Baudžiamoji byla Nr. 2K-6-1073/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08972-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.23.2.2.2; 2.1.2.4; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. U. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, – penkerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, šias bausmes apėmus, jam paskirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme taip pat nuteistas R. M., tačiau ši bylos dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis pakeistas:
panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. U. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: R. U. dėl kaltinimų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo;
iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos įrodytomis pripažintos aplinkybės, kad R. M. narkotinę medžiagą įsigijo iš R. U., nurodant, jog R. M. narkotinę medžiagą įsigijo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens;
kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. U. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. savo gyvenamojoje vietoje, bute, neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų: 22,435 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,023102 g narkotinės medžiagos karfentanilio; 0,534 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,000091 g narkotinės medžiagos karfentanilio ir 0,0029 g narkotinės medžiagos – metadono; 1,5 ml skysčio, kurio sudėtyje yra 0,000953 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kol šį labai didelį kiekį – 0,024146 g karfentanilio ir 0,0029 g metadono, supakuotus į plastikinius ir popierinį paketėlius, bei skystį dviejuose vienkartiniuose švirkštuose 2022 m. rugsėjo 20 d. per atliekamą kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo R. U. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas pateiktais alternatyviais prašymais prašo: 1) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl R. U. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir nuteistojo veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį priėmė šališka teisėjų kolegija, kadangi pateikus informaciją, kad R. U. serga ūmine-lėtine liga, nurodžius, kad teismo posėdžio metu nuteistasis gydosi psichiatrijos ligoninėje, teismas nesiėmė priemonių jo sveikatos būklei nustatyti, be kita ko, nuteistasis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, taip nebuvo suteikta teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su paskutiniu žodžiu. Be to, apeliacinės instancijos teismas ginčijamą nuosprendį priėmė kitą dieną, nors visi teisėjų kolegijos nariai per šį laikotarpį nagrinėjo ir kitas baudžiamąsias bylas, tai leidžia teigti, jog skundžiamas nuosprendis buvo surašytas iš anksto.
2.2. Prieš teismo posėdį apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas ambulatorinio apsilankymo aprašymas, jame R. U. konstatuota diagnozė – (duomenys neskelbtini). Kadangi ši diagnozė anksčiau R. U. nebuvo nustatyta, o dėl minėtos ligos apklausiamas ekspertas P. Petreikis paaiškino, kad jis, kaip specialistas, negali pasisakyti dėl psichikos sutrikimų, buvo prašoma apklausti specialistę A. Survilaitę. Teismui taip pat buvo nurodyta, kad R. U. posėdžio metu negali dalyvauti, nes jis buvo hospitalizuotas Žiegždrių psichiatrijos ligoninės stacionare. Nepaisant to, net ir pateikus papildomą informaciją apie naujai paaiškėjusius psichikos sutrikimus, apeliacinės instancijos teismas atmetė advokato L. S. Bagdono prašymą, atsisakė iškviesti specialistą ir tęsė bylos nagrinėjimą, taip parodė savo šališkumą.
2.3. Įžanginėje apeliacinės instancijos teismo posėdžio dalyje teismo posėdžių sekretorė pranešė, kad į teismo posėdį nėra atvykęs nuteistasis R. U.. Nuteistojo gynėjas nurodė, kad nuteistasis yra gydomas psichiatrijos ligoninės stacionare. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas nusprendė nagrinėti bylą. Tokia posėdžio eiga ir teisėjų kolegijos sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 322 straipsnio 2 dalies ir 324 straipsnio reikalavimų, asmens teisės į teisingą teismą ir teisės į gynybą principų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų taikant apelianto dalyvavimą teismo procese reglamentuojančias nuostatas. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, 2025 m. gegužės 28 d. teisiamojo posėdžio metu teismo posėdžio pirmininkas nesiaiškino, ar R. U. yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, kaip to reikalauja BPK 322 straipsnio 1 dalis. Apie paskirtą teismo posėdį 2025 m. gegužės 28 d. R. U. nieko nežinojo, nebuvo tinkamai informuotas; advokatas negalėjo su juo susisiekti, kadangi, kol gydomas psichiatrijos ligoninės stacionare, jis neturėjo galimybės naudotis ryšio priemonėmis. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistajam būtų tinkamai pranešta apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką. Teismas nesiaiškino, ar R. U. pageidauja dalyvauti teismo posėdyje, nepateikė jokių argumentų, kodėl mano, kad nuteistojo apeliacinį skundą galima tinkamai išnagrinėti jam nedalyvaujant, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškindama apeliacinės instancijos teismo procesą reglamentuojančias teisės normas, nurodo apeliacinės instancijos teismui atsižvelgti į nuteistojo pageidavimą dalyvauti jo bylos teisminiame nagrinėjime žodinio proceso tvarka ir apelianto pageidavimu įgyvendinti šią teisę, suteikti jam realią galimybę tai padaryti.
2.4. Apeliaciniame skunde R. U. nurodė, jog jis prašo bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Žodinio proceso tikslas yra sudaryti sąlygas nuteistajam pasinaudoti BPK 7 ir 22 straipsniuose nustatytomis teisėmis, visų pirma ginčyti žemesnės instancijos teismo jam nepalankaus sprendimo argumentus, kitos šalies argumentus, pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti, tiesiogiai teismui išsakyti savo argumentus, kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu. Apeliaciniame skunde esantis paties nuteistojo rašyto apeliacinio skundo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka gali rodyti, kad nuteistasis pageidauja dalyvauti apeliaciniame procese ir įgyvendinti savo teises. Vien ta aplinkybė, kad R. U. 2025 m. gegužės 28 d. posėdžio metu buvo psichiatrijos ligoninėje, sudarė pagrindą teismui vertinti, kad R. U. nėra tinkamai pranešta ir jis dėl ligos negali dalyvauti teismo posėdžiuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjYtNTk0LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-66-594/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-66-594/2023">2K-66-594/2023</a>) konstatavo, kad BPK nuostatos įpareigoja teismą įsitikinti, jog apeliantui tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką. Kasacinės instancijos teismo praktikoje teisės dalyvauti teismo posėdyje, kai to pageidauja nuteistasis, neužtikrinimas pripažįstamas esminiu teisės į gynybą pažeidimu. R. U. negalėjo pasinaudoti teise pasakyti paskutinį žodį (BPK 294 straipsnis), o tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas, neužtikrindamas ir nerealizuodamas nuteistojo procesinių teisių dalyvauti teismo posėdyje, pasakyti paskutinį žodį (juo labiau kad apeliacinės instancijos teisme buvo atliekamas įrodymų tyrimas), parodė savo šališkumą, dėl to buvo suvaržyta įstatymų garantuota R. U. teisė į gynybą.
2.5. Kitos aplinkybės, leidžiančios vertinti apeliacinės instancijos teismo priimtą teismo sprendimą kaip šališką, yra susijusios su nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo neatidėliotinumu, tai leidžia pagrįstai teigti, kad ginčijamas nuosprendis buvo surašytas dar iki 2025 m. gegužės 28 d., kadangi: 1) teismo nuosprendis (15 lapų apimties) buvo surašytas ir paskelbtas kitą dieną, t. y. 2025 m. gegužės 29 d.; 2) nuo bylos išnagrinėjimo momento iki nuosprendžio priėmimo teisėjų kolegijos pranešėjas teisėjas N. Meilutis dalyvavo kitos baudžiamosios bylos nagrinėjime, o kolegijos nariai teisėjai A. Survilienė ir E. Gražys dalyvavo kitų baudžiamųjų bylų nagrinėjime (bylų Nr. 1A-207-487/2023, 1S-139-851/2025, 1A-208-579/2025, 1S-143- 579/2025), be to, kolegijos narys teisėjas E. Gražys dalyvavo dar kitos baudžiamosios bylos nagrinėjime (Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNy02MjcvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-7-627/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-7-627/2025">1A-7-627/2025</a>). Esant tokiam intensyviam darbo krūviui, kolegijos nariai niekaip nebūtų spėję surašyti teismo nuosprendžio per tokį trumpą laiko tarpą. Tai leidžia teigti, kad skundžiamas nuosprendis buvo surašytas iš anksto, o kartu tai sudaro neabejotiną šališkumo elementą.
2.6. Be to, bylą nagrinėję teismai padarė esminius BPK pažeidimus, susijusius su įrodymų vertinimu, nepašalino prieštaravimų ir abejonių. Šiuo atveju bylą nagrinėję teismai visas abejones ir prielaidas vertino R. U. nenaudai, apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisiškai nepatikrino ir nevertino, taip pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas.
2.7. R. U. pagal pareikštus įtarimus ir pateiktą kaltinamąjį aktą nebuvo kaltinamas narkotinių medžiagų laikymu, turint tikslą šias medžiagas platinti, šių aplinkybių nekonstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas išėjo už kaltinimo ribų ir pradėjo R. U. kaltinti narkotinių medžiagų platinimu (nuosprendžio 22, 28, 39 punktai). Taigi, nors R. U. buvo kaltinamas tik neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymu, apeliacinės instancijos teismas, demonstruodamas savo šališkumą, išėjo iš kaltinimo ribų ir R. U. faktiškai apkaltino dar ir turint tikslą šias narkotines medžiagas platinti.
2.8. Kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), todėl tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuotina kaip idealioji BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sutaptis. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog iš bylos duomenų matyti, kad R. U. ir pats vartojo narkotines medžiagas (nuosprendžio 32 punktas), kad švirkštuose jis buvo pasidaręs skysčių sau vartoti (nuosprendžio 33 punktas), kad R. U. narkotines medžiagas vartoja jau ilgą laiką (nuosprendžio 37 punktas). Tai patvirtina, kad R. U. narkotines medžiagas įgijo ir laikė savo reikmėms.
2.9. Šiuo atveju reikšminga kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xOTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-195/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-195/2009">2K-7-195/2009</a>, kurioje nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas to, kokia dalis neteisėtai įgytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo skirta pačiam vartoti, o kokia – parduoti (ar kitaip platinti), nepagrįstai nenustatė. Santykis tarp tų dalių liko nenustatytas ir išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Aplinkybė, kiek iš likusių narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo skirta asmeniškai vartoti, o kiek – platinti, liko nenustatyta. Nenustačius platinti skirtos narkotinių medžiagų dalies, negalima kasatoriui inkriminuoti BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodyto kvalifikuojamojo požymio – didelio kiekio.
2.10. Nors R. U. ir nebuvo kaltinamas narkotinių medžiagų platinimu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nenustačius platinti skirtos narkotinių medžiagų dalies, R. U. negalėjo būti pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kadangi nėra šios normos dispozicijoje nurodyto kvalifikuojamojo požymio – labai didelio narkotinės (psichotropinės) medžiagos kiekio. Netinkamai baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas ir dėl to, kad teismas teisiškai neįvertino dalies nustatytų nusikalstamų R. U. veiksmų – narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo turint tikslą pačiam vartoti, t. y. neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo veiksmai kvalifikuotini kaip idealioji BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų sutaptis, jeigu R. U. būtų kaltinamas narkotinių medžiagų platinimu, todėl akivaizdu, kad ši žemesnės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis turi būti panaikinta ir pakeista.
2.11. Kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 2 ar 3 dalį, būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kokia narkotine medžiaga jis disponuoja ir koks yra narkotinės medžiagos veiklusis kiekis. Rastų pas R. U. narkotinių medžiagų atskirų paketėlių procentinė išraiška, lyginant tarp bendrosios masės ir veikliosios medžiagos kiekio, ženkliai skiriasi, nes vienos narkotinės medžiagos procentinė išraiška sudaro 0,104 proc., kitos – 0,045 proc., dar kitos – 0,017 proc. Duomenų, kad R. U. galėjo kokiu nors būdu nustatyti veikliosios medžiagos procentinę išraišką, žemesnės instancijos teismai nenurodė. Akivaizdu, kad asmuo, įsigydamas iš neteisėtai tokias medžiagas platinančių asmenų narkotines medžiagas sau vartoti, niekaip negali žinoti, kokia tai konkreti medžiaga (fentanilis ar karfentanilis), negali žinoti, kokios dar medžiagos priemaišos, negali ir žinoti, koks kiekvieno iš įsigyjamų pakelių veikliosios medžiagos kiekis procentine išraiška. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu apklausiama specialistė I. Žvironaitė nurodė, jog fentanilis nuo karfentanilio savo išvaizda niekaip nesiskiria, asmuo, įsigydamas minėtą medžiagą, negali suprasti, ar tai fentanilis ar karfentanilis.
2.12. Atsižvelgiant į iškilusias abejones dėl narkotinių medžiagų kiekio, teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, ir narkotinės medžiagos rūšies, ir veikliosios medžiagos kiekio nesuvokimą turėjo vertinti kaltinamojo naudai, todėl tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio, konstatuodami, jog R. U. disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, todėl nenustačius, kad minėtas medžiagas jis laikė turėdamas tikslą platinti, nenustačius, kad R. U. žinojo, koks yra veikliosios medžiagos kiekis, jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
2.13. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria R. U. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, rėmėsi ne įrodymais, o prielaidomis. Nustatydamas faktines aplinkybes, teismas negali remtis prielaidomis, o abejonės dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir kaltumo įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Kasacinės instancijos teismo praktikos išaiškinimai kartu su įrodymų sąsajumo reikalavimais, t. y. būtinybė analizuoti baudžiamosios bylos duomenis tik kartu su kitais duomenimis, taip pat būtinybė tikrinti duomenis baudžiamojo proceso veiksmais bei pripažinti įrodymais tik tokius duomenis, kuriuos galima patikrinti proceso veiksmais, panaikina apkaltinamojo nuosprendžio nuteistajam priėmimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras A. Kazakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Iš kasacinio skundo turinio matyti, jog kasatorius nenurodo jokių duomenų apie teismo (teisėjų kolegijos narių) suinteresuotumą bylos baigtimi. Gynėjui pateikus apeliacinės instancijos teismui papildomus duomenis ir keliant abejonių, ar nėra pagrindo nuteistąjį R. U. atleisti nuo bausmės dėl ligos, teisėjų kolegija paskyrė teismo medicinos ekspertizę, buvo gautas ekspertizės aktas, jame nurodyta, kad R. U. šiuo metu neserga jokia liga, kuri patenka į sunkių ir nepagydomų ligų sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ir ekspertų J. Vėlavičiaus bei P. Petreikio paaiškinimus, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis R. U. dėl jam nustatytų ligų gali atlikti laisvės atėmimo bausmę. Be to, kad neliktų jokių abejonių dėl nuteistojo psichikos sveikatos būklės bei galimumo atlikti laisvės atėmimo bausmę, teismas kreipėsi į Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, ši pateikė išvadą, kad R. U. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga ir tam nėra pagrindo. Taigi, visuma specialistų pateiktų duomenų leidžia pagrįstai teigti, kad gynėjo argumentai dėl teismo šališkumo šiuo klausimu yra nepagrįsti.
3.2. Apeliacinės instancijos teismo atliktas bylos vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis ir jo gynėjas, nėra pagrindas pripažinti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas reikalavimas byloje esančius įrodymus įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, nebuvo pažeistas.
3.3. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad nuteistasis R. U. nebuvo kaltinamas narkotinių medžiagų laikymu turint tikslą jas platinti. Atlikus kratą R. U. namuose, buvo rastos narkotinės medžiagos. Pats nuteistasis R. U. neginčija ir pripažįsta, kad jo namuose rastos narkotinės medžiagos priklauso jam. Atliekant tyrimą ir kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją buvo nustatyta, kad R. U. naudojamais mobiliojo ryšio telefono numeriais buvo fiksuota labai daug telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis, iš jų turinio matyti, kad R. U. bendravo su žmonėmis, kuriems buvo reikalingos narkotinės medžiagos ir kurie turėjo tikslą tas narkotines medžiagas įsigyti. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad toks bendravimas pagrįstai leidžia teigti, jog R. U. turėjo tikslą narkotines medžiagas tiems asmenims perduoti, t. y. platinti. Šį faktą taip pat patvirtina ir slapto sekimo metu gauti duomenys. Taigi, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad R. U. tikslas platinti narkotines medžiagas yra akivaizdus.
3.4. Be to, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos) nurodyta, kad labai dideliu karfentanilio kiekiu yra laikoma 0,018 g. Pas nuteistąjį R. U. rastas šios narkotinės medžiagos kiekis yra gerokai didesnis – 0,024146 g karfentanilio ir 0,0029 g metadono.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo R. U. gynėjo advokato L. S. Bagdono kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-7-89-511/2023, 2K-7-29-594/2025 ir kt.). Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-16-788/2023 ir kt.). Taigi, kasacinio skundo argumentai ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-7-89-511/2023, 2K-P-42-976/2025 ir kt.).
6. Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde, be kita ko, nurodomi BPK 20 straipsnio normų reikalavimų pažeidimai, kurie grindžiami išimtinai tuo, kad, kasatoriaus vertinimu, bylą nagrinėjusių teismų sprendimuose nurodytos bylos aplinkybės yra neįrodytos arba nustatytos nepatikimai – paremtos prielaidomis. Argumentai, susiję su skunde nurodomomis teismų išvadomis dėl platinimo tikslo (neturintys reikšmės baudžiamojo įstatymo taikymui), ar abstraktūs teiginiai dėl byloje kilusių abejonių nepašalinimo, kurie grindžiami subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu, prašymu kitaip įvertinti byloje esančius įrodymus, nei vertino bylą nagrinėję teismai, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų nebus pasisakoma.
Dėl bylą apeliacine tvarka nagrinėjusio teismo šališkumo
7. Kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl apeliacinės instancijos teismo nešališkumo, jos grindžiamos šiomis aplinkybėmis: 1) apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių nuteistojo sveikatos būklei nustatyti; 2) nebuvo užtikrintas nuteistojo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip nebuvo suteikta ir teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su paskutiniu žodžiu; 3) skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis buvo surašytas iš anksto – prieš teismo posėdį.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai įtvirtinti ir BPK 44 straipsnio, reglamentuojančio asmens teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu, 5 dalyje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo šališkumo buvimas nustatomas taikant subjektyvųjį ir objektyvųjį testus. Taikant subjektyvųjį testą, atsižvelgiama į tai, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Vertinant teisėjo nešališkumą pagal objektyvųjį testą, reikia nustatyti, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-39-1073/2021, 2K-7-62-495/2024, 2K-7-119-719/2024, 2K-62-648/2025, 2K-52-387/2026 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10; 2018 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Dainelienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 23532/2014).
9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-215-697/2023, 2K-244-495/2024, 2K-133-813/2025).?????Tačiau taip pat teismų praktikoje pažymima, kad nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka tik vienos iš bylos šalių nuomonės, jog teismas buvo šališkas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY5LTMwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-269-303/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-269-303/2020">2K-269-303/2020</a>, 2K-274-654/2022 ir kt.). Gynybai nepalankūs procesiniai sprendimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTY0OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-648/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-648/2022">2K-102-648/2022</a>) ar teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, neesminiai proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog teismas išnagrinėjo bylą šališkai, jei nėra duomenų, faktų, rodančių teismo suinteresuotumą bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYyLTY5Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-162-697/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-162-697/2016">2K-162-697/2016</a>, 2K-31-489/2022, 2K-74-594/2024 ir kt.). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu, svarbu tai, ar tokia abejonė yra paremta faktiniais duomenimis, rodančiais šališkumo požymių buvimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUzLTQ1OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-253-458/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-253-458/2020">2K-253-458/2020</a>, 2K-74-594/2024 ir kt.).??????
10. Susipažinusi su bylos medžiaga ir skundžiamu teismo sprendimu, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nuteistojo gynėjo skunde kaip esminiai su teisės aktuose įtvirtintos teisės į nešališką teismą pažeidimu susiję teiginiai, kvestionuojantys teismo nešališkumą dėl galimų BPK pažeidimų, neužtikrinant apeliacinio proceso dalyvių procesinių teisių, yra deklaratyvūs ir nepagrindžia apeliacinės instancijos teismo šališkumo nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme – byloje nenustatytas nei galimas teisėjų kolegijos asmeninis šališkumas ar tendencingumas, nei proceso organizavimo trūkumai, leidžiantys manyti, kad vienai proceso šaliai rodomas išankstinis palankumas ar priešiškumas. Tokia išvada grindžiama toliau aptariamais argumentais.
11. Kasaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo šališkumas visų pirma grindžiamas tuo, kad, pateikus informaciją, jog nuteistasis serga ūmine-lėtine liga, be kita ko, nurodžius, kad teismo posėdžio metu nuteistasis gydosi psichiatrijos ligoninėje, teismas nesiėmė jokių priemonių R. U. sveikatos būklei nustatyti. Sutikti su šiais kasatoriaus teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo.
12. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pagrindo atleisti R. U. nuo bausmės dėl ligos (BK 76 straipsnis) (ne)buvimo, byloje atliko įrodymų tyrimą ir ėmėsi visų būtinų priemonių bylai reikšmingam medicininiam kriterijui įvertinti – nuteistojo sveikatos būklei nustatyti. Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas paskyrė teismo medicinos ekspertizę, taip pat teismo posėdyje apklausė šią ekspertizę atlikusį ekspertą. Nuteistojo gynėjui pateikus papildomus dokumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai apklausė ekspertą, šis patvirtino, jog nuteistasis R. U. neserga liga, kuri patenka į sunkių ir nepagydomų ligų sąrašą. Siekdamas pašalinti bet kokias abejones ir dėl kasatoriaus ginčijamos nuteistojo R. U. psichikos sveikatos būklės, apeliacinės instancijos teismas, atnaujinęs įrodymų tyrimą byloje, paskyrė objektų tyrimą, atlikus šį tyrimą, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje konstatuota, jog nuteistajam skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nėra pagrindo, o specialistui pateiktoje medžiagoje nėra fiksuota tokių psichinės veiklos ypatumų, dėl kurių nuteistasis negalėtų atlikti bausmės. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad buvo įvertinti ir kasaciniame skunde nurodomi nuteistojo gynėjo pateikti medicinos dokumentai (nuosprendžio 50 punktas). Šis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad papildomai pateiktame ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodomi simptomai ir nusiskundimai jau buvo įvertinti byloje pateiktoje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje, taigi, įvertinęs byloje esančiuose medicinos dokumentuose aprašytą diagnozę, ekspertų ir specialistų paaiškinimus, nustatė, kad nuteistojo sveikatos būklė nėra tokio sudėtingumo, kad sudarytų sąlygas atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos. Tai, kad teismas, įvertinęs visumą dokumentų apie R. U. sveikatos būklę, be kita ko, ir ekspertizės akto išvadas, ekspertų paaiškinimus bei specialisto išvadą, pakartotinai neapklausė specialistės ar, pavyzdžiui, neskyrė ekspertizės, savaime ne tik nepagrindžia teismo šališkumo, bet ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nevisapusiškai buvo išnagrinėtos bylos aplinkybės. Šiuo aspektu teismų praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas, t. y. turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOS05NzYvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-9-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-9-976/2022">2K-9-976/2022</a>, 2K-162-654/2025 ir kt.). Iš pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas užtikrino nuteistojo ir jo gynėjo teises teikti prašymus bei įrodymus, be kita ko, ir dalyvauti juos tiriant. Taigi, atmestini kasatoriaus argumentai dėl tendencingo proceso organizavimo.
13. Kasaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo šališkumą nuteistojo gynėjas taip pat sieja su BPK 322 straipsnio ir teisės į gynybą pažeidimais, neužtikrinus nuteistojo teisės dalyvauti teismo posėdyje, be kita ko, neužtikrinus teisės pasakyti paskutinį žodį. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nedalyvaujant nuteistajam, neatidėti teismo posėdžio nelaikytinas baudžiamojo proceso pažeidimu, dėl kurio galėtų būti suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės.
14. Atsakant į šiuos skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys, kad, pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dalyvauti teismo posėdyje turi teisę nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylos (BPK 322 straipsnio 2 dalis). Iš šių nuostatų išplaukia, kad teismas privalo įsitikinti, ar turintiems teisę dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje asmenims buvo laiku ir tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-214/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-214/2014">2K-214/2014</a>, 2K-344-303/2017, 2K-136-697/2020, 2K-13-654/2023). Pagal teismų praktiką, kai teismas nustato, kad apie posėdžio laiką ir vietą asmeniui pranešta tinkamai, tačiau asmuo į posėdį neatvyko, teismas turi nuspręsti, ar galima bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant. Teismas sprendimą turi padaryti remdamasis asmens valia, teisės į teisingą teismą ir teisės į gynybą užtikrinimo principų turinio aiškinimu, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-654/2023).
15. Iš 2025 m. kovo 19 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad, baigęs įrodymų tyrimą byloje ir išklausęs nuteistojo paskutinį žodį, apeliacinės instancijos teismas pranešė apie teismo sprendimo paskelbimo laiką ir vietą (sprendimą planuota paskelbti 2025 m. balandžio 24 d.). Sprendimo priėmimo metu nuteistojo gynėjui pateikus papildomus dokumentus (konsultacinę išvadą), apeliacinės instancijos teismas atnaujino įrodymų tyrimą byloje. Atnaujinus įrodymų tyrimą, proceso dalyviams 2025 m. gegužės 14 d. buvo išsiųsti pranešimai apie 2025 m. gegužės 28 d. Lietuvos apeliaciniame teisme paskirtą posėdį. Iš 2025 m. gegužės 28 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad įžanginėje teismo posėdžio dalyje teismo posėdžių sekretorė pranešė, jog į teismo posėdį neatvyko nuteistasis R. U., ir pažymėjo, jog apie teismo posėdžio laiką ir vietą jis informuotas įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos pirmininkui paklausus proceso dalyvių nuomonės dėl galimybės nagrinėti bylą, nuteistojo gynėjas nurodė, kad jo ginamasis yra gydomas stacionare, tačiau sutiko tęsti bylos nagrinėjimą jam nedalyvaujant. Teisėjų kolegija nutarė bylą nagrinėti, nedalyvaujant nuteistajam, atsižvelgdama į tai, kad nebuvo gauta prašymų atidėti posėdį, be kita ko, nustačiusi, jog nuteistasis R. U. jau davė paaiškinimus ir pasakė paskutinį žodį apeliacinės instancijos teisme. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, tokia posėdžio eiga ir teisėjų kolegijos sprendimai atitiko BPK 322 straipsnio 2 dalies ir 324 straipsnio reikalavimus ir nesudaro pagrindo spręsti, kad byloje nebuvo užtikrinta asmens teisė į teisingą teismą ar suvaržyta teisė į gynybą.
16. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo R. U. gynėjo advokato apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apie posėdžio laiką ir vietą nuteistajam pranešta tinkamai, tačiau asmuo į posėdį neatvyko, nepateikęs ne tik prašymo atidėti posėdį, bet ir nedalyvavimą baudžiamajame procese pateisinančios priežasties, taip iš esmės atsisakė savo procesinių teisių, taigi, nuteistojo neatvykimas nekliudė nagrinėti bylos. Pažymėtina, kad nuteistojo nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasties nepagrindė ir jo gynėjas. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė Kauno ligoninės stacionaro epikrizę bei Panerio klinikos apsilankymo išrašą, iš kurių matyti, kad nuteistasis iš ligoninės buvo išrašytas 2025 m. gegužės 10 d., t. y. iki išsiunčiant pranešimą apie teismo posėdį (2025 m. gegužės 14 d.). Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo taip pat matyti, kad nuteistasis klinikoje lankėsi 2025 m. gegužės 22 d., tačiau atsisakė vykti stacionariai pasitikrinti diagnozės ir gydytis. Taigi, teismui nebuvo pateikta ne tik nustatytos formos pažyma Nr. 094-1/a „Dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą“, bet ir jokių kitų nuteistojo nedalyvavimą 2025 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje pateisinančių dokumentų. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta teisingu apeliacinės instancijos teismo sprendimą susiklosčiusioje procesinėje situacijoje nagrinėti bylą nepaisant nuteistojo neatvykimo, taip užtikrinant BPK 2421 straipsnyje nustatytą teismo pareigą rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235-788/2023).
17. Atsižvelgiant į aptartus teisės į teisingą teismą ir teisės į gynybą užtikrinimo principus, svarbu tai, kad nagrinėjamoje byloje iki atnaujinant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme jau buvo išklausytos baigiamosios kalbos ir nuteistajam R. U. suteiktas paskutinis žodis, taip teisė į gynybą ne tik buvo įgyvendinta paties nuteistojo ankstesniame teismo posėdyje, bet taip pat ir užtikrinta per vėlesnį bylos nagrinėjimo teisme procesą, dalyvaujant nuteistojo gynėjui. Kasaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, kaip konkrečiai nuteistojo dalyvavimas būtų padėjęs geriau užtikrinti jo interesus ar sustiprinti gynybinę poziciją, apeliacinės instancijos teismui atnaujinus įrodymų tyrimo dalį dėl šio psichikos sveikatos būklės. Taigi, kaip minėta, apeliacinės instancijos teisme buvo užtikrintos nuteistojo ir jo gynėjo teisės dalyvauti tiriant įrodymus, teikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad kasacinio skundo argumentai, jog buvo neužtikrintos nuteistojo R. U. procesinės teisės, yra deklaratyvūs, nepagrindžia nei teismo šališkumo, nei nuteistojo teisių į teisingą teismą pažeidimo. Šiame kontekste atmestini ir kiti kasatoriaus argumentai dėl tendencingo proceso organizavimo.
18. Apeliacinės instancijos teismo šališkumo nepagrindžia ir operatyvus (kitą dieną) apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimas baigus nagrinėti bylą teismo posėdyje. Šiuo aspektu, visų pirma, pažymėtina tai, kad BPK nustato tik maksimalius nuosprendžio paskelbimo terminus (BPK 302 straipsnio 4 dalis, 324 straipsnio 10 dalis), kuriais pirmiausia siekiama užtikrinti BPK 44 straipsnio 5 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teisę, kad dėl jo galbūt padarytos veikos pradėtas procesas būtų užbaigtas per kiek įmanoma trumpiausią laiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-507/2015). Atitinkamai teismų praktikoje ne kartą pripažinta, jog nuosprendžio paskelbimas greitai po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo savaime nerodo teismo šališkumo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46/2008, 2K-396/2014, 2K-101-628/2018, 2K-87-303/2022). Antra, šioje konkrečioje byloje susiklosčiusi procesinė situacija nei prieštarauja BPK reikalavimams, nei pagrindžia apeliacinės instancijos teismo teisėjų asmeninį tendencingumą, kadangi ginčijami apeliacinės instancijos teismo veiksmai nerodo šio teismo šališkumo. Kaip jau buvo minėta, 2025 m. kovo 19 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje, išnagrinėjus bylą, kolegijos primininkas pranešė sprendimo paskelbimo laiką – 2025 m. balandžio 24 d. 12.55 val. Sprendimo priėmimo metu (likus vienai dienai iki sprendimo paskelbimo) nuteistojo gynėjas teismui pateikė papildomus dokumentus (konsultacinę išvadą dėl nuteistojo psichikos sveikatos būklės), dėl to apeliacinės instancijos teismas 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi dėl šios dalies atnaujino įrodymų tyrimą. Atlikus įrodymų tyrimą, byla buvo išnagrinėta 2025 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje ir teisėjų kolegijos pirmininkas pranešė, kad sprendimas bus skelbiamas 2025 m. gegužės 29 d. 12.55 val. Natūralu, kad, susipažinus su visa bylos medžiaga, pasitarimo kambaryje apsvarsčius sprendimą, šioje byloje procesinis sprendimas galėjo ir turėjo būti rengiamas nuo 2025 m. kovo 19 d., siekiant, kad jis būtų paskelbtas įstatyme nustatytais terminais, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 302 straipsnio 4 dalis, 324 straipsnio 10 dalis). Atnaujinus įrodymų tyrimo dalį dėl nuteistojo gynėjo ginčijamos R. U. psichikos sveikatos būklės, tačiau nenustačius naujų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę bylai, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo sudėtingumą, kliūčių paskelbti sprendimą kitą dieną nebuvo. Tokioje situacijoje teismo sprendimas atnaujinti įrodymų tyrimą negali būti siejamas su teismo išankstiniu nusiteikimu, priešingai, jis rodo kasatoriaus ginčijamą siekį išsamiai išnagrinėti bylą, teisingai nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Taigi, priimant ir paskelbiant apeliacinės instancijos teismo sprendimą, BPK nustatyti reikalavimai, taip pat ir teismo nešališkumo principo reikalavimai nebuvo pažeisti.
19. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir bylos medžiagą, atsižvelgdama į BPK reikalavimus ir aptartą teismų praktiką, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti skundžiamą nuosprendį priėmusio apeliacinio teismo nešališkumu.
Dėl BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo
20. Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamoje byloje buvo netinkamai taikytos BK 260 straipsnio 3 dalies nuostatos, kadangi nebuvo nustatyta, kokia dalis neteisėtai įgytų narkotinių medžiagų buvo skirta nuteistajam vartoti, o kokia – platinti. Skunde nurodoma, kad, nenustačius platinti skirtos narkotinių medžiagų dalies, R. U. negalėjo būti pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kadangi nenustatytas veiką kvalifikuojantis požymis – labai didelis narkotinės medžiagos kiekis. Tokia kasatoriaus pozicija nepagrįsta.
21. BK 260 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas nusikalstamas veikas apibūdinantys veikos požymiai yra analogiški. BK 260 straipsnio 1–2 dalis sieja ir bendras subjektyviosios pusės požymis – tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, o veikos kvalifikavimą nulemia ir šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis. Tuo tarpu,??pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją, motyvas ir tikslas nėra būtinieji šios veikos požymiai; kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nulemia tik šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis?? (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQtNDg5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84-489/2017">2K-84-489/2017</a>, 2K-189-895/2018, 2K-1-719/2020, 2K-51-387/2026 ir kt.). Taigi būtent pagal nusikaltimo dalyko požymį – kiekį – yra diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia, kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu kiekiu???, atitinkamai lemia ir veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 1, 2 ar 3 dalį.
22. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nenustatė. Byloje nustatyta, kad R. U. savo gyvenamojoje vietoje, bute, neteisėtai laikė 0,024146 g karfentanilio ir 0,0029 g metadono. Vadovaujantis pirmiau minėtomis Rekomendacijomis, karfentanilio labai didelį kiekį sudaro 0,018 g. Taigi R. U. laikė narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio kiekis aiškiai viršija nustatyta tvarka konstatuotą labai didelio šios medžiagos kiekio ribą, be to, laikė ir kitą kaltinime nurodytą narkotinę medžiagą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, šios medžiagos buvo jo žinioje, t. y. laikomos jo bute, jis turėjo realią galimybę su jomis elgtis savo nuožiūra. Priešingai kasatoriaus skundo teiginiams, aptartas disponuojamo dalyko labai didelis kiekis nulėmė veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
23. Kasaciniame skunde ginčijamas BK 260 straipsnio 3 dalies taikymas ir dėl įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios, neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos.
24. Teismų praktikoje aiškinant šį subjektyviosios pusės požymį yra pažymėta, kad taikant BK 260 straipsnį kaltininkui pakanka suvokti, jog medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat apie jų kiekį bent bendrais bruožais. Tai reiškia, kad asmeniui nebūtina žinoti apie Rekomendacijas ar jų turinį, tiksliai žinoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio, jų koncentracijos. Tiesioginei tyčiai konstatuoti BK 260 straipsnio 3 dalies prasme pakanka nustatyti, kad asmuo bent bendrais bruožais numanė disponuojamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų savybes bei kiekius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-511/2022, 2K-243-387/2024, 2K-51-387/2026 ir kt.).
25. Bylą nagrinėjusių teismų išvados, kad R. U. veikė tiesiogine tyčia, yra pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą, išsamiai ir argumentuotai atskleidė nuteistojo tiesioginę tyčią (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 36–38 punktai). Šis teismas nustatė, kad nuteistasis R. U. pats ilgą laiką vartojo narkotines medžiagas, namuose turėjo elektronines svarstykles, kuriomis svėrė narkotines medžiagas, kad žinotų medžiagos dozuotę ir kiek jos vartoti. Pažymėtina, kad pats nuteistasis teismo posėdžio metu pripažino, jog narkotines medžiagas skirstė pats tam, kad „neperdozuotų“. Pirmiau aptartos byloje nustatytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo buvo pagrįstai įvertintos kaip atskleidžiančios kaltininko supratimą tiek dėl narkotinės medžiagos rūšies, tiek dėl jos kiekio. Taigi ginčijamą nuteistojo suvokimą dėl labai didelio narkotinių medžiagų kiekio neabejotinai patvirtina tiek nustatytas jų svėrimo faktas, tiek ir narkotinių medžiagų skirstymo faktas, liudijantis apie konkrečios narkotinės medžiagos – karfentanilio dozuotės suvokimą. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis, bendrais bruožais suvokdamas, jog disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, taip veikti norėjo, vadinasi, darydamas šią veiką, pagal BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas veikė tiesiogine tyčia.
26. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant R. U. veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pritaikytas tinkamai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. U. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Artūras Ridikas
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
