P. R. pagal BK 281 str. 5 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-387-511/2016

Teisminio proceso numeris: 1-66-1-00029-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.5.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. R. ir jo gynėjo advokato Anatolijaus Burinsko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: P. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ketverių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo ir 15 MGL dydžio baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, P. R. trejiems metams uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nukentėjusiajai V. K. iš P. R. priteista 1265, 70 Eur turtinės, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 1224 Eur advokatų išlaidų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iš P. R. priteista 381,27 Eur žalos atlyginimo.

Taip pat iš P. R. priteista 1301,54 Eur ekstradicijos išlaidų policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu P. R. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiosios civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Iš P. R. priteista 1301,54 Eur ekstradicijos išlaidų policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. P. R. nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 7 d. apie 12 val. 40 min., Kėdainių m., J. Basanavičiaus gatvėje, kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškis 6 kilometre, vairuodamas I. G. priklausantį automobilį,,Hyundai Sonata“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 133 punktuose nurodytus reikalavimus, t. y. būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 punktas), atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas privalėdamas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 133 punktas), neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atsitrenkė į priekyje jo ta pačia kryptimi važiavusį dviratininką D. K., kuris dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2012 m. sausio 7 d. 13 val. 25 min. VŠĮ,,Kėdainių ligoninė“ priėmimo skyriuje mirė.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį P. R., konstatavo, kad nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad jis pažeidė KET reikalavimus, ir kad jo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su šio įvykio kilimu ir padariniais. Teismas negali remtis prielaidomis ir spėjimais, todėl P. R. buvo išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

3. Apeliacinės instancijos teismas priėmė priešingą – apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nevertino jų visumos, nepašalino prieštaravimų, teismo išvados yra nepagrįstos, neatitinka bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad P. R. pažeidė KET 9 ir 133 punktuose nurodytus reikalavimus, dėl kurių kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus.

4. Nuteistasis P. R. ir jo gynėjas advokatas A. Burinskas kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

4.1. Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas neištyrė visų faktinių aplinkybių ir įrodymų dėl priežastinio ryšio, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo. P. R. negalėjo iš anksto numatyti nukentėjusiojo D. K. manevro į kairę pusė todėl, kad šis tai padarė staiga, tą patvirtina liudytojų parodymai, ekspertų paaiškinimai, ekspertizės aktai. Pasak kasatorių, eismo įvykį lėmė būtent nukentėjusiojo šiurkštūs KET pažeidimai, o tarp P. R. veiksmų ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio.

4.2. Skunde teigiama, kad dviratininkas D. K. iš anksto prieš pasukdamas į kairę nesustojo ir neįsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams, nepraleido važiuojamąją dalimi važiuojančių transporto priemonių apie tai neįspėdamas eismo dalyvių rodant įspėjamojo signalo ranka, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 58, 60, 82.2, 83 punktai. Kasatorių įsitikinimu, būtent dėl šių pažeidimų kilo eismo įvykis. Tuo tarpu P. R. ėmėsi visų saugumo priemonių, bet neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio. P. R. kad išvengtų eismo įvykio veikė aktyviai teisingai ir priimtinai, nes kitų galimybių staiga prieš važiuojantį automobilį atsiradus kliūčiai nebuvo, taigi jo veiksmuose nėra sudėties pagal BK 281 straipsnio 5 dalį požymių visumos.

4.3. Kasatoriai tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neištyręs visų įrodymų padarė išvadas, prieštaraujančias bylos aplinkybėms, nes eismo įvykis įvyko dėl to, kad nukentėjusysis dviratį pasuko staiga į kairę pusę, ką patvirtina nuoseklūs paties nuteistojo, liudytojų R. S., I. S., V. B., J. E. parodymai, ekspertų L. L., V. M. paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, o P. R. ėmėsi visų priemonių eismo įvykio išvengti, t. y. likus 10 metrų atstumui iki nukentėjusiojo darė vairavimo manevrą – transporto priemonės judėjimo kryptį akivaizdžiai kreipdamas į kairę. Ekspertizės akte Nr. 11-1362(15)/11-229(15) konstatuota, kad P. R. likus 10 metrų atstumui nuo nukentėjusiojo D. K. techninės galimybės išvengti eismo įvykio neturėjo. Tokia galimybė būtų, jeigu atstumas nuo automobilio iki nukentėjusiojo vairuojamo dviračio būtų didesnis nei 45 metrai, be to, ekspertizės aktuose konstatuota, kad nėra duomenų, jog P. R. viršijo leistiną 70km/h greitį.

4.4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė in dubio pro reo principą, nes pirmenybę suteikė kaltinančioms aplinkybėms, nevertindamas teisiančių įrodymų ir apsunkindamas nuteistojo procesinę padėtį. Teismas specialistų išvadas vertino visų įrodymų kontekste pažymėdamas, kad jos yra tik sąlyginės. Priešingai, kasatoriai teigia, kad specialistų išvados yra objektyvesnis įrodymas, negu liudytojų, vertinusių nuteistojo greitį, parodymai. Liudytojų parodymai yra svarbūs tiek, kiek pagrindžia staigų nukentėjusiojo posūkį ir transporto priemonių išsidėstymą kelyje.

4.5. Kasaciniame skunde nesutinkama ir su nukentėjusiosios civilinio ieškinio išsprendimu, teigiama, kad ieškinys yra nepagrįstas, o klausimas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Taip pat ginčijamas 1224 Eur atstovavimo išlaidų priteisimas nukentėjusiajai, tuo pagrindu, kad neigiama nusikaltimo sudėtis. Tuo pačiu pagrindu kasatoriai nesutinka ir su sprendimu priteisti turtinės žalos atlyginimą civiliniam ieškovui Kauno valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.

5. Nuteistojo P. R. ir jo gynėjo A. Burinsko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl P. R. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį

6. Kasacinio skundo esmę sudaro tai, kad, kasatorių nuomone, eismo įvykį lėmė būtent nukentėjusiojo šiurkštūs KET pažeidimai, o tarp P. R. veiksmų ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio. Apeliacinės instancijos teismas nevertino visų bylos įrodymų, netinkamai įvertino liudytojų parodymus, ekspertizės aktų duomenis, kurie, kasatorių nuomone, patvirtina, kad P. R. negalėjo iš anksto numatyti nukentėjusiojo staigaus D. K. manevro į kairę pusę.

6.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą. kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Todėl nagrinėtini tik tie skundo argumentai, kurie pateikti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo arba padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

6.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to padarė neteisingas bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, iš naujo įvertino visus byloje esančius įrodymus bei pats papildomai atliko įrodymų tyrimą. Pagal bylos medžiagą, visi bylos įrodymai išsamiai išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos. BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai, vertinant įrodymus, nepažeisti. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino kitaip, nei pageidauja kasatoriai, nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

6.3. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują apkaltinamąjį nuosprendį, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, išdėstė įrodymus, kurių pagrindu P. R. pripažino kaltu, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė jį teisinančius įrodymus.

7. BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šiame straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl, kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo taisyklių ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), padarinius (žuvo žmogus), taip pat – kas šiuo atveju būtina – ir priežastinį ryšį tarp eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių, šiuo atveju – žmogaus žūties.

7.1. Pagal teismų praktiką, kadangi priežastinis ryšis yra BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis, išvadą apie jo buvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus.

7.2. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad P. R., pažeisdamas KET 9 ir 133 punktų reikalavimus, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir aplenkęs kitą automobilį, grįždamas į savo eismo juostą, atsitrenkė į priekyje jo ta pačia kryptimi važiavusį dviratininką D. K., kuris dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė.

7.3. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad eismo įvykio metu pagal dviračio važiavimo kryptį D. K. važiavo dešiniąja kelio puse. Eismo įvykio metu dešinioji kelio važiuojamosios dalies pusė buvo plačiai padengta sniegu. Atsižvelgus į minėtas kelio sąlygas, apie 1,9 metro atstumą nuo dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto iki dviračio tuo metu, kai dviratininkas buvo partrenktas P. R. vairuojamo automobilio, dviratį vairavęs D. K. nebuvo pernelyg nutolęs nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto. Be to, atsižvelgus į nedidelį dviračio pasukimą į kairę eismo įvykio metu (apie 20 laipsnių kampu tarp ašių automobilio važiavimo kryptimi), apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad D. K. prieš pat atvažiuojantį P. R. automobilį dviratį būtų staiga sukęs į kairę, taip užkirsdamas automobilio vairuotojui kelią. Pagal šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusysis D. K. KET reikalavimų nepažeidė. Be to, teismas nustatė, kad dviratininkas buvo apsirengęs ryškią liemenę ir kelyje buvo gerai matomas iš tolo, jį iš pakankamai didelio atstumo matė kiti eismo dalyviai. Pagal liudytojų V. B., I. B., I. S. parodymų patikrinimo vietoje duomenis, dviratininko partrenkimo metu tarp automobilio, kurį aplenkė P. R. vairuojamas automobilis ir P. R. automobilio, buvo nuo 85 iki 102 metrų atstumas, todėl P. R. pamatyti priekyje aplenkto automobilio važiavusį dviratininką turėjo galimybę iš ne mažiau kaip iš 85 metrų atstumo, kuris buvo pakankamas įvertinti, kad eismo juosta, į kurią po lenkimo pasuko grįžti P. R., užimta dviratininko.

7.4. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, jeigu atsižvelgdamas į važiavimo ir meteorologines sąlygas P. R. būtų įvertinęs lenkimo manevro ir grįžimo kelio važiuojamosios dalies juostos, kuria važiavo dviratis, saugumą, būtų pasirinkęs tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki dviračio ar jį saugiai apvažiuoti, dviratininko D. K. partrenkimo ir užvažiavimo ant jo būtų išvengta. Pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes tokią galimybę P. R. turėjo. Todėl apeliacinės instancijos teismo nustatyti nuteistojo P. R. padaryti KET 9 ir 133 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su pasekmėmis – nukentėjusiojo D. K. mirtimi, o nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Dėl priteistos neturtinės, turtinės žalos atlyginimo ir proceso išlaidų

8. Nuteistojo ir jo gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiosios ieškinys yra nepagrįstas, o klausimas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, taip pat ginčijamas 1224 Eur atstovavimo išlaidų priteisimas nukentėjusiajai, tuo pagrindu, kad neigiama nusikaltimo sudėtis. Tuo pačiu pagrindu nesutinkama ir su sprendimu priteisti turtinės žalos atlyginimą civiliniam ieškovui Kauno valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.

8.1. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali būti pritaikomas, nes pinigais neturtinės žalos tiksliai įvertinti neįmanoma; įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą, vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. žalos dydį ir jos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į teismų praktiką panašiose bylose.

8.2. Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, todėl neturtinės žalos dydžio nustatymas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA4LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-408/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-408/2008">2K-408/2008</a>, 2K-383/2010, 2K-4/2011). Klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje, ar nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos.

8.3. Teisės taikymo aspektu teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas dėl atlygintinos neturtinės žalos įrodytumo ir jos dydžio nepažeidė CK 6.250 straipsnio reikalavimų, pakankamai išsamiai pasisakė dėl visų šiuo klausimu teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, vadovavosi teismų praktika tos pačios kategorijos bylose. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių visumą ir atsižvelgdamas į abiejų šalių, tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios, interesų pusiausvyrą, sumažino nukentėjusiosios prašytą priteisti sumą. Nėra pagrindo konstatuoti, kad priteistos sumos prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei teismų praktikai.

8.4. Dėl skundo argumentų, susijusių su turtinės žalos priteisimu ir proceso išlaidų atlyginimu, teisėjų kolegija pažymi, kad prašymai panaikinti turtinės žalos priteisimą ir proceso išlaidų išieškojimą iš esmės yra grindžiami kaltės neigimu, tačiau prieš tai nutartyje išdėstyti išsamūs motyvai dėl tinkamo veikos kvalifikavimo ir teisingo P. R. nuteisimo. Taigi, nesant kitų teisinių argumentų, kurie pagrįstų minėtus prašymus, šie skundo teiginiai atmestini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo P. R. ir jo gynėjo advokato Anatolijaus Burinsko kasacinį skundą.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Audronė Kartanienė

Eligijus Gladutis