T. Z. pagal BK 129 str., 135 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–312/2007

Procesinio sprendimo kategorija:

2.1.6.2.(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

sekretoriaujant J. Morkytei,

dalyvaujant prokurorei D. Miliūtei,

nuteistojo gynėjai advokatei L. Guižauskienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Z. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu T. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė T. Z. paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų. Nukentėjusiajai L. B. iš T. Z. priteista 5830 Lt laidojimo išlaidų atlyginimo, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 800 Lt išlaidoms apmokant advokato darbą atlyginti, J. P. – 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir Valstybinei ligonių kasai – 1889, 60 Lt lėšoms už nukentėjusiojo M. B. gydymą atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. nutartimi T. Z. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

T. Z. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 4 d., apie 22.30–23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), R. P. priklausančiame namo kambaryje, konflikto metu tyčia kojomis ir rankomis sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius lovoje gulinčiam R. P. į galvą ir ne mažiau kaip penkis kartus – per rankas ir kojas, taip padarė nukentėjusiajam kraujosruvas su odos nubrozdinimais pakaušio, kairiojo smilkinio ir viršugalvio kairės pusės bei kairio skruosto minkštuosiuose audiniuose ir lūpose – galvos sumušimą, sukėlusį kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu, t. y. sužalojimus, vertinamus kaip sunkų sveikatos sutrikdymą, bei poodinę kraujosruvą kairės plaštakos nugarėlėje ir smulkius dešinės alkūnės, kairiojo dilbio, kairės plaštakos, kairės blauzdos odos nubrozdinimus, t. y. sužalojimus, vertinamus kaip nežymų sveikatos sutrikdymą; dėl galvos sumušimo, sukėlusio kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kairiojo pusrutulio kietuoju dangalu, nukentėjusysis mirė, taip T. Z. tyčia nužudė R. P., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio l dalyje.

Be to, T. Z. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 4 d., apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), R. P. priklausančiame name ir namo kieme, konflikto metu tyčia kojomis ir rankomis sudavė ne mažiau kaip aštuonis kartus M. B. į galvą bei kitas kūno vietas, padarė jam muštines žaizdas dešinio antakio ir dešinės akies apatinio voko srityse, poodinės kraujosruvas abiejų akių vokuose, kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio, poodinės kraujosruvas dešiniame žaste ir dešiniam dilbyje, kraujosruvas su odos nubrozdinimais kairiame dilbyje ir juosmens kairėje pusėje, poodines kraujosruvas krūtinėje, t. y. sužalojimus dėl kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio vertinamus kaip sunkų sveikatos sutrikdymą, taip tyčia sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam M. B., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Kasaciniu skundu T. Z. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Skunde kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių, nustatė ne visas svarbias bylai aplinkybes. R. P. mirė ne iš karto po kasatoriaus suduoto smūgio, iki konflikto su T. Z. pas R. P. namuose lankėsi ne vienas asmuo, o įvykio vietoje rasta nuorūka nepriklauso nei kasatoriui, nei R. P., nei M. B., tačiau teismas nenustatė, ką R. P. veikė po konflikto su kasatoriumi. Vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies taisyklių ir savo vidinį įsitikinimą grindė subjektyviu įrodymų vertinimu. Tokios teismo išvados, vertinant įrodymus, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.4, 3.1.8 punktų. Teismo padaryti esminiai BPK pažeidimai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Apeliacinės instancijos teismas neištaisė žemesnio teismo padaryto BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių pažeidimo. Remdamasis tuo, kad R. P. rastas lovoje, kurioje jį gulintį kasatorius sumušė, šis teismas padarė išvadą, jog sužalojimus, dėl kurių nukentėjusysis mirė, padarė būtent kasatorius. Tačiau, T. Z. nuomone, darydamas tokią išvadą, teismas rėmėsi prielaida, todėl pažeidė minėto nutarimo reikalavimus. Be to, apeliacinis teismas klaidingai nurodė, kad kasatoriaus versiją, jog jis R. P. nužudė staiga labai susijaudinęs, išprovokuotas nukentėjusiojo, buvo patikrinta ikiteisminio tyrimo ir teismo metu. Priešingai, pirmosios instancijos teismas apie šią versiją nuosprendyje nepasisakė, o tai reiškia, kad visiškai jos netyrė. Tai rodo teismo šališkumą.

Nuteistojo T. Z. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BPK 20 straipsnio taikymo

Kolegija, patikrinusi kasacinio skundo argumentus, nenustatė nuteistojo T. Z. nurodomų esminių BPK pažeidimų, todėl tenkinti jo prašymą – panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka – nėra pagrindo.

Teismas savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagal šią normą būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita įrodymų vertinimo sąlyga yra reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagrindiniai įrodymams keliami reikalavimai yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

Kaip neišsamų bylos aplinkybių išnagrinėjimą kasatorius nurodo tai, kad teismas nenustatė, ką R. P. veikė po konflikto su kasatoriumi. Šis kasatoriaus argumentas nepagrįstas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad mirtį sukėlusius smurtinius veiksmus prieš R. P. atliko būtent T. Z. R. P. padarytų sužalojimų laikas atitinka nuteistojo T. Z. prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto laiką. Visi sužalojimai yra maždaug vienodo senumo. Vėlesnių sužalojimų ant R. P. kūno nenustatyta. Be to, mirtį sukėlęs galvos sužalojimas nebūdingas griuvimui. Taigi nėra pagrindo manyti, kad R. P. galėjo mirti nuo kito asmens veiksmų ar kitų priežasčių. Tai, ką R. P. veikė po prieš jį panaudoto smurto, faktinių bylos aplinkybių nustatymo išsamumui įtakos neturėjo.

Kasatoriaus argumentas dėl pirmosios instancijos teismo subjektyvaus įrodymų vertinimo taip pat atmestinas. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad teismas buvo šališkas, byloje nėra. Teismo išvados pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarytos vadovaujantis įstatymu. Jos aiškios, nuoseklios, pagrįstos tinkamais įrodymais ir abejoti jų teisingumu nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė T. Z. apeliacinį skundą ir kasatoriaus nurodomų esminių BPK pažeidimų nepadarė. Šio teismo išvada, kad R. P. rastas lovoje, kurioje jį gulintį ir sumušė T. Z., dar kartą patvirtina teismų sprendimą, jog R. P. sumušė ir nužudė būtent T. Z. Nėra pagrindo teigti, kad šis teismo motyvas paremtas prielaida. Atvirkščiai, jis padarytas, įvertinus visus įrodymus kaip visumą, todėl yra teisingas.

Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad T. Z. versija dėl nužudymo staiga labai susijaudinus buvo svarstoma ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad, įvertinus medicininės dokumentacijos duomenis, dėl T. Z. nustatytų asmenybės ir priklausomybės nuo alkoholio sutrikimų nerekomenduojama skirti teismo psichiatrijos ekspertizės. Teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat buvo išnagrinėtas T. Z. prašymas skirti teismo psichiatrinę–psichologinę ekspertizę ir jis motyvuotai atmestas. Pirmosios instancijos teismas nurodė protokolinės nutarties atmesti minėtą nuteistojo prašymą motyvus, kurie pagrįsti bylos duomenimis, todėl nėra pagrindo manyti, kad teismas buvo šališkas.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo T. Z. kasacinį skundą.

Teisėjai Pranas Kuconis

Alvydas Pikelis

Antanas Klimavičius