Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI2-951-1066/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02655-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija: 8.4; 8.7; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei B. D.-S.,

atsakovo atstovei J. I.-P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Logistic Solutions“ skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Logistic Solutions“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2021 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 47U-319 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Logistic Solutions“ neįtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyrių (toliau – ir Departamentas) įtraukti pareiškėją į patvirtintų įmonių sąrašą.

2. Savo skundo reikalavimus pareiškėja grindžia tokiais argumentais:

2.1. Skundžiamu Sprendimu pareiškėja neįtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, kadangi ji atitinka Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 631 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytą priežastį, dėl kurios įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, ir neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1V-890 patvirtinto Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punkto. Nesutikdama su priimtu Sprendimu, pareiškėja mano, kad jis turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

2.2. Paaiškina, kad pareiškėja vykdo veiklą sandėliavimo ir logistikos paslaugų srityje ir siekia įdarbinti užsienio valstybių piliečius. Dėl šios priežasties 2021 m. birželio 10 d. per elektroninių paslaugų portalą „Migris“ pateikė prašymą, kuriame pareiškėja nurodė, kad atitinka Aprašo 6 punkte nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus ir nėra Įstatymo 631 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą. Taip pat pareiškėja pateikė 8 darbuotojų – užsieniečių, dirbusių per paskutinius du metus iki prašymo pateikimo, sąrašą, su nurodytais pilnais nepertraukiamo darbo įmonėje laikotarpiais, kurių kiekvieno laikotarpis ne trumpesnis nei 6 mėn.

2.3. Pareiškėja nesutinka, kad ji neatitinka Aprašo 8.4. papunktyje nustatyto kriterijaus, patvirtinančio užsieniečių įdarbinimo patirties turėjimą ir mano, kad Departamentas padarė tokią išvadą, neįvertinęs visų aplinkybių bei netinkamai pritaikęs šiai administracinei procedūrai taikomas teisines normas:

2.3.1. Pagal Aprašo 8.4 papunkčio reikalavimą turimai užsieniečių įdarbinimo patirčiai pagrįsti reikalinga, kad per 2 metus iki prašymo pateikimo dienos ne trumpiau kaip 6 mėnesius nepertraukiamai būtų dirbę ne mažiau kaip 8 užsieniečiai. Pareiškėja teikė Departamentui informaciją apie 8 nepertraukiamai dirbusių užsieniečių darbo laikotarpius, tačiau, atsakovo manymu, užsieniečio M. R., gim. (duomenys neskelbtini) darbo laiko dalis patenka į ilgesnį nei 2 pastarųjų metų laikotarpį, todėl laiko, kad šis darbuotojas vertinamu laikotarpiu dirbo tik 3 mėnesius. Tuo tarpu, pareiškėjos teigimu, toks aiškinimas ydingas ir, vertinant šią faktinę situaciją, neatitinka teisingumo, proporcingumo, protingumo principų. Pareiškėja Departamentui pateikė darbuotojų sąrašą, kuriame nurodyti 8 užsieniečių, dirbusių įmonėje daugiau kaip 6 mėnesius per 2 metus iki prašymo pateikimo, laikotarpiai. Kiekvieno šių darbuotojų darbo laikas įmonėje yra gerokai ilgesnis nei 6 mėnesiai.

2.3.2. Teigia, kad iš viso nuo 2018 m. įmonėje dirbo 47 užsieniečiai, kurie turėjo nepertraukiamus darbo santykius.

2.4. Dėl darbuotojo M. R., kurio, kaip nurodo Departamentas, darbo laikas per 2 metų laikotarpį truko tik 3 mėnesius, paaiškina, kad jo nepertraukiamas darbas įmonėje truko daugiau kaip 10 mėnesių, nepaisant to, kad dviejų metų laikotarpiui iki prašymo pateikimo dienos teko tik paskutiniai 3 mėn. Šis darbuotojas dirbo per paskutinių 2 metų laikotarpį iki prašymo pateikimo dienos ir jo nepertraukiamas darbas truko ilgiau nei 6 mėnesius. Apraše nėra nurodyta, kad būtent visas darbo laikotarpis turi patekti į vertinamą 2 m. laikotarpį, todėl Sprendime nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, kad pareiškėja turi užsieniečių įdarbinimo patirties.

2.5. Taip pat pažymi, kad prašymas pateiktas 2021 m. birželio 10 d., skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Aprašo suvestine redakcija, galiojusia nuo 2021 m. kovo 10 d. Teisinis reglamentavimas pakeistas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1V-169 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1V-890 „Dėl patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Įsigaliojus naujai Aprašo redakcijai, pareiškėja nebeatitiko Aprašo 8.4 papunkčio reikalavimų, nors iki tol pareiškėja buvo įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą trejiems metams iki 2021 m. kovo 20 d. Svarbi aplinkybė, kad santykiai, kuriems šis Apraše nustatytas reguliavimas taikomas, yra už praėjusį laikotarpį, tad pareiškėja negali užsitikrinti tokio daugiau kaip dvigubai padidėjusio reikalavimo darbuotojų skaičiui praeityje, o taip pat, nesant patvirtintų įmonių sąraše, praktiškai neturi galimybės įgyvendinti reikalavimo ir atitikti jo ateityje, dėl ko mano, kad skundžiamas Sprendimas pažeidžia iš Konstitucijos kylantį lex retro non agit principą.

2.7. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia tokią poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:

3.1. Atsakovas patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis, ir nustatė, kad pareiškėja neatitinka Aprašo 8.4 papunktyje įtvirtinto kriterijaus bei negali būti laikoma turinčia užsieniečių įdarbinimo patirties, kadangi pareiškėjos prašyme nurodytas užsienietis M. R., gim. (duomenys neskelbtini) nedirbo įmonėje per pastaruosius 2 metus iki prašymo pateikimo dienos ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Pareiškėjos prašyme nurodytas užsienietis per 2 metų iki prašymo pateikimo dienos laikotarpį (nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2021 m. birželio 10 d.) dirbo tik kiek daugiau negu 3 mėnesius (nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d.). Dėl to Departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakė įtraukti pareiškėją į patvirtintų įmonių sąrašą.

3.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad tam, jog būtų galima konstatuoti, kad įmonė turi užsieniečių įdarbinimo patirties, ji privalo besąlygiškai atitikti Aprašo 8.4 papunktį, pagal kurį įmonė laikoma turinčia užsieniečių įdarbinimo patirties, jeigu pastaruosius 2 metus iki prašymo pateikimo dienos ne trumpiau kaip 6 mėnesius nepertraukiamai dirba ir (arba) dirbo ne mažiau kaip 8 užsieniečiai, šiuo 6 mėnesių laikotarpiu turintys (turėję) galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi. Atitiktis šiam Aprašo reikalavimui vertinama Aprašo 9.9.1 papunktyje nustatyta tvarka, t. y. atsakovas patikrina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, ar pagal Aprašo 8.4 papunktį prašyme nurodyti užsieniečiai pastarųjų 2 metų iki prašymo pateikimo dienos laikotarpiu ne trumpiau kaip 6 mėnesius nepertraukiamai dirba ir (arba) dirbo įmonėje, ar jiems yra (buvo) mokamas darbo užmokestis. Nors šiuo atveju pareiškėjos prašyme nurodytas užsienietis M. R. pareiškėjos įmonėje iš viso dirbo ilgiau negu 6 mėnesius, tačiau jis nedirbo šioje įmonėje ne trumpiau negu 6 mėnesius per pastarųjų dvejų metų iki pareiškėjos prašymo pateikimo dienos laikotarpį (nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2021 m. birželio 10 d.), ko pareiškėja iš esmės ir neginčija.

3.3. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, jog įmonėje nuo 2018 m. dirbo 47 užsieniečiai, neturi teisinės reikšmės, kadangi Departamentas pareiškėjos atitiktį Įstatymo bei Aprašo reikalavimams vertino, atsižvelgdamas į pareiškėjos prašyme nurodytus duomenis, t. y. buvo tikrinama informacija apie tuos pareiškėjos įdarbintus užsieniečius, kuriuos pati pareiškėja nurodė prašyme. Departamentas, spręsdamas, ar pareiškėja turi užsieniečių įdarbinimo patirties, neturėjo pagrindo vertinti duomenų apie visus pareiškėjos nuo 2018 m. įdarbintus užsieniečius, nes toks reikalavimas Apraše neįtvirtintas.

3.4. Dėl lex retro non agit principo pažeidimo paaiškina, kad nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą, Departamentas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi būtent prašymo pateikimo metu galiojusia Aprašo redakcija (aktualia Aprašo redakcija, galiojančia nuo 2021 m. kovo 10 d.). Tam, kad pareiškėja galėtų būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, ko pareiškėja siekia, jai būtų taikomi supaprastinti reikalavimai įdarbinant užsieniečius, ji privalo atitikti šiuo metu galiojančius, o ne anksčiau galiojusius teisės aktų nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju (prašymo nagrinėjimo metu) Departamentas ir vertino tai, ar pareiškėja šiuo metu yra laikoma įgijusia užsieniečių įdarbinimo patirties, o ne tai, ar pareiškėja anksčiau turėjo užsieniečių įdarbinimo patirties.

3.5. Akcentavo, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, jokių poveikio priemonių pareiškėjos atžvilgiu netaikė, pareiškėjos padėtis dėl ginčijamo Sprendimo priėmimo taip pat nepasikeitė (2021 m. birželio 10 d. prašymo pateikimo metu pareiškėja į patvirtintų įmonių sąrašą taip pat nebuvo įtraukta).

3.6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime pateiktais argumentais.

k o n s t a t u o j a:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Departamentas 2021 m. birželio 10 d. gavo pareiškėjos prašymą įtraukti ją į patvirtintų įmonių sąrašą. Pareiškėja savo prašyme įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą pažymėjo, kad nėra Įstatymo 631 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, ir kad įmonė atitinka Aprašo 8.1–8.7 papunkčiuose nurodytus kriterijus.

4.2. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis, iš kurių nustatė, kad pareiškėja neatitinka Aprašo 8.4 papunktyje įtvirtinto kriterijaus ir negali būti laikoma turinčia užsieniečių įdarbinimo patirties, kadangi pareiškėjos prašyme nurodytas užsienietis M. R., gim. (duomenys neskelbtini) nedirbo įmonėje per pastaruosius 2 metus iki prašymo pateikimo dienos ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Departamentas, nustatęs šią aplinkybę, konstatavo, kad pareiškėjos prašyme nurodytas užsienietis per 2 metų iki prašymo pateikimo dienos laikotarpį (nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2021 m. birželio 10 d.) dirbo tik kiek daugiau negu 3 mėnesius (nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2019 m. birželio 19 d.).

4.3. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 631 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuriame nustatyta, kad į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu ji neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties, bei Aprašo 8.4 papunkčiu, Departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakė įtraukti pareiškėją į patvirtintų įmonių sąrašą.

5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Pareiškėja skunde nesutinka su atsakovo padaryta išvada, kad Bendrovėje dirbantis užsieniečio M. R., gim. (duomenys neskelbtini) darbo laiko dalis patenka į ankstesnį nei 2 pastarųjų metų laikotarpį, todėl atsakovas neteisingai laiko, kad šis darbuotojas vertinamu laikotarpiu dirbo tik 3 mėnesius. Tuo tarpu, pareiškėjos teigimu, toks aiškinimas ydingas ir, vertinant šią faktinę situaciją, neatitinka teisingumo, proporcingumo, protingumo principų.

Įstatymo 631 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, jog sąlygas, kurioms esant įmonė vertinama kaip turinti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties, nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, t. y. šios sąlygos įtvirtintos Apraše.

Pažymėtina, kad patvirtintų įmonių sąrašo paskirtis – nustatyti juridinius asmenis ir priimančiąsias įmones, į kurias atvykstantiems dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečiams taikomos supaprastintos sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Įstatyme, šiems užsieniečiams kreipiantis dėl nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje toliau – leidimas laikinai gyventi) išdavimo (Aprašo 2 punktas).

Aprašo 6 punkte numatyta, kad įmonė į patvirtintų įmonių sąrašą įtraukiama 3 metams, jeigu nėra Įstatymo 631 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, ir įmonė atitinka visus Aprašo 8.1–8.7 papunkčiuose nurodytus kriterijus arba Aprašo 8.1–8.4 ir 8.8 papunkčiuose nurodytus kriterijus, arba Aprašo 8.1–8.4 ir 8.9 papunkčiuose nurodytus kriterijus.

Aprašo 8.4 papunktyje, be kita ko, nustatyta, kad įmonė turi užsieniečių įdarbinimo patirties, jeigu įmonėje (jeigu tai stambi įmonė ir joje dirba daugiau nei 50 darbuotojų) per pastaruosius 2 metus iki prašymo pateikimo dienos ne trumpiau kaip 6 mėnesius nepertraukiamai dirba ir (arba) dirbo ne mažiau kaip 8 užsieniečiai, šiuo 6 mėnesių laikotarpiu turintys (turėję) galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi).

Pareiškėja nesutinka, kad ji neatitinka Aprašo 8.4. papunktyje nustatyto kriterijaus, patvirtinančio užsieniečių įdarbinimo patirties turėjimą. Teismas su tokiu pareiškėjos Aprašo 8.4 punkto aiškinimus nesutinka. Tam, jog būtų galima konstatuoti, jog įmonė turi užsieniečių įdarbinimo patirties, ji privalo besąlygiškai atitikti Aprašo 8.4 papunktį, pagal kurį įmonė laikoma turinčia užsieniečių įdarbinimo patirties, jeigu pastaruosius 2 metus iki prašymo pateikimo dienos ne trumpiau kaip 6 mėnesius nepertraukiamai dirba ir (arba) dirbo ne mažiau kaip 8 užsieniečiai, šiuo 6 mėnesių laikotarpiu turintys (turėję) galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi. Dėl to atsakovas privalo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje esančius duomenis, ar pagal Aprašo 8.4 papunktį prašyme nurodyti užsieniečiai pastarųjų 2 metų iki prašymo pateikimo dienos laikotarpiu ne trumpiau kaip 6 mėnesius nepertraukiamai dirba ir (arba) dirbo įmonėje, ar jiems yra (buvo) mokamas darbo užmokestis. Byloje nustatyta, kad atsakovas, patikrinęs minėtus duomenis, padarė išvadą, jog pačios pareiškėjos prašyme nurodytas užsienietis M. R. pareiškėjos įmonėje iš viso dirbo ilgiau negu 6 mėnesius (nuo 2018 m. spalio 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d.), tačiau jis nedirbo šioje įmonėje ne trumpiau negu 6 mėnesius per pastarųjų dvejų metų iki pareiškėjos prašymo pateikimo dienos laikotarpį (nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2021 m. birželio 10 d.). Pareiškėja, nesutikdama su išvada, jog šis darbuotojas vertinamu laikotarpiu dirbo tik 3 mėnesius, iš esmės neginčija atsakovo skaičiavimo, tik kitaip nei atsakovas aiškina Aprašo 8.4 punktą. Pareiškėjos aiškinimu, Aprašo 8.4 papunkčio požymiai apima ir tuos atvejus, kai darbuotojas vis dar dirbo per pastaruosius 2 metus ir bendrai paėmus jo darbo laikas viršijo 6 mėnesius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tuo atveju, kai teisės aktų reikalavimai yra imperatyvūs ir reiškia, jog kitokie elgesio variantai yra neleidžiami, šių reikalavimų negalima aiškinti plečiamai ar jų įgyvendinimą sieti su kokiomis nors sąlygomis ar išimtimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMDA3LTgyMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1007-822/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1007-822/2016">A-1007-822/2016</a>). Viešojo administravimo subjektų kompetencijos taip pat negalima aiškinti plečiamai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNDc5LTI2MS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2479-261/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2479-261/2016">A-2479-261/2016</a>, Administracinė jurisprudencija, 2016 m., Nr. 31, p. 439-469). Iš lingvistinės (gramatinės) Aprašo 8.4 papunkčio formuluotės negalima daryti išvados, kad ji apima ir laikotarpius, esančius už pastarųjų 2 2 metų ribos. Šiuo atveju pareiškėja pretenduoja į procedūrinė lengvatą ir remiasi nepagrįstai išplėstu Aprašo 8.4 papunkčio aiškinimu. Teismas daro išvadą, kad atsakovui priimant ginčijamą Sprendimą, egzistavo Įstatymo 631 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyta sąlyga, todėl atsakovas ginčijamą Sprendimą priėmė pagal savo kompetenciją (jos neperžengdamas) ir pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Sprendimas yra aiškus, motyvuotas, išsamus ir pagrįstas, jame nurodytas tiek jo priėmimo teisinis, tiek faktinis pagrindas.

7. Pareiškėja taip pat teigia, kad iš viso nuo 2018 m. įmonėje dirbo 47 užsieniečiai, kurie turėjo nepertraukiamus darbo santykius, tačiau ši aplinkybė nėra ginčui teisiškai reikšminga, nes Įstatymas nenumato pareigos Departamentui, priimant sprendimą, papildomai įvertinti aplinkybes dėl kitų darbuotojų (šiuo atveju – apie nuo 2018 m. įdarbintus užsieniečius). Buvo patikrinti visi duomenys, kuriuos pateikė pareiškėja pateikė savo prašyme ir tai yra teisinga. Kaip jau minėta, ginčijamas Sprendimas priimtas nustačius pagrindą, jog pareiškėja neturi užsieniečių įdarbinimo patirties, kaip tai suprantama pagal Aprašo nuostatas, kas šiuo atveju ir buvo nustatyta.

8. Taip pat pareiškėja teigia, kad šiuo atveju buvo pažeistas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) teisės principas. Teismas su tuo nesutikdamas, pažymi, kad taisyklė lex retro non agit – svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. Teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas). Pabrėžtina, kad tam, jog pareiškėja galėtų būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, ko pareiškėja siekia, ji privalo atitikti šiuo metu galiojančius, o ne anksčiau galiojusius teisės aktų nustatytus reikalavimus. Dėl ko prašymo nagrinėjimo metu Departamentas teisingai vertino tai, ar pareiškėja šiuo metu yra laikoma įgijusia užsieniečių įdarbinimo patirties, o ne tai, ar pareiškėja anksčiau turėjo užsieniečių įdarbinimo patirties. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės subjektas negali tikėtis, kad, pateikiant naują prašymą, galios toks pats teisinis reguliavimas, kaip galiojo pateikiant pirmesnį, todėl teismas konstatuoja, kad skundžiamas Sprendimas neprieštarauja teisės principui lex retro non agit.

9. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijamas Departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjos nurodomais, nei kitais motyvais. Kadangi ginčijamas Sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, netenkintinas ir pareiškėjos reikalavimas įpareigoti įtraukti pareiškėją į patvirtintų įmonių sąrašą. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks reikalavimas negalėtų būti tenkinamas dar ir dėl to, kad teismas negali atlikti viešojo administravimo subjekto funkcijų. Pagal teisės aktus nagrinėti įmonių prašymus dėl įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą bei priimti dėl šių prašymų sprendimus suteikta Departamentui (Įstatymo 631 straipsnio 3 d.).

10. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas Sprendimas atitinka viešojo administravimo subjekto individualiam administravimo aktui keliamus reikalavimus, todėl jo naikinti teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Logistic Solutions“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolita Rasiukevičienė

Gediminas Užubalis

Vita Valeckaitė