Dėl nepagrįsto praturtėjimo

Civilinė byla Nr. e2-288-1232/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02618-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.4.9.2; 3.2.4.11; 3.2.6.1. 3.2.6.13 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 7 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė,

sekretoriaujant Jolitai Matulienei,

dalyvaujant ieškovui Y. B., jo atstovei advokato padėjėjai Birutė Kazlauskienė,

atsakovui M. K.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, N. M.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Y. B. ieškinį atsakovui M. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. M..

Teismas

nustatė:

I. Ieškovo ieškinio argumentai

1. Ieškovas Y. B. (toliau – ieškovas) ieškiniu teismo prašo pripažinti atsakovą M. K. (toliau – atsakovas) nepagrįstai praturtėjus ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1 500 JAV dolerių, t. y. 1 373,00 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovo sugyventinė, (duomenys neskelbtini) pilietė, N. M. (toliau – trečiasis asmuo), vairuodama ieškovui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). kuris Lietuvoje nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, sukėlė eismo įvykį. Jo metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo atsakovas. Savo kaltę dėl autoįvykio trečiasis asmuo pripažino. Ieškovas atvyko į įvykio vietą ir bandė taikiai susitarti dėl žalos atlyginimo su atsakovu. Pasiūlė jam 1 500 JAV dolerių ir juos perdavė atsakovui, surašydamas apie tai raštelį rusų kalba, kurį abu su atsakovu pasirašė. Tačiau atsakovas kreipėsi į savo draudimo bendrovę, kuri atlygino 3 971,55 Eur. Ieškovas buvau suklaidintas perduodamas pinigus atsakovui, nes trečiojo asmens vairuotas automobilis priklausė ieškovui, o ieškovas mano, kad jis kaip savininkas turi atlyginti žalą, bet jis nebuvau įvykio kaltininkas. Įvykio kaltininke 2024 m. birželio 14 d. sprendimu buvo pripažinta trečiasis asmuo ir iš jos priteista sumokėti už automobilio remontą. Todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo atsakovui paimti iš ieškovo pinigus ir jam negražinti po to, kai draudimo bendrovė išmokėjo už automobilio remontą. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai praturtėjo (el. b. l. 1-2).

3. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jam paskambino trečiasis asmuo ir pasakė, kad pateko į eismo įvykį. Jis atvažiavo ir susitarė su atsakovu, kad už automobilio remontą sumokės. Atvykęs paskambino žmogui, kuris kalba rusiškai ir lietuviškai, dėl to, kad atsakovas kai kurių dalykų nesuprato. Jis pakalbėjo su atsakovu ir nusprendė, kad gali situaciją išspręsti be policijos. Tuo metu su atsakovo žmona išvažiavo pasiimti pinigų. Tą dieną buvo labai bjaurus oras, lijo, todėl atsakovas pasiūlė važiuoti pas jį į namus ir ten viską apiforminti. Pas atsakovą važiavo ieškovas, trečiasis asmuo ir atsakovas su žmona. Raštą surašė ieškovas, nurodydamas kad remontui įneša 1 500 JAV dolerių ir jeigu reikės daugiau, jis primokės, o jeigu reikės mažiau, tai atsakovas pagrąžins. Raštas liko pas atsakovą, o ieškovas tik nusifotografavo raštą. Tą vakarą situacija buvo emociškai sudėtinga, tačiau jie bendravo gražiai, todėl patikėjo atsakovu. Atsakovas suprato kas parašyta, nes sekančia dieną susitarė važiuoti į servisą nustatyti defektus. Atvažiavo į servisą, jame nebuvo galimybės padaryti vertinimo ir jie susitarė, kad atsakovas pats atliks vertinimą ir praneš apie skaičius. Servise nebuvo pokalbio apie tai, kad apmokės draudimas, servise buvo užduotis paruošti sąmatą. Servise apžiūrėjo automobilį ir dar kalba buvo, kad reikės dalių. Tai buvo paskutinis susitikimas su atsakovu ir paskutinis jų pokalbis, po to, jokių skambučių iš atsakovo nebuvo. Atsakovas pinigų negrąžino. Po 2 metų atėjo trečiajam asmeniui iš draudimo bendrovės suma už remontą, bet ta suma, kurią atidavė atsakovui nebuvo išskaičiuota iš galutinės sumos. Ieškovas nori, kad atsakovas tą sumą grąžintų pinigus arba draudimas išskaičiuotų iš priteistos sumos (2025 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 34 s. – 1 val. 08 min. 05 s.).

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti pilnai.

II. Atsakovo atsiliepimo argumentai

5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį, kuriame buvo nukentėjusysis. Avarijos kaltininkė trečiasis asmuo neturėjo civilinės atsakomybės draudimo, todėl atsakovas išsikvietė policiją, o trečiasis asmuo išsikvietė ieškovą, nes jie nenorėjo sutikti su kalte. Atvykus policijos pareigūnams, jie paaiškino kieno kaltė ir tik tada trečiasis asmuo kaltę pripažino. Policijos pareigūnai liepė nusifotografuoti įvykį ir trečiojo asmens dokumentus, bei tartis tarpusavyje, o jeigu to nepavyktų, tuomet vėl kreiptis į policiją. Atsakovas bijojo, kad jie gali dingti, nes yra ne Lietuvos piliečiai, o jo draudimas buvo paprastas civilinės atsakomybės, tad nežinojo ar jo draudimas apmokės remonto išlaidas. Ieškovas pradėjo siūlyti pinigus, tačiau nebuvo žinoma kokios bus remonto išlaidos, todėl su ieškovu susitarė, kad kitą rytą važiuos į autoservisą pasiteirauti kainų. Ieškovas jam paliko 1 500 JAV dolerių. Abipusiu susitarimu pasirašė rusų kalba lapą, kad ieškovas palieka pinigus. Savo pasirašytą raštą ieškovas su atsakovo parašu pasiliko sau. Kitą rytą susitiko su ieškovu ir nuvažiavo į servisą „AutoAlas“, kur išsiaiškino, kad pinigų remontui reikės daugiau ir serviso vadovas paaiškino, kad atsakovo civilinės atsakomybės draudimas apmokės visą automobilio taisymą, todėl patarė kreiptis į draudimo bendrovę. Ieškovas nusprendė kreiptis į draudimo bendrovę, todėl ieškovo paliktą 1 500 JAV dolerių užstatą gražino atsakovui, o ieškovas jam grąžino pasirašytą raštą. Draudimas apmokėjo atsakovui automobilio taisymo išlaidas. Praėjus metams su puse, jam pradėjo skambinėti lietuvis ieškovo vardu ir klausinėjo apie automobilio draudimo išlaidas, kokios sumos buvo sumokėtos taisymui. Klausė ar buvo išrašyta sąskaita. Atsakovas pasakė, kad tiek laiko praėjo ir jis neprisimena tikslios sumos ir nežinia ar turi dokumentus. Praėjus dar kažkiek laiko vėl pradėjo skambinėti ir reikalauti grąžinti 1 500 JAV dolerių, kuriuos ieškovui jau buvo grąžinęs (el. b. l. 37-38).

6. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas. Papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) važiuojant namo, šalia namų, į jo automobilį įvažiavo trečiasis asmuo ir pasakė, kad draudimo neturi, todėl jis nežinojo ką daryti. Iš karto pasiskambino policijai. Policija važiavo apie valandą laiko, per tą laiką jis paskambino žmonai, kuri atvykusi pasiėmė vaikus. Tuo tarpu atvažiavo ieškovas ir iškarto pradėjo prieštarauti eismo įvykiui, pradėjo pasakoti, kad buvo tyrėjas (duomenys neskelbtini), tada atvažiavo ieškovo draugas lietuvis ir sakė, kad atsakovui žalą apmokės draudimas ir neigti, kad atsakovas nukentėjęs. Pasakius, kad atvažiuos policija, ieškovo draugas lietuvis išvažiavo, o ieškovas pripažino, kad yra kaltas. Tada ieškovas pasiūlė pinigus. Atsakovas nežinojo kiek gali kainuoti automobilio remontas, todėl ieškovas atsakovo žmonos paprašė, kad ji nuvežtų pasiimti pinigus. Tuo tarpu atvažiavo policijos pareigūnai ir patvirtino, kad ne jis kaltas dėl eismo įvyko. Pamatę trečiojo asmens pažymėjimą ir tai, kad nėra automobilio draudimo, policininkai pasakė, kad atsakovas nusifotografuotų visus dokumentus. Atsakovas pasakė, kad trečiojo asmens vyras nori susitarti ir duoti pinigų. Policijos pareigūnai nurodė, kad jeigu susitars draugiškai, tai jie nėra reikalingi ir nurodė, kad galbūt atsakovo draudimas apmokės įvykį. Po kiek laiko grįžo žmona su ieškovu, tą dieną lijo, o jie stovėjo viduryje sankryžos, todėl visi nusprendė važiuoti iki atsakovo namų ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir lapelį, kad ieškovas duos pinigus kaip užstatą. Nuvykę pas atsakovą į namus, jie pasirašė raštelį ir deklaraciją. Ieškovas paliko jam 1 500 JAV dolerių. Raštelio turinį atsakovas išsivertė per Google vertėję, nes sunkiai supranta rusiškai. Su ieškovu susitarė susitikti kitą dieną apžiūrėti kiek kainuos remontas ir išsiaiškinti ar atsakovo draudimas padengs išlaidas. Pinigai buvo paimti tam, kad jie nedingtų niekur, nes atsakovas bijojo, kad kitą dieną neišvyktų ir nereiktų jam jų ieškoti. Kitą rytą atvažiavo ieškovas ir jie nuvyko į netoli atsakovo darbo esantį servisas „Autoalas“, kurie yra Lietuvos draudimo partneriai. Serviso savininkas apžiūrėjo mašiną ir pasakė, kad sunku pasakyti kiek kainuos remontas, tačiau 1 500 JAV dolerių neužteks, taip pat pasakė, kad pagal Lietuvos įstatymus jeigu atsakovas turi civilinį draudimą, tai draudimas apmokės viską. Su ieškovo pradėjo kalbėtis prie serviso, tačiau ieškovas sakė, kad nesąmonė, kad reikės daugiau pinigų remontui, siūlė vežti automobilį taisyti į garažą, tačiau atsakovas nesutiko. Išėjęs iš serviso, atsakovas pradėjo skambinėti draudimo brokeriui, kuris jam paaiškino, kad atsakovo draudimas turėtų viską apmokėti. Atsakovas su sudaužyta mašina, o ieškovas su savo, pavažiavo netoli nuo atsakovo darbo. Ieškovas dar ieškojo kiek kainuos remontas, nes tikėjosi, kad remontas kainuos mažiau nei 1 500 JAV dolerių. Kai įsitikino, kad draudimas atsakovui apmokės žalą, atsakovas atėjo pas ieškovą į automobilį ir grąžino jam 1 500 JAV dolerių, ieškovas juos perskaičiavo ir išsitraukė raštelį, tušinuku ieškovas braukė kitoje pusėje, tačiau tušinukas nerašė, norėjo parašyti, kad pasiima pinigus, tada atsakovas užrašė kitoje pusėje savo vardą ir pavardę, bet tušinukas vėl nerašė, todėl ieškovas pasakė, kam rašyti jeigu jis pasiimi raštelį, tad ieškovas grąžino jam raštelį. Jie dar ilgokai kalbėjosi apie mašinos remontą ir išsiskirstė. Po to atsakovas tą pačią ar kitą dieną skambino ieškovui pasakyti, kad perdavė visus dokumentus draudimų biurui. Mašinos remontas truko apie 5 savaites, tą laiką atsakovas neturėjo mašinos, buvo pasiėmęs pakaitinį automobilį iš „Autoalas“, pasiėmė sąskaitą, ir skambino ieškovui, kad jis turėtų mokėti detalių nusidėvėjimą, tačiau ieškovas telefono nekėlė. Atsakovas paskambino iš kito savo turimo telefono ieškovui, tada ieškovas pakelė, bet nepavyko su juo susikalbėti. Atsakovas metė visą reikalą, nes mašina buvo sutaisyta. Po pusantrų metų paskambino ieškovas pats ir klausinėjo kiek kainavo autoserviso remontas, bet atsakovas pasakė, kad neatsimena ir dokumentų neturi. Tada po 2 d. paskambino lietuvis, prisistatė nuo ieškovo ir klausė sąskaitų, jam ir pasakė, kad sąskaitų neturi. Su tuo lietuviu ilgai pasiginčijo, kad ta suma išpūsta, atsakovas paaiškino, kad jam draudimas nemokėjo pinigų, o tik suremontavo mašiną (2025 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 10 min. 35 s. – 2 val. 23 min. 39 s.).

III. Trečiojo asmens paaiškinimai

7. Trečiasis asmuo N. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad po avarijos paskambino ieškovui ir jis atvažiavo į eismo įvykio vietą. Ji nuolat buvo mašinoje, o ieškovas su atsakovu kalbėjo lauke. Atvažiavo atsakovo žmona, pasiėmė vaikus ir vėliau sugrįžo. Atsakovo žmona su ieškovu išvažiavo pinigų. Kol ieškovo nebuvo, buvo atvykusi policija ir užfiksavo įvykio faktą, patikrino jos dokumentus ir išvažiavo. Sugrįžo ieškovas su atsakovo žmona ir tada jie visi važiavo pas atsakovą į namus. Ten supildė eismo įvykio dokumentus, o ieškovas parašė įgaliojimą, kad jis duoda pinigus atsakovui. Raštelį surašė ieškovas ir išvertė atsakovui ką parašė ir atidavė atsakovui 1 500 JAV dolerių. Raštelį paliko kaip užstatą, nes jame buvo parašyta, kad jeigu neužteks sumos, tai jis sumokės daugiau. Ieškovas raštelį tik nusifotografavo. Trečiasis asmuo nematė pinigų grąžinimo fakto, tačiau jeigu atsakovas būtų grąžinęs pinigus, ieškovas būtų jai pasakęs. Po įvykio ji kalbėjo su ieškovu ir jis pasakojo, kad buvo susitikęs su atsakovu ir važiavo į autoservisą apžiūrėti automobilio dalių. Ieškovas daugiau nedavė atsakovui pinigų remontui, nes atsakovas turėjo paruošti galutinę sąmatą ir jie tada turėjo aptarinėti galutinę sumą. Trečiajam asmeniui nebuvo žinoma, kad atsakovo mašiną tvarkys draudimas (2025 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 04 min. 15 s. – 26 min. 26 s.)

konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo, kuriuo ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1 500 JAV dolerių, t. y. 1 373,00 Eur. Ieškinys ir jo reikalavimas grindžiami tuo, kad ieškovas už trečiojo asmens N. M., kuri vairavo ieškovui priklausančią transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta privalomu civilinės atsakomybės draudimu, padarytą eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas atsakovui priklausantis automobilis, sumokėjo ieškovui 1 500 JAV dolerių. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimu eismo įvykio kaltininke buvo pripažintas trečiasis asmuo ir iš jos buvo priteista sumokėti už automobilio remontą 3 971,55 Eur žalą, todėl ieškovas nurodo, kad tokiu būdu atsakovas nepagrįstai praturėjo.

9. Nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.242 straipsnis. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t. y. kreditoriui iš skolininko priteisiama jo turėta turtinė nauda, į kurią turi teisę kreditorius. Ieškiniui dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinti turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos.

10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-196/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-196/2011">3K-3-196/2011</a>; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MC02OTAvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-40-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-40-690/2015">3K-3-40-690/2015</a>; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDctMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-47-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-47-248/2017">e3K-3-47-248/2017</a>, 42 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTctNjk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-57-695/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-57-695/2020">e3K-3-57-695/2020</a>, 28 punktas).

11. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzAtOTE2LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-70-916/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-70-916/2024">e3K-3-70-916/2024</a> 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo N. M. vairuodama transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklausė ieškovui ir kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta atsakovo vairuojama transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi ieškovui priklausant transporto priemonė buvo neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas su atsakovu susitarė taikiai išspręsti žalos atlyginimo klausimą ir pasirašė raštelį, pagal kurį ieškovas sumokėjo atsakovui 1 500 JAV dolerių užstatą už avarijos metu apgadintą transporto priemonę, o vairuotojas M. K. įsipareigojo po automobilio autoservise apžiūros grąžinti nepareikalautą sumą. Jeigu sumos neužtektų, įsipareigojo papildomai sumokėti už automobilio remontą (el. b. l. 10-11). Tai, kad 1 500 JAV dolerių buvo paduoti atsakovui byloje ginčo nekilo, tą patvirtino ir byloje apklausta liudytoja atsakovo sutuoktinė M. K.. Byloje ginčas kilo dėl to, pas ką liko pasirašytas raštelio originalas ir aplinkybes apie pinigų grąžinimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju šalių įrodymų visumą iš esmės sudarė žodiniai šalių paaiškinimai. Ieškovas teismo posėdžio nurodė, kad raštelio originalą paliko atsakovui, o jis tik nusifotografavo raštelį, nes tą vakarą situacija buvo emociškai sudėtinga, dėl jis patikėjo atsakovu. Kad raštelio originalą ieškovas paliko atsakovui, o jis tik nusifotografavo raštelį patvirtino ir teismo posėdžio metu trečiasis asmuo (2025 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 07 min. 58 s. – 08 min. 11 s.; 17 min. 57 s. – 18 min. 05 s.). Tačiau atsakovas posėdžio metu nurodė priešingai, t. y., kad raštelio originalą pasiėmė atsakovas, jam palikdamas tik pinigus, o sekančią dieną, kaip servise jiems nurodė, kad atsakovo draudimas apmokės automobilio remonto išlaidas, atsakovas grąžino ieškovui 1 500 JAV dolerių, o ieškovas jam grąžino raštelio originalą (2025 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 26 min. 16 s. – 1 val. 27 min. 10 s.; 1 val. 30 min. 40 s. – 1 val. 31 min. 49 s.; 1 val. 51 min. 17 s. – 1 val. 51 min. 52 s.). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja M. K. taip pat patvirtino, kad ieškovas paliko pinigus ir pasiėmė raštelį (2025 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 22 s. – 26 min. 42 s.).

13. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-546/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-546/2011">3K-3-546/2011</a>). CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMy02ODQvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-33-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-33-684/2017">3K-3-33-684/2017</a>). Teismas pažymi, kad tokiais atvejais, kai šalys išimtinai laikosi skirtingų pozicijų, teismas vadovaujasi tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent atsakovas į bylą pateikė tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytą raštelio originalą, pagal kurį ieškovas perdavė atsakovui 1 500 JAV dolerių (el. b. l. 39). Atsakovas taip pat nurodė, kad pinigų grąžinimo faktas vykdo tik tarp jo ir ieškovo, ir niekas kitas to nematė. Atsakovas posėdžio metu išsamiai paaiškino pinigų grąžinimo aplinkybes, t. y. nurodė, jog serviso vadovui pasakius, kad visas remonto išlaidas apmokės atsakovo draudimas, jis išvyko su ieškovu iš serviso ir nuvažiavę netoli atsakovo darbo, atsakovas automobilyje susikalbino su draudimo brokeriu ir šiam patvirtinus, kad remonto išlaidas apmokės draudimas, atsakovas atėjo pas ieškovą į mašiną ir atidavė jam pinigus. Ieškovas juos perskaičiavo ir išsitraukė raštelį, tušinuku ieškovas braukė kitoje pusėje, tačiau tušinukas nerašė, norėjo parašyti, kad pasiima pinigus, tada atsakovas užrašė kitoje pusėje savo vardą ir pavardę, bet tušinukas nerašė, todėl ieškovas jam pasakė, kam rašyti jeigu jis pasiimi raštelį (2025 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 51 min. 52 s. - 1 val. 57 min. 23 s.). Šias aplinkybes patvirtina atsakovo pateiktas raštelio originalas, kurio kitoje pusėje matyti nerašančio tušinuko pabraukymai ir tada užrašyta „M. K.“. Be to, atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu buvo nuoseklus duodamas parodymus ir nurodydamas aplinkybes apie pinigų grąžinimą ieškovui ir raštelio originalo turėjimą. Jis ir civilinėje byloje Nr. e2-3070-558/2024, kurioje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš N. M. nuostolių atlyginimą regreso teise už (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadintą atsakovo transporto priemonę, taip pat nurodė, kad 1 500 JAV dolerių yra grąžinęs (el. b. l. 5-9). Kaip matyti iš Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimo, vyresnioji tyrėja nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas), nurodydama, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, nes tyrimo metu nebuvo gauta jokių neginčijamų duomenų įrodančių, kad atsakovas iš ieškovo būtų sukčiavimo būdu įgijęs nurodytą pinigų sumą (el. b. l. 15-20). Ieškovas į bylą pateikė garso įrašą (DOK-3744), nurodymas, kad šis garso įrašas patvirtina, kad atsakovas jam nėra grąžinęs 1 500 JAV dolerių, tačiau iš pateikto garso įrašo, kurį ieškovas įrašė atsakovui nežinant, girdėti, kaip su atsakovu kalbasi liudytojas V. K., kuris klausinėja atsakovo apie paimtus 1 500 JAV dolerių, tačiau atsakovas nurodo, kad jis nieko nepasiėmė, tą lapą surašė, nes nežinojo ką daryti, kad jeigu draudimas nepamokės (garso įrašo: 03 min. 28 s. – 03 min. 55 s.). Posėdžio metu apklaustas liudytojas V. K. nurodė, kad pokalbio su juo metu atsakovas gynėsi, kad pinigų negavo ir nebuvo galima suprasti ar atsakovas kalba tiesą ar netiesą. Tai, kad yra daromas garso įrašas atsakovas nežinojo (2025 m. kovo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 08 min. 12 s. – 20 min. 45 s.). Byloje apklausta liudytoja M. K. patvirtino, kad pasirašius raštelį, jo originalą pasiėmė ieškovas su savimi, o ji pati pinigų grąžinimo fakto nemačiusi. Be to apklausant liudytoją M. K., ieškovas jai uždavė klausimą – „kokiu tikslu jūs vis dar saugojote raštelį, nors visas sąskaitas už remontą jau apmokėjo?“ Tačiau liudytoja nurodė, kad specialiai dokumentų nesaugojo, jie tiesiog buvo padėti namuose (2025 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 28 s. – 52 min. 06 s.). Posėdžio metu atsakovas taip pat nurodė, kad jam po pusantrų metų, po eismo įvykio paskambino ieškovas pats ir klausinėjo kiek kainavo autoserviso remontas, tačiau atsakovas jam atsakė, kad neatsimena ir dokumentų neturi išsaugoję (2025 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 38 min. 37 s. – 39 min. 33 s.). Kaip nurodė atsakovas, ieškovas tikėjosi, kad atsakovas neturi išsaugojęs raštelio originalo, todėl ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes jis siūlė atsakovui remontuoti automobilį garaže, kad remonto išlaidos būtų mažesnės.

15. Teismas pažymi, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2010">3K-3-139/2010</a>; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDItNjg0LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-42-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-42-684/2019">e3K-3-42-684/2019</a> 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjEtMzc4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-561-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-561-378/2016">3K-3-561-378/2016</a> 23 punktą). Apibendrinant tai, kas paminėta, teismas sprendžia, kad vien ieškovo žodiniai paaiškinimai apie tai, kad atsakovas jam negražino pinigų ir atsakovas yra nepagrįstai parturėjęs ieškovo sąskaita, paneigia byloje ištirti ne tik byloje pateikti rašytiniai įrodymai, bet ir byloje apklausti liudytojai. Ieškovui pareiškus ieškinį atsakovas pateikė raštelio originalą ir paaiškino, kad raštelio originalą jam grąžino būtent ieškovas, kaip jis grąžino jam pinigus, bei paaiškino, kad ant raštelio kitos pusės nerašančiu rašikliu norėjo parašyti, kad atsakovas grąžina ieškovui pinigus. Todėl visa tai suponuoja teismo įsitikinimą, kad raštelio originalo buvimas pas atsakovą yra pagrindas preziumuoti, kad atsakovas iš ieškovo gautus 1 500 JAV dolerių grąžino ieškovui, po to, kai atsakovui draudimo brokeris patvirtino, kad atsakovo automobilio remontą apmokės jo draudimas, o ieškovas atgavęs pinigus, grąžino atsakovui raštelio originalą.

16. Teismas įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė nepagrįsto praturtėjimo, t. y. kad atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų, o teismui nenustačius, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, ieškovo ieškinys atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

18. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys yra atmestas, todėl jo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Atsakovas įrodymų, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė kokias nors bylinėjimosi išlaidas, teismui nepateikė.

19. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Vilma Venckevičienė