Civilinė byla Nr. 3K-3-170/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 96.4; 121.17 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. (A. K.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. E. ieškinį atsakovui A. K. dėl savininko teisių pažeidimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai V. K. (V. K.) ir N. K. prašė teismo atkurti pažeistas jų teises – įpareigoti atsakovą A. K. paimti nuo jų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savo lentas, malkas, nukelti tualetą ir medinį šiltnamį.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2006 m. balandžio 11 d. nutartimi ieškovus pakeitė tinkamu ieškovu - J. E. (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė), kuri palaikė pareikštą ieškinį.
Atsakovui A. K. neatvykus į parengiamąjį posėdį, Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2006 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą už akių - ieškinį patenkino.
Atsakovas 2006 m. gegužės 3 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2006 m. gegužės 30 d. nutartimi atmetė atsakovo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nustatė, kad atsakovas pats neatvyko į teismo posėdį ir nenurodė savo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežasties; teismas neturi pagrindo neatvykimo priežastį laikyti svarbia, ir tai yra pakankamas pagrindas atmesti prašymą peržiūrėti sprendimą už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Teismas gali priimti sprendimą už akių neatvykus šaliai, kuriai apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai ir tai nesiejama su iki tol pareikšta šalies pozicija dėl ginčo (atsiliepimo į ieškinį pareiškimas; CPK 246 straipsnio 2 dalis). Atsakovas vedė bylą per advokatą, todėl visi su byla susiję procesiniai dokumentai turėjo būti įteikiami tik advokatui (CPK 118 straipsnio l dalis). Atsakovo atstovas, o ne teismas privalo atsakovą informuoti apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje laiką (CPK 118 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje teismas pakeitė ne netinkamą šalį tinkama, bet materialinių ir procesinių teisių netekusią šalį jos teisių perėmėju (CPK 48 straipsnis). Įvykus teisių perėmimui (vykstant bylos procesui J. E. įsigijo iš V. K. žemės sklypą, dėl kurio naudojimo yra kilęs ginčas), teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju byla nestabdoma. Be to, atsakovas apie įvyksiantį teisių perėmimą sužinojo 2006 m. vasario 23 d. teismo posėdyje, ieškovui pateikus atitinkamus įrodymus (CPK 48 straipsnio 3 dalis). Teismas, priešingai nei teigia atsakovas, nekonstatavo, kad atsakovas neturi teisės į tam tikrą nuosavybę arba kad ta nuosavybė įgyta ar valdyta neteisėtai. Teismas nustatė, kad ieškovas šiuo atveju turi daugiau teisių nei atsakovas, remdamasis tuo, kad ieškovas valdo žemės sklypą, o atsakovas - palyginti menkaverčius daiktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, spręsdama ginčą tarp tų pačių šalių, 2006 m. sausio 30 d. nutartyje nurodė, kad atsakovas turi teisę reikalauti kompensacijos. Tokio reikalavimo atsakovas šioje byloje nepareiškė, nors atsakovo atstovas prašė atidėti prieš tai vykusį parengiamąjį posėdį tam, kad būtų parengtas priešieškinis. Atsakovo teisė į ieškinį dėl kompensacijos už nukeltą turtą ieškovui po šios bylos išnagrinėjimo neišnyko.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė. Kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismo 2006 m. gegužės 30 d. nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, todėl jos apskundimo terminas skaičiuotinas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (CPK 288 straipsnis). Šios nutarties nuorašas atsakovo atstovui, atsižvelgiant į tai, kad šalis veda bylą per atstovą (CPK 118 straipsnio 1 dalis), buvo įteiktas 2006 m. birželio 5 d. (Vilniaus miesto 2-osios advokatų kontoros advokatei D. V.; CPK 122-123 straipsniai), todėl atskirasis skundas galėjo būti paduotas iki 2006 m. birželio 12 d. Tačiau atsakovo atskirasis skundas paduotas 2006 m. birželio 16 d., t. y. akivaizdžiai praleidus įstatyme nustatytą terminą, o atsakovas neprašė šio termino atnaujinti. Esant tokiai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti atsakovo atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Šis trūkumas paaiškėjo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Kasaciniu skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartį bei tenkinti pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Atsakovo teigimu, CPK 118 straipsnio 1 dalyje iš tiesų nustatyta, kad tais atvejais, kai šalis ar tretysis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Tačiau ši proceso taisyklė negali būti pretekstu nei teismui, nei kitiems asmenims atsisakyti ginti ar netinkamai ginti asmens teises (CPK 2, 5 straipsniai). Teismas turi pranešti asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, apie teismo posėdžio vietą ir datą, nes asmuo bet kada gali atsisakyti savo atstovo ir pan. Atsakovo atstovui nei teismo pranešimas, nei apygardos teismo nutartis nebuvo asmeniškai įteikti - jų šaknelėse pasirašė kiti asmenys. Teismai nesiaiškino, kada jo atstovas gavo procesinius dokumentus.
Pažymėtina, kad ieškinį šioje byloje pareiškė ne J. E., o N. K. ir V. K. Teismas 2006 m. balandžio 11 d. nutartimi juos pakeitė į ieškovę J. E. ir tą pačią dieną priėmė sprendimą už akių. Tai prieštarauja CPK 45 straipsnio 4 daliai, nes teismas, pakeitęs šalį, turėjo bylos nagrinėjimą atidėti ir pranešti apie tai atsakovui, nes šalies pasikeitimas yra viena iš esminių procesinių procedūrų.
2. Teismai turėjo apsvarstyti atsakovo ir jo atstovo atstovavimo sutartį, kurioje numatyta, kad atsakovas pavedė jam atstovauti pirmosios instancijos teisme civilinėje byloje, kuri buvo pradėta pagal N. ir V. K. pareikštą ieškinį. Paprastai toks atstovavimas apsiriboja advokato pagalba teismo posėdyje, kai šalis dalyvauja, o visi kiti procesiniai veiksmai turėtų būti aptarti atstovavimo sutartyje. Iš esmės nebuvo teismo posėdžio, kuriame atstovas galėjo atstovauti atsakovui. 2006 m. balandžio 11 d. teismo posėdis neteisėtas, nes turėjo būti atidėtas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama. Dėl to iš esmės atstovavimo sutartis nebuvo įvykdyta ir pasibaigė neįsigaliojus, nes ji buvo sudaryta dėl atstovavimo teismo posėdžiuose. Teismai šiuo klausimu nepasisakė.
3. Nepagrįstos teismo išvados, kad atsakovo nuosavybės teisės antrarūšės, palyginus su ieškovės, kaip žemės savininkės. Ieškovės reikalavimas - iškelti šiltnamį ir medinį tualetą be teisingo atlyginimo, todėl teismas turėjo apsvarstyti, ar galima sprendimą priimti be šalies dalyvavimo teismo posėdyje ir jai apie tai nepranešus. Tai nebuvo negatorinis ieškinys, o ieškinys, susijęs su nuosavybės teisėmis. Dėl to teismas atsakovą privalėjo informuoti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė J. E. prašo kasacinį skundą atmesti, o bylą nagrinėjusių teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad atsakovas iš esmės skundžia tik pirmosios instancijos teismo 2006 m. gegužės 30 d. nutartį, tačiau pagal CPK 340 straipsnį kasacine tvarka yra skundžiami apeliacinės instancijos teismo sprendimai ir nutartys. Ieškovės nuomone, apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai
Pagal CPK 340 straipsnio 1 dalį kasacine tvarka gali būti peržiūrėtos apeliacinės instancijos teismo nutartys. Dėl to kasacinio nagrinėjimo dalyku gali būti tik Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartis. Kolegija neturi teisinio pagrindo peržiūrėti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nutarties, nes ši nutartis nebuvo apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas, todėl kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka neįgyvendino savo teisės į apeliaciją.
Akivaizdu, kad atsakovas praleido atskirojo skundo dėl teismo 2006 m. gegužės 30 d. nutarties apskundimo padavimo apeliacinės instancijos teismui terminą, prašymo atnaujinti šį terminą, motyvuodamas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, nepareiškė (CPK 307, 338 straipsniai). Termino praleidimo fakto neneigia nei pats kasatorius. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šį pažeidimą, turėjo teisinį pagrindą apeliacinį procesą šioje byloje nutraukti (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Per CPK 51 straipsnyje nustatytą asmens teisę vesti savo bylą teisme per atstovus įgyvendinamas principas „tas, kuris veikia per atstovą, veikia pats“. Kada asmuo veikia per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui (CPK 116, 118 straipsniai). Būtent tokia tvarka byloje ir vyko procesinių dokumentų įteikimas. Dėl to kasatoriaus argumentas, kad procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami ir jam, nepagrįstas įstatymo. Kita vertus, įstatyme (CPK 7 straipsnio 2 dalis) nustatyta dalyvaujančių byloje asmenų pareiga domėtis ir rūpintis bylos eiga, t. y. ir patiems domėtis bylos vyksmu, priimamais teismo procesiniais sprendimais.
Advokato su klientu sudarytoje atstovavimo sutartyje esantis įrašas apie tai, kad advokatui pavedama atstovauti teisme, reiškia, kad byloje atstovui suteikiama teisė atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus tuos veiksmus, kurie pagal CPK 59 straipsnio 2 dalį atstovavimo sutartyje turi būti aptarti atskirai. Atsakovo atstovas buvo įgaliotas atstovauti atsakovui Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme (b. l. 23), jo teisės, nustatytos CPK 59 straipsnio 1 dalyje, atstovaujamojo-atsakovo valia nebuvo apribotos tik konkrečių atstovavimo veiksmų pirmosios instancijos teisme atlikimu, todėl pagrįstai procesiniai dokumentai buvo siunčiami atstovui.
Nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama galioti (CPK 346 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Virgilijus Grabinskas
Egidijus Laužikas
