Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius

Baudžiamoji byla Nr. 2K-298/2007

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.3. (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorei J. Zieniūtei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo apskųstas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios patenkinti kasacinį skundą, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. P. remiantis BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2006 m. rugsėjo 24 d., apie 23.10 val., Panevėžio mieste vandališkais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, t. y. (duomenys neskelbtini) namo kieme spyrė į D. U. automobilio dureles ir taip padarė nukentėjusiajam 700 Lt žalą.

Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kasatorius nurodo, kad teismas A. P. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 38 straipsnį, nes neteisingai nurodė, kad yra sąlygos jam taikyti šio straipsnio nuostatas. Teismas neatsižvelgė, kad A. P. jau buvo taikytas BK 38 straipsnis ir kad skundžiamame nuosprendyje nurodytą veiką jis padarė nepraėjus ketveriems metams nuo minėto susitaikymo dienos. Be to, A. P., prokuroro nuomone, laikytinas recidyvistu, nes šią veiką jis padarė neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 1996 m. gruodžio 16 d. nuosprendį, o recidyvistui taip pat negali būti taikomas BK 38 straipsnis. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismas padarė esminius BPK pažeidimus. Teismas nesilakė BPK 242 straipsnio reikalavimų, nes tinkamai neištyrė žinybinio registro duomenų, iš kurių matyti, kad A. P. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas remiantis BPK 212 straipsnio 5 punktu. Be to, teismo nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes jame netinkamai nurodyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir

yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), teismas turi ne tik nustatyti ir motyvuoti nuosprendyje visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą, bet papildomai nurodyti dar ir kitus motyvus, kodėl tokiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą. Tik esant visoms šioms sąlygoms teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismo išvados dėl BK 38 straipsnio taikymo turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Šioje byloje teismas, nuosprendyje konstatuodamas, kad A. P. anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, netyrė visų BK 38 straipsniui taikyti reikšmingų duomenų. Teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, tinkamai neištyrė žinybinio registro duomenų (b. l. 32), iš kurių matyti, kad A. P. 2004 metais buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas remiantis BPK 212 straipsnio 5 punktu, t. y., kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko BK 38 straipsnyje numatytais atvejais, ir šių duomenų nevertino. Šie duomenys yra svarbūs sprendžiant BK 38 straipsnio taikymą, nes nustačius, kad asmuo anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai, BK 38 straipsnio taikyti negalima. Be to, teismas nuosprendyje nurodė, kad A. P. teisiamas trečią kartą, tačiau šių aplinkybių, kurios taikant BK 38 straipsnį šio straipsnio 2 dalies prasme taip pat yra svarbios, netyrė ir nevertino. Pagal BPK 305 straipsnio 4 dalį nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama, aprašomojoje dalyje nurodoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, taip pat atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai šiame nuosprendyje nurodyti netinkamai.

Minėtų BPK reikalavimų pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl BK 38 straipsnio taikymo A. P. nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl yra pagrindas laikyti, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu A. P. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 38 straipsnio nuostatas.

Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei esminių BPK pažeidimų teismo nuosprendis negali būti laikomas teisingu, todėl naikinamas.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, todėl byla iš naujo nagrinėtina pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti A. P. bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Teisėjai Rimantas Baumilas

Jonas Prapiestis

Albinas Sirvydis