Civilinė byla Nr. e2S-360-372/2018
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00091-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.3.;
3.1.18.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 9 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTEwMi03MTUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1102-715/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1102-715/2018">e2-1102-715/2018</a> pagal ieškovų K. B. ir E. B. ieškinį atsakovui A. K., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „S.M.T.“, I. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kilnojamųjų daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
I. K. B. ir E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami: 1) pripažinti 2017 m. gruodžio 28 d. dovanojimo aktą (sutartį), sudarytą tarp K. B. ir A. K., negaliojančia; 2) išreikalauti iš neteisėto valdymo pas A. K. esančius kilnojamuosius daiktus, priklausančius K. B. ir E. B., esančius patalpose adresu (duomenys neskelbtini), pagal antstolio sudarytą daiktų apyrašą; 3) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 12 d. tarp K. B., vykdančio individualią veiklą, ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „S.M.T.“, vadovaujamos direktoriaus A. K., buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Pažymėjo, kad pamažu už patalpų nuomą susidarė įsiskolinimas, šalys susitarė dėl skolos dengimo, tačiau A. K. pareikalavo pasirašyti dovanojimo aktą, kuriuo K. B. padovanojo A. K. įvairią serviso įrangą. I. K. B. dovanojimo aktą pasirašė būdamas išsigandęs, manydamas, jog jeigu dovanojimo akto nepasirašys, tai bus išvarytas iš nuomojamų patalpų ir nebegalės toliau dirbti. Pasirašius dovanojimo aktą, atsakovas A. K. pakeitė patalpų durų spynas ir ieškovo K. B. į nuomojamas patalpas nebeįleido, nors nuomotose patalpose yra likę jo asmeniniai daiktai, pinigai, kitų asmenų daiktai. Pažymėjo, jog atsakovas A. K. pareiškė, kad jis vienašališkai be jokio įspėjimo nutraukė su K. B. patalpų nuomos sutartį todėl, kad buvo vėluojama mokėti už nuomą, o patalpose esą viskas priklauso tik jam ir jis niekam nieko neketina atiduoti. Ieškovai mano, kad minėtas dovanojimo aktas turi būti pripažintas negaliojančiu, todėl tuo pagrindu reiškia ieškinį.
Ieškinyje ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti kilnojamuosius daiktus, esančius patalpose adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovų pasirinktą antstolį sudaryti patalpose, kurių adresas (duomenys neskelbtini), esančių daiktų apyrašą. Ieškovai pažymėjo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 23 d. nutartimi ieškovų pašymas buvo tenkintas; teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pagal 2017 m. gruodžio 28 d. dovanojimo aktą (sutartį), sudarytą tarp K. B. ir A. K., perleistus kilnojamuosius daiktus, esančius patalpose (adresu (duomenys neskelbtini)): pastate – katilinėje, pažymėtoje indeksu 5H1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastate – sandėlyje, pažymėtame indeksu 6I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastate – sandėlyje, pažymėtame indeksu 7I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastate – sandėlyje, pažymėtame indeksu 8F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastate – medžio apdirbimo dirbtuvėse, pažymėtose indeksu 9P1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti ieškovų pasirinktą antstolį sudaryti patalpose (adresu (duomenys neskelbtini)) esančių daiktų apyrašą.
Teismas nurodė, kad įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad šalių teisiniai santykiai kilo iš nuomos sutarties, kad ieškovai ieškinyje nurodė, jog K. B. nurodytą dovanojimo aktą pasirašė patirdamas ekonominį spaudimą; atsižvelgus į šiuo metu susiklosčiusią esamą faktinę situaciją – ieškovai negali patekti į patalpas, kuriose buvo ginčijami daiktai, taip pat į ieškinio reikalavimą, teismas daro išvadą, kad šios aplinkybės sudaro teisinį pagrindą ir egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių – nepritaikius kilnojamųjų daiktų, esančių patalpose adresu (duomenys neskelbtini), arešto ir antstoliui nesudarius kilnojamųjų daiktų apyrašo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
2018 m. vasario 6 d. teisme buvo gautas valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras pranešimas apie atsisakymą įrašyti duomenis Turto arešto aktų registre; pranešime nurodytos atsisakymo įrašyti duomenis priežastys – nepateikti areštuojamo turto ir turto savininko ar bendraturčių duomenys. 2018 m. vasario 6 d. teisme buvo gautas antstolės E. M. pranešimas dėl nutarties perdavimo Turto arešto aktų registrui, kuriame nurodyta, kad antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 23 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; kad 2018-02-05 ir 2018-02-06 atlikus užklausą Turto arešto aktų registrui, buvo gauta informacija, kad minėta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįregistruota ir kad nėra galimybės atlikti kitus veiksmus; pranešime prašoma teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kuo skubiau perduoti Turto arešto aktų registrui. 2018 m. vasario 6 d. teisme taip pat buvo gautas ieškovų prašymas dėl areštuotino turto savininko, šiuo prašymu ieškovai prašė teismo patikslinti 2018 m. sausio 23 d. nutartį įrašant, jog areštuojamas turtas pagal 2017 m. gruodžio 28 d. dovanojimo aktą, sudarytą tarp K. B. ir A. K., nuosavybės teise priklauso ieškovams K. B. ir E. B.. 2018 m. vasario 7 d. teisme buvo gautas antstolės E. M. patvarkymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo, vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui ir vykdomosios bylos užbaigimo. Patvarkyme nurodyta, kad priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvedus vykdomąją bylą, buvo nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 23 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą terminą nebuvo perduota Turto arešto aktų registrui, todėl nėra galimybės atlikti tolesnius vykdymo veiksmus; esant tokioms aplinkybėms nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymas yra nebegalimas, todėl vykdomasis dokumentas grąžintinas išieškotojui, o vykdomoji byla nutrauktina.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo nuosavybės teise K. B. ir E. B. priklausančius pagal 2017 m. gruodžio 28 d. dovanojimo aktą (sutartį), sudarytą tarp K. B. ir A. K., perleistus kilnojamuosius daiktus, esančius patalpose (adresu (duomenys neskelbtini): pastate – katilinėje, pažymėtoje indeksu 5H1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastate – sandėlyje, pažymėtame indeksu 6I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastate – sandėlyje, pažymėtame indeksu 7I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastate – sandėlyje, pažymėtame indeksu 8F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastate – medžio apdirbimo dirbtuvėse, pažymėtose indeksu 9P1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigojo ieškovų pasirinktą antstolį sudaryti nuosavybės teise K. B. ir E. B. priklausančių pagal 2017 m. gruodžio 28 d. dovanojimo aktą (sutartį), sudarytą tarp K. B. ir A. K., perleistų kilnojamųjų daiktų, esančių patalpose adresu (duomenys neskelbtini), apyrašą.
Teismas vadovavosi 2018 m. sausio 23 d. nutartyje nurodytais argumentais, taip pat papildomai pažymėjo, kad ieškovų prašymas jau buvo tenkintas ir laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, tačiau iš VĮ Registrų centras buvo gautas pranešimas, jog atsisakyta įrašyti duomenis Turto arešto aktų registre, nes nutartyje nenurodyti areštuojamų kilnojamų daiktų savininko duomenys ir kilnojamų daiktų duomenys. Teismas akcentavo, kad CPK 146 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. vasario 6 d. teisme buvo gautas ieškovų prašymas, kuriuo prašoma areštuoti 2017 m. gruodžio 28 d. dovanojimo aktu perleistus kilnojamuosius daiktus, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovams K. B. ir E. B.. Teismas sprendė, kad šis ieškovų prašymas tenkintinas ir ieškovams išaiškintina, kad jie per keturiolika dienų turi kreiptis į antstolį dėl turto suradimo ir aprašymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį, atsakovas (apeliantas) A. K. prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 28 d. ieškovas K. B. savo valia daiktus, esančius patalpose, perdavė – padovanojo UAB „S.M.T.“ direktoriui A. K., dovanojimo – perdavimo akte pripažino, kad niekada dėl to jokių pretenzijų nereikš. Atsakovas pažymėjo, kad minėtas dovanojimo aktas nėra įstatymų nustatyta tvarka užginčytas, ieškovai neturi nuosavybės teisės į dovanotus daiktus, kaip skundžiamojoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas. Atsakovas taip pat nurodė, kad teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad dovanoti daiktai yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Atsiliepdami į atskirąjį skundą, ieškovai prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis jiems priklausantys daiktai atsirado atsakovo valdomose patalpose ir išsakė pagrįstus nuogąstavimus dėl to, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir neareštavus pas atsakovą esančių daiktų, jų išreikalavimas gali pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovas juos gali paslėpti arba tiesiog realizuoti, perleisdamas tretiesiems asmenims. Ieškovai akcentavo, kad turto nuosavybės teisės rūšies nustatymas šiuo atveju niekaip nesusijęs su būtinybe taikyti laikinąsias apsaugos priemones; kad dovanojimo aktas ieškovų ir yra ginčijamas įstatymo nustatyta tvarka, pareiškus dėl jo pripažinimo negaliojančiu ieškinį teisme.
Atsiliepdama į atskirąjį skundą, trečiasis asmuo I. K. prašo A. K. atskirąjį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti. Atsiliepimas grindžiamas atsakovo atskirajame skunde išdėstytais motyvais.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo (apelianto) A. K. atskirasis skundas atmestinas
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTU1OC01MTYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1558-516/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1558-516/2015">e2-1558-516/2015</a>).
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovų K. B. ir E. B. ieškinyje išdėstyti reikalavimai nebuvo akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovai pateikė teismui savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus (negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, 2017 m. gruodžio 28 d. dovanojimo aktą, daiktų, esančių patalpose, aprašą), todėl šiame bylos nagrinėjimo etape nebuvo jokių duomenų, kad ieškovų reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus šių reikalavimų nepagrįstumo, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Ieškovai nurodė, kad į patalpas, kuriose yra jiems priklausantys daiktai, gali pateikti tik atsakovas A. K., todėl, siekiant apsaugoti jose esančius daiktus, yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, t. y. atsakovas juos gali paslėpti arba tiesiog realizuoti, perleisdamas tretiesiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad byloje yra pagrindas manyti, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareikštą ieškinį, ieškinyje nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad yra galima grėsmė būsimo galbūt palankaus ieškovams teismo procesinio sprendimo tinkamam įvykdymui.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas neskundė. Pagal CPK 147 straipsnio 6 dalį asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Pasibaigus šiam terminui, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustoja galioti pagal įstatymą, be atskiros teismo nutarties šiuo klausimu. 2018 m. sausio 23 d. nutartis nustojo galioti, kadangi per CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą nebuvo perduota Turto arešto aktų registrui.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Birutė Simonaitienė
