Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-1-648/2026
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00507-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.13.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. ir jo atstovo advokato Arvydo Ražausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. J. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gegužės 2 d. nutarimu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir 96 straipsnio 2 dalį nubaustas 2000 Eur bauda už tai, kad jis, atlikdamas darbdavei – Lietuvos čiuožimo federacijai atstovaujančio asmens funkcijas, per Europos dailiojo čiuožimo čempionatą (duomenys neskelbtini) leido dirbti nelegaliai darbdavės naudai K. E. B. ir J. B. – joms eiti 2024 metų Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) čempionato Kaune pranešėjų pareigas ir teisės aktų nustatyta tvarka privalomai nepasitikrino darbuotojų saugos ir sveikatos žinių. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276, 4, 8 punktus.
2. Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarimu panaikinta Institucijos 2024 m. gegužės 2 d. nutarimo dalis dėl V. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teisena V. J. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukta. Kita nutarimo dalis dėl V. J. nubaudimo pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį palikta nepakeista. Priteista iš valstybės V. J. 2000 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.
3. Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarimas ir paliktas galioti Institucijos 2024 m. gegužės 2 d. nutarimas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjo V. J. ir jo atstovo advokato A. Ražausko prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas V. J. ir jo atstovas advokatas A. Ražauskas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį ir palikti galioti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarimą, priteisti V. J. naudai su administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose susijusių jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat priteisti V. J. naudai 1887,60 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su prašymo dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo parengimu, atlyginimą. Pareiškėjas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodo:
5.1. Kauno apygardos teismas pažeidė ANK 563 straipsnyje ir 567 straipsnio 1, 2?dalyse įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat būti aktyviam tiriant įrodymus ir nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, kadangi didelės dalies itin svarbių byloje surinktų duomenų (įrodymų), aiškiai paneigiančių tiek administracinio nusižengimo padarymą, tiek ir V. J. kaltę, apygardos teismas nutartyje niekaip netyrė, neaptarė ir dėl jų nepasisakė. Kauno apygardos teismas taip pat pažeidė ANK 2 straipsnio 3 dalį, kadangi V. J. buvo pripažintas kaltu dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo niekaip netyrus, nevertinus ir nepasisakius dėl jo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ANK 569 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą visapusiško įrodymų vertinimo principą, kadangi įrodymus byloje vertino paviršutiniškai, neobjektyviai, neišsamiai ir atsietai nuo jų visumos (fragmentiškai), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir joje suformuluotų požymių, atribojančių darbo teisinius santykius nuo civilinių paslaugų teisinių santykių, nesivadovavo in dubio pro reo principu, reiškiančiu, kad visi neaiškumai ir netikslumai vertinami kaltininko naudai, tokiu būdu kartu pažeisdamas ANK 563 straipsnyje įtvirtintą pareigą tinkamai taikyti įstatymus bei ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisingo proceso principą. Nurodytų proceso teisės normų esminis pažeidimas lėmė netinkamą ir neteisingą materialiosios teisės normų, t. y. DK 32 straipsnio 1, 2 dalių, 33 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 2 dalies, 42?straipsnio 1, 2 dalių, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.716 straipsnio 1, 2 dalių, aiškinimą bei taikymą byloje, o tai lėmė neteisingą tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimą kaip darbo teisinių santykių bei nepagrįstą ir neteisėtą V. J. patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
5.2. Byloje nėra nustatyti ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymiai, t. y. byloje nėra įrodyta, jog Lietuvos čiuožimo federaciją ir J. B. bei K. E. B. būtų faktiškai sieję darbo teisiniai santykiai.
5.3. Kauno apygardos teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, neanalizavo, nevertino ir neskyrė reikiamo dėmesio šalių ikisutartiniams santykiams (deryboms) bei įrodymams, pagrindžiantiems, kad šalys nuo pat pradžių nuosekliai tarėsi išimtinai dėl paslaugų teisinių santykių. Iš bylos medžiagos, taip pat liudytojų parodymų matyti, kad dar iki čempionato pradžios, t. y. ikisutartinių santykių (derybų) stadijoje, su J. B. ir K. E. B. buvo tariamasi, kad jos prisijungs prie čempionato ne darbo teisinių santykių pagrindu, o išimtinai civilinių sutartinių paslaugų teisinių santykių pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė šalių komunikaciją ikisutartinių santykių metu, ignoruodamas itin svarbius liudytojų parodymus byloje ir niekaip neaptardamas jų įrodomosios reikšmės, neatsižvelgdamas į šalių valią ir tikruosius ketinimus, fragmentiškai bei nevisapusiškai vertino surinktus įrodymus byloje, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje yra pasisakyta, kad šalių valia ir tikrieji ketinimai negali būti ignoruojami, o privalo visuomet būti kruopščiai vertinami, siekiant tinkamai ir teisingai atriboti darbo ir civilinių paslaugų teisinius santykius.
5.4. Kauno apygardos teismo išvados, jog: 1) byloje nėra jokių įrodymų, kad J. B. ir K. E. B. veikė profesionaliai, kad jos nebuvo savarankiškos ir su jomis nebuvo susitarta dėl rezultato pasiekimo; 2) tam tikrų priemonių veiklai vykdyti suteikimas J. B. ir K. E. B. nagrinėjamoje byloje reiškia darbo santykių buvimą; 3) tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams buvo būdingas tęstinumas; 4) susitarimas dėl atlygio ir jo mokėjimo būdo rodo tarp šalių susiklosčiusius darbo teisinius santykius; 5) šalių siekis susitarti dėl paslaugų teisinių santykių, kadangi darbo teisinių santykių atveju reikiamas darbo valandų čempionate skaičius būtų neatitikęs DK 114 straipsnio 2 dalyje leistino maksimalaus darbo valandų skaičiaus, nėra reikšmingas kvalifikuojant šalių teisinius santykius; 6) tarp šalių buvo susiklostęs pavaldumas, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
5.5. Byloje nustatyta, kad J. B. ir K. E. B. buvo pasitelktos čempionate pranešėjų (vedėjų) (angl. announcer) paslaugoms suteikti kaip profesionalės, turinčios panašaus pobūdžio renginių vedimo patirties. Iš byloje surinktų įrodymų, taip pat prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimų darytina išvada, kad nei su J. B., nei su K. E. B. susiklostę santykiai negali būti kvalifikuojami kaip darbo teisiniai santykiai, kadangi buvo susitarta ne atlikti rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, o pasiekti konkretų tikslą – sklandžiai pravesti čiuožėjų treniruotes, tai turėjo savarankiškai užtikrinti dailiojo čiuožimo renginių vedimo patirties ir žinių turinčios profesionalios pranešėjos (vedėjos) J. B. ir K. E. B. Iš M. V., J. B. ir K. E. B. parodymų byloje yra akivaizdu, jog M. V. ieškojo dailiojo čiuožimo pasaulyje patyrusių profesionalių, kurios, turėdamos reikiamą kompetenciją, patirties bei žinių, kaip yra vedami dailiojo čiuožimo renginiai, pačios ir be jokio įsikišimo pasirūpintų tinkamu treniruočių vedimu per čempionatą, t. y. pačios žinos (arba susižinos), ką ir kaip reikia daryti, ir atitinkamai veiks. Nei M. V., nei Lietuvos čiuožimo federacija ar prezidentas V. J. niekaip neinstruktavo, nenurodė, neapmokė, nerengė jokių darbo santykiams būdingų pareiginių nuostatų ir (ar) instrukcijų apie tai, ką ir kaip turi daryti J. B. ir K. E. B. čempionato metu, neskirstė jų pamainų ir (ar) tarpusavio grafiko. J. B. ir K. E. B. veikla, priešingai nei teigiama apygardos teismo nutartyje, nebuvo rutininė ir (ar) mechaninė, o buvo orientuota į tikslą ir turėjo aiškiai M. V. suformuluotą ir pačių paslaugų teikėjų, t. y. J. B. ir K. E. B., suprastą užduotį (tikslą) – imtis visų reikiamų veiksmų ir savarankiškai užtikrinti, kad čempionato metu (duomenys neskelbtini) sklandžiai vyktų čiuožėjų treniruotės. Kitaip tariant, visos nurodytos aplinkybės (t. y. šalys susitarė pravesti konkretų renginį, buvo orientuojamasi į konkretų tikslą, taip pat nebuvo jokio nei M. V., nei Lietuvos čiuožimo federacijos instruktažo ir apmokymų, J. B. ir K. E. B. veikė savarankiškai (ir netgi savarankiškai skirstėsi pamainomis, prisiėmė papildomų funkcijų ir apsirūpino papildomomis priemonėmis), siekiant konkretaus tikslo – sklandžiai pravesti treniruotes čiuožėjams), rodo, jog šie santykiai yra atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.718?straipsnio 1 dalis).
5.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kai kurie darbo santykių ir civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu atsirandančių santykių elementai gali būti iš esmės panašūs (pvz., tai, kad vykdant veiklą aprūpinama tam tikromis priemonėmis ar dengiamos tam tikros išlaidos, užsakovas atlieka tam tikrą vykdomos veiklos kontrolę ar daro įtaką darbų eigai ir pan.), todėl darbo santykiai negali būti konstatuoti nenustačius visų esminių darbo santykių požymių (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA5LTY4NC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-109-684/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-109-684/2023">e3K-3-109-684/2023</a>). Vadinasi, civilinės paslaugų sutarties šalims niekas nedraudžia susitarti, jog užsakovas suteiks paslaugų teikėjui tam tikras priemones, pavyzdžiui, mikrofoną renginiui vesti, renginio organizatoriaus parengtą programą, šildomas striukes prie ledo sėdėti ir pan. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neskyrė jokio dėmesio minėtų priemonių suteikimo tikslams, jų netyrė ir neanalizavo liudytojų duotų parodymų, čempionato specifikos bei šalių santykių kontekste, o neatlikęs analizės ir tyrimo tiesiog formaliai konstatavo, kad egzistuoja visi darbo santykiams būdingi požymiai.
5.7. Tik konkrečiam trumpam laikui ir konkrečiam tikslui pasiekti, t. y. čempionato metu ledo čiuožėjų treniruotėms (duomenys neskelbtini) penkias dienas vesti, pasitelktos J. B. ir K. E. B. negali būti laikomos atlikusiomis tęstines darbo funkcijas, kadangi tęstinumas šiuo atveju turi būti suprantamas kaip ilgalaikis darbdavio ir darbuotojo susisaistymas konkrečiai reikiamai tęstinei darbo funkcijai vykdyti (pavyzdžiui, ne vienam renginiui vesti, o nuolatiniams reginiams vesti ir pan.), todėl šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja teismų praktikoje akcentuojamas tęstinumo požymis, kuris privalo būti, jeigu šalis sieja darbo teisiniai santykiai. Kauno apygardos teismas tinkamai neišanalizavo ir neištyrė byloje esančių tiek rašytinių, tiek ir kaip liudytojų apklaustų M. V., J. B. ir K. E. B. parodymų, iš kurių akivaizdu, kad šalys kryptingai siekė ne terminuotų darbo teisinių santykių, o kad būtų teikiamos penkias dienas trunkančios ir į konkretų renginį bei jo specifiką orientuotos paslaugos. Visa tai lėmė, kad teismas, neįsigilinęs į bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai aiškino bei taikė byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotą tęstinumo kaip vieno iš darbo santykių požymį.
5.8. Kauno apygardos teismo argumentai prieštaringi, kadangi teismo nutarties 24 punkte teigiama, kad tarp šalių susiklosčiusiems santykiams buvo būdingas tęstinumas, o vertindamas atlygio mokėjimą, teismas laikėsi priešingos pozicijos, t. y. kad tokie santykiai dėl jų trumpos trukmės gali neturėti darbo santykiams įprastai būdingo periodiškumo ar sistemiškumo, tęstinumo požymių. Šių teismo motyvų tarpusavio prieštaringumas, taip pat šalių pasirinktos atlygio mokėjimo tvarkos traktavimas kaip darbo teisinių santykių požymio rodo, kad teismas tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, susijusias su šalių susitarimu dėl atlygio bei jo mokėjimo tvarka, ignoravo bylai reikšmingus ir svarbius įrodymus ir jų neįvertino. Tokie teismo motyvai taip pat reiškia, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos išaiškinimų, susijusių su atlygio mokėjimo tvarka ir jos reikšme kvalifikuojant teisinius santykius.
5.9. 2024?m. sausio 8 d. paslaugų teikimo sutarties su J. B. nuostatos atskleidžia, jog atlygio mokėjimas, priešingai nei teigiama apygardos teismo nutartyje, buvo siejamas ne su procesu ar periodiškumu, o su konkrečiu rezultatu – paslaugų suteikimu, t. y. atlygis turėjo būti sumokėtas ir buvo sumokėtas tik po to, kai J. B. suteikė visas paslaugas ir baigėsi čempionatas. M. V. tiek savo 2024?m. sausio 18 d. paaiškinimuose Institucijai, tiek posėdžių Institucijoje ir apylinkės teisme metu apklausiama kaip liudytoja paaiškino, jog su K. E. B. nebespėjo sudaryti sutarties, kadangi ir su J. B. sutartį dėl labai didelio užimtumo organizuojant čempionatą bei laiko stokos pasirašė tik 2024 m. sausio 14 d. Tačiau M. V. aiškiai nurodė, kad su K. E. B. ji būtų pasirašiusi analogišką sutartį kaip ir su J. B. Taigi M. V. tiek su J. B., tiek ir su K. E. B. susitarė dėl atsiskaitymo, kai čempionate bus suteiktos visos paslaugos, o tai paneigia Kauno apygardos teismo padarytas išvadas, jog buvo susitarta atsiskaityti ne už suteiktas paslaugas, o mokant už dieną. Vien tas faktas, kad šalys susitarė dėl 80 Eur atlygio už dieną, niekaip neprieštarauja nei CK?6.720 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai atsiskaitymo tvarkai, pagal kurią paslaugų sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl atlygio mokėjimo būdo, nei galiojančiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kurią tais atvejais, kai atlygio mokėjimas yra susiejamas su konkrečių paslaugų suteikimu, tokio atlygio mokėjimas, nepaisant šalių pasirinkto atlygio skaičiavimo būdo (už dieną, už valandą ir pan.), atitinka paslaugų teisiniams santykiams būdingus požymius.
5.10. Su J. B. ir K. E. B. negalėjo būti sudarytos darbo sutartys, nes 2024 m. sausio 8–10 d. pagal ISU tvarkaraštį jų darbo laikas būtų neatitikęs DK 114 straipsnio 2 punkte įtvirtinto maksimalaus darbo laiko per dieną reikalavimo. Tuo tarpu, sudarius civilinę paslaugų sutartį, DK 114?straipsnio 2 punkte įtvirtintas maksimalaus darbo laiko per dieną apribojimas nėra taikomas, o paslaugų teikėjo teisinių paslaugų teikimas pagal CK nustatytą teisinį reguliavimą nėra niekaip apribojamas laiko atžvilgiu ir šis jas teikia atsižvelgdamas į susitarimą su užsakovu bei veikdamas geriausiais užsakovo interesais.
5.11. Vien faktas, kad J. B. ir K. E. B. čempionato metu vesdamos treniruotes turėjo laikytis ISU tvarkaraščio, priešingai nei teigiama apygardos teismo nutartyje, negali būti laikomas pavaldumo požymiu darbo santykių prasme, kadangi ir paslaugų teikėjai tiek pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, tiek ir pagal prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką gali būti ir dažnai yra saistomi su užsakovu tam tikros veiklos specifikos nulemto pavaldumo, o užsakovas gali duoti privalomus nurodymus paslaugų teikėjui. Institucijoje vykusio posėdžio metu kaip liudytoja apklausta M. V. paaiškino, kad ji, išskyrus ISU tvarkaraščio persiuntimą el. paštu, niekaip nevadovavo ir neorganizavo J. B. ir K. E. B. veiklos čempionato metu, pačios M. V. net nebuvo treniruočių arenoje. Iš esmės tokius pačius parodymus M. V. davė apklausiama kaip liudytoja ir apylinkės teisme. M. V. parodymų teisingumą ir atitiktį tikrovei patvirtina ir byloje esantys bei Institucijai skirti rašytiniai J. B. bei K. E. B. paaiškinimai, šiuose paaiškinimuose tiek J. B., tiek ir K. E. B. nurodė, kad M. V. joms nesuteikė jokios informacijos apie pranešėjo (vedėjo) poziciją ir jos pačios aiškinosi, ką ir kaip joms reikės daryti čempionato metu, veikė savarankiškai ir atliko papildomas funkcijas, įskaitant savarankišką apsirūpinimą kai kuriomis darbo priemonėmis, kad būtų užtikrinta, jog bus sklandžiai pravestos treniruotės. M. V., nesuprasdama pranešėjo (vedėjo) pozicijos, niekaip negalėjo vadovauti J. B. ir K. E. B. bei jų kontroliuoti, o be vadovavimo ir kontrolės objektyviai yra negalimas joks pavaldumas. Taigi J. B. ir K. E. B. veikla čempionato metu visiškai atitiko atlygintinų paslaugų sutartinius civilinius teisinius santykius (CK 6.716 straipsnio 1 dalis), kadangi jos, priešingai nei teigiama apygardos teismo nutartyje, nebuvo pavaldžios, kaip šis pavaldumas yra suprantamas darbo teisinių santykių prasme, Lietuvos čiuožimo federacijai, jos prezidentui V. J. ir (ar) M. V. J. B. ir K. E. B. čempionato metu kaip profesionalios paslaugų teikėjos veikė savarankiškai, neturėjo joms priskirtų jokių vadovų, laikydamosi ISU tvarkaraščio pačios organizavo savo veiklą, rinko informaciją iš trečiųjų šalių apie tai, ką ir kaip reikės daryti čempionato metu, tarpusavyje savo nuožiūra keitėsi pamainomis, savarankiškai priiminėjo sprendimus dėl papildomų funkcijų atlikimo, savarankiškai rūpinosi trūkstamomis darbo priemonėmis.
5.12. V. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį visiškai netyrus ir nenustačius jo kaltės. Nei apygardos teismo nutartyje, nei Institucijos nutarime nėra užsiminta apie V. J. kaltę ar jos formą, taip pat V. J. dalyvavimą padarant ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, tai reiškia esminį ANK 2 straipsnio 3 dalies, 7, 8, 9 straipsnių pažeidimą, nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas ir jeigu proceso metu nelieka jokios protingos abejonės, jog asmuo padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
5.13. Taip pat administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant Institucijoje buvo padaryti šiurkštūs procesiniai pažeidimai, nurodyti prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.
6. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atsiliepime į prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašoma jo netenkinti. Atsiliepime į prašymą nurodoma, kad Kauno apygardos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. ir jo atstovo advokato A. Ražausko prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalies taikymo
8. Pareiškėjas nurodo, kad dėl apygardos teismo padarytų esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų tarp šalių – J. B., K. E. B. ir Lietuvos čiuožimo federacijos, atstovaujamos V. J., susiklostę teisiniai santykiai neteisingai kvalifikuoti kaip darbo teisiniai santykiai ir V. J. nepagrįstai ir neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Šie pareiškėjo argumentai yra pagrįsti.
9. Nagrinėjamoje byloje V. J. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, atlikdamas darbdavei – Lietuvos čiuožimo federacijai atstovaujančio asmens funkcijas, Europos dailiojo čiuožimo čempionato metu (duomenys neskelbtini) leido dirbti nelegaliai darbdavės naudai K. E. B. ir J. B. – joms eiti 2024 metų Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) čempionato Kaune pranešėjų (vedėjų) pareigas.
10. ANK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTEwLTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-10-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-10-648/2019">2AT-10-648/2019</a>, 2AT-57-976/2020, 2AT-30-976/2025).
11. Atsakomybė už nelegalų darbą nustatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nelegalaus darbo požymiai įtvirtinti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą nelegaliu darbu, be kita ko, laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.???
12. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI1LTk0Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-25-942/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-25-942/2018">2AT-25-942/2018</a>).
13. Darbo sutartis turi esminių požymių, kurie ją skiria nuo kitų sutarčių. Pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-3332/2009, N-575-454/2012; kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI3LTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-27-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-27-942/2020">2AT-27-942/2020</a>, 2AT-33-976/2024).
14. Pažymėtina, jog kai kurie darbo santykių ir civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu atsirandančių santykių elementai gali būti iš esmės panašūs (pvz., tai, jog vykdant veiklą aprūpinama tam tikromis priemonėmis ar dengiamos tam tikros išlaidos, užsakovas atlieka tam tikrą vykdomos veiklos kontrolę ar daro įtaką darbų eigai ir pan.), todėl darbo santykiai negali būti konstatuoti nenustačius visų esminių darbo santykių požymių. Iškilusį klausimą, ar kontrahentų santykiai faktiškai atitinka darbo santykių požymius, reikia spręsti remiantis visais objektyviaisiais DK 32 straipsnyje nustatytais darbo santykius apibūdinančiais kriterijais, išnagrinėjant ir įvertinant visas aplinkybes, šalių susitarime nustatytas teises ir prisiimtus įsipareigojimus, išsiaiškinant, dėl ko šalys iš tikrųjų buvo susitarusios ir kaip vykdė susitarimą, o ne vien tik atsižvelgti į sutarties pavadinimą ar remtis tuo, kaip viena ar kita šalis subjektyviai vertina tarpusavio santykius. Būtina atsižvelgti į aplinkybių, su kuriomis siejami darbo teisinių santykių požymiai, visetą ir iš jų visumos spręsti, ar konkrečios veiklos vykdymo (konkretaus darbo atlikimo) sąlygos suteikia pagrindą konstatuoti realų darbo sutarties požymių egzistavimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA5LTY4NC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-109-684/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-109-684/2023">e3K-3-109-684/2023</a>).
15. Byloje nustatyta, kad J. B. ir K. E. B. Lietuvos čiuožimo federacijos čempionate teikė čempionato vedėjų (pranešėjų) paslaugas, jų užduotis buvo (duomenys neskelbtini) čempionato metu nuo 2024 m. sausio 8 d. iki sausio 12 d. pagal Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) pateiktą čempionato tvarkaraštį, taip pat pateiktus treniruočių lapus su dalyvių sąrašais vesti treniruotes – per mikrofoną pranešti asmenis, kurie išeina ant ledo čiuožti, taip pat pranešti, kurie asmenys ruošiasi išeiti ant ledo ir kurie asmenys baigia savo čiuožimą ant ledo.
16. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė faktines aplinkybes ir pagal jas tinkamai taikė ANK 95 straipsnio 1 dalį, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną V. J. dėl nelegalaus darbo, priešingai nei apygardos teismas, kurio išvados nagrinėjamu klausimu yra nepagrįstos.
17. Apylinkės teismas nusprendė, kad tarp J. B., K. E. B. ir Lietuvos čiuožimo federacijos buvo kilę ne darbo, o paslaugų sutartiniai santykiai, nes J. B. ir K. E. B. vykdė ne darbo funkciją, o atliko konkrečią iš anksto apibrėžtą užduotį, taip pat tarp šalių nebuvo pavaldumo, kas yra būdinga civilinėms sutartims, t. y. nenustatyti darbo sutarties požymiai. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad bylos duomenimis iki čempionato pradžios, t. y. ikisutartinių santykių (derybų) stadijoje, su J. B. ir K. E. B. buvo tariamasi, kad jos prisidės prie čempionato ne darbo teisinių santykių pagrindu, tačiau išimtinai civilinių sutartinių paslaugų teisinių santykių – paslaugų teikimo sutarties pagrindu, nebuvo tariamasi, kad jos atliks darbo funkciją, po čempionato su J. B., nors pavėluotai, tačiau buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Taip pat tarp Lietuvos čiuožimo federacijos prezidento V. J. ir J. B., K. E. B. nebuvo jokio pavaldumo, jos kaip savo srities profesionalės teikė paslaugas savarankiškai, jų niekas nekontroliavo ir joms nevadovavo. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes ir daryti priešingas išvadas neturi pagrindo.
18. Kaip matyti iš apylinkės teismo nutarimo, iki čempionato J. B. susirašinėjant su už įdarbinimą atsakingu asmeniu – M. V., J. B. klausė M. V., ar jai reikės išsiimti verslo liudijimą, ar sutartis bus paslaugų, o M. V. atsakė, kad sutartis bus su juridiniu asmeniu – federacija, o ji pati gali būti kaip fizinis asmuo. M. V. el. laiške K. E. B. rašoma, kad jos paslaugų norės sausio 8–12 dienomis, minimas kontraktas, o ne darbo sutartis, K. E. B. pasitikslino, ar darbui Europos čempionate galėtų išrašyti sąskaitą iš savo mažosios bendrijos, į tai M. V. atsakė teigiamai. M. V. nurodė, kad J. B. ir K. E. B. paslaugų reikėjo tik čempionato metu, tai yra penkias dienas, todėl nebuvo tikslo su jomis pasirašinėti darbo sutarties. Taigi, iki čempionato pradžios buvo tariamasi išimtinai dėl paslaugų teikimo ir atlyginimo už paslaugas ne darbo, o paslaugų teikimo teisinių santykių pagrindu. Kaip nurodyta apylinkės teismo nutarime, Lietuvos čiuožimo federacijos atstovai M. V., M. L., J. F., V. J. taip pat patvirtino, kad J. B. ir K. E. B. veiklos nekontroliavo, joms nevadovavo, jos buvo savarankiškos, J. B. ir K. E. B. paaiškino, kad jos vykdė analogiškas veiklas, čempionato metu tarpusavyje savarankiškai skirstėsi pamainomis, nenurodė asmens, kuris joms vadovavo. Taigi nenustatytas darbo teisiniams santykiams būdingas pavaldumas darbdaviui (subordinacija), nes nei V. J., nei kiti Lietuvos čiuožimo federacijos atstovai niekaip nekontroliavo J. B. ir K. E. B. veiklos ir šiai jų veiklai nevadovavo, to realiai ir nebūtų galėję padaryti, nes tik J. B. ir K. E. B. žinojo, kaip ir kokią funkciją kaip vedėjos čempionate jos turi atlikti.
19. Apygardos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nei J. B. ir K. E. B. savarankiškumo, nei susitarimo dėl konkretaus rezultato pasiekimo, t. y. susitarimo atlikti konkrečią užduotį, kas yra būdinga veiklai pagal paslaugų teikimo sutartį, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, iš kurių matyti, jog J. B. ir K. E. B. įsipareigota atlikti iš anksto apibrėžta veikla – nustatytu laikotarpiu vesti čempionato treniruotes – kaip darbo funkcija darbdavės niekaip nebuvo apibrėžta, reglamentuota ar derinta, J. B. ir K. E. B. pavesta šią užduotį atlikti savarankiškai. Nors apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad darbo santykiams būdingas pavaldumas reiškia, jog darbo funkcijų atlikimas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir teisėtų jo nurodymų vykdymo, šiuo atveju nepakanka vien tam tikro tarp šalių susiklosčiusio pavaldumo, nulemto vykdomos veiklos specifikos, ar nustatyto atsiskaitymo už veiklos rezultatus, tačiau šių aplinkybių apygardos teismas tinkamai neįvertino, nes darbo santykių požymiu laikė aplinkybę, kad M. V. su K. E. B. ir J. B. tarėsi dėl 80 Eur dydžio atlygio už dieną, o ne dėl viso atlygio už suteiktas paslaugas, nors paslaugų sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl atlygio už paslaugas mokėjimo būdo. Taip pat darbo santykiams būdingą pavaldumo požymį apygardos teismas grindė tuo, kad J. B. ir K. E. B. turėjo laikytis Tarptautinės čiuožimo federacijos (ISU) parengto tvarkaraščio, tai teismas, to niekaip neargumentuodamas, vertino kaip pavaldumą darbdavei – Lietuvos čiuožimo federacijai, atstovaujamai V. J. Taip pat nurodė, kad K. E. B. ir J. B. buvo visiškai priklausomos nuo Lietuvos čiuožimo federacijos atstovų, neturėjo jokios veiksmų laisvės, susijusios su darbo atlikimo būdu, laiku ar vieta, todėl tai buvo subordinacija paremti santykiai, tačiau šių išvadų dėl J. B. ir K. E. B. priklausomumo, išskyrus objektyvias aplinkybes, susijusias su darbo laiku, vieta, darbo grafiku, taip pat niekaip neargumentavo. Šios teismo išvados prieštarauja pirmiau nurodytoms byloje nustatytoms aplinkybėms, kad K. E. B. ir J. B. čempionate kaip vedėjos (pranešėjos) veikė visiškai savarankiškai ir nei darbdavės, nei jos atstovų ar kitų asmenų niekaip nebuvo kontroliuojamos.
20. Kaip minėta, kai kurie darbo santykių ir civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu atsirandančių santykių elementai gali būti iš esmės panašūs, nors tai skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir apygardos teismas, tačiau šios aplinkybės taip pat tinkamai neįvertino, nes tarp šalių susiklosčiusius paslaugų teikimo teisinius santykius vertino kaip darbo teisinius santykius, išimtinai vadovaudamasis požymiais, kuriais gali pasižymėti ir paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Pažymėtina, jog paslaugų teikėjas su klientu taip pat gali būti saistomas tam tikru pavaldumu, paslaugų teikėjui gali būti duodami tam tikri nurodymai, nustatomi veiklos atlikimo vieta ir laikas, suteikiamos atitinkamos priemonės veiklai atlikti ir pan., šios aplinkybės savaime nelemia darbo teisinių santykių atsiradimo. Vertinant tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių turinį, turi būti atsižvelgta į šių santykių požymių visumą, tikruosius šalių ketinimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje būtent apylinkės teismas tinkamai įvertino tarp J. B., K. E. B. ir Lietuvos čiuožimo federacijos, atstovaujamos V. J., susiklosčiusių teisinių santykių požymius ir iš jų visumos pagrįstai nusprendė, kad J. B. ir K. E. B. vykdyta veikla čempionato metu atitiko paslaugų teikimo teisinius santykius. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, sukurti būtent paslaugų, o ne darbo teisinius santykius buvo tikroji šalių valia. Nenustačius darbo sutarties požymių, V. J. veikoje negali būti konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis.
21. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas šioje byloje netinkamai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotus požymius, atribojančius darbo teisinius santykius nuo civilinių paslaugų teikimo teisinių santykių, ir netinkamai taikė ANK 95 straipsnio 1 dalį, tai lėmė nepagrįstą ir neteisėtą V. J. patraukimą administracinėn atsakomybėn (ANK 5651 straipsnio 1 punktas), todėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartis naikintina ir dėl šios dalies paliekamas galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarimas.
22. Pažymėtina, jog dėl prašyme nurodytų procesinių pažeidimų bylą nagrinėjant Institucijoje teisėjų kolegija pasisakyti neturi pagrindo, kadangi tai nėra kasacijos dalykas, be to, apylinkės teismo nutarime konstatuota, kad, nagrinėjant V. J. skundą, administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta tokių procesinių pažeidimų, kurie būtų trukdę apylinkės teismui išnagrinėti bylą iš esmės ir kurių nebuvo galima ištaisyti bylos nagrinėjimo metu.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
23. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą taip pat prašoma V. J. priteisti jo patirtų atstovavimo išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą, taip pat priteisti 1887,60 Eur patirtų atstovavimo išlaidų, susijusių su prašymo dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo parengimu, atlyginimą.
24. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 5651 straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.
25. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas BPK reglamentuoti VIII skyriuje. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal formuojamą teismų praktiką, remiantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, išlaidos iš valstybės biudžeto už advokato suteiktas paslaugas paprastai atlyginamos tik tada, kai asmuo išteisinamas dėl visų jam inkriminuotų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LTQ4OS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165-489/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165-489/2023">2K-165-489/2023</a>, 2K-204-719/2023, 2K-105-788/2024, 2K-103-1214/2024 ir kt.) arba asmeniui baudžiamoji byla yra nutraukta dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI4LTY0OC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-128-648/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-128-648/2023">2K-128-648/2023</a>, 2K-32-648/2025).
26. Minėta, kad atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Kauno apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. skundą dėl Institucijos nutarimo, kuriuo buvo prašoma panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tenkino iš dalies: nutraukė teiseną dėl kaltinimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, tačiau paliko nubaudimą pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį. Kita vertus, bylos procesas apylinkės teisme nesibaigė, o tęsėsi Institucijos iniciatyva, šiai pateikus apeliacinį skundą dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukimo nepagrįstumo. Taigi toliau procesas vyko tik dėl Institucijos reikalavimo, kad V. J. būtų nubaustas pagal kaltinimą dėl nelegalaus darbo. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus Institucijos apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nutarimas buvo panaikintas ir paliktas galioti Institucijos nutarimas, kuriuo V. J. buvo nubaustas pagal kaltinimą dėl nelegalaus darbo. Tuo tarpu išnagrinėjus atnaujintą administracinio nusižengimo bylą yra paliekamas galioti apylinkės teismo sprendimas nutraukti V. J. administracinio nusižengimo teiseną dėl kaltinimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Taigi, apibendrinant konstatuotina, kad V. J. byloje buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
27. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje susiklostė procesinė situacija, kai apeliacinės instancijos teisme ir atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje V. J. gynėsi dėl vienintelio kaltinimo – dėl nelegalaus darbo, o šį procesą inicijavo išimtinai Institucija. Naudodamasis teise į gynybą, apeliaciniame procese V. J. už advokato teisinę pagalbą (advokatas surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą) patyrė išlaidų (1258,40 Eur), o bylą nagrinėjant atnaujintame procese Lietuvos Aukščiausiajame Teisme patyrė 1887,60 Eur atstovavimo išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas (už prašymo parengimą). Kaip minėta, dėl šio vienintelio kaltinimo V. J. administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 5651 straipsnio 1 punktą, tai prilyginama asmens išteisinimui BPK 106 straipsnio 3 dalies prasme.
28. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo, o Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Konstitucinėje doktrinoje yra pažymėta, jog teisė kreiptis į teismą ir iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies ir 31 straipsnio 6 dalies nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai reiškia, kad asmuo, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, kreipdamasis į teismą, turi teisę naudotis veiksminga advokato teikiama teisine pagalba; iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali; asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas).
29. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę į teisinę advokato ar kito įgalioto atstovo pagalbą. Tai reiškia, kad asmuo, kuris įgyvendina konstitucinę teisę gintis naudodamasis teisine advokato pagalba, taip pat ir administracinių nusižengimų bylų procese, dėl to gali patirti išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctNi0zMDMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-6-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-6-303/2021">2AT-7-6-303/2021</a>).
30. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. ir jo atstovo advokato A. Ražausko prašymą atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje konstatavus, kad V. J. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį patrauktas nepagrįstai, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, yra pagrindas spręsti dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo procese.
31. Minėta, kad, pagal byloje esančius duomenis, V. J. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1258,40 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, o už prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą – 1887,60 Eur išlaidų. Pagal formuojamą teismų praktiką, proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-80-594/2022, 2AT-3-628/2024 ir kt.).
32. Be to, sprendžiant dėl priteistino išlaidų atlyginimo dydžio, reikia atsižvelgti ir į Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) nuostatas. Rekomendacijose yra nurodyta, kad atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis už prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą parengimą – 2,5; tačiau nėra nurodyta, koks atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo rekomenduojamas išlaidų dydis. Tokiu atveju atsižvelgtina į Rekomendacijų 12.6 papunkčio nuostatas, kad už kitų nei Rekomendacijų 12.1–12.5 papunkčiuose nurodytų procesinių dokumentų, kuriuose pareikštas prašymas, paaiškinimai ar kt., parengimą koeficientas yra 0,4. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Vidutinis mėnesinis darbo užmokesčio dydis 2024 m. IV ketvirtyje buvo 2335,90 Eur, todėl atsižvelgiant į minėtą Rekomendacijose nustatytą reglamentavimą, įvertinant bylos apimtį, aplinkybes dėl atstovo dalyvavimo procese pobūdžio ir pastovumo (dalyvavo nuo administracinio nusižengimo bylos pradžios), į parengtų dokumentų apimtį, sudėtingumą ir kitas aplinkybes, apeliaciniame procese atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 900 Eur, o procese dėl atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo priteistina 1887,60 Eur.
33. V. J. ir jo atstovo prašymas priteisti atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą negali būti tenkinamas. Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarimu V. J. priteista 2000 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo, nors, išnagrinėjus skundą dėl Institucijos nutarimo ir jį tenkinus iš dalies, V. J. procesinis statusas byloje nepasikeitė – jis liko pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo sprendimas priteisti V. J. atstovavimo išlaidų atlyginimą procese, kuriame jis vis dėlto liko patrauktas administracinėn atsakomybėn, prieštarauja BPK 106 straipsnio 3 dalies ir ANK 666 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir neatitinka teismų praktikos. Taigi, Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarimo dalis dėl 2000 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo V. J. iš valstybės naikintina.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarimą su pakeitimu: panaikinti nutarimo dalį, kuria V. J. priteista iš valstybės 2000 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš valstybės V. J. 2787,60 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt septynių Eur 60 ct) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos ir atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procesuose, atlyginimą.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Algimantas Valantinas
Artūras Pažarskis
