Civilinė byla Nr. e2-2691-393/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00624-2025-0
Procesinio dokumento kategorijos: 3.2.3.1;
3.2.6.1; 2.1.5.1.1; 2.1.5.1.2; 2.4.2.3; 2.5.3; 2.5.5
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 7 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irma Blekaitienė,
sekretoriaujant Rytei Kunigonei,
dalyvaujant ieškovui A. R., jo atstovei advokatei Ingai Blaževičienei,
atsakovo atstovui R. I.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui VĮ Turto bankas, tretieji asmenys V. B. (notarė), V. R., K. R. dėl mirusio sutuoktinio dalies nustatymo kito sutuoktinio vardu registruotame turte, palikimo priėmimo fakto nustatymo, palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti, kad J. R. mirusio (duomenys neskelbtini), vardu registruota 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau tekste Butas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste ginčo Butas), dalis, priklauso V. R., mirusiai (duomenys neskelbtini).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R. po sutuoktinio J. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Pripažinti negaliojančiu Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini)Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarės V. B. į ½ buto/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Ieškinyje nurodyta ir ieškovas bei ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovo tėvai J. R. ir V. R. sudarė santuoką. Gyvenant santuokoje J. ir V. R. gimė trys sūnūs: A. R., A. R., trečiasis asmuo V. R. (duomenys neskelbtini) A. R. mirė, byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti jo vaikai A. R. ir K. R. Gyvenant santuokoje, ieškovo tėvai 1992-07-01 butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, J. R. vardu įsigijo ginčo Butą. Tėvai J. R. ir V. R., gyvenant santuokoje, jokio kito būsto neturėjo įsigiję. Iki buto privatizavimo, po buto privatizavimo ir iki mirties, abu ieškovo tėvai gyveno ginčo Bute. V. R. gyveno ir buvo deklaravusi šiame Bute gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) dienos iki pat mirties. (duomenys neskelbtini) ieškovo tėvas J. R. mirė, po J. R. mirties nei sūnus, nei sutuoktinė nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. V. R. ir toliau liko gyventi Bute. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ½ dalis Buto perėjo valstybei. 2016-03-21 perdavimo priėmimo ½ dalis Buto buvo perduotas VĮ Turto bankui. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo motina V. R., po jos mirties palikimą priėmė, pateikdamas pareiškimą notarui ieškovas. Valstybei, atstovaujamai atsakovo VĮ Turto bankas, perėjo ½ Buto, kuri priklausė ieškovo tėvui J. R. Butas buvo įgytas santuokoje, t. y. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, todėl kita ½ dalis priklauso jo motinai V. R., po kurios mirties ieškovas palikimą priėmė, tačiau iki šios dienos paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Paveldėjimo procedūros ieškovas negali pabaigti, kadangi viešajame registre, o būtent VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota, jog Butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nėra nurodyta, kad turtą įgijo ir V. R. Butą ieškovo tėvai įsigijo gyvenant santuokoje, tačiau turtas buvo įregistruotas tik mirusio tėvo J. R. vardu, todėl notaras ieškovui neišduoda paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, kadangi mirusios V. R. turto dalis, santuokoje įgytame turte, nėra nustatyta. Ieškovas, siekdamas paveldėti po mamos mirties likusį turtą, yra priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu, kad būtų nustatyta mirusios mamos, V. R., turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Ieškovas paaiškino, kad jo motina V. R., po sutuoktinio J. R. mirties, nesikreipė su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo, nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, todėl Butas po ieškovo tėvo J. R. mirties, liko registruotas jo mirusio tėvo vardu, kurio ½ dalis ir šiai dienai, pagal viešojo registro duomenis, priklauso J. R.
Ieškovas priverstas kreiptis į teismą dėl šios dalies nustatymo, kadangi ieškovui neišduodamas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į jo motinai priklausančią buto dalį.
J. R. mirė (duomenys neskelbtini), po tėvo mirties nei sūnus, nei sutuoktinė V. R., nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. V. R. iki sutuoktinio mirties gyveno kartu su sutuoktiniu Bute. V. R. liko jame gyventi ir po sutuoktinio mirties, kadangi kito būsto neturėjo ir visą savo gyvenimą pragyveno tame pačiame ir santuokoje su J. R. įgytame Bute, deklaravusi gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) dienos, kuriame gyveno iki pat mirties. Ieškovo motina, V. R., turėjo neįgalumą, o nuo (duomenys neskelbtini) jai buvo nustatyti specialieji poreikiai dėl turėtų sveikatos problemų, ieškovo motina taip ir nesikreipė į notarą ar teismą, tikslu sutvarkyti dokumentus dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio J. R. mirties, tačiau ji liko gyventi bute, ji mokėjo visus mokesčius, susijusius su buto išlaikymu, atliko remonto darbus, jai liko ir visi sutuoktinio daiktai, kurie buvo jų bendrame bute. V. R. paveldėtą turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininke.
Butas ieškovo tėvų J. R. ir V. R. buvo įgytas santuokoje ir jiems priklausė bendros jungtinės nuosavybės teisėmis. (duomenys neskelbtini) mirus ieškovo tėvui - J. R., palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti, priėmė jo sutuoktinė ir ieškovo motina - V. R., kuri po sutuoktinio mirties toliau gyveno jiems bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančiame Bute. Kaip ir minėta anksčiau, V. R. po sutuoktinio mirties liko gyventi Bute ir jame gyveno ir iki mirties, todėl po sutuoktinio mirties palikimą priėmė, todėl akivaizdu, kad visiškai nepagrįstai buvo išduotas paveldėjimo liudijimas valstybei. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. V. R. gyvenamoji vieta visada buvo Bute bei viešajame registre buvo nurodyta informacija, jog V. R. šeimyninė padėtis yra našlė, todėl neabejotina, kad tokią informaciją turėjo matyti ir tokia informacija buvo prieinama notarei kuri (duomenys neskelbtini) dieną išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą ir kurio matant viešai prieinamą informaciją apie esančius įpėdinius pagal įstatymą, negalėjo ir neturėjo išduoti, notarė turėjo matyti ir turėjo galimybę gauti informaciją, kad po J. R. mirties liko ne tik įstatyminė paveldėtoja sutuoktinė, tačiau buvo ir sūnus, kurie taip pat laikytini paveldėtojais pagal įstatymą, todėl akivaizdu, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas neteisingai ir nepagrįstai, kadangi esant įpėdiniams pagal įstatymą, palikimas negalėjo pereiti valstybei. Atsakovas VĮ Turto bankas, valdydamas ½ dalį Buto niekada neprisidėjo ir nevykdė pareigos mokėti privalomus buto išlaikymo mokesčius. J. R. mirė (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini) dieną, ieškovo motina V. R. mirė (duomenys neskelbtini) dieną. Iki V. R. mirties visus komunalinius, tame tarpe ir privalomus mokesčius už Butą mokėjo V. R. Po V. R. mirties, visus mokesčius už butą mokėjo ir šiai dienai moka tik ieškovas, tai patvirtina UAB „Prienų butų ūkis“ Paskolų ir palūkanų žiniaraštis už laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2025 m. sausio mėnesio, iš kurio matyti, kad už butą, (duomenys neskelbtini), ir šiam butui paskaičiuotą namo renovacijos dalį yra mokama paskola ir palūkanos, kurias kaip minėta moka tik ieškovas. Ieškovas ir jo atstovė prašo ieškinį tenkinti visų reikalavimų dalyje. Atsisako nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį ir jį palaiko bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Į VĮ Turto banką 2016-03-04 raštu kreipėsi VMI, kuri pateikė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, dėl J. R. Buto perėjimo valstybei, nurodydama, kad šį turtą perduoda VĮ Turto bankui tolesniam administravimui. Šiuo atveju bankas privalėjo pradėti minėto turto paveldėjimo procedūrą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.8 straipsnis numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. (duomenys neskelbtini) paveldėto Buto apžiūros akte VĮ Turto banko darbuotojai užfiksavo, kad bute gyvena A. R. 2016-04-07 raštu VĮ Turto bankas pranešė A. R., kad valstybė paveldėjo aukščiau minėtą butą ir pasiūlė apsispręsti dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo. A. R. buvo pradėjęs minėto buto palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo procesą, tačiau 2017-05-22 teismo nutartimi jo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. 2022-12-20 raštu A. R. kreipėsi į VĮ Turto banką dėl informacijos apie valstybės paveldėta butą suteikimo. 2022-12-29 raštu VĮ Turto bankas dar karta pranešė A. R., kad Turto bankas (duomenys neskelbtini) gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 1-ojo notaro biuro išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kurio pagrindu paveldėjo palikėjui J. R. priklausiusią turto dalį. Tad akivaizdu, jog ieškovas apie tai, kad valstybė paveldėjo J. R. turtą žinojo dar 2016 m. kovo mėnesį, kai banko darbuotojai lankėsi bute, be to, pats ieškovas buvo pradėjęs paveldėjimo liudijimo ginčijimo procesą, bei pakartotinai banko informuotas apie valstybės paveldėtą turtą. Šiuo atveju ieškovas yra praleidęs nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisėtumui ginčyti. Atsakovo byloje pateikti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad A. R., žinodamas kad butą paveldėjo valstybė, jokių veiksmų nesiėmė, nors ne kartą atsakovo darbuotojų buvo raginamas tai daryti. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2016 m. kovo mėnesio. Šie faktiniai duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog ieškovas turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti: priimti palikimą ar jo atsisakyti. Tačiau ieškovas nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė, išduoto valstybei palikimo perėjimo liudijimo neginčijo per CK nustatytą terminą ir jį praleido. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad šiuo atveju yra praleistas įstatymo nustatytas terminas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduota paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovas savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, A. R. pasyvus elgesys iš esmės lėmė CK 5.8 straipsnyje įtvirtinto termino praleidimą. Tai yra subjektyvi aplinkybė, o objektyvių aplinkybių, pateisinančių tokį elgesį, byloje nenurodoma. Akcentuotina ir tai, jog teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė - ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Tai, kad pateiktas ieškovo ieškinys yra nepagrįstas bei atmestinas patvirtina ir teismų praktika analogiškose bylose.
Ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R. po sutuoktinio J. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą valdyti. Šis ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas bei teismo turėtų būti atmestas. Ieškovui yra būtina teismui pateikti objektyviais faktais pagrįstus duomenis, patvirtinančius, jog V. R. per įstatymo nustatytą terminą atliko konkrečius aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos tikrąją valią įgyti nuosavybės teisę į ginčo turtą. Paprastai palikimo priėmimo faktas yra įrodinėjamas konkrečių veiksmų buvimu, jų atlikimu - tai priimto turto tvarkymas, remontas, dažymas, rekonstrukcija, valdymas kaip savo, mokesčių už turto pagerinimą ar jo išlaikymą mokėjimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, jog V. R. po sutuoktinio mirties liko gyventi tame pačiame bute, kuriame jie pragyveno visą gyvenimą, ji mokėjo visus mokesčius, susijusius su buto išlaikymu, kadangi niekas kitas jų nemokėjo ir negalėjo mokėti, nes kitų savininkų nebuvo. Byloje pateiktas būsto renovacijos įmokų mokėjimo grafikas nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2025 m. sausio mėnesio, tačiau byloje nėra duomenų apie V. R. mokėjimus už komunalines paslaugas. Tad byloje teikiami įrodymai patvirtina, kad ginčo turtas ieškovo faktiškai nebuvo priimtas valdyti. Šie faktiniai duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog ieškovas neatliko būtinų veiksmų įstatymo nustatytu terminu, kad priimtų faktiškai valdyti likusį palikimą ir valdytų jį kaip savo turtą. Pastebėtina, jog ieškovas byloje nepateikė visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių, jog V. R. po palikėjo mirties per įstatymo nustatytą terminą atliko konkrečius aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos tikrąją valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Tad ieškovo teiginys, jog po palikėjo mirties atsiradusį palikimą priėmė V. R., faktiškai pradėdama jį valdyti, nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, o palikimo priėmimo faktas negali būti laikomas ieškovo įrodytu. Minėtas teiginys turėtų būti teismo vertinamas kaip deklaratyvaus pobūdžio, kadangi byloje nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų. Asmens likimas gyventi bute savaime neįrodo palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti. Pažymėtina, jog vien aplinkybė, jog V. R. turtu po palikėjo mirties naudojosi taip pat, kaip ir iki mirties, vienareikšmiškai nepatvirtina fakto, kad palikimo turtu pradėta naudotis kaip savo, t. y., kad įpėdinio turėtos teisės persikėlė į kokybiškai naują stadiją - nuosavybės teisę į turtą. Jai tiesiog nebuvo priežasties ar būtinybės išsikelti iš gyvenamojo būsto, todėl jos likimas gyventi būste, kuriame ji iki tol gyveno, negali būti vertinamas kaip veiksmas, kuriuo siekiama priimti palikimą. Vien tik noro priimti palikimą išreiškimas ar laukimas, kaip toliau klostysis situacija po palikėjo mirties (pasyvūs veiksmai), negali būti laikomi palikimo priėmimu. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. R. būtų faktiškai priėmusi valdyti atsiradusį palikimą per įstatymo nustatytą terminą ar pasikreipusi nustatyta tvarka dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Šie faktiniai duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog ji neatliko jokių veiksmų įstatymo nustatytu terminu, kad priimtų faktiškai valdyti likusį palikimą ir valdytų jį kaip savo turtą, tad ieškovo teiginys, kad V. R. priėmė palikimą, faktiškai jį valdydama, yra visiškai nepagrįstas bei neįrodytas.
J. R. mirė (duomenys neskelbtini), tad ieškovas, būdamas palikėjo sūnumi, neabejotinai žinojo apie palikėjo mirties faktą. Šie faktiniai duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog ieškovas turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti: priimti palikimą ar jo atsisakyti. Tačiau ieškovas nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė. Pastebėtina, jog tam, kad A. R. įgytų palikimą, turėjo jį priimti, tačiau valios dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose neišreiškė, todėl notaras, vedęs paveldėjimo bylą ir per įstatyme nustatytą laikotarpį negavęs palikėjos įpėdinių išreikštos valios priimti palikimą, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad ieškovas paveldėjimo teisės atsisakė. Paminėtina ir tai, jog veiksnus asmuo, įgyvendindamas savo subjektines teises, turi veikti atidžiai ir rūpestingai, o nesilaikydamas šių reikalavimų privalo prisiimti galinčius kilti neigiamus padarinius. Byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, dėl ko ieškovas nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms įgyvendinti. Teismų praktikoje išaiškinta, jog, jeigu įpėdinis, žinodamas apie atsiradusį palikimą ir galėdamas jį priimti, per įstatymo nustatytą terminą nepareiškia valios priimti palikimą, tai laikoma, jog teisė į palikimo priėmimą lieka neįgyvendinta. Akcentuotina ir tai, jog byloje teikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovas dar 2016 m. kovo mėnesį buvo informuotas apie tai, kad valstybė paveldėjo J. R. turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovas neabejotinai žinojo apie palikėjo mirtį, tačiau nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, savo teisių į atsiradusį palikimą laiku neįgyvendino dėl nepateisinamo aplaidumo. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą. Pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę neturi ir paveldėjimo bylą vedantis notaras. Šiuo atveju ieškovui nepriėmus ir neįregistravus palikimo, atsakovas kreipėsi į notarų biurą ir VĮ Turto bankui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, nenurodė pagrindų, dėl kurių išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas būtų negaliojantis bei nepateikė jokių įrodymų, kad notaras, išduodamas ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas. Kadangi ieškovas neatlikto palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų, todėl notaras neturėjo jokio teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam terminui, atsisakyti išduoti valstybei paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos turtą. Visuma aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad ieškovo ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl pagrindo notaro veiksmus, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, pripažinti neteisėtais nėra. Palikėjo įpėdinių veiksmai (neveikimas) siekiant priimti po jo mirties palikimą nebuvo aktyvūs, ir tai sudarė pagrindą daryti išvadą, jog jie nesiekė įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, ieškovo ieškinys dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nepagrįstas bei atmestinas patvirtina.
Tretieji asmenys nepateikė atsiliepimų į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti teismo posėdį negauta, apie teismo posėdį proceso dalyviams pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta tretiesiems asmenims nedalyvaujant.
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Iš bylos rašytinių duomenų ir ieškovo bei ieškovo atstovės pasisakymo, atsakovo atstovo pasisakymo ir liudytojų parodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovo tėvai J. R. ir V. R. sudarė santuoką (Priedas Nr. 1 - santuokos liudijimas). Gyvenant santuokoje J. ir V. R. gimė trys sūnus, t. y. (duomenys neskelbtini) A. R.; 1974-10-20 ieškovas A. R.; (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo V. R. (Priedas Nr. 2,3,4). (duomenys neskelbtini) A. R. mirė (Priedas Nr. 5), todėl byloje trečiuoju asmeniu yra įtraukta dalyvauti A. R. dukra K. R. (Priedas Nr. 6). Gyvenant santuokoje, ieškovo tėvai J. R. ir V. R., 1992-07-01 butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, tėvo J. R. vardu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 7- VĮ RC Nekilnojamojo turto registro išrašas, Priedas Nr. 8 -pirkimo pardavimo sutartis). Buto rinkos vertė šiai dienai yra 47800 Eur (Priedas Nr. 9- VĮ RC nustatyta buto rinkos vertė 2025-01-01 dienai). Tėvai J. R. ir V. R., gyvenant santuokoje, jokio kito būsto ar nekilnojamojo turto neturėjo įsigiję. Iki buto privatizavimo, po buto privatizavimo ir iki mirties, abu ieškovo tėvai gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovo pridėtas VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), ieškovo motina V. R. gyveno ir buvo deklaravusi šiame bute gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) dienos iki pat mirties (Priedas Nr. 10 – Gyventojų registro išrašas). (duomenys neskelbtini) ieškovo tėvas J. R. mirė (Priedas Nr. 11-mirties liudijimas). Po tėvo ir sutuoktinio J. R. mirties nei sūnus, nei sutuoktinė V. R., nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. V. R. ir toliau liko gyventi santuokoje įgytame ir bendros jungtinės nuosavybės teisėmis priklaususiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), perėjo valstybei. 2016-03-21 perdavimo priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) aktu ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo perduotas VĮ Turto bankui (Priedas Nr. 12 palikimo perėjimo valstybei liudijimas ir priėmimo perdavimo aktas). (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo motina V. R. (Priedas Nr. 13 - mirties liudijimas). Ieškovas, po motinos V. R. mirties palikimą priėmė, pateikdamas pareiškimą notarui (Priedas Nr. 14 - notaro išduotas liudijimas apie palikimą priėmusius įpėdinius). Valstybei, atstovaujamai atsakovo VĮ Turto bankas, perėjo ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuri priklausė ieškovo tėvui J. R. Kaip ir minėta, butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokoje, t. y. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, todėl kita ½ dalis priklauso jo motinai V. R., po kurios mirties ieškovas palikimą priėmė, tačiau iki šios dienos paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Paveldėjimo procedūros ieškovas negali pabaigti, kadangi viešajame registre, o būtent VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nėra nurodyta ir įregistruota, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; nėra nurodyta, kad turtą įgijo ir V. R. Butą ieškovo tėvai įsigijo gyvenant santuokoje, tačiau turtas buvo įregistruotas tik mirusio tėvo J. R. vardu, todėl notaras ieškovui neišduoda paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, kadangi mirusios V. R. turto dalis, santuokoje įgytame turte, nėra nustatyta. Ieškovas, siekdamas paveldėti po mamos mirties likusį turtą, yra priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu, kad būtų nustatyta mirusios mamos, V. R., turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Ieškovo tėvai J. ir V. R. visą savo bendrą gyvenimą gyveno ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame bute užaugo ir ieškovas su broliais. Gyvenant santuokoje, ieškovo tėvai, 1992-07-01 butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, tėvo J. R. vardu privatizavo būtą, kuriame ir gyveno. Jokio kito turto ieškovo tėvai nebuvo įgiję ir vienintelis jų turtas buvo ginčo butas. Byloje yra VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas, iš kurio matyti, kad ginčo bute, ieškovo motina V. R. gyveno ir buvo deklaravusi šiame bute gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) dienos iki pat mirties (Ieškinio Priedas Nr. 10 - Gyventojų registro išrašas). (duomenys neskelbtini) ieškovo tėvui J. R. mirus, ieškovo mama V. R. į notarą dėl palikimo priėmimo su pareiškimu nesikreipė, palikimą po savo sutuoktinio mirties priėmė pradėdama paveldimą turtą valdyti. V. R. ir toliau liko gyventi santuokoje įgytame ir bendros jungtinės nuosavybės teisėmis priklaususiame bute; V. R. po sutuoktinio mirties mokėjo su buto patarnavimais susijusius mokesčius; jai liko visi sutuoktinio daiktai; ji atliko bute remontą. Byloje yra UAB „Prienų butų ūkis" atsakymas (Priedas Nr. 20), kuriame yra nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2003 iki 2025 m. kovo mėnesio už suteiktas komunalines paslaugas viso buvo sumokėta 3971,58 Eur mokesčių bei, kad buvo sumokėta kitų mokesčių. Su šuo atsakymu buvo pateiktas - Komunalinių paslaugų apyvartos žiniaraštis – (Priedas Nr. 21), iš kurio matyti, kad po J. R. mirties (mirė (duomenys neskelbtini) buvo mokama už komunalines paslaugas, kurias niekas kitas negalėjo mokėti, kaip toliau bute po sutuoktinio mirties gyvenusi V. R. Kadangi palikimas, vadovaujantis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis palikimo priėmimą, yra priimamas per 3 mėnesius po palikėjo mirties, todėl minėtas Komunalinių paslaugų apyvartos žiniaraštis (Priedas Nr. 21), analizuotinas įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino ribose. Taigi, iš byloje esančio įrodymo matyti, kad po J. R., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) buvo mokami mokesčiai, susiję su ginčo butu. Savaime suprantama, kad V. R. po sutuoktinio mirties likusi gyventi jų bendrame bute, kuriame jie pragyveno visą gyvenimą, mokėjo ir visus kitus mokesčius, susijusius su buto išlaikymu, kadangi niekas kitas jų nemokėjo ir negalėjo mokėti, nes kitų savininkų nebuvo. Aplinkybes, kad V. R. po sutuoktinio mirties priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą valdyti, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai O. P. ir S. K., kurie patvirtino, jog po sutuoktinio mirties V. R. atliko buto remontą; kad jai liko asmeniniai sutuoktinio daiktai ir mirusio striukė atiteko liudytojui - buvusiam šeimos draugui S. K. Taigi, vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, vertinant liudytojų parodymus, vertinant ir pačio ieškovo paaiškinimus teismas daro išvadą, kad V. R. po sutuoktinio mirties palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Atsakovas turto bankas su šuo reikalavimu nesutinka ir teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog V. R. po sutuoktinio mirties paikimą priėmė. Su atsakovo argumentais teismas nesutinka, jie yra neteisingi, nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti - tai įpėdinio valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti - V. R. po sutuoktinio mirties perėmė vyro asmeninius daiktus; V. R. perėmė sutuoktinio buto dalį - tolau liko gyventi bute. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. V. R. dalį sutuoktinio daiktų padovanojo; pardavė, todėl akivaizdu, kad su jai tvarkėsi kaip su savo; V. R. liko gyventi ginčo bute; ji su kitų asmenų pagalba, tai patvirtino liudytojas S. K., atliko bute remontą, ji prižiūrėjo butą bei vykdė prievoles, susijusias su butu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210/2008">3K-3-210/2008</a>; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-547/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-547/2011">3K-3-547/2011</a>; 2015 m. gruodžio 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2015, yra formuojama teisminė praktika, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Taigi šiuo atveju, V. R. buvo mirusiojo sutuoktinė, todėl dalis ginčo buto jai priklausė, ir tai suprantama, kad po sutuoktinio mirties ji ir toliau liko gyventi ginčo bute, kadangi tai buvo jos vienintelė gyvenamojo vieta, todėl vertinant aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką ir atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad V. R. po sutuoktinio mirties mokėjo su butu susijusius mokesčius, atžvelgiant į liudytojų parodymus, kad ji po vyro mirties atliko visame bute remontą; kad ji dovanojo bei pardavė sutuoktinio daiktus, V. R. paveldėtą turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininke, todėl darytina įrodymais paremta išvada, jog V. R. po savo sutuoktinio J. R. mirties palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą valdyti, todėl šis ieškovo reikalavimas yra teisingas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad V. R. po sutuoktinio J. R. mirties palikimą priėmė, negalima laikyti, kad valstybė teisėtai paveldėjo po J. R. mirties likusį turtą. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 1/2 dalis ginčo buto perėjo valstybei. Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, svarbu atkreipti dėmesį, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Vertinant byloje esančius įrodymus akivaizdu, jog yra visiškai kitokia situacija, t. y. iš pateikto VĮ Registrų centro gyventojų registro išrašo matyti, kad J. R. sutuoktinės V. R. gyvenamoji vieta visada buvo deklaruota bute, esančiame (duomenys neskelbtini) bei viešajame registre buvo nurodyta informacija, jog V. R. šeimyninė padėtis yra našlė, todėl neabejotina, kad tokią informaciją turėjo matyti ar tokia informacija buvo prieinama notarei, kuri neaišku kokių sumetimų vedama (duomenys neskelbtini) išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kurio matant viešai prieinamą informaciją apie esančius įpėdinius pagal įstatymą, negalėjo ir neturėjo išduoti. Dar daugiau, notarė turėjo matyti ir turėjo galimybę gauti informaciją, kad po J. R. mirties liko ne tik įstatyminė paveldėtoja sutuoktinė, tačiau buvo ir sūnūs, kurie taip pat laikytini paveldėtojais pagal įstatymą, todėl akivaizdu, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas neteisingai ir nepagrįstai, kadangi esant įpėdiniams pagal įstatymą, palikimas negalėjo pereiti valstybei.
Byloje esančiais įardymais ieškovas įrodė, kad jo mama V. R. po sutuoktinio J. R. mirties palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą valdyti, todėl J. R. ½ dalis buto valstybei perėjo nepagrįstai ir neteisingai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarės V. B. į 1/2 buto/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
Atsakovas VĮ turto bankas ir su šiuo ieškinio reikalavimu nesutinka ir nurodė, kad perėjimo valstybei liudijimas išduotas teisingai ir, kad yra suėjęs 1 metų ieškinio senaties terminas liudijimui ginčyti bei, kad šiam ieškovo reikalavimui prašo taikyti senatį. Su atsakovo argumentais teismas nesutinka, kadangi vadovaujasi šios bylos nustatytų aplinkybių visetu bei kasacinio teismo ir kitų teismų išaiškinimais ir daro priešingą išvadą, kad ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, ieškinio senaties terminas šioje byloje esančiam ginčui spręsti netaikytinas 1 metų terminas, o taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo dienos, kuris ieškinio padavimo dienai nebuvo suėjęs. Kaip ir minėta, ieškovas priėmė palikimą po mamos V. R. mirties, todėl jam perėjo teisės ginčyti Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kaip V. R. turto įpėdiniui ir ½ ginčo buto bendraturčiui.
Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
Esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), o jeigu ji taikoma, nustatyti, kokios trukmės ieškinio senaties terminas taikytinas kiekvienam iš reiškiamų reikalavimų, kada prasidėjo jo eiga, ar ši nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTgtNzAxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-58-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-58-701/2021">e3K-3-58-701/2021</a>, 69 punktas).
CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto. Tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-560/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-560/2009">3K-3-560/2009</a>; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-468/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-468/2009">3K-7-468/2009</a>). Šiuo atveju nustačius, kad ieškovo mama V. R. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, konstatuotina, kad V. R. tapo ½ dalies buto savininke nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo J. R. mirties (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), todėl kilęs ginčas dėl (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo liudijimo išdavimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) dienos, kuris nagrinėjamo ginčo atveju nėra suėjęs ir praleistas (2025-04-03 Vilniaus apygardos teismo nutartis, civilinėje byloje Nr. e2A-l 1-565/2025; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQwLTM3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-340-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-340-378/2020">e3K-3-340-378/2020</a>, 47, 50 punktai; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-468/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-468/2009">3K-7-468/2009</a>; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-560/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-560/2009">3K-3-560/2009</a>; 2025-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzUtOTE2LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-75-916/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-75-916/2025">e3K-3-75-916/2025</a>).
Be to, CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktą, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Nagrinėjamu atveju, ieškovo motina V. R. priėmė palikimą - 1/2 dalį buto, todėl nebuvo CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto pagrindo 1/2 daliai buto paveldėjimo teise pereiti valstybei, todėl ginčijamas (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimas pripažintinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
Dėl mirusio sutuoktinio dalies nustatymo kito sutuoktinio vardu registruotame turte. V. R., po sutuoktinio J. R. mirties, nesikreipė su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo; nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), po ieškovo tėvo J. R. mirties, liko registruotas jo mirusio tėvo vardu, kurio ½ dalis ir šiai dienai, pagal viešojo registro duomenis, priklauso J. R. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog viešame registre prie bendro sutuoktinių turto turi būti nurodyti abu savininkai arba būti įrašas, jog tai bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Santuoka tarp J. R. ir V. R. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, J. R. vardu, buvo įsigytas (duomenys neskelbtini) dieną – J. ir V. R. gyvenant santuokoje, todėl yra akivaizdu, jog butas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis bei priklausė abiem sutuoktiniams. Atsižvelgiant į tai, kad viešajame registre buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku yra nurodytas tik vienas iš sutuoktinių J. R., bei nenurodyta, jog butas yra/buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir/ar, kad butas priklauso ir V. R., teismine tvarka nustatytina, kad mirusio J. R. vardu registruota ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, priklauso V. R. Ieškovas priverstas kreiptis į teismą dėl šios dalies nustatymo, kadangi ieškovui neišduodamas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į jo motinai priklausančią buto dalį.
Atsakovas teigia, kad jie nei su R., nei su R. nebuvo bendraturčiai ir todėl šiam ginčui negali būti taikomas bendras 10 metų senaties terminas. Tačiau teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad jau teismo aukščiau nurodytose kasacinėse nutartyse, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad penktos knygos 5.3 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojamas palikimo atsiradimo momentas, ir atsižvelgiant į tai, kad palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas ir nuo to laiko įpėdinis, priėmęs palikimą yra laikomas priėmęs turtą ir laikomas bendraturčiu. Todėl teismas atsižvelgdamas į šias įstatymo nuostatas ir formuojamą kasacinę praktiką daro išvadą, kad šio ginčo nustatytų aplinkybių kontekste taikytinas ne vienų metų, o 10 metų bendras ieškinio senaties terminas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263–270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vardu registruota ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, priklauso V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Pripažinti negaliojančiu Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarės V. B. į ½ buto/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Irma Blekaitienė
