Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-78/2013 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02219-2009-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3; 28.2; 121.13

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės (pranešėja) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Skomė“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. galutinio sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ellora Ltd ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Skomė“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Ellora Ltd (dabar – Ellora 4522899 Ltd) 2009 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB,,Skomė“ 300 000 Lt skolą, 13 068,49 Lt palūkanų iki ieškinio padavimo dienos ir procesines 6 proc. dydžio metines palūkanas. Jis nurodė esąs atsakovo UAB,,Skomė“ akcininkas, turintis 187 500 vnt. akcijų. UAB,,Skomė“ pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas 2008 m. birželio 11 d. nusprendė sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 1 400 000 Lt iki 350 000 Lt, sumažinant akcijos nominalią vertę nuo 4 Lt iki 1 Lt, o įstatinio kapitalo sumažintą dalį atsakovas įsipareigojo išmokėti akcininkams proporcingai turimų akcijų skaičiui per vieną mėnesį nuo pakeistų bendrovės įstatų įregistravimo Juridinių asmenų registre, t. y. iki 2008 m. gruodžio 11 d. Taigi ieškovui turėjo būti išmokėta 562 500 Lt, iš kurių jis 262 500 Lt reikalavimą 2009 m. liepos 8 d. sutartimi perleido naujam kreditoriui UAB „FF lizingas“, o atsakovas jam liko skolingas 300 000 Lt.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Atsakovas dėl šio preliminaraus teismo sprendimo padavė prieštaravimus, prašydamas sprendimą panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą, nurodydamas, kad ieškinys ieškovo Ellora Ltd vardu paduotas neįgalioto asmens Z. V., nes šiam asmeniui išduotas įgaliojimas nėra tinkamai įformintas, t. y. jį pasirašė S. G. P. L., ribotos atsakomybės bendrovės „Amatus Capital Group“ vardu, tačiau išrašas iš Anglijos įmonių rūmų dėl direktoriaus ar sekretoriaus paskyrimo nepatvirtina, kad bendrovė „Amatus Capital Group“ veikia kaip ieškovo direktorius, nes nėra aišku, kas šį išrašą pasirašė, jis nėra patvirtintas pažyma (Apostille), kaip tai numato 1961 m. Hagos konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo; kad nepateikti dokumentai, patvirtinantys S. G. P. L. tapatybę ir teises veikti ribotos atsakomybės bendrovės „Amatus Capital Group“ vardu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. galutiniu sprendimu teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą – priteisė ieškovui iš atsakovo 300 000 Lt skolą, 13 068,49 Lt palūkanų, 3 565 Lt žyminio mokesčio, 872,96 Lt vertimo išlaidų, 400 Lt už antstolio atliktus veiksmus ir procesines 6 proc. dydžio metines palūkanas.

Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Skomė“ ginčija Z. V. įgaliojimus atstovauti ieškovui Ellora Ltd bei ieškovo Ellora Ltd veiksnumą, tačiau neginčija savo skolos ieškovui. Nagrinėdamas, ar Z. V. yra tinkamas ieškovo atstovas, teismas nustatė, kad šio asmens įgaliojimus patvirtina ieškovo direktoriaus ribotos atsakomybės bendrovės „Amatus Capital Group“ 2008 m. birželio 20 d. pasirašyta įgaliojimo kopija, 2010 m. birželio 21 d. išduoto S. G. P.-L. ribotos atsakomybės bendrovės „Amatus Capital Group“ vardu notariškai patvirtinto įgaliojimo, galiojančio iki 2011 m. lapkričio 1 d., su Apostille ir jo vertimo notaro R. T. patvirtintos kopijos kopija, kurios originalas buvo parodytas teisme. Teismas konstatavo, kad 2009 m. birželio 23 d. Anglijos ir Velso Įmonių registro įmonės Nr. 4522899 (Ellora Ltd) registravimo ir veikimo faktą patvirtinantis dokumentas, 2008 m. birželio 20 d. ir 2009 m. birželio 8 d. įgaliojimai Z. V. atitinka 1961 m. Hagos konvencijos reikalavimus, todėl pripažino nepagrįstu atsakovo argumentą, kad ieškovo pateiktas minėtas išrašas (forma) iš Anglijos įmonių rūmų dėl direktoriaus ar sekretoriaus paskyrimo nėra patvirtintas 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo nustatyta tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2012 m. birželio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, iš esmės sutikdama su jame nurodytais motyvais.

Teismas nurodė, kad ieškovas Ellora Ltd Z. V. iš esmės buvo išdavęs analogiško turinio įgaliojimus, kuriuose išsamiai įvardytos atstovo teisės, tarp jų ir pareikšti, kaltinti, vykdyti, ginti, atsakyti arba nepritarti visiems ieškiniams ir kitiems teismo procesams bei reikalavimams, kurie liečia bet kurį pirmiau nurodytų klausimų ar visus kitus šiuo metu domina bendrovę ir jai rūpi; perduoti įgaliojimus kitam fiziniam asmeniui (asmenims) ir (arba) juridiniams asmenims bei juos panaikinti; bendrovės naudai ir jos vardu, siekiant efektyviau vykdyti visus pirmiau išvardytus įgaliojimus, naudotis advokatų, teisininkų arba juristų paslaugomis ir juos samdyti, jeigu, atstovo nuomone, prireikus jie galės tinkamai atstovauti bendrovei. Atsižvelgdama į šiuos pavedimus teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šis asmuo turėjo įgaliojimus ieškovo Ellora Ltd vardu sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu, kuris atitinkamai turėjo teisę pasirašyti ieškinį bei atstovauti teisme. Teismas konstatavo, kad ieškovo Ellora Ltd civilinį teisnumą patvirtina ne tik dokumentai, susiję su ir atsakovo banko sąskaitomis ir finansinėmis operacijomis, bet ir 2011 m. balandžio 20 raštiškas Ellora Ltd direktorių sprendimas, pasirašytas Stella G. P.-L., 2010 m. balandžio 23 d. Įmonių registravimo rūmų išduotas Anglijos ir Velso akcinių įmonių registravimo biuro patvirtinimas, kad Ellora Ltd buvo įsteigta 2002 m. rugpjūčio 30 d. pagal 1985 m. Įmonių įstatymą ir nuolat bei nepertraukiamai veikia, o Biuras nėra ėmęsis jokių veiksmų dėl įmonės išregistravimo iš registro); kt.

Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad šalių nurodomi argumentai bei pateikti dokumentai, susiję su prievolės vykdymu po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, išeina už nagrinėjamos bylos ir atsakovo UAB „Skomė“ apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Skomė“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. gruodžio 28 d. preliminarų sprendimą ir 2010 m. gruodžio 28 d. galutinį sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo CBS teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl materialinį ir procesinį atstovavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, bet ši teisė turi būti įgyvendinama tinkamai. Kai ieškinį reiškia juridinis asmuo, jis turi būti tinkamai atstovaujamas. Ieškovas yra Jungtinėje Karalystėje registruotas juridinis asmuo, ieškinį jo vardu 2009 m. rugsėjo 3 d. pasirašė ir pateikė advokatas V. B., pagal 2009 m. rugsėjo 3 d. atstovavimo sutartį, kurią ieškovo vardu pasirašė Z. V., tačiau jis pats nebuvo tinkamai įgaliotas, nes 2009 m. birželio 8 d. įgaliojimą kaip RAB „Amatus Capital Group“ atstovė pasirašė S. G. P.-L., nors RAB „Amatus Capital Group“ vadovu buvo kitas asmuo, kuris RAB „Amatus Capital Group“ vardu pasirašė ankstesnį 2008 m. birželio 20 d. ieškovo vardu išduotą įgaliojimą. Jei S. G. P.-L. neturėjo teisės veikti RAB „Amatus Capital Group" vardu, 2009 m. birželio 8 d. įgaliojimas Z. V. negalioja. Tokiu atveju negalioja ir 2009 m. rugsėjo 3 d. Z. V. ir advokato V. B. sudaryta atstovavimo sutartis, tai reiškia, kad ieškinį ieškovo vardu padavė neįgaliotas asmuo. Tai, kad S. G. P.-L. nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d. tapo ieškovo direktore, jokia forma ir apimtimi nereiškia, kad ji 2009 m. birželio 8 d. buvo RAB „Amatus Capital Grioup“ vadovė ar atstovė pagal įgaliojimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nutartyje nepasisakydamas dėl atsakovo argumentų, kad S. G. P.-L. 2009 m. birželio 8 d. neturėjo teisės atstovauti tuomečiam ieškovo direktoriui RAB „Amatus Capital Group“, pažeidė CPK 370 straipsnio 4 dalies reikalavimus motyvuoti tesimo procesinį sprendimą.

Dėl 1961 m. Hagos konvencijos 1 ir 3 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad 2009 m. birželio 8 d. ieškovo vardu išduotas įgaliojimas yra notarine forma sudarytas, pasirašytas ir antspaudu patvirtintas ieškovo įgaliojimas, patvirtintas pažyma (Apostille). Tokia teismų išvada nepagrįsta, nes nei Seišelių Respublikos, nei kitų valstybių – 1961 m. Hagos konvencijos narių – notarai nėra patvirtinę ieškovo vardu išduoto 2009 m. birželio 8 d. įgaliojimo, o yra patvirtinę tik pasirašiusio asmens parašą. Tai reiškia, kad 2009 m. birželio 8 d. įgaliojimas yra 1961 m. Hagos konvencijos 1 straipsnio 2 dalies d punkte minimas oficialiai patvirtintas fizinio asmens pasirašytas dokumentas. 2009 m. birželio 8 d. įgaliojime esantis įrašas: „pasirašė mano akivaizdoje“ reiškia, kad notaras patvirtina dokumentą pasirašiusio asmens parašą, tačiau, liudydamas dokumentą pasirašiusio asmens parašo tikrumą, notaras nepatvirtino šio įgaliojimo turinio, taip pat nepatikrino ir nepatvirtino RAB „Amatus Capital Group“ įgaliojimų veikti ieškovo vardu bei S. G. P.-L. įgaliojimų veikti RAB „Amatus Capital Group“ vardu. Taigi bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad 2009 m. birželio 8 d. ieškovo vardu išduotas įgaliojimas yra sudarytas notarine forma, prieštarauja šio ir kitų rašytinių įrodymų turiniui, todėl nėra pagrįsta. Be to, šis įgaliojimas nėra patvirtintas pažyma (Apostille).

Dėl užsienio valstybėje išduotų dokumentų kvalifikavimo prima facie įrodymais. Būtina sąlyga, kad įrodymas būtų pripažįstamas oficialiuoju, t. y. prima facie įrodymu, yra ta, kad jis būtų išduotas valstybės arba savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad pagal Jungtinės Karalystės teisę teisininkai (angl. solicitors) laikytini Anglijos ir Velso Aukščiausiojo Teismo patikėtiniais ar kitais oficialiais pareigūnais. Dėl šios priežasties 2009 m. lapkričio 23 d. Ch. Buck raštas negali būti laikomas prima facie įrodymu, tai tik paprastas rašytinis įrodymas. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su 2009 m. lapkričio 16 d. pareigybių patvirtinimo pažymos tinkamumu. Byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu šią pažymą išdavė „Creata.co.uk Limited“.

Dėl CPK 320 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Net tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad ieškinį ieškovo vardu pareiškė tinkamai įgaliotas asmuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas vis tiek turėjo būti panaikintas, nes po jo priėmimo kasatorius visiškai atsiskaitė su ieškovu ir apeliacinės instancijos teismui pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šalių argumentai bei pateikti dokumentai, susiję su prievolės vykdymu po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, išeina už nagrinėjamos bylos ir kasatoriaus apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis). Manytina, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pernelyg formaliai aiškino ir taikė CPK 320 straipsnio 1, 2 dalies normas. Taip buvo sukurta situaciją kai lieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš kasatoriaus priteista 313 068,49 Lt ir kt., nors atsakovas yra atsiskaitęs su ieškovu.

Dėl ieškovo direktoriaus 2011 m. balandžio 20 d. ir 2011 m, balandžio 21 d. sprendimų. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas 2011 m. balandžio 25 d. iš ieškovo gautas elektroninis laiškas, prie kurio buvo pridėtas ieškovo 2011 m. balandžio 20 d. direktorės S. G. P.-L. sprendimas nebetęsti Z. V. ir (arba) jo pasamdytų advokatų, įgaliotinių, teisininkų bendrovės vardu inicijuotų bylų. Taip pat buvo pateiktas 2011 m. balandžio 25 d. iš ieškovo gautas elektroninis laiškas, prie kurio buvo prisegtas S. G. P.-L. 2011 m. balandžio 21 d. sprendimas, kad 562 500 Lt kapitalo balansas turi būti sumokėtas gavėjui „Development Win Limited“, tačiau teismas šių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė, nors CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę žodžiu ar raštu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Be to, apeliacinės instancijos teismas priėmė prašymus, pareiškimus ir dokumentus, kurie buvo surašyti 2012 m. balandžio 19 d., 2012 m. balandžio 26 d. ir 2012 m. gegužės 2 d., ir pasirašyti Z. V. ir advokato G. V., nors jie 2012 m. vasario –birželio mėnesiais nebuvo tinkami ieškovo atstovai. CK 2.142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgaliojimas, kuriame nenurodyta sudarymo data, negalioja, todėl advokato G. V. 2012 m. balandžio 19 d. pareiškimu pateiktas ieškovo vardu išduotas įgaliojimas Z. V. yra negaliojantis. Kadangi Z. V. nėra tinkamas ieškovo atstovas (įgaliotinis), jis atitinkamai negalėjo perįgalioti ir advokato G. V. atstovauti ieškovui, tai 2012 m. balandžio 19 d. pareiškimas ir 2012 m. balandžio 26 d. bei 2012 m. gegužės 2 d. prašymai jokių teisinių padaronių nesukėlė ir negalėjo sukelti.

Ieškovas su atsakovo kasaciniu skundu nesutinka, prašo kasacinį procesą nutraukti ir kasacinį skundą palikti nenagrinėtą; dėl galimų suklastotų dokumentų ir melagingų duomenų pateikimo teismui, galimo lėšų ir turto pasisavinimo priimti atskirąją nutartį ir pranešti apie tai prokurorui; skirti kasatoriui 20 000 Lt baudą CPK 95 str. pagrindu, 50 proc. jos skiriant ieškovui; teismui nusprendus nagrinėti kasacinį skundą, jį atmesti; išreikalauti iš AB „Citadele“ banko duomenis apie tai, ar 2011 m. balandžio 26 d. UAB „Skomė“ tarptautinio mokėjimo nurodymas buvo įvykdytas, ar šios lėšos negrįžo atgal dėl neidentifikuoto lėšų gavėjo; priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Kasatorius patvirtino, kad pripažino ir neginčijo šios bylos ieškinio reikalavimų, ir teigė, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme įvykdė ieškovo reikalavimus sumokėti skolą (be procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų). Taigi, jis, pripažinęs ir įvykdęs pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl skolos, jis nebeturėjo teisės ginčyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų. Kasacinio skundo argumentas, kad vykdymo procese šioje byloje kilo ginčas dėl skolos sumokėjimo fakto, atmestinas, nes toks ginčas spręstinas vykdymo procese. Faktinės aplinkybės ir byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad UAB „Skomė“, pateikdama teismui kasacinį skundą, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir siekė kitų tikslų – vilkinti vykdymo procesą ir kuo ilgiau slėpti informaciją apie priteistos skolos galimą pasisavinimą neidentifikuoto asmens „DEVELOPMENT WIN LIMITED“ naudai. Dėl šios priežasties kasacinis procesas nutrauktinas CK 1.137 straipsnio 6 dalies, CPK 293 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindais bei CPK 95 straipsnio pagrindu kasatorius baustinas maksimalia 20 000 Lt bauda, 50 proc. jos skiriant ieškovui.

Kasacinio skundo argumentai dėl ieškovo atstovų tinkamumo atstovauti ieškovui, yra susiję su faktinėmis aplinkybėmis. Kasatoriaus pateikti rašytiniai įrodymai apie tariamą susirašinėjimą su ieškovo direktore neatitinka CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nėra atitinkamai patvirtinti. Ieškovo direktorės rašytiniai patvirtinimai yra pasirašyti ir patvirtinti notaro, su Apostille, jie paneigia kasatoriaus galbūt suklastotus įrodymus, dėl kurių priimtina atskiroji nutartis (CPK 299, 300 straipsniai).

Šalių teismui pateikti Anglijos ir Velso įmonių registro dokumentai patvirtina, kad dėl administracinių priežasčių 2011 m. balandžio 26 d., t. y. tada, kai atsakovas sumokėjo neidentifikuotam asmeniui „DEVELOPMENT WIN LIMITED“, ieškovas buvo išregistruotas iš šio registro, o 2011 m. spalio 28 d. Anglijos ir Velso įmonių registro sprendimu šiame Registre įregistruotas ieškovo registracijos atkūrimas nauju pavadinimu, konstatuojant įmonės veiklos tęstinumą ir laikant, kad ji nebuvo išregistruota. Įmonės įregistravimo numeris yra tas pats, kurį šis Registras suteikė ieškovui jo įregistravimo dieną, todėl kasacinio skundo argumentai dėl ieškovo dokumentų, pasirašytų pirmiau nurodytu laikotarpiu, netinkamumo atmestini.

Teismui nenutraukus kasacinio proceso, kasacinis skundas atmestinas, nes grindžiamas tik faktinių aplinkybių vertinimu. Konvencijos 2 straipsnyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys atleidžia nuo legalizavimo tuos dokumentus, kuriems taikoma Konvencija. Anglijos ir Velso įmonių registro Įmonės Nr. 4522899 (ieškovo) registravimą ir veiksnumą patvirtinantys dokumentai, jo įgaliojimai ir kiti dokumentai atitinka visus Konvencijos reikalavimus. Kiti papildomi duomenys (apie ieškovo direktorių, jo įstatus, vidiniai įmonių dokumentai), nors pagal Konvenciją nėra privalomi, į šią bylą pateikti, originalai teismui parodyti. Taigi, notaras ar kitas Konvencijoje nurodytas asmuo, patvirtindamas ieškovo vardu išduodamą įgaliojimą, patikrina ir asmenį, pasirašantį įgaliojimą ar kitą dokumentą, to asmens įgaliojimus pasirašyti dokumentą. Nagrinėjamoje byloje skirtingi notarai ar kiti asmenys patikrino ir nustatė, kad Amatus Capital Group Limited Company yra tinkamas asmuo Ellora Ltd vardu išduoti įgaliojimus. Kasatorius, nenurodydamas teisinio pagrindo, bando užsienio teisės subjektams, veikiantiems savo šalyse, taikyti Lietuvos teisės atitikmenis, kurie nebūtinai turi būti identiški užsienio šalių teisės normoms. Kasatoriaus argumentai dėl 2008 m. birželio 20 d. įgaliojimo atmestini, nes 2009 m. rugsėjo 3 d. ieškinys teismui pareikštas remiantis 2009 m. birželio 8 d. įgaliojimu, kurio pagrindu Z. V. pasirašė atstovavimo sutartį su advokatu, pasirašiusiu ieškinį.

UAB „Skomė“ 2011 m. balandžio 26 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime pripažino Z. V., veikiančio pagal identišką 2010 m. birželio 21 d. įgaliojimą, teisę atstovauti Ellora Ltd ir įskaitė jo pasirašytą balsavimo raštu biuletenį į akcininkų susirinkimo kvorumą, taip pripažindamas Z. V. teisę atstovauti ieškovui, todėl jis negali teigti, kad Z. V. neturi teisės atstovauti Ellora Ltd.

Atsakovo atstovo išlaidos, pateiktos šioje byloje kaip jo bylinėjimosi išlaidos, tokiomis negali būti pripažintos, nes šiuose dokumentuose jos yra už konsultavimo paslaugas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Dėl tinkamo ieškovo atstovavimo

Nagrinėjamoje byloje kasatorius neginčija iš jo priteistos skolos ir teigia ją sumokėjęs pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą. Pagrindiniai kasaciniame skunde jo keliami klausimai yra susiję su tinkamu ieškovo atstovavimu ieškinio pareiškimo metu.

Kasatorius nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio pareiškimo metu S. G. P.-L., išdavusi įgaliojimą Z. V., neturėjo teisės atstovauti ieškovo Ellora Ltd direktoriui RAB „Amatus Capital Group“, nes nurodytu metu nebuvo šio juridinio asmens direktorė ar įgaliota atstovė. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nepasisakydamas dėl šių argumentų, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus motyvuoti teismo sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus keliama abejonė, ar konkretus asmuo buvo juridinio asmens vadovas (įgaliotas atstovas), yra susijusi su fakto klausimo išsprendimu, tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai pripažino, kad ieškinys ieškovo Ellora Ltd vardu yra paduotas tinkamo atstovo, ir šią savo išvadą motyvavo. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje. EŽTT yra pabrėžęs teismo sprendimo motyvavimo svarbą, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001); tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolio A. B. prašymą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-603/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-603/2008">3K-3-603/2008</a>; kt.).

Kasacinis teismas konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai, remdamiesi byloje esančiais ištirtais ir įvertintais įrodymais, nustatė faktines bylos aplinkybes, argumentavo savo išvadas, todėl kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą, atmestini.

Dėl 1961 m. Hagos konvencijos dėl dokumentų legalizavimo panaikinimo aiškinimo

Kasaciniame skunde kasatorius kelia 1961 m. Hagos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (toliau – 1961 m. Hagos konvencija dėl dokumentų legalizavimo panaikinimo) 1 ir 3 straipsnių aiškinimo klausimą. Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai pripažino, jog 2009 m. birželio 8 d. ieškovo vardu išduotas įgaliojimas, kuriame vėliau buvo įrašyta Z. V. vardas, pavardė ir paso numeris, ir kurio pagrindu buvo sudaryta 2009 m. rugsėjo 3 d. atstovavimo sutartis su ieškinį pasirašiusiu advokatu V. B., yra notarine forma sudarytas, pasirašytas ir antspaudu aptvirtintas ieškovo įgaliojimas, be to, patvirtintas ir pažyma (Apostille). Kasatoriaus teigimu, tokia išvada nepagrįsta, nes nei Seišelių Respublikos, nei kitų valstybių – 1961 m. Hagos konvencijos narių – notarai nėra patvirtinę ieškovo vardu išduoto 2009 m. birželio 8 d. įgaliojimo ir (ar) kitų įgaliojimų ir dokumentų, o yra patvirtinę tik pasirašiusio asmens parašą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 1961 m. Hagos konvencija dėl dokumentų legalizavimo panaikinimo buvo pasirašyta siekiant panaikinti užsienio valstybėse išduotų dokumentų diplomatinį ir konsulinį legalizavimą tam, kad būtų supaprastintas dokumentų, išduotų vienoje valstybėje, autentiškumo patvirtinimas kitoje valstybėje, kurioje tas dokumentas turės būti naudojamas. Valstybėse – 1961 m. Hagos konvencijos dėl dokumentų legalizavimo panaikinimo narėse dokumento autentiškumo nustatymas yra supaprastintas iki vienos procedūros – pažymos Apostille gavimo; šias pažymas išduoda įgaliotos kiekvienos valstybės institucijos, kurios valstybės – 1961 m. Hagos konvencijos dėl dokumentų legalizavimo panaikinimo narės paskiria pagal 3 straipsnio nuostatas.

1961 m. Hagos konvencijos dėl dokumentų panaikinimo 1 straipsnyje nustatyta, kokie dokumentai gali būti tvirtinami Apostille pažyma: a) valstybės jurisdikcijai priklausančių valstybinių institucijų arba pareigūnų išduodami dokumentai, įskaitant ir tuos, kuriuos išduoda prokuroras, teismo pareigūnas arba teismo vykdytojas ("huissier de justice"); b) administraciniai dokumentai; c) notariniai aktai ir d) fizinių asmenų pasirašytų dokumentų oficialūs patvirtinimai: dokumentų registracijos arba jų buvimo tam tikrą dieną patvirtinimai; parašų oficialūs ir notariniai paliudijimai. Pagal to paties straipsnio nuostatas Apostille nėra tvirtinami diplomatinių ir konsulinių pareigūnų išduoti dokumentai bei administracijos dokumentai, tiesiogiai susiję su prekybos arba muitinės operacijomis, nes jiems Konvencijos nuostatos netaikytinos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Apostille patvirtina dokumento kilmę; ji patvirtina asmens parašo ar įstaigos antspaudo arba ženklo tapatumą, taip pat pasirašiusio asmens pareigas, tačiau Apostille nėra tvirtinamas dokumento turinys ar jame nurodytos informacijos tikrumas bei patikimumas, tačiau aplinkybės, ar asmens pasirašytas dokumentas yra notarinis aktas (1 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ar notarinis parašo paliudijimas (1 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nustatymas yra fakto klausimas, kuris, kaip jau minėta, kasacinės instancijos teisme nesprendžiamas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kasatoriaus argumentai, jog įrašas dokumente „pasirašė mano akivaizdoje“ reiškia, kad notaras patvirtina dokumentą pasirašiusio asmens parašą, o tam, kad būtų patvirtintas įgaliojimas, notaras turi daryti įrašą „įgaliojimą tvirtinu“, yra tik subjektyvaus pobūdžio kasatoriaus samprotavimai, nepagrįsti teisės normomis ar jų taikymo praktika, todėl šie kasacinio skundo argumentai atmestini.

Dėl įgaliojimo formos, įrodinėjimo pareigos paskirstymo bei įrodymų vertinimo

CK 1.10 bei CPK 808 straipsniuose įtvirtintos taisyklės, kuriomis vadovaujantis turi būti nustatoma, kas atsakingas už užsienio teisės turinio nustatymą, kai ją taikyti reikia teisme nagrinėjamoje byloje. Pagal bendrąjį principą, kai užsienio teisę taikyti reikia tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais, užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex officio), o jei užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise; teismas, šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę.

Nagrinėjamoje byloje kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, jog 2009 m. birželio 8 d. ieškovo vardu Seišelių Respublikoje išduotas įgaliojimas yra sudarytas notarine forma, prieštarauja šio ir kitų rašytinių įrodymų turiniui, be to, jis nėra patvirtintas pažyma (Apostille).

Iš byloje esančio 2009 m. birželio 8 d. įgaliojimo (T. 1, b. l. 58) matyti, kad jis patvirtintas spaudu „Francis Chang-Sam Notary Seychelles“, kartu pridedama pažyma (Apostille) (T. 1, b. l. 59), taigi, kasatoriaus argumentai dėl Apostille nebuvimo atmestini. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl įgaliojimo, išduoto kitoje valstybėje, galiojimo ir apimties, yra aktualus CK 1.40 straipsnio aiškinimas ir taikymas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl įgaliojimo turinio, atsakovas pateikia abejonių dėl įgaliojimo formos. CK 1.40 straipsnyje nustatyta, kad įgaliojimo formai taikoma valstybės, kurioje jis išduotas, teisė. Taigi, nagrinėjamu atveju įgaliojimo formos (ar įgaliojimas buvo patvirtintas notariškai bei ar toks patvirtinimas yra pakankamas) klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Seišelių Respublikos teise.

Teismui, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą ir vertinant įgaliojimą su spaudu „Francis Chang-Sam Notary Seychelles“, nekilo abejonių dėl įgaliojimo notarinės formos. Kasatorius nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad įgaliojimas sudarytas nesilaikant jam Seišelių Respublikos teisėje nustatytos formos, arba įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, kad įgaliojimas sudarytas nesilaikant jam nustatytos teisinės formos (pvz., nepatvirtintas notaro). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Dėl šios priežasties kasatorius, teigiąs, kad pirmiau nurodytas įgaliojimas su spaudu „Francis Chang-Sam Notary Seychelles“ pagal Seišelių Respublikos teisę nėra notarinės formos, turėjo pateikti tokius savo teiginius pagrindžiančius įrodymus. Jam šios pareigos neįvykdžius, teismai pagrįstai vadovavosi bylose esančiais įrodymais, juos vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, o atsakovo teiginius laikė neįrodytais. Be to, kaip jau buvo nurodyta, priešingai, nei savo kasaciniame skunde teigia kasatorius, 2009 m. birželio 8 d. notarine forma sudarytas įgaliojimas yra patvirtintas Apostille.

Be to, kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas 2009 m. lapkričio 23 d. C. B. raštą laikė prima facie įrodymu ir suteikė jam didesnę įrodomąją galią. Teismas vertino dokumente esančius duomenis, o atsakovui nepateikus jokių juos paneigiančių įrodymų, pagrįstai savo sprendimą grindė byloje esančiais duomenimis. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vien šalies nesutikimas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu savaime nereiškia teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.

Dėl CPK 320 straipsnio taikymo ir aiškinimo

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai formaliai aiškino ir taikė CPK 320 straipsnio 1, 2 dalies normas, nes nurodė, jog šalies pateikiami dokumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymo išeina už nagrinėjamos bylos bei apeliacinio skundo ribų ir, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti, priteisė iš kasatoriaus vieną kartą jau sumokėtą sumą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo bei atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nepripažįsta, jog ieškovas įvykdė pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, net jei pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymas ir būtų pagrindas apeliacinės instancijos teismui tokį sprendimą panaikinti, nagrinėjamu atveju to nebūtų galima padaryti, nes šalys nesutaria dėl to, ar sprendimas yra įvykdytas.

Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymas pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra pagrindas šį sprendimą pakeisti apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo sprendimo, kurį apeliacinės instancijos teismas palieka nepakeistą, įvykdymo (neįvykdymo) klausimas sprendžiamas CPK XL skyriuje nustatyta tvarka.

CPK 306 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde inter alia turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios sprendimo (jo dalies) neteisėtumą ir nepagrįstumą, teisiniai argumentai, patvirtinantys šias aplinkybes. Iš šios normos turinio yra akivaizdu, kad sprendimo įvykdymo (neįvykdymo) faktas per se nėra aplinkybė, pagrindžianti sprendimo neteisėtumą, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tai vertino kaip išėjimą už apeliacinio skundo ribų.

Atsakovui (kasatoriui) persigalvojus ir sutikus su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei jį, kaip teigia kasatorius, įvykdžius, jis turėjo teisę atsisakyti savo paduoto apeliacinio skundo (CPK 308 straipsnis).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažįsta savo skolą ieškovui ir teigia ją sumokėjęs pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, byloje teikia apeliacinį bei kasacinį skundus ir prašo bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui argumentuodamas proceso taisyklių pažeidimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks kasatoriaus elgesys neatitinka civilinio proceso tikslų, nes nepadeda atkurti teisinės taikos tarp ginčo šalių, taip pat negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialiojo teisinio kreditoriaus–skolininko santykio, todėl kasatoriaus veiksmai laikytini turinčiais piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išimtinį CPK 95 straipsnyje nustatytos baudos taikymo pobūdį bei į tai, kad šios baudos skyrimas, net ir pripažinus šalį piktnaudžiavus procesu, yra teismo teisė, o ne pareiga, nagrinėjamu atveju apsiriboja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių konstatavimu.

Atsižvelgdama į bylą nagrinėjusių teismų nustatytų aplinkybių visumą bei į tai, kad atsakovas skolą pripažįsta ir teigia ją sumokėjęs, taip pat kad atsakovas visuotinių akcininkų susirinkimų metu yra pripažinęs Z. V. teisę atstovauti ieškovui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų naikinti skundžiamus procesinius sprendimus.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinis skundas atmestinas, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl atsiliepime į kasacinį skundą nurodytų prašymų

Ieškovas byloje prašo priimti atskirąją nutartį dėl atsakovo galimų suklastotų dokumentų (elektroninių laiškų). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 299 straipsnyje nustatyta, jog tais atvejais, kai teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš byloje esančių įrodymų visumos negali padaryti vienareikšmės išvados dėl ieškovo nurodytų dokumentų suklastojimo, todėl atskiroji nutartis byloje nepriimtina. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovui yra galimybė kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas.

Ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą taip pat prašo išreikalauti tarptautinio mokėjimo duomenis iš „Citadele“ banko. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisminio nagrinėjimo dalyką kasaciniame teisme lemia kasacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis bylos medžiaga (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Dėl šių priežasčių ieškovo prašymas netenkintinas ir išreikalauti naujus įrodymus atsisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 22,06 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Skomė“ (duomenys neskelbtini) 22,06 Lt (dvidešimt du litus 6 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Janina Januškienė

Pranas Žeimys