyvuoja netinkamai atliktu įrodymų vertinimu priimant sprendimą.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad servituto nustatymo tikslas yra viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo užtikrinimas. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021). Teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo tikslingumo, turi nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, taip pat ar nėra kitų būdų prašančiojo nustatyti servitutą teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktui įgyvendinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012, 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021.

24. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių procesinių dokumentų argumentais, byloje teiktais rašytiniais įrodymais, išklausiusi posėdžių garso įrašus, atsižvelgusi į teismo sprendimo motyvus, kuriais tenkintas ieškovo reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo per atsakovams priklausantį žemės sklypą, neturi pagrindo spręsti, kad proceso metu buvo tinkamai apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos, buvo atskleista bylos esmė ir buvo nustatytos visos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl kelio servituto nustatymo poreikio, taip pat liko tinkamai neišspręstas kelio servituto atlygintinumo klausimas.

25. Pažymėtina, jog pagal CPK 265 straipsnio, reglamentuojančio klausimus, kurie išsprendžiami priimant sprendimą, pirmąją dalį, teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visi šie klausimai, kurių išnagrinėjimas reiškia galutinio teismo sprendimo priėmimą (CPK 260 straipsnis), negali būti tinkamai išspręsti, neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kita vertus, tokios teisės bendrais procesiniais atvejais neturėjimas nereiškia, kad teismui įrodinėjimo procese tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Vis dėlto teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti CPK 265 straipsnyje įvardyti klausimai. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2019).

27. Šioje byloje atsakovai, atsikirsdami į ieškovo reikalavimą, tvirtino ir įrodinėjo, kad ieškovui yra prieinami kiti alternatyvūs patekimo į savo žemės sklypą būdai. Vienas iš jų – 2004 m. vasario 25 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. (3.18)-10-116 suprojektuotas bendro naudojimo kelias valstybinėje žemėje, užtikrinantis privažiavimą prie ieškovo nuosavybės, kurį suinteresuoti asmenys, tarp jų ir ieškovas, turėjo įsirengti savo lėšomis. Iš atsakovų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos paaiškinimų matyti, kad šiam keliui projektuoti 2004 m. buvo sudaryta darbo grupė, kuri faktiškai buvo nuvykusi į vietą ir vertino, ar parinkta vieta yra tinkama pravažiavimui. Ieškovas teigė, kad valstybės išskirta žemės dalis suprojektuotam keliui yra pelkė ir todėl ieškovui yra per brangu įsirengti pravažiavimą savo lėšomis, šiai pozicijai pagrįsti teikė informaciją iš Lietuvos pelkių ir durpynų skaitmeninio žemėlapio ir 2022 m. spalio 14 d. UAB „WAPSA“ parengtą preliminarią darbų sąmatą. Atsakovai atsikirsdami į tai, tvirtino, kad atsakovų žemės sklypuose pelkės nėra, teikė 2022 m. atsakovų žemės sklypų naudmenų kadastro duomenis. Jokių kitų duomenų apie aptariamą suprojektuotą bendro naudojimo kelią valstybinėje žemėje byloje nebuvo pateikta. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, 2023 m. balandžio 18 d. surengęs vietos apžiūrą, išklausęs liudytojo (duomenys neskelbtini) seniūno J. Š. parodymus išvažiuojamojo posėdžio metu apie tai, kad realių duomenų apie žemės gelmes suprojektuoto kelio vietoje neturi ir ši teritorija yra saugoma, priklauso Gražutės regioniniam parkui, sprendė, jog 2004 m. vasario 25 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu suprojektuotas kelias yra netinkamas pravažiavimui, nors išsamiau netyrė ir nevertino nei šalių argumentų, nei aptariamo bendro naudojimo kelio projektinės medžiagos, nepasiūlė šalims pateikti šią medžiagą į bylą, taip pat pateikti papildomus įrodymus. Tam, kad įvertinti ieškovo galimybę įsirengti privažiavimą valstybės suprojektuotoje vietoje, taip pat įvertinti pateiktos 2022 m. spalio 14 d. UAB „WAPSA“ parengtos preliminarios darbų sąmatos pagrįstumą, buvo būtina surinkti papildomus įrodymus, tarp jų ir apie tai, kokie buvo priimti sprendiniai projektuojant aptariamą bendro naudojimo kelią valstybinėje žemėje, kokiais duomenimis buvo remtasi priimant tokius sprendinius.

28. 2023 m. balandžio 18 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio garso įrašas ir protokolo turinys patvirtina, kad išvažiuojamojo teismo posėdžio metu atsakovai parodė dar vieną alternatyvų kelią privažiavimui prie ieškovo žemės sklypo. Pasisakydamas dėl šio alternatyvaus kelio pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad šis pravažiavimas yra kitų asmenų privačioje žemėje, pravažiavimo vieta yra pieva, vietomis šaltiniuota, tačiau šio alternatyvaus pravažiavimo galimybės taip pat išsamiau netyrė ir nevertino. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šių žemės sklypų savininkai prieštarautų dėl ieškovo galimybės naudotis jų žemės sklypuose esančiomis provėžomis pravažiavimui. Aplinkybė, jog alternatyvus privažiavimas patenka į trečiųjų asmenų nuosavybę, savaime negali eliminuoti ieškovo galimybės šiuo alternatyviu pravažiavimu naudotis.

29. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

30. Nagrinėjamoje byloje iš bylos duomenų matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovų žemės sklypų yra įsiterpę dar du privatūs žemės sklypai. Ieškovo patekimui į jo žemės sklypą yra reikalinga ne tik ta atsakovų žemės sklypo dalis, kurioje ieškovas prašo nustatyti servitutą, bet ir kitų privačių žemės sklypų savininkų dalis, kurioje nustatyti servituto ieškovas neprašo. Šiuo atveju ieškovas pateikė planą ir pareiškė reikalavimą tik dėl tam tikros servituto dalies, kuri pati savaime, tai yra visa apimtimi neužtikrina ieškovui patekimo į jo žemės sklypą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kitų dviejų privačių žemės sklypų savininkai neprieštarauja, jog ieškovas naudotųsi jų žemės sklypais pravažiavimui į savo žemės sklypą. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo prašomas nustatyti servitutas realaus ir faktinio ieškovui patekimo į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą neužtikrins. Pažymėtina, kad servitutas turi būti nustatomas tokia apimtimi, kad ieškovas turėtų realią galimybę patekti iki jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir naudotis juo pagal jo paskirtį. Servituto nustatymas taip pat neturi sudaryti prielaidas naujų servitutų nustatymui per likusių dviejų privačių žemės sklypų savininkų dalis. Šie klausimai turi būti sprendžiami kompleksiškai šioje byloje. Be to, išvažiuojamojo posėdžio metu buvo nustatyta, kad byloje ieškovo pateiktas UAB „Geo grop“ 2022 m. rugpjūčio 24 d. planas M1:2000 buvo parengtas matininkui faktiškai neatvykus į vietą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo ieškinio reikalavimai ir planas turėtų būti tikslinami.

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisės apribojimui turi būti nustatoma adekvati kompensacija, kitu atveju tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis būtų neproporcingai iškreipta, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis. Spręsdamas servituto atlygintinumo klausimą teismas turėtų atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, kad kompensacija nustatoma pagal tai, kokiam daiktui (visam ar jo daliai) nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes. Be to, kompensacijos dydžiui nustatyti reikšmingi yra ir tarnaujančiojo daikto savininko patiriami nepatogumai dėl privatumo apribojimų, jam, kaip savininkui, išliekančios pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 36 punktas). Žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020, 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020).

32. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė neatlygintinį kelio servitutą iš esmės nemotyvuodamas tokio savo sprendimo. Atsakovai teiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu teikė išsamius argumentus, jų nuomone, patvirtinančius atlygintino servituto nustatymą, tačiau pirmosios instancijos teismas jų išsamiai netyrė ir nevertino priimdamas skundžiamą sprendimą, nenustatė reikšmingų bylai faktinių aplinkybių pagal kasacinio teismo suformuotus kriterijus. Pažymėtina, jog nustačius neterminuotą kelio servitutą ieškovo naudai, akivaizdu, jog ieškovas išvengia naujo kelio įrengimo kaštų. Neterminuotai naudojant kelią transporto priemonėms važiuoti atsiras tokio kelio priežiūros išlaidų, kurios, nustačius neterminuotą kelio servitutą, turi būti išspręstos CK 4.114 straipsnio tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

33. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinio skundo teisinius argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkami neapibrėžęs bylos nagrinėjimo ribų, nenustatęs visų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl servituto nustatymo poreikio, netinkamai aiškino ir taikė servituto nustatymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, o nepasiūlės šalims pateikti papildomų įrodymų, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo taisykles ir teismo vaidmenį užtikrinant, jog byla būtų išnagrinėta teisingai pagal civilinio proceso taisykles. Dėl pirmiau aptartų aplinkybių visumos bei nustatytų materialiosios ir procesinės teisės normų pažeidimų pirmosios instancijos teismas negalėjo visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėti bylos ir priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl ginčo esmės. Dėl nurodytų priežasčių liko neatskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės būtų nagrinėjama naujais aspektais ir proceso šalims būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

34. Dėl nustatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nevertina bei nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, nes dėl jų įrodomosios reikšmės turės spręsti bylą pakartotinai nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas. Perduodant bylą teismui nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei perskirstymo klausimai taip pat nespręstini (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Rita Dambrauskaitė

Laimantas Misiūnas