Administracinė byla Nr. eI3-4015-535/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01428-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,
dalyvaujant pareiškėjui R. Č., jo atstovui advokatui Juliui Jasaičiui,
atsakovės atstovui advokatui Gediminui Gabniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas R. Č. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2022-03-04 įsakymo Nr. B2-463 „Dėl tarnybinės nuobaudos R. Č. skyrimo“ 1-ą punktą dėl R. Č. paskirtos nuobaudos - atleidimo iš pareigų, taip pat 2022-03-04 įsakymo Nr. B2-464 1-ą punktą R. Č. atleidimo iš Tarnybos Alytaus departamento direktoriaus pareigų; 2) priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir įvykdymo dienos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamu įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už tai, kad jis 2021-12-16, tarnybinėse Alytaus departamento patalpose, pasibaigus administracinio nusižengimo bylos posėdžiui, nebuvo išjungęs posėdžio garso įrašą fiksavusį įrenginį, todėl garso įrašymas buvo tęsiamas. Tokiu būdu įraše buvo užfiksuotas su Tarnyba susijęs pokalbis tarp jo, tuo metu ėjusio Tarnybos Alytaus departamento direktoriaus pareigas, ir jam pavaldaus Tarnybos Alytaus departamento nutolusios darbo vietos Druskininkuose vyriausiojo veterinarijos gydytojo.
Pareiškėjas dėsto Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas ir teigia, kad išvadoje pateikiama jo pareiga pranešti pagal korupcijos prevencijos teisės aktų nuostatas ir kaip šį klausimą reglamentavo jo veikos padarymo metu galiojęs Korupcijos prevencijos įstatymas, akivaizdžiai matyti, kad tikrintojai traktuoja teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias jo pareigas, o tuo pačiu ir atsakomybę už jų nevykdymą aiškina savaip ir plečiamai, teigdami, jog jis privalėjo pranešti ne tik apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bet ir apie kitokio korupcinio pobūdžio veikas, nebūtinai nusikalstamas.
Pareiškėjas pažymi, kad teismų praktika vienareikšmiškai draudžia viešojoje teisėje atsakomybės normas aiškinti plečiamai. Tarnybos tinklapyje valstybės tarnautojų pareiga pranešti apie korupcinio pobūdžio veikas yra perkelta būtent iš minėto įstatymo, o ne iš jo interpretavimo, pateikto išvadoje. Tikrintojai išvadoje nepasisako ir dėl įstatyme nustatytos nagrinėjamai bylai itin reikšmingos aplinkybės, kad valstybės tarnautojo pareigą pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas sąlygoja jo subjektyvus požiūris, t. y. įsitikinimas, kad jo gauti duomenys, liudijantys korupcinio pobūdžio veikos padarymą, yra neginčijami. Internetiniai žodynai pateikia daug šios sąvokos reikšmių, bet bendrąja prasme, neginčijami duomenys turi būti neabejotini, nepaneigiami, t. y. tokie, kurių negalima atmesti. Nagrinėjamu atveju būtina itin atidžiai ir išsamiai įvertinti, ar jam V. V. pateikta informacija buvo apie nusikalstamas korupcinio pobūdžio veikas ir ar ji buvo tiek patikima, kad vadovas neabejotinai privalėjo apie ją pranešti atitinkamoms tarnyboms.
Pareiškėjas teigia, kad vertinant jo gautą informaciją Korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – KPĮ) 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos pareigos pranešti atitinkamoms institucijoms apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikaltimą, gavus duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti apie tokios veikos padarymą, aspektu, būtina visa eilė teisiškai reikšmingų aplinkybių.
Nurodo, kad iš garso įrašo išklotinės matyti, kad tokius duomenis suteikęs V. V. prieš savo pasakojimą įspėja jį apie tokių duomenų konfidencialumą („ne protokolui, bet pagal draugystę“). Jis pasakoja jam, kaip vadovui, apie tai, kad 4-ioms jo pavaldžioms darbuotojoms Šv. Kalėdų proga UAB „Grand SPA Lietuva“ atstovė atnešė 4 krepšelius dovanų, tačiau jo pasakojimo tikslas buvo nelogiškas ir sunkiai suvokiamas, t. y. jis nesiekė išaiškinti galimą korupcijos atvejį ar užkirsti tam kelią, bet iš esmės skundžiasi jam ir piktinasi tuo, kad jo sutuoktinė tokio dovanų krepšelio negavo, nes jį galimai pasisavino viena iš minėtų darbuotojų - I. Ž., kurios atžvilgiu V. V. neslepia akivaizdaus priešiškumo. V. V. minėtą informaciją jam perteikė žodžiu, nerašė oficialaus tarnybinio pranešimo ar kitokio rašto, nepateikė konkrečių įrodymųapie savo žodžių patikimumą, nė vienas iš pokalbio dalyvių nežinojo, kad pokalbis per apsirikimą įrašomas.
Pareiškėjas mano, kad dėl minėtų aplinkybių, savaime suprantama, kad jis, būdamas patyręs vadovas, kuris pažįsta paminėtas pavaldines, kaip ilgametes sąžiningas darbuotojas, be to, žino apie V. V. priešišką nusistatymą I. Ž. atžvilgiu, labai logiškai nesistengė parodyti V. V. jo reakcijos į pateiktą galimai kompromituojančią informaciją ir nepuolė iš karto jos viešinti, pranešdamas atitinkamoms institucijoms, nes ji galėjo būti ne tik nepatikima, neobjektyvi, bet ir provokacinio ar net šmeižikiško pobūdžio.
Pareiškėjas nurodo, kad duomenis apie galimą pavaldinių korupcinio pobūdžio veiką sužinojo tik iš nerišlaus ir keisto V. V. pasakojimo, t. y. antrinio šaltinio, tačiau nei pats matė ar girdėjo tokios veikos padarymo aplinkybes, nei gavo apie tai informuojantį oficialų pranešimą, todėl nusprendė viską gerai apgalvoti ir įvertinti gautą informaciją;
Pareiškėjas nesutinka su išvadoje išdėstytais teiginiais, kad jis, gavęs V. V. informaciją, neigiamos reakcijos dėl galimų korupcinio pobūdžio veikų ar darbo etikos pažeidimų neišsakė, pokalbio metu juokiasi, pozityviai reaguoja į V. V. juokus, dėl ko padaroma išvada, jog jis toleruoja dovanų priėmimo praktiką. Akcentuoja, kad V. V. pateikė informaciją žodžiu ir „ne protokolui“, nerašė oficialaus tarnybinio pranešimo, nepateikė įrodymų apie gautų dovanų vertę, jų įteikimo aplinkybes, neslėpė priešiškumo ir siekė sukompromituoti I. Ž., todėl jis elgėsi logiškai ir išmintingai, neparodė savo reakcijos V. V., tačiau pasakė: „tikrai šitų dalykų taip nepaliksiu, labai blogai, kas ką turi ten dar tegu grąžina, tai labai negražus netoleruotinas faktas ir bus priimti sprendimai“.
Pareiškėjas nurodo, kad sekančią dieną, t. y. 2021-12-17, paskambino I. Ž., norėdamas patikrinti gautus duomenis. Sužinojęs veikos aplinkybes, t. y. kad jo pavaldžioms darbuotojoms Šv. Kalėdų proga buvo įteiktos labai nedidelės vertės dovanėlės, nurodė jas grąžinti; 2021-12-27 11.30 val. jam perskambino I. Ž. ir informavo, kad 2021 m. gruodžio mėnesį UAB „SPA Lietuva“ darbuotoja užėjo į jos kabinetą ir kolektyvui paliko keletą supakuotų kalėdinių dovanų, vieną kurių pasiėmė V. H. C.; I. Ž., apžiūrėjusi jai skirtą dovaną, pamatė, jog tai buvo atvirutė, žaisliukas, keksiukas ir kvietimas (reklaminis bukletas) į UAB „Grand SPA Lietuva“; minėtą dovaną ji grąžino bendrovei; analogiškas aplinkybes I. Ž. nurodė 2022-02-23 paaiškinime Tarnybos direktoriui, paminėdama, kad, praėjus keletui dienų po minėto įvykio V. V., vartodamas necenzūrinius žodžius ir psichologinį smurtą, ją užsipuolė, reikalaudamas kalėdinių dovanų savo sutuoktinei.
Pareiškėjas nesutinka, kad išvadoje pasiremta telefonų išklotinėmis ir iš esmės nesudaro pagrindo abejoti jo ir I. Ž. paaiškinimais: iš I. Ž. pasakymo kolegėms gruodžio 21 - 22 d. „jei nori dovanos, nueik ir pasiimk iš „Grand SPA Lietuva“, nes ji viską jau grąžino“, tikrintojų padaryta išvada, kad jis nurodymo I. Ž. grąžinti dovanas nedavė, yra nepagrįsta, nesuprantama ir logiškai nepaaiškinama; visų pirma, niekur nėra užfiksuota, kad I. Ž. kolegėms pasakė būtent tokius žodžius ir būtent nurodytu laiku; nurodytas pasakymas nurodytu laiku nepaneigia fakto, kad jis 2021-12-17 skambino I. Ž. ir nurodė grąžinti atneštas dovanas, nes išvadoje nėra nustatyta ir nepateikiama duomenų, kada I. Ž. grąžino dovanas UAB „Grand SPA Lietuva“.
Pareiškėjas teigia, kad jo išdėstytais argumentais yra paneigiami išvadoje išdėstyti teiginiai, kad jis nesiėmė būtinų priemonių šiems pažeidimams užkirsti ir atgrasyti nuo jų darymo ateityje. Išvadoje nėra įvardintas tikslus kalėdinių dovanų turinys, neįvertinta jų materialinė vertė, nepasisakyta apie dovanos įteikimo intencijas ir tikslus, nenustatyti korupciniai dovanų įteikimo motyvai, todėl išvadoje nurodyti teiginiai apie galimą kyšio davimą 4-ioms jo pavaldžioms darbuotojoms nėra pagrįsti objektyviais duomenimis.
Pažymi, kad išvadoje nepateikiama duomenų nei apie pradėtus tarnybinius patikrinimus ar ikiteisminius tyrimus minėtoms 4-ios darbuotojoms bei V. V., nei apie šių darbuotojų nušalinimą nuo pareigų. Daro išvadą, kad V. V. jam pateikti duomenys apie tariamą pavaldinių kyšininkavimą pačioje Tarnyboje nebuvo įvertinti nei kaip patikimi, nei kaip neginčytini, dėl ko jam neatsirado pareiga apie tai pranešti įstatyme nurodytoms atitinkamoms institucijoms, o skubus jo nušalinimas ir vėlesnis atleidimas iš pareigų tėra perdėta reakcija į dirbtinai išpūstą kyšininkavimo „burbulą“ ir siekimą dėl menko preteksto atsikratyti ilgamečio ir patyrusio jo, kaip vadovo.
Pareiškėjas pažymi ir tai, kad jo elgesys nesutrukdė ir objektyviai negalėjo sukliudyti patraukti atsakomybėn išvadoje minimų jo pavaldinių, jeigu jie iš tikrųjų padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.
Pareiškėjas skunde pateikia nagrinėjamai bylai aktualią teismų praktiką.
Pareiškėjas nurodo, kad jis 2022-02-17 paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodė, kad 2021-12-16 savo tarnybiniame kabinete nagrinėjo administracinę bylą, kurios metu mobiliojo telefono pagalba teisėtai darė proceso garso įrašas, o pasibaigus bylos nagrinėjimui, pamiršo išjungti įrašą, dėl ko buvo įrašytas pavaldinio V. V. pasakojimas apie kitų pavaldinių galimai korupcinę veiką. Minėtą įrašą, jo neperklausęs, išsiuntė patraukto administracinėn atsakomybėn asmens advokatui V. P. pastarojo prašymu. Iš minėto paaiškinimo paaiškėjusių aplinkybių matyti, kad galimas pažeidimas dėl neteisėto įrašo darymo buvo padarytas dėl elementaraus jo neapdairumo, t. y. netyčia (dėl neatsargumo), pamiršus išjungti daromą įrašą, šio įrašo išsiuntimas advokatui V. P. buvo atliktas, remiantis teisėtu jo prašymu, o įraše užfiksuotų duomenų pagarsinimas įvyko dėl analogiško jo neapdairumo, t. y. netyčia (dėl neatsargumo), neperklausius siunčiamo įrašo. Taigi, tiek jo darytas perteklinis V. V. pokalbio garso įrašo darymas, tiek šio įrašo išsiuntimas advokatui V. P. buvo atlikti dėl jo neatidumo. Teigia, kad šie veiksmai, kaip jie bebūtų teisiškai kvalifikuojami, nelaikytini nei šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, nei veika, diskredituojančia valstybės tarnybą.
Pareiškėjas mano, kad vertinant jam paskirtos tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš užimamų pareigų teisėtumą ir pagrįstumą, turėtina galvoje, kad nei jis pateikęs informaciją apie galimai korupcinio pobūdžio veiką V. V., nei galimai tokią veiką padarę 4-ios darbuotojos nebuvo nei nušalintos nuo pareigų, nei atleistos iš užimamų pareigų. Tai reiškia, kad jis už nepranešimą yra nubaustas griežčiau, nei galimai tokią veiką padarę darbuotojai, kas duoda pagrindo manyti apie objektyvumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principų pažeidimą. Pažymi, kad ilgamečio sąžiningai dirbusio vadovo atleidimas iš pareigų dėl mažareikšmio netyčinio tarnybinio nusižengimo ne tik sukelia sunkias pasekmes jam, bet ir neigiamai veikia darbo kolektyvą ir visą tarnybą, nes duoda pagrindą išvadai, jog prisidengiant kova su korupcijos apraiškomis ir siekiant pademonstruoti begalinį ryžtingumą šioje srityje, nevertinami ilgamečiai patyrę darbuotojai. Jo veikoje galima įžvelgti tarnybinės etikos pažeidimo apraiškų ir nesunkaus tarnybinio nusižengimo požymių, tačiau akivaizdu, jog jo padarytoje veikoje nėra valstybės tarnybos diskreditavimo ar kito šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymių.
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad skunde pareiškėjas pateikia savitą įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų turinio aiškinimą.
Atliekant pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą bei skiriant jam tarnybinę nuobaudą, nebuvo pažeisti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūriniai reikalavimai ir (ar) taisyklės.
Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo inicijuotas tinkamai ir laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, t. y. Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VRĮ) 34 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) nuostatomis. Tarnybinio nusižengimo tyrimui, atsižvelgiant į pareiškėjui gresiančios tarnybinės nuobaudos rūšį, atlikti buvo pagrįstai sudaryta Komisija (Aprašo 5 p.); pareiškėjas buvo tinkamai ir nustatytais terminais informuotas apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą ir jo atžvilgiu pradėtą nusižengimo tyrimą (Aprašo 8 p.); pareiškėjas buvo tinkamai informuotas ir jam sudarytos galimybės pateikti paaiškiną dėl jo atžvilgiu pradėto tarnybinio nusižengimo (Aprašo 9 p.); tarnybinio nusižengimo tyrimas baigtas ir išvada parengta nepažeidžiant nustatytų terminų (Aprašo 11 p. ir 14 p.); išvados turinys atitinka keliamus reikalavimus (Aprašo 15 p.); tiek įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, tiek ir įsakymas dėl atleidimo buvo priimti laikantis nustatytos tvarkos ir terminų (VTĮ 34 str. 1 d., 3 d. ir 5 d.; Aprašo 17 p. ir 18 p.); pareiškėjui buvo tinkamai skirta tarnybinė nuobauda (VTĮ 34 str. 3 d.); pareiškėjas tinkamai ir nustatytais terminais supažindintas su jo atžvilgiu priimtu sprendimu (Aprašo 20 p.).
Pareiškėjas bando įrodyti, neva jis KPĮ 9 str. 1 d. ir 2 d. nepažeidė, nes įvertinęs iš V. V. gautą informaciją, nusprendė, jog savaime tokia informacija nepatvirtina korupcinio pobūdžio veikos, todėl jam esą nekilo pareiga apie tai pranešti. Tokią pareiškėjo poziciją Tarnyba laiko visiškai nepagrįsta.
Nurodytą poziciją pareiškėjas bando pagrįsti pateikdamas savitą, iki 2021-12-31 galiojusios, KPĮ redakcijos 101 str. 1 d. interpretaciją. Atsakovė su tuo nesutinka, kadangi vertinant ar buvo pažeista KPĮ nustatyta pareiga, turi būti sistemiškai analizuojamas taip pat ir lokalinių Tarnybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų turinys.
Atsakovė nurodo, kad aptariamu atveju aktualūs Tarnybos direktoriaus 2021-06-15 įsakymu Nr. B1-489 patvirtintos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos antikorupcijos politikos (toliau - Antikorupcijos politika) 2 p., 9.3, 9.4 p. ir Tarnybos direktoriaus 2017-12-22 įsakymu Nr. B1-824 patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Vidaus tvarkos taisyklės) 22.9 p. Minėtos normos įtvirtinta tą patį - Tarnybos darbuotojų pareigą per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo apie visas galimo kyšininkavimo ar bet kokio kito korupcinio pobūdžio veikas nedelsiant pranešti Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, taip pat savo tiesioginiam vadovui ir T. V. tyrimų skyriui.
Aukščiau nurodyti teisės aktai apibrėžia ne tik analizuojamos pareigos pranešti apie korupcijos apraiškas turinį, bet tuo pačiu labai aiškiai įvardija ir kompetenciją bei įgaliojimus šioje srityje turinčių institucijų ir subjektų ratą. Akivaizdu, kad aptarta teisinio reguliavimo bazė yra sukurta taip, kad bet kokių su korupcijos prevencija susijusių pareigų vykdymas būtų visiškai atskirtas net nuo menkiausio subjektyviojo elemento. Tame tarpe ir nuo jokios kompetencijos šioje srityje neturinčių asmenų požiūrio ar įsitikinimų.
Atsižvelgiant į nurodytą, nėra abejonių, kad pareiškėjas neturėjo teisės nei pats vertinti ar gauti duomenys patvirtina, jog buvo padaryta korupcinio pobūdžio veika, nei tuo labiau priimti sprendimo dėl to, ar reikia pranešti apie korupcinio pobūdžio veikas KPĮ 9 str. 1 d. ir 2 d. bei kitų Tarnybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne. Priešingai, po pokalbio su V. V., pareiškėjas visą gautą informaciją turėjo nedelsiant pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai, Tarnybos direktoriui ir (ar) T. V. tyrimų skyriui, tačiau to nepadarė. Todėl tokia savo veika neabejotinai pažeidė jam nustatytą pareigą.
Atsakovė teigia, kad skunde pateiktas pareiškėjo gautos informacijos apie korupcines veikas pobūdžio vertinimas laikytinas nepagrįstu ir neturinčiu teisinės reikšmės sprendžiant KPĮ 9 str. 1 d. ir 2 d. nustatytų pareigų pažeidimo klausimą.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjo poziciją dėl tariamo jo veiksmų tinkamumo laiko nepagrįsta. Tarnybos direktoriaus 2021-06-15 įsakymu Nr. B1-489 patvirtintose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, skaidraus elgesio gairėse (toliau - Skaidraus elgesio gairės) nustatytas aiškus algoritmas, kaip Tarnybos darbuotojai turi elgtis tiek tada, kai jiems teikiamos dovanos (Skaidraus elgesio gairių II skyrius), tiek tada, kai jie susiduria su korupcijos apraiškomis (Skaidraus elgesio gairių III skyrius).
Vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2019-09-19 įsakymu Nr. B1-679 patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padalinių nuostatų (toliau - Departamento nuostatai) 16 p. 19.1 p.; 19.3 p., pareiškėjas, kaip Departamento direktorius, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad jo pavaldume esantys darbuotojai tinkamai vykdytų jiems nustatytas tarnybines pareigas, tame tarpe, laikytųsi Skaidraus elgesio gairėse nustatytų pareigų.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas, sužinojęs apie galimas korupcijos apraiškas jo vadovaujamame padalinyje, nesiėmė tinkamų veiksmų ir neužtikrino, kad jam pavaldūs darbuotojai tinkamai laikytųsi Skaidraus elgesio gairėse nustatyto elgesio modelio. Tuo tarpu pareiškėjo nurodomi veiksmai, kuriuos jis subjektyviai vertina, kaip tinkamus, neatitinka ir nėra suderinami su tuo elgesio modeliu, kurį pareiškėjas turėjo užtikrinti, eidamas Departamento direktoriaus pareigas.
Atsakovė mano, kad nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų atlikęs nurodomus veiksmus. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai - tarnybinių bei asmeninių ryšio priemonių išeinančių skambučių ir trumpųjų žinučių išklotinės - patvirtina, kad pareiškėjas neskambino I. Ž.. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai, esą jis galėjo pasinaudoti kitomis priemonėmis, pvz.: Viber, WhatsApp ar Messenger, yra nepagrįsti. Pastebi, kad nurodytos mobiliosios aplikacijos taip pat palieka skaitmeninius pėdsakus apie įvykius naudojantis programėle. Tačiau pareiškėjas nei tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, nei pareikšdamas šį skundą, nepateikė jo teiginius apie tariamą pokalbį su I. Ž. pagrindžiančių dokumentų.
Atsakovė pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai - pareiškėjui pavaldžių tarnautojų paaiškinimai - patvirtina, kad gavęs informaciją apie galimas korupcinio pobūdžio veikas, pareiškėjas nesiėmė galiojančiuose teisės aktuose nustatytų būtinų ir pakankamų veiksmų tokiems pažeidimams suvaldyti ir jiems užkardyti, t. y. nebendravo su pavaldžiais darbuotojais dėl Tarnyboje taikomos nulinės dovanų politikos, neišsakė neigiamo tokios situacijos vertinimo ir pan.
Atsakovė nurodo, kad laiko pagrįstu Komisijos išvadoje pateiktą vertinimą, jog savo asmeniniu pavyzdžiu ir elgesiu pareiškėjas Tarnyboje kūrė korupcijai neatsparią aplinką, formavo pavaldiems asmenims nuostatą, kad tokios, kaip UAB „Grand SPA Lietuva“ duotos, dovanos nėra tiek reikšmingos, jog būtų laikomos kyšiu, tokiu būdu nekontroliavo ir neužtikrino, kad jo vadovaujamame padalinyje būtų tinkamai laikomasi įstatymuose ir lokaliniuose teisės aktuose nustatytų pareigų.
Atsakovė nurodo, kad LVAT praktikoje išaiškinta, kad „Tarnybinio nusižengimo tyrimo bei tarnybinės nuobaudos tikslas yra susijęs išimtinai su išsamiu ir nešališku galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatymu bei nubaudimu“.
Pareiškėjo nurodyti elementai yra susiję ne su tarnybinio nusižengimo tyrimo, tačiau su ikiteisminio tyrimo tikslais, kuomet siekiant tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką bei nustatyti tokios veikos sudėties požymius, esminės reikšmės gali turėti pareiškėjo išskirti objektyvūs kriterijai, kaip, kad dovanos vertė, jos perdavimo tikslai ar motyvai ir pan.
Tuo tarpu atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, nei kalėdinių dovanų turinys, nei jų vertė, o taip pat ir tokių dovanų įteikimo intencijos ar motyvai, neturi įtakos, kadangi nuo jų niekaip nepriklauso valstybės tarnautojo veiksmų vertinimas, o taip pat ir tarnybinės atsakomybės taikymas.
Atsakovė teigia, kad Komisija, atlikdama tarnybinio nusižengimo tyrimą ir vertindama ar pareiškėjas pažeidė įstatymuose nustatytas pareigas, pagrįstai netyrė ir nevertino su individualiomis dovanų savybėmis ir jų teikimo tikslais susijusių aplinkybių.
Pareiškėjas, eidamas vadovaujančias pareigas, neabejotinai suvokė ir žinojo, kad jam keliami aukštesni elgesio standartai. Be to, R. Č. buvo tiesiogiai atsakingas už antikorupcijos formavimo praktiką Tarnyboje, jam buvo puikiai žinoma, kad ši sritis yra prioritetinė. Todėl vertinant garso įrašo turinį, nėra racionalaus paaiškinimo pareiškėjo veikai, kurią darydamas jis neabejotinai suvokė tokio savo elgesio prieštaringumą įstatymams ir Tarnybos veiklą reglamentuojantiems teisės aktais, suprato su valstybės tarnyba nesuderinamus tokio elgesio padarinius Tarnybos prestižui, reputacijai ir vidaus tvarkai. Tuo pačiu pareiškėjas savo elgesiu kūrė ir toleravo korupcijai neatsparią aplinką jo vadovaujamame Departamente. Todėl korupcinio pobūdžio apraiškas valstybės tarnyboje toleruojančio ir vėliau net jas slapstančio pareiškėjo elgesys Komisijos išvadoje buvo visiškai pagrįstai ir proporcingai pripažintas šiukščiu tarnybiniu nusižengimu už kurį pareiškėjui skirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda. Tad nėra net menkiausių prielaidų kalbėti apie padaryto tarnybinio nusižengimo mažareikšmiškumą.
Atsakovė taip pat pažymi, kad iš pareiškėjo paaiškinimų bei skundo turinio matyti, jog jis pateisina savo veiksmus, neigia bet kokį savo elgesio pavojingumą ar netinkamumą. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas yra apatiškas valstybės tarnyboje vadovaujančias pareigas einantiems asmenims keliamiems skaidrumo standartams ir nesigaili nei Tarnybai sukeltų neigiamų padarinių, tame tarpe reputacinės žalos, nei pavaldiems darbuotojams parodyto visiškai netinkamo pavyzdžio. Tokių faktų buvimas labai aiškiai indikuoja, kad dėl turimo požiūrio ir jo vertybinių nuostatų pareiškėjas, tikėtina, gali daryti tokio pateis pobūdžio nusižengimus. Todėl Tarnyba yra praradusi pasitikėjimą pareiškėju, o tuo pačiu ir jo galimybėmis užimti vadovaujančias pareigas.
Aukščiau aptartų argumentų visuma patvirtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas tinkamai ir todėl išvadoje pagrįstai konstatuota, jog R. Č. padarė tarnybinį nusižengimą, nustatytą VTĮ 16 str. 1 d. 1 p., 3 p., 5 p., 6 p., kuris, vadovaujantis VTĮ 33 str. 5 d. 1 p., pripažintas šiurkščiu ir už jį pareiškėjui pasiūlyta skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą. Todėl konstatuotina, kad tiek įsakymas dėl nuobaudos skyrimo, tiek įsakymas dėl atleidimo yra pagrįsti ir teisėti.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Atsakovės atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
k o n s t a t u o j a:
Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos įsakymo dėl nuobaudos skyrimo ir įsakymo dėl atleidimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat su tuo susijusių pareiškėjo reikalavimų.
Byloje nustatyta, kad Tarnyboje buvo gautas Tarnybos Teisės skyriaus patarėjos R. S. 2022-02-03 tarnybinis pranešimas dėl galimo Tarnybos Alytaus departamento direktoriaus R. Č. tarnybinio nusižengimo.
Tarnybos direktorius 2022-02-07 įsakymu Nr. Bl-80 „Dėl tarnybinio nusižengimo komisijos sudarymo“ sudarė komisiją, susidedančią iš Tarnybos direktoriaus pavaduotojos A. M., vyriausiosios patarėjos D. B., Vidaus tyrimų skyriaus vedėjos G. M.. Vidaus tyrimų skyriaus patarėjos V. P., Personalo skyriaus vedėjos J. R., Teisės skyriaus vedėjos V. Ž., kuriai pavedė tirti galimą Tarnybos Alytaus departamento direktoriaus R. Č. tarnybinį nusižengimą.
Pareiškėjui 2022-02-08 buvo pasirašytinai įteiktas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. TNR-8, kuriuo jam buvo pranešta, kad įtariama, jog jis galimai padarė tarnybinį nusižengimą - neatliko ir netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, o būtent dėl to, kad galimai jis, būdamas Tarnybos Alytaus departamento direktoriumi: I) 2021-12-16 tarnybinėse Alytaus departamento patalpose, pasibaigus administracinio nusižengimo bylos Nr. VMVT-ALYT-ANR_N-8-2022 (toliau - Byla) posėdžiui, be teisinio pagrindo tęsė garso įrašymą ir užfiksavo (įrašė) administracinio nusižengimo protokolo priede -- 2021-12-16 Bylos posėdžio garso įraše su tarnyba susijusią informaciją ir Alytaus departamento nutolusios darbo vietos Druskininkuose valstybės tarnautojų asmens duomenis, o būtent žodinį Druskininkų tarnybos vyriausiojo veterinarijos gydytojo - inspektoriaus V. V. pranešimą, leidžiantį pagrįstai manyti, kad galimai Druskininkų tarnybos valstybės tarnautojos - vyriausiosios specialistės-maisto produktų inspektorės L. V., I. Ž. ir V. H. C. - galimai 2021 m. pabaigoje, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pačios ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį UAB „Grand SPA Lietuva“ dovanų krepšelį su metiniu abonementu UAB „Grand SPA Lietuva“ paslaugoms, už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus ar už išimtinę padėtį ar palankumą kontroliuojant UAB „Grand SPA Lietuva“ veiklą, t. y. kad galimai minėtos valstybės tarnautojos padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tokiu būdu užfiksuodamas aptartus duomenis Bylos medžiagoje netinkamai naudojosi aptarta informacija, kadangi sudarė galimybę 2022-01-19 su ja susipažinti administracinėn atsakomybėn Byloje patraukto asmens įgaliotajam atstovui - advokatui V. P., t, y. subjektui, kuriam teisės aktuose nenumatyta teisė susipažinti su tokia informacija, tuo galimai nesilaikė ir pažeidė Asmens duomenų tvarkymo taisyklių 43 p., Tarnybos etikos kodekso 13.10 p. numatytą pareigą saugoti Tarnybos tarnybinę reputaciją bei Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių 42 p. ir Tarnybos antikorupcijos politikos 9.1. p. numatytą pareigą laikytis asmens duomenų konfidencialumo principo. Be to, galimai jis nuo 2021-12-16 gavęs duomenų apie aptartas galimas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo nepranešė apie jas nei Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, nei savo tiesioginiam vadovui, tokiu savo pavyzdžiu kūrė korupcijai neatsparią aplinką Tarnyboje, toleravo galimai neskaidrų Druskininkų tarnybos valstybės tarnautojų elgesį, tuo veikdamas ne valstybės interesais, nesiėmė visų teisėtų veiksmų, reikalingų konstitucinei santvarkai apsaugoti; nekontroliavo ir neužtikrino Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Antikorupcijos politikos ir jos priedų, Tarnybos etikos kodekso vykdymo ir laikymosi savo vadovaujamame padalinyje (Druskininkų Tarnybos, tokiu būdu galimai nesilaikė VTĮ)3 str. 1 d. 1 p., 6 p., 10 p., 12 p. numatytų principų ir taisyklių, KPĮ) 9 str. 1 ir 2 dalyse, Antikorupcijos politikos 2 p., 9.3. p., 9.4 p., 11 p., 15 p., Tarnybos departamentų nuostatų 16 p., 19.1 p., 19.3 p., numatytų pareigų. Šiuo savo elgesiu galimai diskreditavo valstybės tarnybą bei sumenkino Tarnybos ir savo reputaciją, t. y. galimai padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 16 str. 1 d. 1 p., 3 p.; 5 p., 6 p., Tarnybos nuostatų 2 p., Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių 22.1 p., 22.3 p., 22.4 p., 22.6 p., 22.9 p., 42 p., 88 p., Tarnybos etikos kodekso 6 p., 7.6 p., 18 p., Tarnybos antikorupcijos politikos 22 p.
Pareiškėjas 2022-02-17 pateikė paaiškinimą „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo, kuriame paaiškino, kad įrašas apie V. V. pranešimą buvo darytas dėl techninės klaidos, nepastebėjus, kad vyksta įrašas, įjungtas prieš tai nagrinėtos Bylos metu. Visą Garso įrašą išsiuntė advokatui V. P. jo neperklausęs. Iš V. V. pranešimo ir pokalbio negalėjo įvertinti informacijos patikimumo, tuo labiau, kad pranešėjas informavo, jog UAB „Grand SPA Lietuva“ abonemento negavo jo žmona. Remdamasis gauta informacija nusprendė, kad tai per menkas įvykis korupcijai ir įvertino tai kaip darbo etikos pažeidimą. Sekančią dieną paskambino I. Ž. ir nurodė, kad jeigu buvo gautos Kalėdinės dovanėlės, reikia jas grąžinti. I. Ž. 2021-12-27 „referavo“ jam, kad kuponai grąžinti. Spręsdamas šią situaciją siekė, kad neigiama informacija nepasklistų po tarnybą. I. Ž., V. H. C. ir L. V. yra ilgametės darbuotojos, atliekančios savo pareigas kompetentingai ir sąžiningai, neigiamos informacijos apie jų darbą niekada nebuvo gauta.
Komisija, įvertinusi surinktus įrodymus, 2022-03-03 surašė išvadą Nr. TNR-14 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus Departamento direktoriaus R. Č. tarnybinio nusižengimo“. Ištyrusi ir vertinusi visas reikšmingas aplinkybes, Komisija konstatavo, kad R. Č. šiurkščiai pažeidė tarnybines pareigas, nustatytas VTĮ 16 str. 1 d. 1 p., 3 p., 5 p. 6 p. Išvadoje Tarnybos direktoriui pasiūlė pripažinti, kad R. Č. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir skirti jam griežčiausią tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų.
Tarnybos direktorius 2022-03-04 priėmė įsakymą dėl nuobaudos skyrimo, kuriuo pripažino, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam nuobaudą - atleidimą iš pareigų.
Tą pačią dieną, t. y. 2022-03-04, Tarnybos direktorius įsakymu dėl atleidimo pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos..
Pareiškėjas nesutinka su ginčijamais įsakymais, teigia, kad Komisija KPĮ įtvirtintai pareigai pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, aiškino plečiamai, tokiu būdu sukurdama pareigą jam pranešti ne tik apie nusikalstamas veikas, bet ir apie kitokio pobūdžio, t. y. nenusikalstamas korupcines veikas. Pareiškėjas teigia, esą jis ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. tą pačią dieną įspėjo V. V., kad toks elgesys netoleruotinas, o kitą dieną, t. y. 2021-12-17 susisiekė su I. Ž. bei pareikalavo grąžinti iš UAB „Grand SPA Lietuva“ gautas dovanas, tačiau šių jo veiksmų Komisija nevertino ir į juos neatsižvelgė. Išvadoje nėra įvardintas tikslus kalėdinių dovanų turinys, neįvertinta jų materialinė vertė, nepasisakyta apie dovanų įteikimo intencijas ir tikslus, nenustatyti jokie korupcinio dovanų įteikimo motyvai. Todėl išvadoje nurodyti teiginiai apie galimą kyšio davimą jam pavaldžioms Tarnybos tarnautojoms nėra pagrįsti objektyviais dokumentais.
Pareiškėjas procedūrinių reikalavimų laikymosi trūkumų skunde nenurodo ir jų tinkamumo bei pagrįstumo nekvestionuoja. Taigi, ginčo tarp šalių dėl to nėra. Ginčas iš esmės keliamas dėl to, ar pareiškėjui pagrįstai buvo skirta pati griežčiausi tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.
Pagal VTĮ 32 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją (33 straipsnio 2 dalis). VTĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų. VTĮ 34 straipsnyje įtvirtinta tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka, kuri detalizuojama Apraše.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (žr., pvz., 2008-02-21 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2008-12-01 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; ir kt.), taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., 2013-03-12 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A438-384/2013 ir kt.).
Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitiktį bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., LVAT 2007-03-20 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012-03-09 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-2049/2012; 2012-07-05 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Ypač svarbus draudimo teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, aiškinti plečiamai principas, imperatyvas visas abejones traktuoti tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (žr., pvz., LVAT 2007-10-26 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-438-281/2007; 2008-10-23 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-442-2681/2008).
Akcentuotina, kad visos veikos, už kurias valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda, turi būti nustatytos ir atitinkamai kvalifikuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, o kilus ginčui dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos, teismas patikrina, ar nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai.
Tyrimo rezultatai, inter alia duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikaciją, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (žr. LVAT 2010-06-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143–956/2010, 2010-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010).
Išvadoje ir įsakymuose nurodyta, kad pareiškėjui inkriminuojami VTĮ 16 str. 1 d. 1 p., 3 p., 5 p., 6 p., Tarnybos nuostatų 2 p., Vidaus tvarkos taisyklių 22.1 p., 22.3 p., 22.4 p., 22.6 p., 22.9 p., 42 p., 88 p., Tarnybos etikos kodekso 6 p., 7.6 p., 18 p., Antikorupcijos politikos 22 p. pažeidimai.
VTĮ 3 str. I d. nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo: „atsakyti už <...> naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą“ (1 p.), „veikti valstybės interesais <...> prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti“ (6 p.), „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų“ (10 p.), „deramai atlikti savo pareigas“ (12 p.). 16 str. I d. 1 p. numatyta, kad „Valstybės tarnautojas turi <...> laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“, 3 p.: „Valstybės tarnautojas turi <...> tarnauti visuomenės interesams“; 5 p.: „Valstybės tarnautojas turi <...> laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių“, 6 p.: „Valstybės tarnautojas turi <...> laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“.
KPI 9 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad „Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką <...> privalo pranešti Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitai ikiteisminio tyrimo Įstaigai, jeigu jis gavo duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad buvo padaryta, daroma ši veika ar rengiamasi ją padaryti, ir jeigu teisės aktuose nėra nustatytų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų pranešimas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams turi būti pateikiamas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką momento“. Analogiška pareiga buvo numatyta ir 2018-06-27 įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2022-01-01.
Tarnybos nuostatų 2 p. numatyta, kad „Tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos maisto įstatymu, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymu, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymu, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymu, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos pašarų įstatymu, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymu, Lietuvos Respublikos ūkinių gyvūnų veislininkystės įstatymu, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais ir teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatais (toliau - Nuostatai) ir kitais teisės aktais“.
Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių 42 p. numatyta, kad „VMVT Darbuotojai, sužinoję Darbuotojų asmens duomenis, turi pareigą laikytis konfidencialumo principo, laikyti paslaptyje bet kokią su asmens duomenimis susijusią informaciją, su kuria jie susipažino vykdydami savo funkcijas, nebent tokia informacija būtų vieša pagal galiojančių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas.“, 22.1 p.: „Darbuotojai privalo <...> laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, šių Taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamiesi įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti savo pareigas, vadovaudamiesi valstybės valdžios institucijų suformuotais tikslais ir kryptimis, vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgdami į visuomenės interesus.“, 22.3 p.: „Darbuotojai privalo tarnauti visuomenės interesams <...> nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams, vykdydami savo tarnybines pareigas, darbe vadovautis visuomenės viešaisiais interesais, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nesinaudoti savo tarnybine padėtimi“, 22.4 p.: „Darbuotojai privalo elgtis nepriekaištingai <...> būti lojalūs <...> visuomenei, kuriai tarnauja, taip pat savo vadovybei, kolegoms ir pavaldiniams, naudotis suteiktomis galiomis apginti visuomenės interesus nuo pažeidimų“, 22.6 p.: „Darbuotojai privalo asmeniškai atsakyti už <...> jų naudojamos informacijos, duomenų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą“, 22.9 p. „Darbuotojai turi <...> informuoti savo tiesioginį vadovą apie visus atvejus, kurie turi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, apie galimą ir (ar) realų korupcinio pobūdžio poveikį, su kuriuo susiduria vykdydami funkcijas, kitas reikšmingas aplinkybes, galinčias sudaryti prielaidas korupcijai pasireikšti, atsižvelgti į tai, kad viešai reiškiama asmeninė nuomonė apie valstybės valdžios vykdomą politiką gali būti suvokiama kaip oficiali nuomonė“, 42 p. „VMVT Darbuotojai, sužinoję Darbuotojų asmens duomenis, turi pareigą laikytis konfidencialumo principo, laikyti paslaptyje bet kokią su asmens duomenimis susijusią informaciją, su kuria jie susipažino vykdydami savo funkcijas, nebent tokia informacija būtų vieša pagal galiojančių įstatymų ar kitų teisės aidų nuostatas.“, 88 p. „Darbuotojai privalo laikytis šių Taisyklių nuostatų. Šių Taisyklių pažeidimas bus laikomas darbo pareigų pažeidimu ir bus taikoma atsakomybė teisės aktų nustatyta tvarka“.
Tarnybos Antikorupcijos politikos 9.1. p. numatyta, kad „Tarnyba saugo <...> asmens duomenis ir kitą konfidencialią informaciją ir jos neatskleidžia jokiems asmenims, neturintiems teisės jos gauti“. Antikorupcijos politikos 2 p. numatyta, kad VMVT įsipareigoja „nesitaikstyti su neetišku elgesiu, neteisėtomis dovanomis, nepotizmu, interesų konfliktais, kyšininkavimu, papirkimais, prekyba poveikiu, piktnaudžiavimu ir kitomis korupcinėmis nusikalstamomis veikomis ir mažiau pavojingomis korupcijos pasireiškimo formomis <...> laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų korupcijos prevencijos srityje“, 9.3. p.; „Tarnyboje netoleruojamos jokios korupcijos pasireiškimo formuos. Tarnybos darbuotojai netoleruoja kyšio prašymo, priėmimo, davimo ar leidimo duoti kyšį tiesiogiai ir netiesiogiai, prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo, įgaliojimų viršijimo, dokumentų klastojimo, sukčiavimo, neteisėto praturtėjimo ir kitų korupcinių veikų ar tapačių teisės pažeidimų. Nustatęs kyšininkavimo požymių Tarnyboje ar gavęs prašymą duoti ar pasiūlymą priimti kyšį, Tarnybos darbuotojas turi nedelsiant informuoti savo tiesioginį vadovą ir T. V. tyrimų skyrių. Bet kuris Tarnybos darbuotojas, padaręs korupcinio pobūdžio veiką, neatsižvelgiant į einamas pareigas, vykdomas funkcijas ar nuopelnus Tarnybai, yra traukiamas atsakomybėn teisės airių nustatyta tvarka“, 9.4 p. „Tarnybos vadovybė atlieka esminį vaidmenį, kuriant antikorupcinę aplinką, ir savo asmeniniu pavyzdžiu ir kasdieniais darbais kuria atsparią korupcijai aplinką Tarnyboje. Vadovybės asmeninis pavyzdys yra esminis Tarnybos korupcijos prevencijos garantas“, 11 p.: „Pagrindiniai Tarnybos Antikorupcijos politikos formavimo ir įgyvendinimo subjektai yra <...> struktūrinių padalinių vadovai“, 15 p. „Tarnybos struktūrinių padalinių vadovai nuolat stebi ir vertina korupcijos pasireiškimo riziką vadovaujamo padalinio veikloje ar pavestoje veiklos srityje, teikia siūlymus dėl priemonių šiai rizikai mažinti diegimo ir valdymo, užtikrina, kad Antikorupcijos politikos nuostatų būtų laikomasi jų-vadovaujamame padalinyje“, 22 p.: „Antikorupcijos politikos nuostatų nesilaikymas gali būti laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu arba šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir už jį gali būti taikoma Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir kituose teisės aktuose nustatyta atsakomybė“.
Tarnybos etikos kodekso 13.10 p. numatyta pareiga saugoti Tarnybos tarnybinę reputaciją, 13.9 p. numatyta, kad Tarnybos darbuotojai privalo „netoleruoti neskaidraus, šališko elgesio, apie visus tokio pobūdžio atvejus turi teikti informaciją tiesioginiam vadovui Tarnybos nustatyta tvarka“, 15 p. „Visi Tarnybos darbuotojai, vadovaudamiesi Informacijos apie pažeidimus Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2020 m. vasario 11d. įsakymu Nr. Bl-101 „Dėl Informacijos apie pažeidimus Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, privalo pranešti apie galimus pažeidimus, neetišką ar nesąžiningą elgesį. Nepriklausomai nuo pateikimo būdo, Tarnybos gauti pranešimai apie galimą Kodekso nuostatų pažeidimą turi būti ištirti sąžiningai ir nuodugniai teisės aktų nustatytais terminais“; 6 p.: „Darbuotojai privalo laikytis Kodekso, įstatymų, kitų teisės aktų, sutarčių, susitarimų nuostatų, taip pat Tarnybos vertybes atitinkančio priimtino elgesio, kuris yra privalomas darbo aplinkoje ir užjos ribų.“, 7.6 p.: „Tarnybos darbuotojai savo veikloje turi laikytis įstatymų, įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų ir Tarnybos vidaus teisės aktų reikalavimų.“, 18 p. „Kodekso pažeidimas gali būti laikomas tarnybiniu nusižengimu arba darbo pareigų pažeidimu ir už jį gali būti taikoma Valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir (arba) kituose teisės aktuose nustatyta atsakomybė“.
Skaidraus elgesio gairių 5 p, numatyta, kad „Valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims įstatymai draudžia priimti bet kokias dovanas...“, o 14 p., kad „Jeigu Tarnybos darbuotojams atliekant tarnybines pareigas (funkcijas) duodami pinigai, daiktai, dovanų čekiai, maisto produktai, gėrimai ar kitos vertybės, siūlomos nemokamos paslaugos, nuolaidos, t. y. kyšis, darbuotojai turi elgtis, vadovaudamiesi toliau pateiktomis rekomendacijomis: 14.1. gavęs pasiūlymą priimti kyšį už tarnybinių pareigų atlikimą ar neatlikimą, Tarnybos darbuotojas privalo: 14.1. L nepriimti kyšio, neatsižvelgdamas. Į jo vertę, 14.1.2. jei yra galimybė, padaryti garso ir (ar) vaizdo pokalbio (veiksmo) įrašą, 14,1.3. aiškiai pareikšti ir savo elgesiu parodyti asmeniui, kad netoleruoja jokių nepagrįstų atlygių ir dovanų, 14.1.4. paaiškinti asmeniui, kad jo veiksmai gali būti vertinami kaip nusikalstami ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę, 14.1.5. įspėti asmenį, kad apie kyšio siūlymą bus informuotas tiesioginis vadovas, ikiteisminio tyrimo įstaiga; jei yra galimybė, neleisti asmeniui pasišalinti ir skubiai telefonų informuoti tiesioginį vadovą, T. V. tyrimų skyriaus vedėją, ikiteisminio tyrimo įstaigą, 14.1.6. kol atvyks ikiteisminio tyrimo pareigūnai, išlaikyti rimtį, parengti rašytinį paaiškinimą apie buvusias kyšio siūlymo ar pažado jį duoti aplinkybes, 14.1.7. iki ikiteisminio tyrimo pareigūnų atvykimo elgtis pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodymus; 14.2. asmeniui padavus kyšį Tarnybos darbuotojas privalo: 14.2.1. neimti kyšio į rankas, neatsižvelgdamas į jo vertę, 14.2.2. jei yra galimybė, padaryti pokalbio garso, vaizdo įrašą, nufotografuoti ant stalo ar kitur padėtą kyšį, 14.2.3. aiškiai pareikšti ir savo elgesiu parodyti asmeniui, kad netoleruoja jokių nepagrįstų atlygių ir dovanų, 14.2.4. paaiškinti asmeniui, kad jo veiksmai gali būti vertinami kaip nusikalstami ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę, 14.2.5. įspėti asmenį, kad apie kyšio davimą bus informuotas tiesioginis vadovas, ikiteisminio tyrimo įstaiga; jei yra galimybė, neleisti asmeniui pasišalinti ir skubiai telefonu informuoti tiesioginį vadovą, T. V. tyrimų skyriaus vedėją, ikiteisminio tyrimo įstaigą, 14.2.6,-įsidėmėti kyšio dalyką - koks tai daiktas, jei pinigai - kiek ir kokių kupiūrų, koks jų nominalas, kokia valiuta, kiekis, į ką Įdėta ar įpakuota (pvz., į maišeli, voką ir pan.), su kokiais dokumentais ar daiktais pateiktas ir kt. Svarbu tai, kada tiksliai ir kur buvo įdėtas / paliktas kyšis (pvz., atneštuose dokumentuose, kabinete po stalu, tarnybiniame automobilyje ir pan.). Pasistengti paduotą kyšį laikyti asmeniui matomoje, bet nepasiekiamoje vietoje ir, jei yra galimybė, užtikrinti, kad asmuo, davęs kyšį, nepasišalintų iš įvykio vietos, 14.2.7. apsaugoti įvykio vietą, jeigu pinigai, daiktai buvo palikti ant stalo, įkišti į stalčių ar numesti ant žemės, o asmuo, davęs kyšį, pasišalino, palikti juos ten, kur yra, ir neliesti rankomis, imtis visų būtinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, neleisti tokioje vietoje kitiems asmenims ką nors liesti. Atkreipti dėmesį, kad ant kyšio dalyko greičiausiai yra įtariamojo pirštų atspaudų, todėl juos būtina išsaugoti (nenutrinti čiupinėjant ar pan.) kartu su kitais daiktais, pateiktais kartu su kyšio dalyku (pvz., pinigai įdėti j voką ar kitą daiktą, kurie taip pat gali turėti pirštų atspaudų). Jeigu pinigai buvo numesti ar nukrito, pvz., už automobilio sėdynės, geriausia jų neliesti iki ikiteisminio tyrimo pareigūno atvykimo, 14.2.8. jeigu yra galimybė nustatyti įvykio liudytojus, kurie galėjo matyti papirkimo ar bandymo papirkti faktą, užsirašyti jų duomenis ir kontaktinius telefonus, esant galimybei, paprašyti pasilikti įvykio vietoje, kol atvyks ikiteisminio tyrimo pareigūnai, 14.2.9. surašyti išsamų tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyti tikslų įvykio laiką, vietą, kyšio dalyką (daiktų, pinigų kiekį, valiutą, kupiūras ir kt.), įvykio liudytojus, aprašyti asmens veiksmus duodant kyšį, jo nurodytus papirkimo motyvus ir priežastis ir kitas reikšmingas aplinkybes, 14.2.10. ikiteisminio tyrimo pareigūnams atvykus į įvykio vietą, vykdyti jų nurodymus, suteikti kuo daugiau informacijos ir duoti teisingus parodymus apie tai, kas įvyko, 14.2.11. įsidėmėti, kad ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini (neviešinami), nekomentuojami.
Iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados, garso įrašo ir kitų įrodymų, nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu gautos informacijos dėl galimai padaryto pažeidimo patikrinimui buvo išsamiai patikrinti dokumentai, nustatyta reali esama padėtis, susijusi su faktu, kad 2021-12-16 tarnybinėse patalpose pasibaigus administracinio nusižengimo bylos posėdžiui, pareiškėjas be teisinio pagrindo tęsė garso įrašymą ir administracinio nusižengimo protokolo priede – garso įraše – įrašė su tarnyba susijusią, Tarnybą kompromituojančią ir diskredituojančią informaciją bei Tarnybos Alytaus departamento nutolusios darbo vietos Druskininkuose valstybės tarnautojų asmens duomenis, o vėliau, netinkamai naudodamasis šia informacija, sudarė galimybę su ja susipažinti tretiesiems asmenims, taip pat, kad 2021-12-16 gavęs duomenų apie galimai korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, pareiškėjas, per įmanomai trumpiausią laiką nuo tokios informacijos sužinojimo, įstatymų ir kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka apie šias veikas nepranešė kompetentingos institucijoms ir organams.
Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, kaip vadovas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais teisės aktais turėjo pareigą ir privalėjo pranešti apie galimos korupcijos apraiškas. Teismo įsitikinimu pareiškėjas neturėjo teisės nei pats vertinti ar gauti duomenys patvirtina, jog buvo padaryta korupcinio pobūdžio veika, nei priimti sprendimo dėl to, ar reikia pranešti apie korupcinio pobūdžio veikas KPĮ 9 str. 1 d. ir 2 d. ir kitų Tarnybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne. Pareiškėjas, kaip Alytaus departamento vadovas, po pokalbio su V. V. visą gautą informaciją turėjo nedelsiant pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai, Tarnybos direktoriui ir(ar) T. V. tyrimų skyriui, tačiau to nepadarė.
Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai – pareiškėjui pavaldžių tarnautojų paaiškinimai – patvirtina, kad gavęs informaciją apie galimas korupcinio pobūdžio veikas, pareiškėjas nesiėmė galiojančiuose teisės aktuose nustatytų būtinų veiksmų tokiems pažeidimams suvaldyti ir jiems užkardyti.
Teismo įsitikinimu, pareiškėjas, vykdydamas jam priskirtas įstaigos direktoriaus funkcijas privalėjo kontroliuoti jam pavaldžių darbuotojų elgesį, todėl nesiėmęs teisės aktuose nustatytų pareigų, tokia savo veika neabejotinai pažeidė jam nustatytą pareigą.
Apibendrinant išdėstytą, pagrįstu laikytinas Komisijos Išvadoje pateiktas vertinimas, jog savo asmeniniu pavyzdžiu ir elgesiu pareiškėjas VMVT kūrė korupcijai neatsparią aplinką, formavo pavaldiems asmenims nuostatą, kad tokios, kaip UAB „Grand SPA Lietuva“ duotos, dovanos nėra tiek reikšmingos, jog būtų laikomos kyšiu, tokiu būdu nekontroliavo ir neužtikrino, kad jo vadovaujamame padalinyje būtų tinkamai laikomasi įstatymuose ir lokaliniuose teisės aktuose nustatytų pareigų.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad išvadoje nėra įvardintas tikslus kalėdinių dovanų turinys, neįvertinta jų materialinė vertė, nepasisakyta apie dovanų įteikimo intencijas ir tikslus, nenustatyti jokie korupcinio dovanų įteikimo motyvai, pažymėtina, kad LVAT praktikoje išaiškinta, kad: „Tarnybinio nusižengimo tyrimo bei tarnybinės nuobaudos tikslas yra susijęs išimtinai su išsamiu ir nešališku galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatymu bei nubaudimu“.
Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad pareiškėjo nurodyti elementai yra susiję ne su tarnybinio nusižengimo tyrimo, tačiau su ikiteisminio tyrimo tikslais, kuomet siekiant tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką bei nustatyti tokios veikos sudėties požymius, esminės reikšmės gali turėti pareiškėjo išskirti objektyvūs kriterijai, kaip, kad dovanos vertė, jos perdavimo tikslai ar motyvai ir pan. Tuo tarpu atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, nei kalėdinių dovanų turinys, nei jų vertė, o taip pat ir tokių dovanų įteikimo intencijos ar motyvai, neturi jokios įtakos, kadangi nuo jų niekaip nepriklauso valstybės tarnautojo veiksmų vertinimas, o taip pat ir tarnybinės atsakomybės taikymas.
Konstatuotina, kad Komisija, atlikdama tarnybinio nusižengimo tyrimą ir vertindama ar pareiškėjas pažeidė įstatymuose nustatytas pareigas, pagrįstai netyrė ir nevertino su individualiomis dovanų savybėmis ir jų teikimo tikslais susijusių aplinkybių.
Pareiškėjas, eidamas vadovaujančias pareigas, neabejotinai suvokė ir žinojo, kad jam keliami aukštesni elgesio standartai. Be to, kaip nurodo atsakovė, R. Č. buvo tiesiogiai atsakingas už antikorupcijos formavimo praktiką Tarnyboje, taigi jam buvo žinoma, kad ši sritis Tarnyboje yra prioritetinė. Todėl išvadoje korupcinio pobūdžio apraiškas valstybės tarnyboje toleruojančio ir vėliau net jas slapstančio pareiškėjo elgesys išvadoje buvo pagrįstai ir proporcingai pripažintas šiukščiu tarnybiniu nusižengimu už kurį pareiškėjui skirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda.
Kiti tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisakys. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad išvadoje ir įsakymuose pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2022-03-04 įsakymo Nr. B2-463 „Dėl tarnybinės nuobaudos R. Č. skyrimo“ 1-as punktas, taip pat 2022-03-04 įsakymo Nr. B2-464 1-as punktas yra teisėti ir pagrįsti, todėl skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo jų panaikinti. Teismui pripažinus ginčo įsakymus teisėtais ir pagrįstais, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir įvykdymo dienos.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką.
Teismas, taikydamas teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą aiškinimo ir taikymo taisykles, prieina prie išvados, kad atsakovės atstovai turėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir LVAT formuojamą praktiką nagrinėjamu atveju nebuvo objektyvios būtinybės naudotis advokato paslaugomis, todėl prašymas priteisti iš pareiškėjo atstovavimo išlaidas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo R. Č. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
