M. P. pagal BK 129 str. 2 d., 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-96-387/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20268-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.2.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako, Artūro Ridiko (kolegijos pirmininko) ir Algimanto Valantino (pranešėjo),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

nuteistajam D. P., jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu, naudojant ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties dalių, susijusių su D. P. nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo bausme dvylikai metų, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo bausme trejiems metams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2023 m. birželio 3 d. veika) laisvės atėmimo bausme devyniems mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2023 m. birželio 11 d. veika) laisvės atėmimo bausme devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir D. P. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvylikai metų. Iš nuteistojo D. P. priteista nukentėjusiajai P. L. 2 832 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas M. P. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį, tačiau ši bylos dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi nuteistojo D. P. ir nukentėjusiojo V. M. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. P. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas už tai, kad, asmeninio konflikto metu smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę V. L., ją nužudė. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis: D. P. nuo 2023 m. birželio 6 d. iki 2023 m. birželio 11 d., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas namuose, asmeninio konflikto su šeimos nare – sugyventine V. L. metu tyčia jai sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą, taip padarė nukentėjusiajai galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva smakre, organizuotu 160 g kraujo krešuliu po kietuoju galvos dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio sferinio ir pamatinio paviršių. Po to D. P., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. birželio 16 d. nuo 5 val. iki 10.46 val., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas namuose, asmeninio konflikto su sugyventine V. L. metu tyčia jai sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą, taip padarė nukentėjusiajai galvos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių kraujosruva dešiniajame smilkininiame raumenyje, 50 ml skysto kraujo po kietuoju dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio sferinio paviršiaus, dėl to taip du kartus traumuojant galvą, nuo bendro galvos sumušimo nukentėjusioji 2023 m. birželio 16 d. mirė.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties dalis, kuriomis jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, panaikinti ir bylą nutraukti. Netenkinus šio prašymo, prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, BPK 44 straipsnio 6 dalies pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Teismai netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, neteisingai atskleidė jų turinį ir neatliko išsamaus aplinkybių vertinimo, dėl to remdamiesi prielaidomis bei nepašalintomis abejonėmis priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus dėl D. P. kaltės.

2.2. Teismai, skundžiamuose sprendimuose pripažindami D. P. kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, neįvertino įrodymų patikimumo ir pakankamumo, rėmėsi ne byloje surinktų tiesioginių įrodymų visuma, o tik nukentėjusiųjų P. L., V. M., liudytojų R. P., E. P., S. P., R. J., V. R., E. V., E. S., D. B. (K.), O. B., R. G., A. O. ir kt. prieštaringais, melagingais, nenuosekliais ir išvestiniais parodymais, taip pat nepagrįsta ir prieštaringa specialisto išvada bei specialistės E. Usavičienės paaiškinimų metu iškeltomis prielaidomis.

2.3. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad įvykio metu nukentėjusioji V. L. mirė nuo jo (D. P.) smurtinių sužalojimų. Teismai nevertino, kad nukentėjusioji V. L. piktnaudžiavo alkoholiu, o būdama neblaivi griuvinėdavo ir pati susižalodavo, dėl to nekaltindavo jo (nuteistojo) smurtavimu prieš ją. Tai, kad liudytojai parodymų metu tvirtino, jog nukentėjusioji vaikščiojo sužalotu veidu ir pan., nepatvirtina nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuoto sugyventinės nužudymo. Pažymima, kad liudytojai V. R., E. S. ir D. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog ikiteisminio tyrimo apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės neatitinka jų parodymų, nes juos surašė ikiteisminio tyrimo tyrėja. O kitų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie nukentėjusiosios sunkią fizinę būklę ir sužalotą veidą paneigia nukentėjusiosios 2023 m. birželio 13 d. medicininio išrašo turinys.

2.4. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino prieštaravimų (abejonių), esančių specialisto išvadoje ir specialistės paaiškinimuose, ir nepagrįstai atmetė gynybos prašymą paskirti papildomą ekspertizę. Pažymima, kad specialisto išvadoje nurodoma, jog nukentėjusiosios mirties priežastį lėmė tiek sužalojimai, jai padaryti prieš 5–10 parų, tiek sužalojimai, padaryti prieš 6 val. iki jos mirties. Be to, specialistė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusiosios sužalojimai, atsiradę prieš 6 val. iki jos mirties, galėjo atsirasti tiek nuo tyčinio smūgio, tiek nuo griuvimo – atsitrenkiant į kokį nors atsikišusį daiktą. Kasatorius skunde taip pat kelia nepašalintas abejones dėl nukentėjusiosios V. L. sužalojimų, patirtų prieš 5–10 parų, priežastinio ryšio su jos mirtimi ir nurodo, kad nukentėjusioji šiuo laikotarpiu visur vaikščiojo, bendravo, 2023 m. birželio 13 d. lankėsi pas gydytoją, kuri jokių sunkių sužalojimų neužfiksavo.

2.5. Kasatoriaus nuomone, jo kaltės dėl nukentėjusiosios nužudymo nepatvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, t. y. tiek nukentėjusiosios mobiliojo telefono veikimo zonos duomenys, tiek jo paties telefoninio pokalbio su draugu A. A. turinys.

2.6. Kasaciniame skunde nuteistasis kritikuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmus (pvz., dėl liudytojų apklausų protokoluose esančių analogiškų parodymų; dėl neapklaustų kitų liudytojų ar neperklausytų telefoninių pokalbių; nepagrįstai pareikštų įtarimų jo vaikams; dėl pateiktų neteisingų duomenų apie jo šeiminę padėtį, teistumus ir pan.), taip pat nurodo, kad byla galimai buvo klastojama, nes jam pareikštame įtarime dėl nukentėjusiosios nužudymo buvo nurodytas laikotarpis nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 10 d., o kaltinamajame akte nurodomas kitas laikotarpis, t. y. nuo 2023 m. birželio 6 d. iki 2023 m. birželio 11 d. Atkreipiamas dėmesys, kad teismai taip pat nepagrįstai netenkino jo prašymų ir tinkamai neužtikrino, kad kaip liudytojas būtų apklaustas jo kaimynas vardu „T.“ ar kad teisiamojo posėdžio metu būtų patikrintas nukentėjusiojo V. M. blaivumas.

2.7. Kasatoriaus nuomone, teismai, nepagrįstai ir neteisėtai jį nuteisdami pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taip pat nepagrįstai iš jo priteisė nukentėjusiajai P. L. 2 832 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nuteistojo D. P. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

4. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025, 7 punktas; ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas). Kasatoriaus nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus. Taigi, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2025 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-42-976/2025, 9 punktas).

5. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis D. P. ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymų vertinimą, argumentuodamas tuo, jog žemesnės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose nuteistojo kaltės klausimą išsprendė prieštaringais, nenuosekliais, melagingais ir išvestiniais nukentėjusiųjų P. L., V. M., liudytojų R. P., E. P., S. P., R. J., E. V., O. B., R. G., A. O. ir kt. parodymais, tinkamai neįvertinę specialisto išvados Nr. M 782/2023 (01), ekspertės E. Usavičienės paaiškinimų ir nepašalinę juose esančių prieštaravimų bei prielaidų, taip pat kritikuojamas liudytojų E. S., V. R., D. B. (K.) parodymų ir kitų duomenų netinkamas vertinimas bei pateikiama jų sava interpretacija.

6. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasatorius siekia, kad dar kartą būtų patikrintas įrodymų vertinimas, tačiau kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti. Dėl to kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų laikymosi

7. Kasaciniame skunde nuteistasis D. P., ginčydamas kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nurodo argumentus, susijusius su netinkamu žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad didelė skundo argumentų dalis dėl BPK pažeidimų yra susijusi su nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų vertinimo kritika, taip ginčijant jų parodymų teisėtumą ir patikimumą. Kasaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad žemesnės instancijos teismai išvadas dėl D. P. kaltės grindė tinkamai neįvertinę specialisto išvados, nepašalinę prieštaravimų ekspertės paaiškinimuose, taip pat tinkamai neįvertinę visų surinktų bylai reikšmingų įrodymų. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.

8. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo įrodymais pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

9. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu pagal kasaciniame skunde nurodytus pagrindus ir juos grindžiančius argumentus, nenustatė BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pripažinti esminiais. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

10. Nuteistojo D. P. kasacinio skundo argumentai, kad žemesnės instancijos teismai jo kaltę pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą grindė nepatikimais ir išvestiniais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, prielaidomis bei prieštaringais ir formaliais duomenimis, prieštarauja bylos medžiagai. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra nurodyta, kokiais įrodymais grindžiama nuteistojo kaltė, išdėstyti motyvai, kodėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentai dėl įrodymų visumos vertinimo, taip pat kodėl nuteistojo iškeltos versijos atmetamos. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartyje įrodymai palyginti tarpusavyje tiek nuoseklumo, tiek atitikties kitiems bylos duomenims aspektais, išvados argumentuotos, pakankamai motyvuotai paneigtos ir atmestos keltos gynybos versijos. Todėl konstatuoti, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas yra nepatikimas ar prieštaringas, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, rungtyniško proceso metu buvo išnaudotos visos galimos įrodinėjimo priemonės, kurios buvo reikalingos siekiant byloje nustatyti tiesą.

11. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso taisyklės neįtvirtina reikalavimo kaltę pagrįsti tik tiesioginiais įrodymais ir kad jų nesant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas negalimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių apribojimų, susijusių su įrodymų rūšimi, t. y. savo išvadas teismas gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jeigu jie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus: gauti teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka), patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir juos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais.

12. Iš bylos duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad, priešingai nei kasaciniame skunde nurodo kasatorius, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo D. P. apeliacinio skundo argumentus, visas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, išnagrinėjo pakankamai išsamiai ir nešališkai. Teismai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus: paties nuteistojo D. P. parodymus; nukentėjusiųjų P. L., V. M., liudytojų R. P., A. O., E. P., S. P., O. B., E. V. bei liudytojų E. S., D. B. (K.), V. R., R. Z. ikiteisminio tyrimo tyrėjai duotus parodymus (šie parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme) apie konfliktinius nukentėjusiosios V. L. ir nuteistojo D. P. santykius dėl jo nuolatinio smurtavimo bei nuolat matomą sumuštą nukentėjusiąją, kuri šiuos sumušimus slėpė (maskavo ir apie juos nebuvo linkusi pasakoti); ekspertės E. Usavičienės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje duotus paaiškinimus apie specialisto išvadoje pateiktas išvadas dėl nukentėjusiosios V. L. sužalojimų galvos srityje, lėmusių jos mirtį; Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą Nr. M 782/2023 (01); 2023 m. rugpjūčio 28 d. „Vilko pėdos“ namų pateikto rašto turinį; 2024 m. vasario 26 d. ir 28 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotus duomenis; tarnybinius pranešimus apie nuteistojo D. P., nukentėjusiųjų V. M., V. L. mobiliųjų telefonų veikimo teritorijas tyrimui reikšmingu laikotarpiu; 2023 m. birželio 13 d. VšĮ Antakalnio poliklinikos nukentėjusiosios V. L. ambulatorinio apsilankymo išrašo turinį; 2024 m. kovo 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo turinį; kitus rašytinius įrodymus. Teismai patikrino kiekvieno iš šių įrodymų tikrumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdami į surinktų įrodymų visumą, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės. Taip pat teismai motyvuotai aptarė ir paneigė nuteistojo gynybos versiją, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro neteisėtais veiksmais ši byla buvo suklastota, nes nukentėjusioji V. L., nuolat būdama neblaivi, griuvinėjo ir pati mirtinai susižalojo arba ją sužalojo kiti asmenys, ir jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes, pagrindžiančias nuteistojo D. P. kaltę. Be to, skundžiamuose sprendimuose įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, nurodant motyvus, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismų išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu ir savo sprendimų argumentavimu. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai neištyrė visų byloje surinktų įrodymų ar juos vertino selektyviai ir dėl to padarė BPK 20 straipsnio pažeidimų.

13. Nuteistasis D. P. kasaciniame skunde nurodo, kad abiejų instancijų teismai padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, apkaltinamąjį nuosprendį grįsdami nepatikimais ir neteisėtais liudytojų E. S., D. B. (K.), V. R. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai duotais parodymais, o ne jų teisme duotais parodymais.

14. Kasacinės instancijos teismo praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalys laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti vertindami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant prieštaringiems duomenims, teismai daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias, išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-594/2023, 9 punktas).

15. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmens parodymai yra prieštaringi (pvz., skiriasi ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duoti parodymai apie bylai svarbias aplinkybes ar vieną iš svarbių aplinkybių), teismas, siekdamas išsiaiškinti parodymų pakeitimo priežastis, įsitikinti jų patikimumu ir įvertinti kartu su kitais bylos įrodymais, turi BPK įtvirtintą galimybę perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taigi, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, perskaitymas pirmiau nurodytais atvejais (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 276 straipsnio 4 dalis), jų analizė kartu su kitais bylos duomenimis yra priemonė, leidžianti išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, o tai – vienas iš esminių įrodinėjimui baudžiamajame procese keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-976/2026, 30.2 papunktis).

16. Iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, kad teismų pasirinktas būdas objektyviai tiesai šioje byloje nustatyti atitinka pirmiau nurodytą kasacinės instancijos teismo praktiką. Teismai, įvertinę viso baudžiamojo proceso metu duotus liudytojų E. S., D. B. (K.), V. R. ir kt. parodymus (pvz., apie nuolat nukentėjusiosios V. L. veide matytus (nematytus) sužalojimus bei sugyventinių santykius) kartu su kitais bylos duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis, taip pat nustatę tokių parodymų prieštaringumo priežastį, teisingai ir motyvuotai nusprendė vadovautis kaip objektyviais ir patikimais šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti pagal BPK 276 straipsnio nuostatas, t. y. kad nukentėjusioji V. L. vaikščiojo nuolat sumušta savo sugyventinio D. P. ar kad 2023 m. birželio 11 d. nukentėjusioji su D. P. važiavo autobusu, užsidėjusi akinius nuo saulės, nes buvo stipriai sumuštas jos veidas ir pan. Taigi, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje liudytojų E. S., D. B. (K.), V. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir perskaityti pirmosios instancijos teisme, žemesnės instancijos teismų skundžiamuose sprendimuose teisingai pripažinti įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais ir yra reikšmingi įrodymų vertinimo procese.

17. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo ir nepaskyrė papildomos teismo medicinos ekspertizės, todėl tinkamai nepašalino neaiškumų (prieštaravimų), esančių specialisto išvadoje ir ją pateikusios ekspertės paaiškinimuose dėl nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų aplinkybių, lėmusių jos mirtį.

18. Kasacinės instancijos teismo praktikoje aiškinant BPK 324 straipsnio 6 dalį yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal gautą apeliacinį skundą tikrindamas apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi teisę, o ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-976/2023, 10.2 papunktis). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad bylai teisingai išspręsti svarbūs įrodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo iš viso tiriami arba kad tai buvo daroma pažeidžiant BPK nuostatas, privalo organizuoti apeliacinės instancijos teismo posėdyje reikalingų ištirti įrodymų tyrimą (tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia). Ir priešingai, tais atvejais, kai nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, įrodymų tyrimas neturi būti atliekamas. Todėl prašymo atlikti įrodymų tyrimą atmetimas pats savaime nereiškia, kad priimdamas tokį sprendimą teismas pažeidžia reikalavimą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Be to, pažymėtina, kad BPK 286 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga, esant įstatyme nurodytiems pagrindams, paskirti naują ekspertizę. Ekspertizės skyrimas nėra privalomas proceso veiksmas kiekvienoje baudžiamojoje byloje. Ekspertizė skiriama, kai ją atlikus gali būti nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės.

19. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis D. P. ir jo gynėja advokatė J. Asovskaja prašė atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti papildomą teismo medicinos ekspertizę. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2025 m. birželio 11 d. protokoline nutartimi nuteistojo ir jo gynėjos prašymą atlikti įrodymų tyrimą atmetė ir motyvuotai nurodė išsamius tokio sprendimo argumentus. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, vien kasatoriaus nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo neatlikimo savaime nereiškia, kad buvo neišsamiai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir taip pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas.

20. Pažymėtina, kad, pagal kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuluotas taisykles, ekspertizės aktą ar eksperto arba specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-594/2024, 19 punktas; ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai teigiama, kad ekspertizės aktas, specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kurie teismo turi būti įvertinti išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes; jie vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinami atskirai nuo kitų bylos duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-54-942/2022, 15 punktas). Ekspertizės akto ir (ar) specialisto išvados neaiškumai ar prieštaravimai bylos duomenims nagrinėjimo teisme metu yra šalinami BPK nustatytais veiksmais, be kita ko, apklausiant išvadas pateikusius specialistą ir (ar) ekspertą, o prireikus skiriant naujus ekspertinius tyrimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-719/2022, 14 punktas).

21. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo specialisto išvadą Nr. M 782/2023 (01) ir ją pateikusios teismo medicinos ekspertės E. Usavičienės 2024 m. sausio 15 d. ikiteisminio tyrimo paaiškinimų protokole ir pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus vertinti kaip nepatikimus įrodymus pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Be to, iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, kad žemesnės instancijos teismai išvadą, kad nukentėjusioji V. L. mirė nuo galvoje padarytų smurtinių sužalojimų visumos, o ne nuo galimo griuvinėjimo, kai buvo neblaivi, padarė įvertinę visus byloje esančius įrodymus. Todėl tiek specialisto išvada, tiek ekspertės paaiškinimai žemesnės instancijos teismų buvo vertinti kaip vienas iš byloje esančių įrodymų (t. y. tiek atskirai, tiek lyginant su kitais byloje esančiais įrodymais). Taigi, pirmiau nurodyti įrodymų vertinimo ir kasacinės instancijos teismo praktikos reikalavimai skundžiamame nuosprendyje nebuvo pažeisti.

22. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, vertindami įrodymus ir nustatę, jog D. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nepadarė esminių BPK pažeidimų, nurodytų kasaciniame skunde.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

23. Kasaciniame skunde nuteistasis D. P. nurodo, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai iš jo priteisė nukentėjusiajai P. L. 2 832 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

24. Pažymėtina, kad tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, tinkamai vadovavosi civilinės teisės nuostatomis, baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reguliuojančiomis civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUtNjI4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-85-628/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-85-628/2019">2K-85-628/2019</a>, 14 punktas; ir kt.).

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.291 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji P. L. (nužudytosios duktė), pareikšdama pirmosios instancijos teisme patikslintą ieškinį, prašė iš nuteistojo D. P. priteisti 2 832 Eur turtinės žalos, kurią sudarė laidojimo išlaidos, atlyginimo. Pažymėtina, kad byloje buvo pateikti ir dokumentai, patvirtinantys šio civilinio ieškinio dydį ir pagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios pateiktuose dokumentuose nurodytas žalos dydis, susijęs su laidojimo išlaidomis, atitinka protingumo kriterijus ir mažinti jo nėra jokio pagrindo. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti žemesnės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su turtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymu, ir daryti priešingas išvadas.

26. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

27. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji P. L., pareikšdama pirmosios instancijos teisme patikslintą ieškinį, prašė iš nuteistojo D. P. priteisti 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Sprendimą priteisti mažesnę, nei prašoma, pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti pirmosios instancijos teismas priėmė įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į nusikalstama veika padarytus padarinius, nukentėjusiosios ryšį su mirusiąja, neigiamus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, patirtus nepatogumus ir kitas neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į analogiškos kategorijos bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad, nustatydami neturtinės žalos dydį, žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė įstatymą ar nagrinėjamoje byloje iš esmės nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos bylose, kuriose sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje teismai, nustatydami 20 000 Eur neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai P. L., BPK 113 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika ir nustatė individualizuotą, grįstą bylos duomenimis, atlygintiną neturtinės žalos dydį.

30. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, nuteistojo D. P. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

31. Kasacinės instancijos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. balandžio 14 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina 220,83 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo už advokato R. Prėskienio suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam D. P.

32. Pažymėtina, kad ši baudžiamoji byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo D. P. kasacinį skundą. Be to, nuteistasis prašė paskirti jam gynėją. Todėl kasacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad D. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę ir be gynybos pagalbos nuteistojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, BPK 375 straipsnio 1 dalimi, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu. Dėl to buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir šios sprendimu D. P. buvo parinktas gynėjas advokatas R. Prėskienis, pastarasis atstovavo nuteistojo interesams nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme.

33. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo įtvirtinta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

34. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, dėl kurio paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-788/2021">2K-51-788/2021</a>, 39 punktas; 2026 m. vasario 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTktODEzLzIwMjY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-19-813/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-19-813/2026">2K-19-813/2026</a>, 23 punktas; ir kt.).

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis aptariamu klausimu formuojama kasacinės instancijos teismo praktika, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš nuteistojo atmestinas, nes šių išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo D. P. būtų nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti tinkamą nuteistojo teisės į gynybą įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo D. P. kasacinį skundą atmesti.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. balandžio 14 d. prašymą priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą iš nuteistojo D. P.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Artūras Ridikas

Algimantas Valantinas