Civilinė byla Nr. e2S-357-372/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01990-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4.;
2.3.5.2.1.; 3.1.18.2.11.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.;
3.3.2.5.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 9 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTA3MC0yOTEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1070-291/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1070-291/2018">e2-1070-291/2018</a> pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui L. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
I. I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) nustatyti sūnaus A. B. gyvenamąją vietą su mama I. B.; 2) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priteisti iš atsakovo L. B. sūnaus A. B. išlaikymui po 400 Eur iki jo pilnametystės, kas mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos pinigus pervedant į I. B. atsiskaitomąją sąskaitą; 3) priteisti iš atsakovo L. B. susidariusį įsiskolinimą (600 £) A. B. išlaikymui už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d.; 4) nustatyti, kad pinigus, skirtus sūnaus A. B. išlaikymui, mama I. B. tvarko uzufrukto teise; 5) uždrausti atsakovui L. B. bendrauti su sūnumi A. B..
Ieškinyje ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užkirstas kelias atsakovui išvengti galimo teismo sprendimo vykdymo. Ieškovė nurodė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovas išlaikymą moka savo nuožiūra, kitokia forma neprisideda prie sūnaus išlaikymo, todėl yra pagrindas manyti, kad ir ateityje vengs išlaikyti vaiką, todėl yra tikslinga priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2018 m. vasario 21 d. pirmosios instancijos teisme buvo priimtas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriuo ieškovė teismo prašė: 1) nuo ieškinio padavimo dienos priteisti iš atsakovo L. B. sūnaus A. B. išlaikymui po 300 Eur iki jo pilnametystės, kas mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos pinigus pervedant į I. B. atsiskaitomąją sąskaitą; 2) nustatyti, kad pinigus, skirtus sūnaus A. B. išlaikymui, mama I. B. tvarko uzufrukto teise; 3) priteisti 677,20 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d.; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 5) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš atsakovo L. B. priteisti laikiną išlaikymą sūnui A. B. po 300 Eur kas mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo L. B. laikiną išlaikymą sūnui A. B. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo priėmimo; įpareigojo ieškovę sūnaus išlaikymui mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
Teismas nurodė, kad ieškovės prašoma suma (300 Eur per mėnesį) yra nemaža; byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį bei jo finansines galimybes, išlaikytinius, todėl, nebaigus bylos nagrinėjimo iš esmės ir neįvertinus visų įrodymų, nėra galimybės nuspręsti, ar atsakovas bus pajėgus per mėnesį mokėti po 300 Eur savo nepilnamečiui vaikui. Atsižvelgdamas į tai, teismas mažino ieškovės prašomo priteisti laikinojo išlaikymo dydį iki 150 Eur sumos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus išnagrinėta byla, nes, teismo nuomone, ši suma yra protinga ir reikalinga būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į vaiko amžių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį, ieškovė (apeliantė) I. B. prašo nutartį pakeisti – priteisti iš atsakovo L. B. laikiną išlaikymą sūnui A. B. periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo priėmimo; kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą, padarė išvadą, kad kol kas yra nežinoma atsakovo turtinė padėtis ir jo finansinės galimybės, tačiau teismas šią išvadą padarė nesusipažinęs su visais civilinėje byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais atsakovo gaunamą darbo užmokestį bei informaciją apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, pajamas, gaunamas iš šio turto nuomos. Ieškovės (apeliantės) manymu, teismo priteistas laikino išlaikymo dydis yra nepagrįstai mažas, teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kol neišsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, vaiko poreikio mastas, kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, turėjo vadovautis orientaciniu 1 MMA dydžio kriterijumi ir priteisti iš atsakovo bent jau pusės minimalios algos dydžio išlaikymą sūnui.
Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, atsakovas nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašė pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad sūnaus išlaikymui teikė reguliariai kas mėnesį po 15 proc. nuo gaunamų pajamų; sūnaus išlaikymui moka po 112,01 Eur (100 svarų sterlingų). Atsakovas pažymėjo, kad nuo 2018 m. vasario 22 d. vaikui teiks teismo nurodytą 150 Eur išlaikymą. Atsakovo manymu, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi būti proporcingas jų turtinei padėčiai; ieškovės ir atsakovo gaunamos pajamos skiriasi daugiau kaip tris kartus, todėl prašė teismo įpareigoti ieškovę pateikti iš darbovietės įrodymus už paskutinius tris mėnesius apie gaunamų pajamų dydį ir pažymą iš Anglijos socialinės tarnybos apie sūnui A. B. teikiamą socialinę išmoką.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) I. B. atskirasis skundas atmestinas
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas 150 Eur dydžio laikinas išlaikymas vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.
CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus.
Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai ir pan.
Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, pirmosios instancijos teismas, siekdamas maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, įvertinęs nepilnamečio vaiko (A. B.) amžių bei preliminarius tokio amžiaus vaiko poreikius, pagrįstai sprendė, kad 150 Eur dydžio suma yra protingo dydžio ir yra pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų nepilnamečio vaiko būtiniausius poreikius, kad laikinai (bylos nagrinėjimo metu) būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai.
Taigi nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taikyta laikinąja apsaugos priemone buvo užtikrinta nepilnamečio vaiko interesų apsauga; užtikrinta, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o reikalingas ir būtinas konkretus išlaikymo vaikui dydis bei realios tėvų galimybės teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą savo vaikui, bus įvertintos išnagrinėjus bylą iš esmės, teismui išanalizavus bylos faktines aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus ir pan., t. y. teismui nustačius vaiko poreikius ir tėvų galimybes šiuos poreikius patenkinti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Birutė Simonaitienė
