Baudžiamoji byla Nr. 2K-133-719/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15426-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aldonos Rakauskienės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
nuteistajam R. Š., gynėjui advokatui Aleksanderiui Višnevskiui (Aleksander Višnevski),
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 11 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio bauda.
Pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. Š. nustatyta galutinė bausmė – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda.
Pritaikius BK 68 straipsnį, R. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas jam naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės I. Gureckienės apeliacinis skundas, kuriuo prašyta pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir R. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Toyota Hilux“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos (5600 Eur) konfiskavimą, atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
R. Š. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2017 m. kovo 31 d., apie 18.51 val., automobilių aikštelėje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, nustatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Hilux“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,28 promilės etilo alkoholio koncentracija).
II. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Motiejūnas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 11 d. nutartį ir R. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Toyota Hilux“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos (5600 Eur) konfiskavimą. Kasatorius skunde nurodo:
Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs automobilį „Toyota Hilux“ nusikalstamos veikos priemone, nepagrįstai neskyrė BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės ir nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kad, nuteistajam automobilį tiesiogiai panaudojus nusikalstamai veikai daryti, transporto priemonė yra nusikaltimo padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme, todėl turi būti konfiskuota (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Be to, nustačius, kad konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, kurie nežino, kad transporto priemonė bus naudojama nusikalstamai veikai daryti, iš kaltininko išieškoma tokio turto vertę atitinkanti pinigų suma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE0LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-514/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-514/2007">2K-514/2007</a>).
BK 281 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančiojo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Todėl, siekiant tinkamo įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, automobilio, kurį vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas.
Nors R. Š. nėra teistas, pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, neigiamai vertina savo poelgį, tai negali būti reikšmingos aplinkybės sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo. Šios aplinkybės buvo svarbios nuteistajam individualizuojant bausmę, t. y. paskiriant jam švelniausią sankcijoje nurodytą bausmės rūšį (baudą), kurios dydis yra gerokai mažesnis už baudžiamajame įstatyme nesunkių nusikaltimų padarymui nustatytos baudos vidurkį.
Nepritartina apeliacinės instancijos teismo argumentams, kad, konfiskavus ne automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, bausmės tikslas – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikaltimų darymo – nebūtų įgyvendintas ir pinigų sumos konfiskavimas taptų dar viena bauda. BK 72 straipsnio 5 dalis nėra alternatyvi BK 72 straipsnio 3 daliai. Neskiriant turto konfiskavimo, būtų pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, nes iš asmenų, kuriems transporto priemonės priklauso nuosavybės teise, jos būtų konfiskuojamos, o iš asmenų, vairuojančių tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones, jos nebūtų priverstinai neatlygintinai paimamos valstybės nuosavybėn. Ši situacija sudarytų sąlygas pakartotiniam asmenų nusikalstamumui.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Motiejūno kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
Prokuroras kasaciniame skunde teigia, kad teismai nepagrįstai neskyrė nuteistajam R. Š., padariusiam nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, baudžiamojo poveikio priemonės, nurodytos BK 72 straipsnyje, t. y. automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos (5600 Eur) konfiskavimo.
BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018). Todėl, nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas nekelia abejonių. Tačiau išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.
Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja išimčių, kai turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas neskiriamas. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai formuojama praktika, kad, taikydami šią baudžiamojo poveikio priemonę, teismai turi įvertinti ir šios priemonės taikymo proporcingumą. Už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-80-511/2018). Nustatęs, kad, paskyrus turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimą, būtų pažeistas proporcingumo principas, teismas turi teisę neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Šiame kontekste pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Todėl siekiant, kad apkaltinamasis nuosprendis būtų teisėtas ir pagrįstas, jo aprašomojoje dalyje taip pat turi būti tinkamai motyvuojamas sprendimas, nepaisant baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, neskirti kaltininkui privalomos baudžiamojo poveikio priemonės (pavyzdžiui, turto konfiskavimo).
Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kita vertus, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Byloje nustatyta, kad R. Š. inkriminuotu laiku ir vietoje vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 2,28 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokie nuteistojo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, o automobilis, kuris priklausė ne kaltininkui, bet UAB „A (duomenys pakeisti)“, laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Esant tokioms aplinkybėms, automobilis patenka į konfiskuotino turto sąvoką, tačiau kadangi transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 2, 5 dalys).
Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi teismų sprendimus (nuosprendį ir nutartį), konstatuoja, kad teismai tinkamai nemotyvavo R. Š., padariusiam nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, privalomos baudžiamojo poveikio priemonės, nurodytos BK 72 straipsnyje, neskyrimo.
Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonfiskavo iš R. Š. automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, atsižvelgė į nuteistajam paskirtos baudos dydį, taip pat kitą pritaikytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK nėra numatytas draudimas turto konfiskavimą taikyti tais atvejais, kai nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriama baudos bausmė. Nors ir bauda, ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju reiškia turtinio pobūdžio sankcijos pritaikymą, tai nepažeidžia principo, kad už vienos nusikalstamos veikos padarymą galima bausti tik vieną kartą.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo argumentai – konfiskuotino turto vertės dydis beveik tris kartus viršija paskirtos bausmės dydį, nėra pakankami teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Pagal BK 72 straipsnį tiek pinigai, tiek materialią vertę turintys daiktai, esant šiame straipsnyje numatytam pagrindui, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kokia BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė nuosprendžiu paskiriama nuteistajam. Tokios pozicijos laikomasi skiriant baudą bei turto konfiskavimą ir už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Vien tai, kad nuteistajam nagrinėjamoje byloje paskirta bauda, negali lemti teismų išvados, kad tokioje situacijoje turto konfiskavimas savaime tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone. Todėl tas motyvas, jog nagrinėjamoje byloje konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (5600 Eur) yra kelis kartus didesnė nei R. Š. paskirtos baudos dydis, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad minėtos pinigų sumos konfiskavimas galėtų būti vertinamas kaip papildomos baudos paskyrimas ir leistų motyvuoti turto konfiskavimo paskyrimo neproporcingumą. Tokios išvados nepaneigia taip pat apeliacinės instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad nuteistajam buvo paskirta kita baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus (BK 68 straipsnis). Baudžiamasis įstatymas leidžia teismui paskirti dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tačiau svarbu atsižvelgti į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį (BK 68 straipsnio 6 dalis). Kita vertus, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nei apeliacinės instancijos teismo nutartyje nemotyvuota, dėl kokių priežasčių automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas būtų nesuderinamas su R. Š. paskirtu draudimu naudotis teise vairuoti transporto priemones bei abi baudžiamojo poveikio priemonės negalėtų tinkamai paveikti jo elgesio ateityje, dėl to BK 72 straipsnio nuostatų taikymas nuteistajam būtų perteklinis.
Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas iš R. Š. būtų neproporcingas atsižvelgiant į jo asmenybę apibūdinančius duomenis (jis anksčiau neteistas, pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, neigiamai vertina savo elgesį). Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, turtui, tačiau ir vienoms svarbiausių vertybių – žmogaus gyvybei ir sveikatai. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už ją baudžiamąją atsakomybę. Už šią veiką gali būti skiriama bauda nuo 50 iki 500 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Apkaltinamuoju nuosprendžiu R. Š., pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, paskirta 50 MGL dydžio bauda. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuteistasis vairavo transporto priemonę jo kraujyje esant 2,28 promilės alkoholio, t. y. esant apsvaigimui, kuris artimas sunkiam. Įvertinus, kad nuteistajam paskirta švelniausios rūšies bausmė – bauda, kuri artima minimaliai, 5600 Eur vertės turto – automobilio konfiskavimą nėra pagrindo laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Tai, kad R. Š., kaip dauguma visuomenės narių, nėra anksčiau nusikaltęs ir neigiamai vertina savo elgesį (ką rodo ir paskirtos baudos sumokėjimas), nelaikytina aplinkybėmis, pagrindžiančiomis BK 72 straipsnio nuostatų netaikymą motyvuojant proporcingumo principo pažeidimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai nevertino R. Š. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, jos padarymo aplinkybių, nuteistojo neblaivumo laipsnio, kurių visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 41 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės paskirtį sudaro tokie tikslai: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismas, neskirdamas automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, nepagrįstai vertino tik kaip ši baudžiamojo poveikio priemonė galėtų padėti įgyvendinti vieną iš bausmės paskirtį sudarančių tikslų, t. y. kad jos paskyrimas nepadėtų sulaikyti nuteistojo nuo naujų nusikaltimų darymo, o ne tikslų visumą. Skundžiamoje nutartyje nepateikta jokių motyvų, kuriais būtų paneigta, kad BK 72 straipsnio nuostatų taikymas R. Š. nesiderintų su kitais bausmės tikslais – asmens nubaudimu, individualiąja prevencija (poveikiu nuteistajam, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų), teisingumo principo įgyvendinimu.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokurorės apeliacinį skundą bei skundžiamoje nutartyje nutardamas netaikyti R. Š. BK 72 straipsnio nuostatų ir neišieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos už nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, netinkamai motyvavo tokį sprendimą, savo išvadų nepagrindė išsamiu teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių vertinimu, todėl baudžiamojo įstatymo – BK 72 straipsnio taikymas negali būti pripažintas tinkamu (BPK 369 straipsnio 2 punktas).
Kasatoriaus prašymas kasacinės instancijos teismui spręsti klausimą dėl R. Š. baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „Toyota Hilux“ vertę atitinkančios pinigų sumos (5600 Eur) konfiskavimo – paskyrimo, kai nė vienas iš žemesnės instancijos teismų nebuvo priėmęs tokio sprendimo, negali būti tenkinamas, nes baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja tokios kasacinės instancijos teismo nutarties rūšies išnagrinėjus bylą (BPK 382 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Aldona Rakauskienė
Artūras Ridikas
