Dėl pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-214/2013

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06650-2010-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

20.3.3; 36.1; 42.6; 42.10 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. B., J. S., A. P., K. B. ir L. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. B., J. S., A. P., K. B. ir L. B. ieškinį atsakovui UAB „Westauto“ dėl netesybų priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovams dėl pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų panaikinimo; tretieji asmenys – Palangos m. 2-ojo notaro biuro notarė J. Doržinkevičienė, N. Piekautienės projektavimo firma „Įspūdis“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2008 m. rugpjūčio 13, 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimis ieškovai įsigijo iš atsakovo UAB „Westauto“ nebaigtas statyti patalpas (butus), kurių baigtumas 83 proc., ir žemės sklypų dalis, adresu: duomenys neskelbtini.

Pirkimo–pardavimo sutarčių 3.2.7 punkte nustatyta, kad atsakovas įsipareigoja iki 2009 m. sausio 31 d. savo lėšomis atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su duomenų apie pastato–gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis 100 proc. baigtumą įregistravimu viešame registre, bei įvykdyti visas statytojo teises ir pareigas; priešingu atveju ji įsipareigoja mokėti ieškovams po 0,02 proc. delspinigių nuo daikto pirkimo–pardavimo kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas šio įsipareigojimo neįvykdė, todėl ieškovai kreipėsi į teismą.

Ieškovai prašė: 1) priteisti jiems iš atsakovo sutartines netesybas: E. B. 34 368,28 Lt, J. S. – 15 214,86 Lt, A. P. – 7887,98 Lt, K. B. – 21 551,67 Lt, L. B. –10939,66 Lt, taip pat 5 proc. dydžio procesines palūkanas; 2) įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su duomenų apie pastato–gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis ir jame suformuotų 12 nekilnojamojo turto objektų 100 proc. baigtumą įregistravimu viešame, bei įvykdyti visas statytojo teises ir pareigas; 3) už šio reikalavimo neįvykdymą nustatyti atsakovui po 1000 Lt (kiekvienam ieškovui po 200 Lt) baudos už kiekvieną uždelstą dieną.

Priešieškiniu atsakovas prašė panaikinti pirkimo–pardavimo sutarčių 3.2.7 punkto sąlygą, kuria jis įpareigotas mokėti ieškovams netesybas už įsipareigojimo iki 2009 m. sausio 31 d. įregistruoti statinio 100 proc. baigtumą viešame registre neįvykdymą. Jis teigia, kad šis terminas praleistas ne dėl jo kaltės, nes, sprendžiant klausimą dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti, paaiškėjo, jog būtina atlikti techninio projekto pakeitimus. Šios aplinkybės sutarčių sudarymo metu jam nebuvo žinomos. Be to, dalį įsipareigojimų jis įvykdė – 2011 m. birželio 6 d. aktu pripažintas statinio statybos užbaigimas, liko tik šiuos duomenis įregistruoti viešame registre. Ieškovai, įsigiję nebaigtas statyti patalpas, tapo bendrais statytojais, todėl atsakovo pareiga įregistruoti viešame registre statinio baigtumą yra solidari su ieškovais.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 1 d. sprendimu priešieškinį atmetė; ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo ieškovams jų prašomo dydžio netesybas ir procesines palūkanas; 2) įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su duomenų apie pastato–gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis ir jame suformuotų 12 nekilnojamojo turto objektų 100 proc. baigtumą įregistravimu viešame registre, bei įvykdyti visas statytojo teises ir pareigas; 3) nurodė, kad, atsakovui per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo dalies dėl įpareigojimo atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su duomenų apie statinio 100 proc. baigtumą įregistravimu viešame registre, bei įvykdyti visas statytojo teises ir pareigas, jam bus skiriama 1000 Lt bauda.

Teismas nurodė, kad šalys, sudarydamos nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, laisva valia susitarė dėl netesybų – 0,02 proc. delspinigių nuo daikto kainos už kiekvieną uždelstą dieną, jeigu atsakovas iki 2009 m. sausio 31 d. neįvykdys sutarčių 3.2.7 punkte nustatytų įsipareigojimų įregistruoti viešame registre statinio baigtumą ir įvykdyti visas statytojo teises ir pareigas. Atsakovas, prieš sudarydamas sutartis, turėjo būti apdairus ir įvertinti galimus neigiamus padarinius nesilaikant sutartyse nustatyto įsipareigojimo. Sutartys yra galiojančios, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos, jų 3.2.7 punkto sąlyga neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl nėra pagrindo jos naikinti. Teismas pažymėjo, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažįstami minimaliais nuostoliais. Teismas konstatavo, kad atsakovas iki nustatyto termino neįvykdė sutarčių 3.2.7 punkte įtvirtinto įsipareigojimo, šis terminas šalių susitarimu nebuvo pratęstas, todėl jis privalo sumokėti ieškovams sutartines netesybas (0,02 proc. delspinigių) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovai, įsigiję nebaigtas statyti patalpas, tapo bendrais statytojais ir turėjo patys rūpintis statinio baigtumo įregistravimu. Teismas nurodė, kad atsakovas nuo pat pradžių buvo statinio statytojas, jo žinioje buvo visa statybos dokumentacija, jis pripažino, jog sutarčių sudarymo dieną statinio baigtumas iš esmės buvo 100 proc. ir tik reikėjo šiuos duomenis įregistruoti viešame registre; jis nepateikė įrodymų, kad dėl ieškovų kaltės nebuvo laiku įregistruotas statinio baigtumas; statybos užbaigimo aktas surašytas tik 2011 m. birželio 6 d. ir iki šiol duomenys apie pastato baigtumą viešame registre neįregistruoti. Teismas laikė ieškovų prašomos baudos dydį (po 1000 Lt už kiekvieną praleistą dieną) nepagrįstai dideliu, todėl nustatė, kad, atsakovui laiku neįvykdžius įpareigojimo dėl duomenų apie statinio baigtumą įregistravimą, jam bus skiriama 1000 Lt bauda.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. liepos 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: sumažino iš atsakovo ieškovams priteistą netesybų dydį: E. B. – nuo 34 368,28 Lt iki 17 184,14 Lt, J. S. – nuo 15 214,86 Lt iki 7607,43 Lt, A. P. – nuo 7887,98 Lt iki 3943,99 Lt, K. B. – nuo 21 551,67 iki 10 775,83 Lt, L. B. – nuo 10 939,66 Lt iki 5469,83 Lt; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su teismo išvada, kad atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, todėl privalo sumokėti ieškovams sutartines netesybas. Tačiau, kolegijos nuomone, netesybų suma (89 962 Lt) yra didelė, o ieškovai nepateikė įrodymų, kiek realiai patyrė nuostolių. Kolegija įvertino ir aplinkybes, kad netesybų nustatymo metu atsakovui nebuvo žinoma apie kliūtis sutarčiai įvykdyti, jis tikėjosi ją įvykdyti nustatytu terminu; kad 2011 m. birželio 6 d. aktu nustatytas statybos užbaigimas. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių kolegija konstatavo, kad šalių sudarytose sutartyse nustatytos neprotingai didelės netesybos, todėl jas sumažino 50 proc. (CK 6.258 straipsnio 3 dalis); pažymėjo, kad netesybų sumažinimas nuo 0,02 proc. iki 0,01 proc. nepažeidžia sutarties laisvės principo ir neprieštarauja kasacinio teismo praktikai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Jų nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias šalių sutarties laisvės principą, sutarties privalomumą ir sutartines netesybas, neteisingai aiškino, vertino ir taikė pagrindus sutartinėms netesyboms sumažinti, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisykles, dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies netinkamo taikymo. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažinamos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Šiuo atveju šalys susitarė, kad už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą atsakovas mokės ieškovams 0,02 proc. delspinigių nuo daikto pirkimo–pardavimo kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką toks delspinigių dydis yra iš esmės minimalus ir laikytinas minimaliais kasatorių nuostoliais. Kasatoriai pagal sutartis sumokėjo atsakovui didelę sumą – 2 485 170 Lt, jų prašomų netesybų dydis yra tik apie 3,6 proc. nuo sumokėtos kainos, t. y. jos iš esmės labai mažos.

2. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimo. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas netesybų dydį, rėmėsi su įrodinėjimo dalyku nesusijusiais įrodymais, neįvertino įrodymų viseto ir neatsižvelgė į reikšmingas bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sumažino netesybas tuo pagrindu, kad, sudarant sutartis, atsakovas nežinojo apie atsirasiančias kliūtis joms tinkamai vykdyti (t. y. apie būtinumą atlikti techninio projekto pakeitimus). Kasatorių nuomone, ši faktinė aplinkybė nereikšminga šalių ginčui, nes atsakovas, būdamas parduodamo nekilnojamojo daikto statytojas ir pardavėjas, turėjo būti apdairus ir įvertinti sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo neigiamus padarinius. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2011 m. birželio 6 d. aktu statinio statyba buvo pripažinta užbaigta, ir tai vertino kaip aplinkybę, suteikiančią pagrindą sumažinti netesybas. Kasatorių teigimu, šį aplinkybė atsirado jau po kreipimosi į teismą dėl netesybų priteisimo, o atsakovas iki šiol neįvykdė įsipareigojimo įregistruoti viešame registre statinio užbaigimą, todėl ši aplinkybė negali būti pagrindas netesyboms mažinti. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, kad kasatoriai iš karto sumokėjo atsakovui visą kainą už nekilnojamuosius daiktus, o atsakovas iki šiol neįvykdė savo prievolės; kad atsakovas buvo viso objekto statytojas, todėl žinojo, kokius veiksmus jam reikės atlikti, ir galėjo numatyti sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo padarinius.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jame nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pagal sutarčių 3.2.7 punktą tikrieji šalių ketinimai – ne gauti kuo didesnius delspinigius, bet įvykdyti baigto statyti gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis pripažinimą tinkamu naudoti procedūrą. Perleistos dalies savininkas įgyja statytojo (užsakovo) teises ir pareigas tęsti statinio projekte numatytus darbus jam perleistoje statinio dalyje, todėl atsakovo pareiga dėl pastato 100 proc. baigtumo įregistravimo viešame registre yra solidari su kasatoriais. Jų reikalavimas priteisti iš atsakovo 0,02 proc. netesybas laikytinas piktnaudžiavimu teise ir noru nepagrįstai praturtėti jo sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas pasiūlė kasatoriams pateikti įrodymus, kokių nuostolių jie realiai patyrė, tačiau jie tokių įrodymų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas nustatė svarbias bylos aplinkybes, dėl kurių pagrįstai sumažino netesybų dydį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarties laisvės principo ir šalių sulygtų sutartinių netesybų dydžio

CK 6.156 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (1 dalis); sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (4 dalis). Taigi sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas. Tačiau ši šalių teisė nėra absoliuti. CK 6.157 straipsnyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. Tai reiškia, kad šalių sutartiniams santykiams taikomos tos jų sulygtos sutarties sąlygos, kurios neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o klausimams, dėl kurių šalys sutartyje nesulygo, taikomos įstatymų normos.

Dėl sutarties laisvės principo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, negalima ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo normomis; teismas, spręsdamas sutartinius ginčus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNjIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-262/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-262/2010">3K-7-262/2010</a>; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. P. A. B., bylos Nr. 3K-3-559/2010).

Nagrinėjamu atveju šalys laisva valia nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčių 3.2.7 punkte nustatė, kad pardavėjas (atsakovas) įsipareigoja iki 2009 m. sausio 31 d. savo lėšomis atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su duomenų apie pastato–gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis ir jame suformuotų 12 nekilnojamojo turto objektų 100 proc. baigtumą įregistravimu viešame registre, bei įvykdyti visas statytojo teises ir pareigas; priešingu atveju pardavėjas įsipareigoja pirkėjams (kasatoriams) mokėti po 0,02 proc. delspinigių nuo nesumokėtos daikto pirkimo–pardavimo kainos už kiekvieną uždelstą dieną.

Byloje teismų nustatyta, kad šalių sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių 3.2.7 punkto sąlyga dėl atsakovo prisiimtų įsipareigojimų neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms; sutartys yra galiojančios ir nenuginčytos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jų neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė pirkimo–pardavimo sutarčių 3.2.7 punktu prisiimto įsipareigojimo ir šalių susitarimu šio įsipareigojimo įvykdymo terminas nebuvo pratęstas. Dėl to kasatoriai įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sutartyse sulygtų netesybų (delspinigių) už sutartinės prievolės neįvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad netesybų paskirtis – atlyginti kreditoriaus patirtus nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą, o kai konstatuojamas prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktas, suteikia teisę jas gauti, neįrodinėjant patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-367/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-367/2006">3K-7-367/2006</a>; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-304/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-304/2007">3K-7-304/2007</a>;2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMi8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-12/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-12/2009">3K-3-12/2009</a>; kt.).

Nagrinėjamu atveju šalys nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčių 3.2.7 punkte susitarė dėl 0,02 proc. delspinigių nuo nesumokėtos daikto pirkimo–pardavimo kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal kasacinio teismo praktiką toks netesybų dydis iš esmės pripažįstamas minimaliais kreditoriaus nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno audinių projektas“ v. UAB „Pergamas“, bylos Nr. 3K-3-62/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. Daujoto individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-409/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-409/2010">3K-7-409/2010</a>; kt.).

Dėl sutartinių netesybų mažinimo

Kasaciniame skunde kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nesant tam jokių pagrindų, dvigubai sumažino jiems pirmosios instancijos teismo priteistų minimalių sutartinių netesybų dydį (nuo 0,02 proc. iki 0,01 proc.), taip iš esmės atleido atsakovą nuo sutartinės civilinės atsakomybės.

Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Kasacinis teismas sutartinių netesybų mažinimo klausimu yra išaiškinęs, kad teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2008">3K-3-401/2008</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. Daujoto individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-409/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-409/2010">3K-7-409/2010</a>; kt.). Taigi kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad sutartines netesybas galima mažinti tik tuo atveju, jeigu teismas konkrečioje byloje nustatė, jog šalių sulygtos netesybos yra neprotingai didelės arba skolininkas įvykdė prievolės dalį arba yra svarbios aplinkybės, dėl kurių būtina mažinti jų dydį.

Minėta, kad nagrinėjamoje byloje šalių sulygtos sutartinės netesybos (0,02 proc. delspinigių) yra protingo dydžio. Byloje nustatyta, kad atsakovas savo sutartinės prievolės – įregistruoti iki 2009 m. sausio 31 d. viešame registre pastato–gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis ir jame suformuotų 12 nekilnojamojo turto objektų 100 proc. baigtumą – neįvykdė ir įpareigotas tai padaryti teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje yra svarbių aplinkybių, dėl kurių sutartines netesybas tikslinga sumažinti dvigubai, t. y.: 1) kasatoriai neįrodinėjo patirtų dėl prievolės neįvykdymo nuostolių dydžio ir nepateikė rodymų, kokius realiai patyrė nuostolius, o jų prašoma priteisti iš atsakovo bendra netesybų suma (89 962 Lt) yra akivaizdžiai didėlė; 2) sutarčių sudarymo metu ir atitinkamai šalims susitarus dėl netesybų, atsakovui nebuvo žinoma apie kliūtis, dėl kurių jis negalės nustatytu terminu įvykdyti sutartinės prievolės, t. y. kad reikės koreguoti statybos techninį projektą; 3) 2011 m. birželio 6 d. aktu atlikta objekto statybos užbaigimo procedūra, t. y. atsakovas, nors ir pavėluotai, dalį prievolės įvykdė.

Teisėjų kolegija nepripažįsta apeliacinės instancijos teismo nurodytų aplinkybių svarbiomis, dėl kurių būtų pagrindas nepaisyti šalių valios dėl atsakomybės ribų už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

Pirma, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kasatoriai nepateikė įrodymų apie realiai patirtus nuostolius dėl prievolės neįvykdymo. Minėta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą ir suteikia teisę kreditoriui jas gauti, neįrodinėjant patirtų nuostolių dydžio. Kasatoriai pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis sumokėjo atsakovui didelę sumą – 2 485 170 Lt, sutartyse šalių sulygtas delspinigių dydis (0,02 proc.) yra iš esmės minimalus ir sudaro apie 3,6 proc. nuo sumokėtos kainos, todėl teisėjų kolegija sutinka su kasatorių argumentais, kad jų prašoma priteisti bendra delspinigių suma (86 962 Lt) nėra nepagrįstai didelė.

Antra, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ta aplinkybe, kad sutarčių sudarymo metu atsakovas negalėjo žinoti apie tai, kad jam, kreipiantis į valstybės instituciją dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti, paaiškės, jog būtina atlikti statybos techninio projekto pakeitimus ir dėl šios priežasties bus pažeistas sutartinės prievolės įregistruoti viešame registre statybos baigtumą įvykdymo terminas. Atsakovas yra juridinis asmuo ir statybos verslininkas, todėl, prisiimdamas įsipareigojimą konkrečiu terminu užbaigti statybą ir tai įregistruoti viešame registre, privalėjo įvertinti tai, kad, vykdant statybą, visada gali atsirasti nenumatytų aplinkybių, dėl kurių nebus įmanoma įvykdyti sutartinio įsipareigojimo. To neįvertinęs, jis veikė savo rizika. Pagal CK 6.200 straipsnyje įtvirtintus sutarties vykdymo principus – šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Atsakovas, sužinojęs apie atsiradusias kliūtis, dėl kurių negalės sutartyse nustatytu terminu įvykdyti prisiimto įsipareigojimo, kaip atsakinga ir rūpestinga sutarties šalis, turėjo apie tai informuoti kitas sutarčių šalis (kasatorius) ir spręsti su jais klausimą dėl galimybės pratęsti įsipareigojimo įvykdymo terminą ar pan., tačiau atsakovas to nepadarė ir savo sutartinės prievolės nevykdė. Dėl nurodytų priežasčių aplinkybė, kad sutarčių vykdymo metu buvo būtina koreguoti statybos techninį projektą ir dėl to įsipareigojimas negalėjo būti įvykdytas nustatytu terminu, negali būti pagrindas mažinti atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės ribas.

Trečia, apeliacinės instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad 2011 m. birželio 6 d. aktu nustatytas objekto statybos užbaigimas yra teisiškai nereikšminga, nes atsakovas savo prievolės iki 2009 m. sausio 31 d. įregistruoti viešame registre pastato–gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis ir jame suformuotų 12 nekilnojamojo turto objektų 100 proc. baigtumą neįvykdė, o aktas dėl statybos užbaigimo surašytas po to, kai kasatoriai kreipėsi į teismą dėl netesybų priteisimo (ieškinys paduotas 2010 m. gegužės 17 d.).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias netesybų mažinimą (CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį), ir dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškovų kasacinį skundą, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, jiems priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme (CPK 93 straipsnis).

Ieškovai už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 2500 Lt (kiekvienas po 500 Lt); už kasacinio skundo parengimą – 1500 Lt (kiekvienas po 300 Lt); už kasacinį skundą K. B. sumokėjo 323 Lt, J. S. – 228 Lt, E. B. – 516 Lt, A. P. – 118 Lt, L. B. –164 Lt žyminio mokesčio. Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos jiems iš atsakovo UAB „Westauto“.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 10 d. pažymą kasaciniame teisme patirta 70,93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo UAB „Westauto“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Westauto“ (įmonės kodas 152497647) ieškovei E. B. 516 (penkis šimtus šešiolika) Lt žyminio mokesčio ir 800 (aštuonis šimtus) Lt už advokato pagalbą; ieškovei J. S. – 228 (du šimtus dvidešimt aštuonis) Lt žyminio mokesčio ir 800 (aštuonis šimtus) Lt už advokato pagalbą; ieškovei A. P. – 118 (vieną šimtą aštuoniolika) Lt žyminio mokesčio ir 800 (aštuonis šimtus) Lt už advokato pagalbą; ieškovei K. B. – 323 (tris šimtus dvidešimt tris) Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt (aštuonis šimtus) už advokato pagalbą; ieškovui L. B. – 164 (vieną šimtą šešiasdešimt keturis) Lt žyminio mokesčio ir 800 (aštuonis šimtus) Lt už advokato pagalbą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Westauto“ (įmonės kodas 152497647) valstybės naudai 70,93 Lt (septyniasdešimt litų 93 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme (ši suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Janina Stripeikienė

Vincas Verseckas