Civilinė byla Nr. 2S-342-267/2018
Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00181-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4.;3.1.14.3.;3.1.7.1.4.;3.1.7.5.;3.3.2.4.;
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 9 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1515-1007/2018 sprendžiant ieškovo bankroto administratoriaus J. G. ieškinio atsakovui A. J. dėl turtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas bankroto administratorius J. G. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. J. 5756 Eur J. G. naudai bankroto procedūros metu padarytai žalai atlyginti, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismas Akmenės rūmai 2018 m. vasario 15 d. nutartimi nustatė ieškovui keturiolikos dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti, pateikiant patikslintą ieškinį su trūkstamais įrodymais ir sumokėti žyminį mokestį. Išaiškino ieškovui, kad trūkumų nepašalinus ieškinys bus laikomas nepaduotu.
3. Pažymėjo, kad ieškovui nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla ir ieškinys teikiamas ne bankroto ar restruktūrizavimo byloje, todėl ieškovas bankroto administratorius J. G. nepatenka į asmenų ar teisinio santykio kategoriją, kuriems būtų taikomas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktai, todėl teismas ieškovui nustatė terminą sumokėti visą už ieškinį priklausantį žyminį mokestį.
4. Nežiūrint į tai, jog teismo nutartimi bankroto administratoriaus prašymu buvo patvirtinta preliminari administravimo išlaidų sąmata, teismas sprendė, kad šioje byloje administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti, todėl teismas įpareigojo ieškovą pateikti tokių išlaidų įrodymus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas bankroto administratorius J. G. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantas teigia, kad šis ieškinys yra išvestinis ir tiesiogiai susijęs su reikalavimu bankrutavusiai įmonei, pagal teismų suformuotą praktiką šis reikalavimas yra kreditorinis reikalavimas bankroto byloje, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu administratorius atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl teismo nutarties dalis yra naikintina.
5.2. Apelianto administruojama bendrovė turto bei piniginių lėšų neturėjo, todėl administratorius bankroto procedūrą vykdė savo lėšomis, negaudamas atlyginimo, tuo patirdamas turtinę žalą. Bankroto bylą nagrinėjęs teismas tvirtindamas administravimo išlaidas, neskirstė jų į administratoriaus atlyginimą ir kitas išlaidas, teismo nutartys dėl administravimo išlaidų nenuginčytos, yra įsiteisėjusios ir vykdytinos, tačiau dėl lėšų ir turto įmonėje nebuvimo, administratorius negalėjo gauti jam priklausančio atlyginimo. Apelianto nuomone, teismas galėjo priimti ieškinį ir pareikalauti papildomų įrodymų dėl administravimo išlaidų apimties, kadangi pirminiai žalos padarymo įrodymai buvo teismui pateikti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą, pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą.
7. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už reikalavimą priteisti administravimo išlaidas bei pateikti įrodymus apie realiai patirtas administravimo išlaidas.
8. Atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad bankroto administratoriaus reikalavimas priteisti patirtas administravimo išlaidas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu bankrutavusiai įmonei, šis reikalavimas yra kreditorinis reikalavimas bankroto byloje, todėl vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu administratorius yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
9. CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus įmonės bankroto byloje pareiškiantys asmenys, t. y. visi tokios įmonės kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2014).
10. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 3 punktas numato, kad bankroto byla yra teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių. Priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos yra baigiama nagrinėti ir bankroto byla.
11.Šiuo atveju ieškovas J. G., kaip buvęs BUAB „Mobilus skrydis“ bankroto administratorius, negavęs atlyginimo ir kompensacijos už patirtas administravimo išlaidas kreipėsi į teismą prašydamas minėtas administravimo išlaidas priteisti iš buvusio BUAB „Mobilus skrydis“ vadovo A. J..
12. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad administratoriaus reikalavimo teisė į įmonę gauti kreditorių ar teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą ir administratoriaus atlyginimą, o bankrutuojančios įmonės įsipareigojimas administratoriui šias sumas sumokėti pasibaigė pripažinus, kad likviduojamos BUAB „Mobilus skrydis“ veikla pasibaigė, t. y. priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bylos duomenys patvirtina, kad 2017-08-03 UAB „Mobilus skrydis“ yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. Taigi, nuo šio momento, administratorius savo reikalavimą gauti kreditorių ar teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą gali nukreipti tik į buvusį BUAB „Mobilus skrydis“ vadovą, ką jis ir padarė.
13. Įvertinus kas išdėstyta, darytina išvada, kad likvidavus BUAB „Mobilus skrydis“, o jo bankroto administratoriui reiškiant reikalavimą buvusiam BUAB „Mobilus skrydis“ vadovui – A. J., apeliantas J. G. nebetenka CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos lengvatos nemokėti žyminio mokesčio už reiškiamą reikalavimą, kadangi reikalavimą reiškia ne bankrutuojanti įmonė, be to ir reikalavimas yra nukreiptas ne į bankrutuojančią įmonę, o fizinį asmenį. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovui nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla ir ieškinys teikiamas ne bankroto ar restruktūrizavimo byloje, todėl apeliantas nepatenka į asmenų ar teisinio santykio kategoriją, kuriems būtų taikomas aukščiau minėtas straipsnis, nemokant žyminio mokesčio teismui paduodant ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė žyminio mokesčio mokėjimą reglamentuojančias nuostatas, todėl nurodymas, pašalinti pareikšto ieškinio trūkumą – sumokėti žyminį mokestį, yra teisėtas ir pagrįstas.
14. Apeliantas nesutinka, jog turi pateikti administravimo paslaugas pagrindžiančius įrodymus ir teigia, kad teismo nutartys dėl administravimo išlaidų patvirtinimo nėra nuginčytos, todėl pirminiai žalos padarymo įrodymai teismui buvo pateikti. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies.
15. Pažymėtina, kad teismo patvirtinta bankroto procedūroms suma yra tik preliminariai numatoma. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, nutartys dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo yra neskundžiamos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto formuluotės „administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti“ ar „jas paskirstyti savo nuožiūra“ nereiškia, jog administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad ĮBĮ nėra nustatytas baigtinis išlaidų, kurios priskiriamos prie administravimo išlaidų, sąrašas. Pagal bendrą principą administravimo išlaidos turi turėti būtinumo požymį – tai yra tokios išlaidos, be kurių negali būti sėkmingai užbaigta bankroto procedūra, atliekamas administratoriaus darbas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-112/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-112/2011">3K-3-112/2011</a>). Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).
16. Toks kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad nežiūrint į tai, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. ir 2017 m. vasario 23 d. nutartimis buvo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, administratorius privalo įrodyti, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Akivaizdu, kad teismo patvirtintų administravimo išlaidų dydis nepatvirtina, kad sąmatoje numatytos išlaidos buvo patirtos faktiškai.
17. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, joje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Kokios kliūtys ir (ar) kiti procesinio dokumento netikslumai yra esminiai tolesnei proceso eigai, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, įstatyme detaliai neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.
18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMC0zMTMvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-20-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-20-313/2016">3K-3-20-313/2016</a> 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto pateikto ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai nustatė ieškovui terminą įrodymams apie faktiškai patirtas administravimo išlaidas pateikti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šis atskirojo skundo argumentas sudaro pagrindą panaikinti teisiškai nepagrįstą ir neteisėtą nutarties dalį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
18. Kadangi nustatytas terminas ieškinio trūkumui (žyminio mokesčio sumokėjimui) pašalinti jau yra suėjęs, siekiant užtikrinti proceso koncentraciją nustatytinas naujas terminas (CPK 7 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teismas
n u t a r i a :
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. vasario 15 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo pateikti įrodymus apie faktiškai patirtas administravimo išlaidas panaikinti.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui 7 dienų terminą ieškinio trūkumui (žyminio mokesčio sumokėjimui) pašalinti, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo.
Teisėja Danutė Burbulienė
