Dėl vykdomojo rašto išdavimo

Civilinė byla Nr. 2S-330-210/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09724-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14.; 3.3.2.5.;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens B. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1501-907/2018 pagal pareiškėjo A. C. prašymą suinteresuotam asmeniui B. G. dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2003-12-17 nutartimi patvirtino ieškovo A. C. ir atsakovės B. G. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-658-03/2002 pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovei B. G. dėl paskolos priteisimo ir pagal atsakovės B. G. priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia. Pareiškėjas A. C. 2017-07-19 kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-04 nutartimi pareiškėjo prašymas buvo patenkintas, vykdomasis raštas išduotas. Šiaulių apygardos teismo 2017-12-12 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-04 nutartis panaikinta ir prašymas perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas A. C. pateiktu prašymu prašė išduoti vykdomąjį raštą 1399,00 Eur sumai, nes pagal pasirašytą taikos sutartį tokią sumą B. G. jam yra skolinga. Nurodė, jog B. G. pavedimais per banką yra sumokėjusi: 2007-01-16 – 1000 Lt, 2007-02-12 – 1280 Lt, 2008-12-02 – 2280 Lt, 2011-02-24 – 5000 Lt, 2013-04-12 – 500 Lt, 2013-06-11 – 500 Lt, 2015-01-12 – 60 Eur, 2015-02-12 – 55 Eur, 2015-03-12 – 60 Eur, 2015-04-14 – 50 Eur, 2015-05-12 – 60 Eur, 2015-06-10 – 60 Eur, 2017-02-20 – 50 Eur, 2018-02-12 – 430,34 Eur. Pripažino savo ranka rašytą pakvitavimą 2004-12-18 2356,00 Lt sumai. Sumų, B. G. nurodytų ant taikos sutarties dešinėje lapo pusėje (2005 m. – 2550 Lt ir 2006 m. – 1000 Lt + 1280 Lt), jis negavo ir ten nepasirašė, tai nėra jo raštas. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Suinteresuotas asmuo B. G. su prašymu nesutiko, nurodydama, jog ji yra visiškai atsiskaičiusi su pareiškėju, jam nėra skolinga, todėl vykdomojo rašto prašo neišduoti. Nurodė, jog 2004–2006 metais buvo mokama grynaisiais. Patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog yra sumokėjusi jam pavedimu per banką. Pirmą kartą paprašė A. C., kad jis išrašytų pakvitavimą, tada jis parašė, jog 2004-12-18 gavo 2356,00 Lt. Po to jau neprašė, tačiau 2005 m. grąžino 2550 Lt, o 2006 m. grąžino 2280 Lt, čia ranka rašė pats A. C.. Vėliau buvo daromi pavedimai per banką ir toliau ant taikos sutarties ji pati jau savo ranka rašė. Dvi sumos ant taikos sutarties užrašytos A. C., o kitas ji pati rašė savo ranka dėl aiškumo. Rašysenos ekspertizės skirti neprašė, už ekspertizės atlikimą nemokės. Prašė A. C. skirti baudą pagal CPK 95 straipsnį už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi išdavė pareiškėjui A. C. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-658-03/2002 dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-12-17 nutartimi patvirtintos ieškovo A. C. ir atsakovės B. G. taikos sutarties sąlygų vykdymo, t. y. dėl 1399,00 Eur skolos dalies išieškojimo iš B. G. A. C. naudai. Priteisė pareiškėjui A. C. iš suinteresuoto asmens B. G. 225,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuoto asmens B. G. prašymą dėl baudos skyrimo atmetė.

5. B. G. nerūpestingą elgesį teismui patvirtino tai, kad pati B. G. teismo posėdžio metu teigė, jog nepareikalavo tinkamai įformintų pakvitavimų, nepervedė minėtų sumų per banką, be to, ant užrašo užklijavo kitą tekstą, taip padarydama įrašą neįskaitomu ir nesuprantamu, todėl tokį B. G. elgesį teismas pripažino neatitinkančiu protingumo reikalavimų. Rašysenos ekspertizės suinteresuotas asmuo skirti neprašė, sakė, jog už jos atlikimą nemokės. Jokių kitų tinkamai įformintų rašytinių įrodymų – skolos dokumento ar pakvitavimo, į bylą nepateikė ir kitais įrodymais paskolos grąžinimo fakto neįrodinėjo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad B. G. rašytinio kreditoriaus patvirtinimo apie 1399,00 Eur skolos grąžinimą nepateikė, o jos galimai surašyta savarankišką skolos grąžinimo lentelę ant taikos sutarties, kurioje nėra pareiškėjo parašų apie skolos grąžinimą, nelaikė įrodymu skolos grąžinimo faktui patvirtinti. Teismas pripažino, kad vien suinteresuoto asmens paaiškinimų ir neaiškaus įrašo ant taikos sutarties nepakanka įrodyti, kad likusi paskolos dalis buvo grąžinta, o minėtas įrašas niekaip neįrodo ginčo paskolos dalies grąžinimo. Įvertinęs tai, teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl skolos dalies – 1399,00 Eur išieškojimo iš suinteresuoto asmens B. G..

6. Apeliacinės instancijos teismui nepaskirsčius 50 procentų patirtų pareiškėjo išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą ruošimu, teismas iš suinteresuoto asmens B. G. pareiškėjui A. C. priteisė jo patirtas 225,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

7. Pareiškėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai (prašymas išduoti vykdomąjį raštą, skolos dydžio sumažinimas) yra civilinio proceso kodekse reglamentuojami teisėti procesiniai veiksmai ginčijamai teisei apginti, kuriais proceso metu proceso dalyvis galėjo naudotis, jie negali būti vertinami, kaip nesąžiningi. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę pasirinkti procesinį teisių gynimo būdą, todėl taikyti CPK 95 straipsnio pasekmes nebūtina. Prašymas išduoti vykdomąjį raštą savaime ir skolos sumažinimas dar nereiškia šalies nesąžiningumo, todėl teismas atnmetė suinteresuoto asmens prašymą skirti pareiškėjui baudą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo B. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – A. C. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti, netenkinti A. C. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Paskirti A. C. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto dydžio baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apeliantė tvirtina, kad visus piniginius įsipareigojimus pagal 2003-12-17 taikos sutartį yra visiškai įvykdžiusi. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, disponavo įrodymais, patvirtinančiais visos piniginės sumos ieškovui sumokėjimą. Teismas, laikydamas pakvitavimus netinkamais įrodymais, atsižvelgdamas į ieškovo paaiškinimus, privalėjo taikyti CPK 184 straipsnio taisykles, siūlant atsakovei prašyti teismo nelaikyti šio įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais, o nesant tokio atsakovės prašymo, teismas turėjo pareigą apie įrodymo suklastojimą pareiškusį asmenį įpareigoti pateikti suklastojimo įrodymus, tokiam pareiškimui patikrinti skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus.

8.2. Apeliantė atkreipia dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu buvo prašoma atplėšti užklijuotus iš dalies nesimatančius įrašus ant pakvitavimų dėl 2550 Lt, 1000 Lt, ir 1280 Lt, sumokėjimo, tačiau teismas šio prašymo netenkino ir tokiu būdu pakvitavimų iki galo netyrė, tuo pažeidė apeliacinės instancijos nurodymus ištirti šiuos pakvitavimus.

8.3. Apeliantės nuomone, teismas neturėjo leisti ieškovui piktnaudžiauti teise ir privalėjo taikyti CPK 95 straipsnį. Teismas tik formaliai nurodė, kad pats savaime prašymas išduoti vykdomąjį raštą visai sumai ir šios sumos sumažinimas dar nereiškia šalies nesąžiningumo. Aplinkybė, kad A. C. prašydamas išduoti vykdomąjį raštą visai sumai ir nuslėpdamas nuo teismo, kad didžioji dalis skolos yra sumokėta bankiniais pavedimais, pripažintina nesąžiningu elgesiu, užtraukiančiu atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį.

8.4. Teismas teisiškai neįvertino ir neišsprendė apeliantės prašymo taikyti senatį vykdomajam dokumentui pateikti tuo pažeidė CPK 606 straipsnio 2 dalį.

8.5. Teismas pažeidė CPK 141 straipsnį, kadangi nesant pareiškėjo atsisakymo nuo dalies pradinio prašymo išduoti vykdomąjį raštą 8688,60 Eur sumai, leido pareiškėjui keisti reikalavimo dalyką, tai yra jį sumažinti. Dėl šių pažeidimų teismas neteisingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas, pažeisdamas CPK 93 straipsnį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Byloje kilo ginčas dėl vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. C. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tuo pagrindu, jog atsakovė B. G. netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį dalį.

11. Taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (CK 6.983 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis, CPK 584 straipsnio 4 punktas).

12. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

13. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl 4566,01 Eur paskolos grąžinimo, todėl šiuo atveju aktualus tik likusios 1399,00 Eur paskolos dalies grąžinimo klausimas.

14. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, teigia, kad ji yra įvykdžiusi visus piniginius įsipareigojimus pagal 2003-12-17 taikos sutartį. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą abi šalys privalo pateikti teismui visus duomenis apie atliktus mokėjimus pagal taikos sutartį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi rašytiniais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis, egzistavusiais skundžiamos nutarties priėmimo momentu, dėl to pagrįstai, nesant rašytinio kreditoriaus patvirtinimo apie 1399,00 Eur skolos grąžinimą, nutarė išduoti vykdomąjį raštą. Teismas pritaria bylą nagrinėjusio teismo pozicijai, kad vien apeliantės paaiškinimų ir neaiškaus įrašo ant taikos sutarties nepakanka įrodyti, kad likusi paskolos dalis buvo grąžinta, o minėtas įrašas niekaip neįrodo ginčo paskolos dalies grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, neteisi apeliantė tvirtindama, kad teismas disponavo įrodymais, patvirtinančiais visos piniginės sumos ieškovui sumokėjimą.

15. Apeliantė įsitikusi, kad teismas, laikydamas pakvitavimus netinkamais įrodymais, atsižvelgdamas į ieškovo paaiškinimus privalėjo taikyti CPK 184 straipsnį. Ginčo paskolos dalies – 2005 m. – 2 550 Lt ir 2006 m. – 2 280 Lt, t. y., 1399,00 Eur grąžinimą, B. G. įrodinėja tik savo parodymais bei nurodo, kad skolos grąžinimas iš esmės buvo įformintas užrašu ant šalių nepasirašytos taikos sutarties „gavau 2 550 Lt, gavau 1 000 Lt + 1 280 Lt“ (22 b. l.). Pagal CPK 184 straipsnį, įrodinėjimo našta tenka pareiškusiai apie dokumento klastojimą šaliai, o teismas gali skirti ekspertizę klastojimo faktui nustatyti, kai yra tokio abejotino tikrumo dokumento originalas. Šiuo konkrečiu atveju teismas išsamiai vertino užrašo turinį, todėl pagrįstai pripažino, kad pačios apeliantės atlikti veiksmai įrašą padarė neįskaitomu ir nesuprantamu. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai šį įrodymą vertino patikimumo aspektu, pripažindamas jį, kaip neatitinkantį įrodymo leistinumo ir patikimumo reikalavimų. Svarbu ir tai, kad šį įrodymą teikė pati apeliantė, todėl jos pareiga yra įrodyti tokio įrašo autentiškumą. Šiuo atveju atsakovė skirti rašysenos ekspertizę atsisakė, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas dėl CPK 184 straipsnio taikymo.

16. Apeliantės nuomone, teismas neturėjo leisti ieškovui piktnaudžiauti teise ir privalėjo taikyti CPK 95 straipsnį, todėl atskirajame skunde prašo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), yra neribota.

18. CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, ar teise kreiptis į teismą teisminės gynybos. Byloje nustatyta, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą pareiškėjas buvo nuoseklus, todėl tai, kad jis pasinaudojo CPK nustatytomis procesinėmis teisėmis ir pareiškė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties dalies netinkamo vykdymo, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Nenustačius ieškovo nesąžiningumo nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnio ir skirti jam baudą.

20. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas teisiškai neįvertino ir neišsprendė apeliantės prašymo taikyti senatį vykdomajam dokumentui pateikti tuo pažeidė CPK 606 straipsnio 2 dalį.

21. Teismas pažymi, kad senaties taikymo aspektas buvo aptartas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartyje. Vadovaujantis CPK 606 str. 4 d., jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o 5 metų terminas pateikti vykdyti vykdomuosius raštus prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Pagal taikos sutartį paskutinė pinginė įmoka atsakovės turėjo būti sumokėta iki 2012 m. gruodžio 31 d., todėl konstatuotina, jog terminas pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą nėra praleistas.

22. Teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad viso proceso metu pareiškėjas laikėsi pozicijos ir pripažino, kad apliantė teismo patvirtintą taikos sutartį yra įvykdžiusi tik iš dalies. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas leido ieškovui keisti reikalavimo dalyką ir tai jį sumažinti. Nesant CPK 141 straipsnio pažeidimų, teismas teisingai, nepažeisdamas CPK 93 straipsnio, paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas.

23. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir pagrįstai pareiškėjui išdavė vykdomąjį raštą. Kadangi skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Kursevičius