Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtais, neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-139/2007

Procesinio sprendimo kategorijos:

11.9.10.8; 13.2.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui UAB „Toksika“ dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtais, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė nurodė, kad ji dirbo vyriausiąja buhaltere. Atsakovas 2005 m. spalio 7 d. įsakymu paskyrė jai papeikimą už teisėtų tiesioginio vadovo reikalavimų nevykdymą, o 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu atleido iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių (pravaikštas) 2005 m. spalio 4–5 d.

Ieškovė mano, kad abi drausminės nuobaudos jai paskirtos neteisėtai ir pažeidžiant jų skyrimo tvarką, nustatytą DK 240, 241 straipsniuose. Ji atsisakė vykdyti generalinio direktoriaus pavedimą apskaičiuoti ir pateikti pavojingų atliekų priėmimo įkainius, nes šis darbas neįėjo į jos darbo funkcijas, be to, tuo metu ji turėjo pakankamai tiesioginio darbo. Šį darbą pagal pareiginius nuostatus privalėjo atlikti bendrovės ekonomistas, bet ne vyriausiasis buhalteris. Dėl nurodytos priežasties generalinio direktoriaus pavedimo nevykdymas nelaikytinas darbo drausmės pažeidimu ir papeikimas jai paskirtas neteisėtai. Be to, su įsakymu dėl papeikimo paskyrimo ji buvo supažindinta tik 2005 m. gruodžio 5 d.

Ieškovė nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo – pravaikštos. Ji nuo 2005 m. rugpjūčio 22 d. iki 2005 m. rugsėjo 14 d. buvo kasmetinėse atostogose. Jų metu susirgo ir nuo 2005 m. rugsėjo 12 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Kadangi trys atostogų dienos pateko į laikino nedarbingumo laikotarpį, tai pagal DK 174 straipsnio 2 dalį atostogos prasitęsė trimis dienomis ir ji į darbą turėjo grįžti ne 2005 m. spalio 4 d., bet 2005 m. spalio 6 d. Taigi atsakovas nepagrįstai atleido ją iš darbo už pravaikštas. Be to, atsakovas pažeidė DK 240 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą. Pagal atsakovo Įstatų 54 punktą bendrovės generalinis direktorius gali atleisti vyriausiąjį buhalterį iš pareigų tik valdybai pritarus. Iš pareigų ieškovė buvo atleista be valdybos pritarimo.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Dėl nervinės įtampos jai teko lankytis pas psichoterapeutą, taip pat suteršta jos, kaip pareigingos darbuotojos, reputacija. Padarytą neturtinę žalą ji vertina 10 000 Lt. Kadangi grįžti į darbą tokiomis sąlygomis, kokios buvo paskutiniu metu, negali, tai, pripažinus drausmines nuobaudas neteisėtomis, jai iš atsakovo priteistina išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką.

Ieškovė prašė: 1) pripažinti neteisėtu drausminės nuobaudos – papeikimo – paskyrimą ir panaikinti atsakovo 2005 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. 78; 2) pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo ir panaikinti atsakovo 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. 107; 3) priteisti jai iš atsakovo keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas padarė išvadą, kad abi drausminės nuobaudos ieškovei paskirtos teisėtai, nepažeidžiant įstatymų nustatytos jų skyrimo tvarkos ir terminų, dėl to nėra pagrindo jas naikinti.

Dėl papeikimo teismas nurodė, kad bendrovės generalinio direktoriaus pavedimas apskaičiuoti ir pateikti pavojingų atliekų priėmimo įkainius ieškovei buvo duotas dėl to, kad bendrovės ekonomistas tuo metu atostogavo. Ekonomisto pareiginiuose nuostatuose nustatyta, kad, nesant ekonomisto (atostogos, liga ir kt.), jo pareigas atlieka generalinio direktoriaus paskirtas asmuo, įgyjantis atitinkamas teises ir atsakantis už tinkamą jam paskirtų pareigų vykdymą. Analogiška nuostata yra nustatyta ir vyriausiojo buhalterio pareiginiuose nuostatuose. Ieškovė, atsisakydama vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, pažeidė savo pareigas, reglamentuotas lokaliniuose teisės aktuose, ir padarė drausmės pažeidimą.

Dėl atleidimo iš darbo teismas nurodė, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Ieškovė iš darbo buvo atleista už dviejų darbo dienų pravaikštą be svarbių priežasčių, padarytą 2005 m. spalio 4–5 d. DK 165 straipsnyje nustatyta, kad kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti. DK 174 straipsnyje nustatyta, kad jeigu priežastys, dėl kurių kasmetinės atostogos negali būti panaudotos, atsiranda tokių atostogų metu, tai šios atostogos pratęsiamos atitinkamu dienų skaičiumi. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl nepanaudotų atostogų perkėlimo buvo susitarusi su atsakovu. Ieškovės argumentai, kad atostogų pratęsimo atveju kassavaitinės poilsio dienos (šeštadienis ir sekmadienis) į atostogų trukmę neįskaičiuojamos, prieštarauja DK 165, 174 straipsniams. Teismas konstatavo, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, dėl to pagrįstai atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą

Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti jai neturtinę žalą, nes nenustatė, kad būtent dėl atsakovo kaltės ji patyrė nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2006 m. spalio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą – pripažino neteisėtu ir panaikino, kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad papeikimas ieškovei paskirtas nepagrįstai. Darbo sutartimi ieškovė į darbą buvo priimta vyriausiąja buhaltere. Pavojingų atliekų priėmimo įkainių apskaičiavimas yra ekonomisto pareiga. Jokiuose pareiginiuose nuostatuose nenustatyta, kad ekonomisto pareigas atlieka vyriausiasis buhalteris. Bendrovės generalinio direktoriaus nurodymas ieškovei atlikti ekonomisto darbą nebuvo teisėtas, nes darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Neteisėto reikalavimo nevykdymas nėra darbo drausmės pažeidimas.

Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (pravaikštas) ir iš darbo buvo atleista teisėtai. Teisėjų kolegija nurodė, kad jei kasmetinės atostogos yra pratęsiamos DK 174 straipsnyje nustatyta tvarka, jų skaičiavimo tvarka nesikeičia. Atostogų pratęsimas reiškia, kad į kasmetines atostogas, t. y. į kalendorinėmis dienomis skaičiuojamą laikotarpį, neįskaičiuojamos darbuotojo sirgtos dienos. Atostogų dalis, einanti po ligos, negali būti skaičiuojama kitaip, nei atostogų dalis, buvusi iki darbuotojo ligos. Į pratęstą atostogų trukmę neįskaitomos tik DK 162 straipsnyje nurodytos švenčių dienos (DK 165 straipsnio 1 dalis). Kassavaitinės šeštadienio ir sekmadienio poilsio dienos DK 162 straipsnyje nenurodytos. Jei trys dienos, kuriomis buvo pratęstos ieškovės atostogos, būtų pradėtos skaičiuoti praėjus dviem dienoms po nedarbingumo pabaigos, tai reikštų, kad DK 174 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka darbuotojui (ieškovei) susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis buvo perkelta į kitą laiką. Tačiau tokio šalių susitarimo nebuvo. Ieškovės argumentai, kad bendrovės generalinis direktorius elektroniniame laiške buvo sutikęs su jos nurodomu pratęstų atostogų skaičiavimu, taip pat byloje esantis ieškovės 2005 m. spalio 6 d. raštas, kuriame pripažįstama atostogų skaičiavimo klaida, yra teisiškai nereikšmingi, nes atostogų skaičiavimo tvarka yra nustatyta įstatyme ir šalių susitarimu negali būti pakeista.

Dėl ieškovės atleidimo iš darbo procedūros teisėjų kolegija nurodė, kad 2005 m. lapkričio 28 d. UAB valdybos posėdyje buvo išklausytas generalinis direktorius. Jis siūlė valdybai pritarti atleisti ieškovę iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Bendrovės valdyba pasiūlė šalims derėtis dėl ieškovės atleidimo iš darbo šalių susitarimu pagal DK 125 straipsnį. Šalys vedė derybas dėl ieškovei išmokėtinos išeitinės kompensacijos dydžio, tačiau nesusitarė. Pagal atsakovo Įstatų 54 punkto prasmę valdybos pritarimas reikalingas juridiniam veiksmui – darbo sutarties nutraukimui, o dėl procedūrinių klausimų – sutarties nutraukimo pagrindo, kompensacijos dydžio ir kt. – sprendžia bendrovės generalinis direktorius. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atleidimo iš darbo procedūra nebuvo pažeista, nes valdyba pritarė ieškovės atleidimui iš darbo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinti iš dalies apeliacinės instancijos teismo nutartį, paliekant galioti nutarties dalį, kuria panaikinta drausminė nuobauda – papeikimas; priimti naują sprendimą, kuriuo visiškai patenkinti ieškinį. Skunde ji nurodė šiuos argumentus:

1. Teismai netinkamai taikė Darbo kodekso normas, reglamentuojančias kassavaitinį ir kasmetinį poilsį, nedarbingumą bei atostogų pratęsimą.

DK 165 straipsnyje nustatyta, kad atostogos skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis, o DK 174 straipsnyje – kad ligos atveju atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų (bet ne kalendorinių dienų) skaičių. Tarp šių teisės normų yra tam tikras prieštaravimas, lemiantis nevienareikšmį jų aiškinimą ir taikymą (atostogų pratęsimo skirtingą skaičiavimą). Kasatorės nuomone, šis prieštaravimas turi būti sprendžiamas taikant darbuotojui naudingesnę nuostatą: dėl atostogų metu patirto nedarbingumo atostogos turi būti pratęsiamos po atostogų einančiu atitinkamu dienų skaičiumi, į kurį kassavaitinio poilsio dienos neįskaičiuojamos. Toks DK 174 straipsnio 2 dalies aiškinimas atitiktų darbo įstatymų įgyvendinimo bei Darbo kodekso normų aiškinimo principus ir nepažeistų darbuotojo teisės į skirtingų rūšių poilsį (DK 10 straipsnis, 11 straipsnio 2 dalis, 133 straipsnio 2 dalis, 157, 166 straipsniai). Teismai nepagrįstai siaurinamai aiškino DK 174 straipsnio 2 dalies normą.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 124, 125 straipsnius, 240 straipsnio 2 dalį.

Kasatorės nuomone, darbo sutarties nutraukimo pagrindas negali būti laikomas sutarties nutraukimo procedūros klausimu. Darbo santykių pabaiga apima tiek sprendimą nutraukti darbo sutartį, tiek ir įstatyme nustatytą sutarties nutraukimo pagrindą (DK 124 straipsnis). Darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra neatskiriamas nuo sutarties pasibaigimo, nes nuo sutarties nutraukimo pagrindo priklauso, kokia tvarka (procedūra) darbo sutartis bus nutraukiama. Atsakovas kreipėsi į bendrovės valdybą dėl pritarimo atleisti iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą –pravaikštas. Valdyba pasiūlė šalims derėtis dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 125 straipsnį (šalių susitarimu). Akivaizdu, kad atsakovas negavo valdybos pritarimo atleisti darbuotoją iš darbo už pravaikštas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad valdybos pritarimas iš esmės laikytinas leidimu nutraukti sutartį bet kuriuo pagrindu. Byloje nustatytos aplinkybės – po valdybos 2005 m. lapkričio 28 d. posėdžio šalys derėjosi dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu – patvirtina, kad atsakovo praktikoje valdybos pritarimas reiškia sutikimą atleisti darbuotoją konkrečiu pagrindu. DK 240 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant darbuotojui drausminę nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą. Kasatorės nuomone, šioje normoje vartojamas terminas „įstatymas“ reiškia bet kokį norminį teisės aktą, įskaitant ir vietinį (lokalinį) norminį aktą. Pagal atsakovo Įstatų 54 punktą atsakovas turėjo gauti valdybos pritarimą nutraukti darbo sutartį su darbuotoju už pravaikštas. Tokio pritarimo atsakovas negavo. Teisės normoje nustatyto imperatyvaus reikalavimo nesilaikymas daro drausminės nuobaudos paskyrimą neteisėtą ir negaliojantį.

3. Teismai nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, įrodymus vertino atskirai nuo ieškinio pagrindo, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, pažeidė teismo aktyvumo pareigą sprendžiant ginčus darbo bylose, taip pažeidė CPK 12, 178, 185, 414 straipsnius.

Byloje yra pateiktas atsakovo elektroninis laiškas, iš kurio matyti, kad atsakovas sutiko su kasatorės atostogų pratęsimu ir atostogų pratęsimą skaičiavo taip pat kaip ir ji, t. y. neįskaičiuojant kassavaitinio poilsio. Šis įrodymas patvirtina, kad buvo šalių susitarimas dėl atostogų pratęsimo. Kasatorė teisme taip pat paaiškino, kad dėl atostogų pratęsimo kelis kartus su atsakovu tarėsi telefonu. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad įstatymas dėl atostogų pratęsimo nėra aiškus ir gali būti interpretuojamas nevienareikšmiškai, ieškinyje buvo nurodomos kaip kasatorės kaltę dėl neatvykimo į darbą nuneigiantys įrodymai. Teismai neįvertino šių įrodymų, taip pažeidė CPK 185 straipsnį. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną, tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbo priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (CPK 178 straipsnis). Teismai neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims: kasatorės pateiktus įrodymus kaltei nuneigti laikė teisiškai nereikšmingais, taip pat nepagrįstai nurodė, kad nėra duomenų, jog darbdavys buvo tinkamai informuotas apie atostogų pratęsimą, o iš atsakovo nereikalavo pateikti jokių papildomų įrodymų. Kartu teismai pažeidė ir CPK 414 straipsnį, nes, esant byloje įrodymams, patvirtinantiems, kad šalys vienodai skaičiavo atostogų pratęsimą, ir nesant tai nuneigiančių įrodymų, teismai turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus.

Teismai nepagrįstai sprendė, kad nepateikta įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos faktą. Byloje yra pateikti įrodymai apie jos sveikatos sutrikimus – išrašai iš ligos istorijos, jos paaiškinimai. Teismai priėmė į bylą šiuos įrodymus, tačiau nepagrįstai jų nevertino, nemotyvavo, kodėl šie nelaikytini įrodymais, taip pažeidė rungimosi principą bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 12, 185 straipsniai).

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė DK 174 straipsnį ir pagrįstai konstatavo, kad atostogų pratęsimas yra skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis. Toks šios normos aiškinimas atitinka DK 27 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad dienomis skaičiuojamas terminas yra skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Kadangi DK 174 straipsnyje nenurodyta, kad ligos atveju atostogos yra pratęsiamos atitinkamą darbo dienų skaičių, o tik nurodoma, kad atostogos yra pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių, šių dienų nediferencijuojant į darbo ar į kalendorines, tai, vadovaujantis DK 27, 165 straipsniais, atostogos pagal DK 174 straipsnį yra pratęsiamos atitinkamą kalendorinių dienų skaičių. Kasatorė nepagrįstai nurodo, kad nebuvo valdybos pritarimo atleisti ją iš darbo. Atsakovas kreipėsi į valdybą pritarti kasatorės atleidimui iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Valdyba pritarė jos atleidimui iš darbo, tačiau pasiūlė šalims derėtis dėl darbo sutarties nutraukimo abiejų šalių susitarimu tik dėl geranoriškumo, o ne dėl to, kad nesutiko, jog kasatorė būtų atleista už pravaikštas. Teismai tinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir įrodymus, nepažeidė procesinės teisės normų. Atsakovo elektroninio laiško turinys kaip tik rodo, kad nebuvo jokio šalių susitarimo dėl kasatorės atostogų pratęsimo (jame atsakovas prašė kasatorės pateikti pasiaiškinimą dėl pravaikštos). Kad kiltų atsakovo civilinė atsakomybė neturtinei žalai atlyginti, neužtenka konstatuoti, jog kasatorė turėjo sveikatos problemų. Turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Tokių įrodymų byloje nėra.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovė dirbo pas atsakovą vyriausiąja buhaltere. Jai nuo 2005 m. rugpjūčio 22 d. iki 2005 m. rugsėjo 14 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Atostogų metu ji susirgo ir trys atostogų dienos pateko į laikino nedarbingumo laikotarpį. Atostogas pratęsus trimis dienomis, ieškovė į darbą turėjo sugrįžti 2005 m. spalio 5 d. Ieškovė į darbą sugrįžo 2005 m. spalio 6 d., manydama, kad atostogos prasitęsia ne kalendorinėmis, bet darbo dienomis. Atsakovas 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu atleido ją iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių (pravaikštas) 2005 m. spalio 4-5 dienomis pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Ieškovė iš darbo atleista nepažeidžiant DK 240 straipsnio 2 dalies normos, nes atsakovo valdyba pritarė jos atleidimui iš darbo.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad pagal įstatymą kasacinis teismas sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus. Tikrindamas skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai.

Kasaciniame skunde keliami teisės klausimai dėl DK 165, 174, 240 straipsnių aiškinimo ir taikymo klausimai. Teisėjų kolegija šiuo klausimu pasisako.

Kasatorė teigia, kad teismai netinkamai taikė DK normas, reglamentuojančias kassavaitinį ir kasmetinį poilsį, nedarbingumą bei atostogų pratęsimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.

DK 165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasmetinės atostogos yra skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis; į atostogų trukmę neįskaitomos tik DK 162 straipsnyje išvardytos švenčių dienos. DK 174 straipsnyje yra reglamentuojama kasmetinių atostogų perkėlimo ir pratęsimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių, jeigu jų metu atsirado šio straipsnio 1 dalyje išvardytos priežastys, pvz., dėl darbuotojo laikino nedarbingumo kasmetinių atostogų metu (DK 174 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatymų leidėjas, nustatydamas kasmetinių atostogų trukmę ir jų skaičiavimo tvarką, nenustatė, kad kasmetinės atostogos nesutampa su kassavaitinio poilsio dienomis, o išskyrė tik švenčių dienas. Darbo kodekso normose nenustatytos taisyklės ar garantijos į tam tikrą kassavaitinio poilsio dienų skaičių. Jeigu kasmetinių atostogų pabaiga sutampa su kassavaitinio poilsio dienomis, tai ši aplinkybė nesudaro pagrindo pratęsti atostogas dėl darbuotojo laikino nedarbingumo, skaičiuojant jų pratęsimą darbo dienomis, nes šiuo atveju kasmetinių atostogų skaičiavimo tvarka, nustatyta DK 165 straipsnyje, nesikeičia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl darbuotojo laikino nedarbingumo kasmetinių atostogų metu kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą kalendorinių, o ne darbo dienų skaičių (DK 174 straipsnio 2 dalis, 165 straipsnis). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorės nurodyti DK 10, 11, 133, 157, 166 straipsniai nesudaro pagrindo CK 165, 174 straipsnių normų aiškinti kitaip. Dėl nurodytų motyvų kasacinio skundo argumentai dėl DK 165, 174 straipsnių netinkamo aiškinimo ir taikymo atmestini.

Kasatorė teigia, kad teismai netinkamai taikė DK 240 straipsnio 2 dalies normą, įpareigojančią darbdavį įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant drausminę nuobaudą gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą. Pagal atsakovo Įstatų 54 punktą atsakovas turėjo gauti valdybos pritarimą nutraukti darbo sutartį su kasatore, tačiau tokio pritarimo nebuvo. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su šiuo skundo argumentu.

DK 240 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantija yra suteikiama darbuotojams dėl ypatingo jų statuso. Tai yra darbdavio teisės ribojimas, todėl jis gali būti nustatytas tik įstatyme. DK 240 straipsnio 2 dalyje nurodytas išankstinis atitinkamo organo sutikimas atleisti darbuotoją iš darbo turi būti nustatytas tik įstatyme, bet ne lokaliniuose įmonės norminiuose aktuose. Akcinių bendrovių, Buhalterinės apskaitos ar kiti įstatymai nesuteikia įmonės vyriausiajam finansininkui tokios garantijos atleidimo iš darbo metu. Kasaciniame skunde nenurodyta jokios įstatymo normos, kuri būtų pažeista nevykdant DK 240 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Taigi kasacinio skundo argumentai dėl DK 240 straipsnio 2 dalies normos pažeidimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Kiti kasacinio skundo argumentai – dėl procesinių teisės normų pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo – yra grindžiami faktiniais, o ne teisiniais argumentais, dėl to neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde faktinės bylos aplinkybės yra traktuojamos ne taip, kaip jas nustatė bylą nagrinėję teismai: kasatorė nesitarė su atsakovu dėl atostogų perkėlimo, o atsakovas po jos neatvykimo į darbą iš karto pareikalavo paaiškinti.

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamus teismų procesinius sprendimus (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas prašo priteisti iš kasatorės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė įrodymą, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 5000 Lt. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio 8.14 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į kasacinį skundą taikytinas koeficientas – 2, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Taigi šiuo atveju maksimalus užmokesčio dydis yra 1200 Lt (MMA – 600 Lt x 2). Teisėjų kolegija laiko, kad ši suma yra pakankama, dėl to atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. D. UAB „Toksika“ naudai 1200 Lt (vienas tūkstantis du šimtai litų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Virgilijus Grabinsakas

Algis Norkūnas