K. B. pagal BK 309 str. 2 d., 152 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-250/2013

Proceso Nr. 1-93-2-00002-2010-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.4

1.2.7.3

1.2.7.5

1.2.7.6

1.2.7.2.2.2 (N)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. ir jo gynėjo advokato Gintaro Putvinskio kasacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžių.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendžiu K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 152 straipsnio 1 dalį (dėl seksualinio priekabiavimo prie A. T. O.) trisdešimčia parų arešto;

- pagal BK 161 straipsnio 2 dalį (dėl nepilnamečio L. P. nugirdymo 2007 m. pavasarį) trisdešimčia parų arešto;

- pagal BK 150 straipsnio 3 dalį (dėl nepilnamečio L. P. seksualinio prievartavimo 2007 m. pavasarį) laisvės atėmimu septyneriems metams;

- pagal BK 161 straipsnio 2 dalį (dėl nepilnamečio L. P. nugirdymo 2007 m. rugpjūtį) trisdešimčia parų arešto;

- pagal BK 150 straipsnio 3 dalį (dėl nepilnamečio L. P. seksualinio prievartavimo 2007 m. rugpjūtį) laisvės atėmimu septyneriems metams;

- pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiu L. P.) laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl nepilnamečio L. P. išnaudojimo pornografijai) laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 309 straipsnio 4 dalį (dėl pornografinio turinio dalykų demonstravimo L. P.) trisdešimčia parų arešto;

- pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiu O. M.) laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 161 straipsnio 2 dalį (dėl nepilnamečio O. M. nugirdymo) trisdešimčia parų arešto;

- pagal BK 162 straipsnio 1 dalį (dėl nepilnamečio O. M. išnaudojimo pornografijai) laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 309 straipsnio 4 dalį (dėl pornografinio turinio dalykų demonstravimo O. M.) trisdešimčia parų arešto;

- pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio E. J. tvirkinimo) laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiu M. M.) laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 161 straipsnio 2 dalį (dėl nepilnamečio M. M. nugirdymo) trisdešimčia parų arešto;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 161 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo nugirdyti nepilnametį M. F.) trisdešimčia parų arešto;

- pagal BK 309 straipsnio 4 dalį (dėl pornografinio turinio dalykų demonstravimo M. F. 2009 m. gruodžio mėnesį) trisdešimčia parų arešto;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 151¹ straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu M. F. 2009 m. gruodį) laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 162 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo išnaudoti nepilnametį M. F. pornografijai) laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio D. U. tvirkinimo) laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (dėl poveikio darymo nukentėjusiajam L. P.) laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 309 straipsnio 4 dalį (dėl pornografinio turinio dalykų demonstravimo M. F. 2010 m. liepos mėnesį) trisdešimčia parų arešto;

- pagal BK 152 straipsnio 1 dalį (dėl seksualinio priekabiavimo prie M. F.) trisdešimčia parų arešto;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 151¹ straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu M. F. 2010 m. rugsėjį) laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (dėl poveikio darymo nukentėjusiajam M. M.) laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 233 straipsnio 1 d. (dėl poveikio darymo nukentėjusiajam O. M.) laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir K. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu K. B. išteisintas pagal BK 309 straipsnio 4 dalį bei 152 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų L. P., A. T. O. civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies ir iš K. B. nukentėjusiajam L. P. priteista 25 000 Lt, A. T. O. priteista 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusios civilinių ieškinių dalys atmestos. Prokuroro paduoti civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies ir iš K. B. priteista O. M. 20 000 Lt, M. M. 15 000 Lt, M. F. 5 000 Lt, E. J. 3 000 Lt, D. U. 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, likusios ieškinių dalys atmestos. Prokuroro paduotas civilinis ieškinys dėl 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. G. paliktas nenagrinėtas. Be to, iš K. B. priteista valstybei aštuoniasdešimt vienas litas ir 88 ct proceso išlaidų, patirtų Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai atlikus ekspertizę.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas:

K. B. pagal BK 161 straipsnio 2 dalį dėl nukentėjusiojo L. P. nugirdymo 2007 m. rugpjūtį, pagal BK 162 straipsnio 1 dalį dėl L. P. išnaudojimo pornografinei produkcijai gaminti, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 308 straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo įtraukti L. P. į prostituciją, pagal BK 161 straipsnio 2 dalį dėl nepilnamečio O. M. nugirdymo, pagal BK 162 straipsnio 1 dalį dėl O. M. išnaudojimo pornografinei produkcijai gaminti, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo išnaudoti nepilnametį M. F. pornografinei produkcijai gaminti išteisintas nenustačius, kad jis šias veikas padarė (BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nuteistajam K. B. pagal BK 309 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė sumažinta iki vienerių metų laisvės atėmimo.

K. B. nusikalstama veika dėl L. P. seksualinio prievartavimo 2007 metų rugpjūtį perkvalifikuota iš BK 150 straipsnio 3 dalies į 151¹ straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. redakcija) ir už šios veikos padarymą jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

K. B. nusikalstama veika dėl mažamečio E. J., perkvalifikuota iš BK 153 straipsnio į 152 straipsnio 1 dalį ir už šios veikos padarymą jam paskirta trisdešimties parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, 151¹ straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. redakcija), 152 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 152 straipsnio 1 dalį (dėl seksualinio priekabiavimo prie A. T. O.), pagal BK 161 straipsnio 2 dalį (dėl nepilnamečio L. P. nugirdymo 2007 m. pavasarį), pagal BK 150 straipsnio 3 dalį (dėl nepilnamečio L. P. seksualinio prievartavimo 2007 m. pavasarį), pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. redakcija), dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiu L. P.), pagal BK 309 straipsnio 4 dalį (dėl pornografinio turinio dalykų demonstravimo L. P.), pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. redakcija), dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiu O. M.), pagal BK 309 straipsnio 4 dalį (dėl pornografinio turinio dalykų demonstravimo O. M.), pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. redakcija), dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiu M. M.), pagal BK 161 straipsnio 2 dalį (dėl nepilnamečio M. M. nugirdymo), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 161 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo nugirdyti nepilnametį M. F.), pagal BK 309 straipsnio 4 dalį (dėl pornografinio turinio dalykų demonstravimo M. F. 2009 m. gruodį), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 151¹ straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. redakcija), dėl pasikėsinimo tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu M. F. 2009 m. gruodį), pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio D. U. tvirkinimo), pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (dėl poveikio darymo nukentėjusiajam L. P.), pagal BK 309 straipsnio 4 dalį (dėl pornografinio turinio dalykų demonstravimo M. F. 2010 m. liepą), pagal BK 152 straipsnio 1 dalį (dėl seksualinio priekabiavimo prie M. F.), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 151¹ straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu M. F. 2010 m. rugsėjį), pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (dėl poveikio darymo nukentėjusiajam M. M.), pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (dėl poveikio darymo nukentėjusiajam O. M.), paskirta galutinė aštuonerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Be to, iš nuteistojo K. B. nukentėjusiajam L. P. neturtinei žalai atlyginti priteista 25 000 Lt suma sumažinta iki 20 000 Lt.

Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimo,

n u s t a t ė :

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. B. nuteistas pagal BK 309 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, bet ne vėliau kaip nuo 2006 m. birželio 21 d., kai pradėjo naudotis TEO LT, AB interneto paslauga, iki 2010 m. vasario 10 d., kol kratos metu buvo paimtas kompiuteris, Šilalėje, (duomenys neskelbtini) esančiame savo bute, internetu į savo kompiuterį parsisiųsdamas, nufotografuodamas nepilnamečius L. P. ir O. M. bei įkeldamas jų nuotraukas į savo kompiuterį, įgijo pornografinio turinio dalykus – video filmus, nuotraukas, kuriuose buvo vaizduojami vaikai arba asmenys, pateikiami kaip vaikai, juos laikė savo kompiuteryje, demonstravo L. P., O. M., R. R. bei platino juos siųsdamas kompiuteriu „Skype“ programa L. P., M. M., E. J..

K. B. nuteistas pagal BK 152 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2006 m. spalio mėn. iki 2008 m. spalio mėnesio, tiksli data nenustatyta, apie 15 val., Šilalėje (duomenys neskelbtini) treniruoklių salėje, treniruočių metu, būdamas nepilnamečio A. T. O. (gim. 1992-04-06), sveikatingumo grupės bei fizinio rengimo treneriu, siekdamas seksualinio bendravimo ir pasitenkinimo vulgariais veiksmais, tyčia 3-4 kartus, tikslesnis skaičius nenustatytas, delnu per drabužius liesdamas auklėtinio A. T. O. sėdmenis, 10-12 kartų, tikslesnis skaičius nenustatytas, apsikabindamas per liemenį auklėtinį A. T. O., prisiglausdamas prie jo savo kūnu, rankomis slysdamas žemyn iki jo sėdmenų, taip seksualiai priekabiavo prie priklausomo asmens – nukentėjusiojo A. T. O..

Taip pat K. B. pagal BK 161 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. pavasarį, tikslesnė data nenustatyta, apie 3 val., Šilalėje (duomenys neskelbtini) esančiame savo bute, suvokdamas, kad L. P. (gim. 1990-12-29) yra nepilnametis, davė jam gerti stiprių svaigiųjų gėrimų ir pats kartu su juo gėrė, numatydamas, kad L. P. apsvaigs nuo alkoholio ir to norėdamas, nugirdė nepilnametį L. P., kuris dėl apsvaigimo negalėjo suvokti aplinkos ir su juo daromų veiksmų esmės bei pasipriešinti, pasinaudodamas bejėgiška jo būkle, tenkino su juo lytinę aistrą analiniu būdu prieš jo valią.

K. B. nuteistas pagal BK 161 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2007 m. rugpjūčio mėnesį, tikslesnė data nenustatyta, apie 2 val., Šilalėje, (duomenys neskelbtini) esančiame savo bute, suvokdamas, kad L. P. (gim. 1990-12-29) yra nepilnametis, davė jam gerti stiprių svaigiųjų gėrimų ir pats kartu su juo gėrė, numatydamas, kad L. P. apsvaigs nuo alkoholio ir to norėdamas, nugirdė nepilnametį L. P., kuris dėl apsvaigimo negalėjo suvokti aplinkos ir su juo daromų veiksmų esmės bei pasipriešinti, pasinaudodamas bejėgiška jo būkle, tenkino su juo lytinę aistrą analiniu būdu prieš jo valią.

Be to, K. B. pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio mėnesio, tikslesnė data nenustatyta, apie 15 val., Šilalėje, (duomenys neskelbtini) esančiame savo bute, tenkino lytinę aistrą analiniu būdu su nepilnamečiu L. P. (gim. 1990-12-29), pasiūlęs ir suteikęs jam už lytinės aistros tenkinimą pinigų ir kitokios formos atlygį, t. y. pažadėjęs, kad už santykiavimą su juo gaus visko, žadėdamas nupirkti automobilį bei maisto papildų sportavimui, po to, suteikdamas už lytinės aistros tenkinimą nepilnamečiui L. P. pinigų, maisto papildų sportavimui, 2–3 kartus per mėnesį, tikslus skaičius nenustatytas, lytiškai santykiavo su L. P. analiniu būdu, kartais tuo pat metu rankomis masturbuodamas L. P. lytinį organą – varpą, ir 2–3 kartus per mėnesį fotografuodamas fotoaparatu nuogą nepilnametį L. P., o nuotraukas įdėdamas į savo kompiuterį, pagamino pornografinę produkciją, išnaudojo nepilnametį L. P. pornografinei produkcijai gaminti, rodė nepilnamečiui L. P. kompiuteryje įrašytus pornografinius filmus, kuriuose lytinius santykius atlikdavo suaugę vyrai, t. y. demonstravo nepilnamečiui L. P. pornografinio turinio dalykus iki 2008 m. gruodžio 30 d., kol L. šis sulaukė pilnametystės.

K. B. nuteistas pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 4 dalį, 162 straipsnio 1 dalį ir 162 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2007 m. rugsėjo mėnesio viduryje, tikslesnė data nenustatyta, apie 17-18 val., Šilalėje, (duomenys neskelbtini) treniruoklių salėje esančiame duše, įvesdamas savo sustandėjusią varpą nepilnamečiui O. M. (gim. 1993-11-26) į išeinamąją angą, tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu, tuoj po to suteikė už tai O. M. atlygį – davė 50 Lt. Po to, laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio pabaigos, tikslesnė data nenustatyta, iki 2010 m. lapkričio mėnesio, tikslesnė data nenustatyta, Šilalėje, (duomenys neskelbtini), esančiame savo bute, Šilalės r., (duomenys neskelbtini) esančiame ir tuo metu jam priklausiusiame sodo pastate, Kauno r., (duomenys neskelbtini) esančiame savo sodo namelyje, suteikdamas nepilnamečiui O. M. atlygį – nuo 50 iki 200 Lt už kiekvieną kartą, nupirkdamas sidabrinę grandinėlę, pažadėdamas užrašyti dalį savo palikimo, iš viso apie 60 kartų, tikslesnis skaičius nenustatytas, atlikdamas lytinį aktą į nukentėjusiojo išeinamąją angą, tuo pat metu apie 10 kartų, tikslesnis skaičius nenustatytas, nukentėjusiajam atliekant lytinį aktą į K. B. išeinamąją angą, ir tuo pat metu atlikdamas lytinį aktą su O. M. oraliniu būdu, tenkino lytinę aistrą analiniu ir oraliniu būdu su nepilnamečiu O. M.. Tuo pat metu per televizorių demonstravo nepilnamečiui O. M. pornografinio turinio vaizdus. Be to, minėtu laikotarpiu, minėtose vietose, apie 20 kartų, tikslesnis skaičius nenustatytas, fotografuodamas fotoaparatu nuogą nepilnametį O. M. bei nuotraukas įdėdamas į savo kompiuterį, pagamino pornografinę produkciją, išnaudojo nepilnametį O. M. pornografinei produkcijai gaminti. Be to, tuo pačiu laikotarpiu Šilalėje, (duomenys neskelbtini) esančiame savo bute ir Kauno r., (duomenys neskelbtini) esančiame savo sodo namelyje, suvokdamas, kad O. M. yra vaikas, du kartus davė jam stiprių svaigiųjų gėrimų ir pats kartu su juo gėrė, taip numatydamas, kad O. M. apsvaigs nuo alkoholio ir to norėdamas, nugirdė nepilnametį O. M. ir tuo pat metu pasikėsino tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu O. M. analiniu būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes O. M. atsisakė tai daryti.

Taip pat K. B. pagal BK 153 straipsnį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rudens iki 2009 m. vasaros, tikslesnis laikas nenustatytas, Šilalėje, (duomenys neskelbtini) treniruoklių salėje, dirbdamas sveikatingumo grupės bei fizinio rengimo treneriu, treniruočių metu, suvokdamas, kad jo auklėtinis E. J. (gim. 1997-01-13) yra mažametis, tyčia 20-35 kartus, tikslesnis skaičius nenustatytas, rankų delnais per drabužius liesdamas mažamečio E. J. sėdmenis, šlaunis, juos gnaibydamas ir glostydamas, kildamas rankomis šlaunimis aukštyn prie lytinių organų, atliko mažamečio nukentėjusiojo E. J. atžvilgiu tvirkinimo veiksmus, galinčius sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, seksu, nesveiką, negatyvų ir iškreiptą lytinio gyvenimo ir santykių tarp lyčių įsivaizdavimą.

K. B. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 308 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2009 m. pavasarį ir 2009 m. rudenį, tikslesnės datos nenustatytos, apie 14-15 val., Šilalėje, (duomenys neskelbtini) esančiame savo bute, pats lytiškai santykiaudamas su L. P. ir pastarajam už tai suteikdamas atlygį, parodydamas tokios veiklos privalumus, skatino, įkalbinėjo L. P. vykti į Ukrainą ar Rusiją užsiimti prostitucija, t. y. lytiškai santykiauti su vyrais, žadėdamas gerą uždarbį bei pats vykti kartu su juo, taip pasikėsino įtraukti L. P. į prostituciją, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes L. P. atsisakė tai daryti.

Be to, K. B. nuteistas pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, 161 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasaros pabaigos, tikslesnė data nenustatyta, iki 2010 m. žiemos pradžios, tikslesnė data nenustatyta, Šilalėje, (duomenys neskelbtini) esančiame savo bute, Šilalės r., (duomenys neskelbtini) esančiame ir tuo metu jam priklausiusiame sodo pastate, (duomenys neskelbtini) esančiame savo sodo namelyje, suvokdamas, kad M. M. (gim. 1995-06-02) yra vaikas, penkis kartus davė pastarajam stiprių svaigiųjų gėrimų ir pats kartu su juo gėrė, taip numatydamas, kad M. M. apsvaigs nuo alkoholio ir to norėdamas, penkis kartus nugirdė nepilnametį M. M., suteikdamas nepilnamečiui M. M. atlygį – nuo 40 iki 60 Lt už kiekvieną kartą, nupirkdamas sidabrinę grandinėlę, MP3 grotuvą, keturis kartus atlikdamas lytinį aktą į nukentėjusiojo išeinamąją angą, tuo pat metu jį masturbuodamas bei atlikdamas su M. M. oralinį lytinį aktą, tenkino lytinę aistrą analiniu ir oraliniu būdu su nepilnamečiu M. M. ir du kartus pasikėsino tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu M. M. analiniu būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes M. M. atsisakė tai daryti.

K. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 161 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 151¹ straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 162 straipsnio 1 dalį bei 309 straipsnio 4 dalį nuteistas ir už tai, kad 2009 m. gruodžio mėnesį, nuo 16 iki 23 d., tiksli diena nenustatyta, apie 11-12 val. pasikvietė nepilnametį M. F. (gim. 1995-05-01) į Šilalėje, (duomenys neskelbtini) esantį savo butą, pastarajam atėjus, suvokdamas, jog M. F. yra vaikas, siekdamas jį nugirdyti, siūlė bei įkalbinėjo išgerti stiprių svaigiųjų gėrimų, taip pasikėsino nugirdyti nepilnametį M. F., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes M. F. atsisakė gerti. Po to, siekdamas patenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu M. F., žadėdamas už tai atlygį, pasiūlydamas jam neapibrėžtą kiekį pinigų ir dovanų, liepė jam nusirengti viršutinius rūbus, apsivilkti chalatą ir atsigulti ant lovos, pastarajam tai padarius, įjungė televizijos kanalą, kuriame buvo rodomas pornografinis filmas apie suaugusiųjų žmonių lytinius santykius, taip demonstravo nepilnamečiui M. F. pornografinio turinio dalykus, pats atsigulė į lovą šalia M. F., užkišo savo ranką už jo apatinių kelnaičių, glostė jo sėdmenis, ranka siekė jo lytinio organo, taip pasikėsino tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu M. F., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes M. F. atsisakė tai daryti ir pasitraukė nuo jo. Po to, siekdamas pagaminti pornografinę produkciją, liepė nepilnamečiui M. F. nusimauti apatines kelnaites, kad galėtų jį nuogą nufotografuoti, taip pasikėsino išnaudoti vaiką pornografinei produkcijai gaminti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes M. F. atsisakė tai daryti.

K. B. nuteistas pagal BK 153 straipsnį už tai, kad 2010 m. sausio 14 d., apie 14 val., Šilalėje (duomenys neskelbtini) treniruoklių salėje, dirbdamas sveikatingumo grupės bei fizinio rengimo treneriu, treniruočių metu, suvokdamas, kad D. U. (gim. 1998-06-24) yra mažametis, tyčia įkišdamas ranką į mažamečio D. U. apatines kelnaites ir liesdamas nuogus jo sėdmenis, per drabužius paimdamas ir liesdamas jo lytinius organus, rankomis apsikabindamas jį per krūtinę ir rodydamas į kitą salėje buvusį vaikiną bei klausdamas: „ar jis tau patinka, ar gražus“, „eik pagraibyk“, atliko mažamečio nukentėjusiojo D. U. atžvilgiu tvirkinimo veiksmus, galinčius sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, seksu, nesveiką, negatyvų ir iškreiptą lytinio gyvenimo ir santykių tarp lyčių įsivaizdavimą.

Taip pat K. B. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 11 d., apie 14-15 val., Šilalėje, (duomenys neskelbtini) esančiame savo bute, L. P. žodžiais grasindamas paviešinti nuotraukas, kuriose jis pavaizduotas nuogas, paviešinti informaciją apie jų tarpusavio lytinius santykius, grasindamas, kad L. P. negaus sporto mokyklos baigimo diplomo, liepė jam policijos pareigūnams duodant parodymus nesakyti tiesos, taip siekė paveikti nukentėjusįjį L. P., kad jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų melagingus parodymus, jog neturėjo jokių lytinių santykių su K. B. ir nieko nežino apie mažamečio tvirkinimą.

K. B. nuteistas pagal BK 309 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2010 m. liepos mėnesio viduryje, tikslesnė data nenustatyta, apie 13-14 val., Šilalės r., (duomenys neskelbtini) esančiame ir tuo metu jam priklausiusiame sodo pastate, nepilnamečiui M. F. rodė kompiuteryje įrašytą pornografinį filmą, kuriame lytinius santykius atliko suaugę vyrai, taip demonstravo nepilnamečiui M. F. pornografinio turinio dalykus.

Be to, K. B. pagal BK 152 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį, nuo 3 iki 10 d., tiksli diena nenustatyta, apie 12-14 val. Šilalėje, (duomenys neskelbtini) treniruoklių salėje, treniruočių metu, būdamas nepilnamečio M. F. (gim. 1995-05-01) sveikatingumo grupės bei fizinio rengimo treneris, siekdamas seksualinio bendravimo ir pasitenkinimo vulgariais veiksmais, tyčia uždėjo auklėtiniui M. F. ranką ant sėdmenų, o kitą ranką bandė užkišti už apatinių kelnaičių ir paliesti lytinius organus, M. F. neleidus ir nustūmus jo rankas, pasakė: „esi negeras berniukas“, po to, tų pačių treniruočių metu, priėjęs prie nepilnamečio M. F., tyčia lietė per drabužius delnu du kartus jo lytinius organus ir du kartus sėdmenis, pastarajam nustumiant rankas, nusijuokdavo, taip seksualiai priekabiavo prie priklausomo asmens – nukentėjusiojo M. F..

K. B. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 151¹ straipsnio 2 dalį už tai, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį, nuo 12 iki 16 d., tiksli diena nenustatyta, apie 16 val. Šilalėje, (duomenys neskelbtini) treniruoklių salėje, treniruočių metu, turėdamas tikslą patenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu M. F. (gim. 1995-05-01), jo paklausdamas kiek nori pinigų už lytinius santykius, duodamas jam tuščią popieriaus lapą ir sakydamas „parašyk, kiek nori“, tokiu būdu siūlė nepilnamečiui M. F. pinigų už lytinius santykius ir taip pasikėsino tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes M. F. atsisakė tai daryti.

K. B. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tikslesnis laikas nenustatytas, Šilalėje, (duomenys neskelbtini) esančiame savo bute, liepdamas M. M. duodant parodymus policijos pareigūnams nesakyti tiesos, t. y. meluoti, kad su juo nėra turėjęs lytinių santykių, siekė paveikti nukentėjusįjį M. M., kad šis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų melagingus parodymus.

Taip pat K. B. nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. spalio mėnesio viduryje, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, liepdamas O. M. duodant parodymus policijos pareigūnams nesakyti tiesos bei meluoti, kad fotoaparatas, kuriuo O. M. fotografuodavo nuogą, priklauso ne jam, o R., bei kad neturėjo su juo lytinių santykių, siekė paveikti nukentėjusįjį O. M., kad pastarasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų melagingus parodymus.

Be to, K. B. išteisintas pagal BK 309 straipsnio 4 dalį dėl pornografinio turinio nuotraukų žurnale „Playboy“ demonstravimo E. J. bei pagal BK 152 straipsnio 1 dalį dėl seksualinio priekabiavimo prie A. G. kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasaciniame skunde nuteistojo K. B. gynėjas advokatas G. Putvinskis pateikia alternatyvius prašymus: pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius panaikinti ir K. B. išteisinti pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, 151¹ straipsnio 1 dalį, 153 straipsnį, 161 straipsnio 2 dalį arba K. B. nusikalstamą veiką iš BK 150 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į 151¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, arba pakeisti nuosprendžių dalis dėl bausmių skyrimo ir paskirti K. B. švelnesnę bausmę bei palikti civilinius ieškinius nenagrinėtus.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad K. B. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 3 dalį. Gynėjas pažymi, kad K. B. neneigia, jog dalyvavo seksualinio pobūdžio veiksmuose su L. P., bet tvirtina, jog šie veiksmai nebuvo prievartinio pobūdžio ar atlikti pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Byloje nustatyta, jog pats L. P. aktyviai ir iniciatyviai dalyvavo atliekamuose seksualinio pobūdžio neprievartiniuose veiksmuose ir už tai ėmė iš K. B. pinigus. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad lytinis santykiavimas vyko du kartus prieš nukentėjusiojo L. P. valią, nes buvo pasinaudota bejėgiška jo būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, paremta tik paties nukentėjusiojo parodymais ir tuo, kad K. B. namuose buvo rasta alkoholinių gėrimų. Tačiau neįvertinta aplinkybė, kad alkoholiniai gėrimai rasti kratos metu 2009 metais, o teismų nustatyta veika padaryta 2007 metais. Apeliacinės instancijos teismas nepilnamečio L. P. nugirdymo įrodymais nepagrįstai pripažino ne tik kratos metu rastus alkoholinius gėrimus ir L. P. parodymus, bet ir prie bylos pridėtą vaizdo laikmeną, kurioje užfiksuotas nuteistojo gyvenamojoje patalpoje esantis stalas ir ant jo stovintis alkoholinio gėrimo butelis. Kasatorius pažymi, kad teismai nenustatė tikslaus BK 150 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo laiko, o abstrakčiai įvardijo, kad nusikalstama veika padaryta 2007 metų pavasarį, taip pažeisdami BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, nustatantį, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kartu skunde nurodoma, kad buvo pažeistos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40, 3.1.8, 3.1.9 punktų bei BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų nuostatos, nes byloje neįrodyti nukentėjusiojo alkoholio vartojimo ir apsvaigimo bei seksualinės prievartos faktai. Teismo medicinos specialistas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad nėra ir negali būti jokių objektyvių įrodymų, jog nukentėjusysis galėjo būti apsvaigęs nuo alkoholio, ar kad remiantis medicininiais dokumentais galima būtų konstatuoti, jog L. P. nurodytu laikotarpiu buvo bejėgiškos būklės ir su juo buvo atliekami seksualinio pobūdžio veiksmai. Teismo medicinos specialisto išvada ir apklaustas specialistas analinio akto atlikimo faktų nepatvirtino, specialistai nenustatė, kokių nors sveikatos sutrikdymų ar objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad 2007 metais L. P. buvo seksualiai prievartaujamas ar buvo bejėgiškos būklės. Be to, duodamas parodymus apeliacinės instancijos teismui nukentėjusysis negalėjo nuosekliai ir tiksliai įvardyti veikos padarymo laikotarpio, painiojosi ir negalėjo tiksliai pasakyti, kiek ir kokių alkoholinių gėrimų vartojo. Todėl kasatorius pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs, juo labiau kad jis apeliacinės instancijos teismui paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai dėl jo homoseksualių santykių jam darė spaudimą.

Kasaciniame skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas K. B. pagrįstai išteisino pagal BK 150 straipsnio 3 dalį dėl lytinės aistros tenkinimo su L. P. antrąjį kartą, nes pastarasis prieš tai jau buvo santykiavęs su K. B. ir dėl to jokių pretenzijų nereiškė. Byloje nustatyta, kad L. P. teigė, jog su K. B. yra ne kartą santykiavęs po 2008 m. gegužės 12 d. ir lytiniai santykiai vyko L. P. noru. Remdamasis šia aplinkybe kasatorius mano, kad ir pirmąjį kartą L. P. santykiavo su K. B. savo noru ir pats inicijavo lytinius santykius, todėl jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 150 straipsnio 3 dalį už lytinės aistros tenkinimą su L. P. 2007 m. pavasarį. Sprendžiant klausimą dėl lytinių santykių pobūdžio yra svarbus L. P. elgesys po pirmųjų lytinių santykių – L. P. nei tiesiogiai, nei anonimiškai nesikreipė į policiją, prokuratūrą, psichologus, medikus, nepranešė apie įvykį savo artimiesiems, neatsirado įrašo jo dienoraštyje. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad L. P. kaip nors į šį įvykį būtų sureagavęs. Pasak paties nukentėjusiojo, po to jis lankėsi pas K. B. turėdamas tikslą santykiauti, naudojosi K. B. materialinėmis vertybėmis, gaudavo pinigų ir kt. Be to, L. P. 2007-2008 metais buvo apie 190 cm ūgio, svėrė apie 85-90 kg, mokėsi baigiamosiose klasėse, todėl nėra pagrindo laikyti jį buvus bejėgiškos būklės. Kasatorius mano, kad, policijai pradėjus tyrimą, L. P. jausdamas spaudimą ir norėdamas pateisinti išaiškėjusius homoseksualius santykius, sugalvojo versiją apie seksualinį prievartavimą. Apeliacinės instancijos teismas per didelę reikšmę suteikė K. B. bute kratos metu rastiems maisto papildams erekcijai gerinti, vazelinui, alkoholiniams gėrimams, nes neatkreipė dėmesio į tai, kad krata buvo atliekama 2010 metais, t. y. praėjus trejiems metams po inkriminuojamo seksualinio prievartavimo, po kurio dar sekė daugybiniai homoseksualaus pobūdžio lytiniai santykiai, todėl vien dėl tokio ilgo laiko tarpo rastieji daiktai negali būti laikomi įkalčiais. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis stokoja nuoseklumo, nes jei netikima L. P. parodymais dėl antrojo epizodo (2007 m. rugpjūtį), tai nėra pagrindo tikėti ir dėl pirmojo (2007 m. pavasarį), nes abu atvejus nukentėjusysis atpasakoja beveik analogiškai ir abiem atvejais, išskyrus nukentėjusiojo parodymus, jokių kitų įrodymų byloje nėra. Be to, asmenį pripažinus kaltu remiantis vien tik nukentėjusiojo parodymais, kuris pats nurodo, jog įvykių metu buvo neblaivus, trejus metus nesikreipė dėl prieš jį padarytų sunkių nusikaltimų, po neva padarytų nusikaltimų su nuteistuoju turėjo daugiau kaip aštuoniasdešimt neprievartinių lytinių santykių, taip pat turėjo turtinių nesutarimų, būtų pažeidžiamas įrodinėjimo išsamumo principas (testis unus testis nullus).

Kasatorius mano, kad esant tokioms aplinkybėms teismai turėjo taikyti in dubio pro reo principą ir visas abejones aiškinti kaltinamojo naudai bei nuteistąjį išteisinti pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, tačiau to be pagrindo nepadarė.

Be to, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai K. B. veiką dėl L. P. seksualinio prievartavimo 2007 m. rugpjūčio mėnesį perkvalifikavo iš BK 150 straipsnio 3 dalies į 151¹ straipsnio 1 dalį. Toks argumentas skunde grindžiamas tuo, kad nuosprendyje nenurodžius tikslaus padarytos nusikalstamos veikos laiko, tikėtina, jog L. P. (gim. 1990-12-29) šios veikos padarymo metu jau galėjo būti pilnametis. Juo labiau kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje jis parodė, jog, būdamas apie šešiolikos metų amžiaus, 2006 metų gruodžio mėnesį susipažino su nuteistuoju K. B., pradėjo lankyti treniruotes, taip susidraugavo. Remiantis in dubio pro reo principu, visos šios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Be to, nuosprendyje taip pat nenurodytas tikslus laikas, kai kaltinamasis turėjo lytinių santykių su kitais nukentėjusiaisiais. Teismai nesivadovavo 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Skunde cituojamos minėto nutarimo nuostatos, teigiama, kad lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas abipusiu sutikimu, jei veiką darantys asmenys yra sulaukę 14 metų, nėra nusikalstama veika, bei pažymima, kad tik pagal 2010 m. liepos 2 d. BK pakeitimą įstatymu Nr. XI-989 šio kodekso 151¹ straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už lytinį santykiavimą ar kitokį lytinės aistros tenkinimą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jei nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatytos tikslios datos, kai K. B. atliko neprievartinius seksualinio pobūdžio veiksmus su nukentėjusiaisiais, šis BK straipsnis jam netaikytinas. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistajam inkriminuota BK 150 straipsnio 3 dalyje numatyta veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju lytiniai santykiai vyko ne prieš nukentėjusiojo valią, nebuvo jokio pasipriešinimo arba pasinaudojimo bejėgiška nukentėjusiojo būkle, lytiniai santykiai buvo inicijuojami paties nukentėjusiojo. Teismai neįvertino pastarosios aplinkybės bei fakto, kad nukentėjusieji santykiavo su nuteistuoju savanoriškai, tą patvirtina jų duoti parodymai ir bylos medžiaga. Tuo tarpu lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas abipusiu sutikimu, kai veiką darantys asmenys yra sulaukę 16 metų, nėra nusikalstama veika, jei nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

Kasaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad K. B. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 153 straipsnį dėl D. U. tvirkinimo. Nukentėjusysis D. U. treniruotes lankė apie tris dienas. K. B. 2010 m. sausio 14 d. dirbo sveikatingumo grupės bei fizinio rengimo treneriu ir tvirkinamųjų veiksmų prieš D. U. neatliko. Jis, kaip sveikatingumo grupės bei fizinio rengimo treneris, D. U. padėjo tinkamai atlikti sportinius pratimus, D. U. sėdmenų nelietė, o apsikabinti galėjo tik norėdamas padrąsinti, kai šis neiškėlė štangos, taip pat nelietė D. U. lytinių organų, neatliko jo akivaizdoje seksualinių veiksmų, nedemonstravo pornografijos. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad D. U. atstovų pagal įstatymą parodymai patvirtina, jog K. B. lietė nuogus nukentėjusiojo sėdmenis užkišęs ranką už kelnaičių, o vaiko lytinius organus lietė per kelnes, tačiau šie asmenys nurodytu laikotarpiu treniruoklių salėje nebuvo, todėl jie negalėjo matyti K. B. veiksmų.

Kartu gynėjas teigia, kad teismai nepagrįstai nuteisė K. B. pagal BK 161 straipsnio 2 dalį dėl nepilnamečio L. P. nugirdymo 2007 m. pavasarį ir nepilnamečio M. M. nugirdymo. Byloje nėra įrodymų, kad K. B. būtų organizavęs išgertuves arba būtų vertęs L. P. 2007 m. pavasarį gerti alkoholinius gėrimus. Nuosprendžiuose teigiama, kad iš M. M. parodymų matyti, jog šis alkoholinius gėrimus vartojo su K. B. 2009 m. vasarą, tačiau taip pat nepateikiama jokių tai pagrindžiančių nenuginčijamų įrodymų, todėl laikytina, kad K. B. dėl šių kaltinimų išteisintinas nenustačius, jog jis padarė šį baudžiamąjį nusižengimą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, K. B. nepagrįstai buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 161 straipsnio 2 dalį, nes nenustatytas šios nusikalstamos veikos padarymo laikas, nepateikta neginčijamų nusikalstamos veikos padarymo įrodymų. Kasatorius pažymi, kad šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 180 straipsnis taip pat numato atsakomybę už nepilnamečio nugirdymą. Senojo BK 241 straipsnio 2 dalis numatė baudžiamąją atsakomybę už nugirdymą nepilnamečio, padaryto asmens, nuo kurio nepilnametis priklausė pagal tarnybą, o ATPK 180 straipsnis numatė administracinę atsakomybę už tokią pačią veiką kitiems asmenims. Įsigaliojus naujajam BK ir likus galioti senajam ATPK, šis skirtumas išnyko ir atsirado normų kolizija. Pagal galiojančio ATPK 9 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kasatoriaus manymu, ši nuostata prieštarauja proporcingumo ir baudžiamosios atsakomybės, kaip paskutinės priemonės (ultima ratio), principui.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių kasatorius mano, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių dalys dėl K. B. nuteisimo pagal BK 150 straipsnio 3 dalį dėl nepilnamečio L. P. seksualinio prievartavimo 2007 m. pavasarį, pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiu L. P., pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiu O. M., pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiu M. M., pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 151¹ straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu M. F., pagal BK 153 straipsnį dėl D. U. tvirkinimo, pagal BK 161 straipsnio 2 dalį dėl nepilnamečio L. P. nugirdymo 2007 m. pavasarį, pagal BK 161 straipsnio 2 dalį dėl nepilnamečio M. M. nugirdymo, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 161 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo nugirdyti M. F., turėtų būti panaikintos ir dėl šių veikų K. B. turėtų būti išteisintas.

Kasatorius mano, kad nuteistajam K. B. griežčiausia bausmė paskirta neatsižvelgus į buvusių santykių pobūdį, nukentėjusiojo elgesį buvusių santykių metu, yra neproporcinga padarytoms veikoms, nepasiekia savo tikrojo tikslo ir yra akivaizdžiai per griežta. Skunde nurodomos bylos, kuriose nuteistiesiems už panašių veikų padarymą paskirtos švelnesnės bausmės. Be to pažymima, kad teismai skirdami K. B. bausmę be pagrindo nenustatė dviejų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. kad K. B. įvykio metu buvo daugiau kaip 65 metai. Nors baudžiamasis įstatymas tokios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenumato, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė numatyta ATPK, 65 metų amžius galėtų būti pripažintinas lengvinančia aplinkybe vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi. Kasatorius mano, kad, įvertinus K. B. ir nukentėjusiųjų santykių pradžią ir eigą, galima daryti išvadą, jog veikos padarymui turėjo įtakos ir rizikingas nukentėjusių asmenų elgesys (BK 59straipsnio 1 dalies 6 punktas), pasireiškiantis tuo, kad nukentėjusieji ėmė iš nuteistojo pinigus. Kasatorius cituoja kasacinę nutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzI1LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-725/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-725/2007">2K-725/2007</a> bei nurodo, kad nustačius pirmiau paminėtas nuteistojo K. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes bausmė jam švelnintina BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu.

Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nepaisant to, jog atsakomybę lengvinančių aplinkybių klausimas buvo keliamas apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nepasisekė dėl šio argumento. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Taip pat kasatorius cituodamas kasacinę nutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQ5LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-449/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-449/2007">2K-449/2007</a> pažymi, kad teismai nepagrįstai tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, nes nuosprendžiuose nurodė tik priteisiamas sumas, tačiau nenurodė pakankamų motyvų, dėl kurių civiliniai ieškiniai spręstini vienaip ar kitaip, todėl pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus ir tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Teismai fragmentiškai tyrė ir vertino įvykio aplinkybes, kitas aplinkybes, susijusias su civiliniais ieškiniais, neįvertino bylos duomenų jų patikimumo aspektu.

Kasaciniu skundu nuteistas K. B. prašo patikrinti bylą pagal jo skunde nurodytus argumentus ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 150 straipsnio 3 dalį yra prieštaringi, priimti neįvertinus visų teisingam šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Teismai neįsigilino ir nepaneigė jo pateiktos versijos apie tai, kad nei 2007 metų pavasarį, nei tų pačių metų rudenį nukentėjusysis L. P. negalėjo būti nugirdytas ir seksualiai prievartaujamas bute, esančiame Šilalėje, (duomenys neskelbtini), nes tuo laikotarpiu šiame bute nuteistasis negyveno, ten gyveno kiti žmonės. Tai patvirtina VĮ „Registrų centras“ pateikta 2010 m. vasario 4 d. pažyma, iš kurios matyti, kad nuteistojo vardu minėto buto nuosavybė registruota 2008 m. gruodžio 18 d. Kasatoriaus teigimu, šis ir kiti faktai nebuvo tinkamai ištirti ir įvertinti, o jis ikiteisminio tyrimo metu neturėjo galimybės apie tai pareikšti, nes bylą tyrėja teismui perdavė nedalyvaujant jo gynėjai L. K., kuri ilgą laiką nesirodė ir neužtikrino jo gynybos. Be to, buvo akcentuojama, kad L. P. seksualiai prievartautas 2007 metais vien dėl to, kad jam tuo metu dar nebuvo suėję aštuoniolika metų. Tuo tarpu nuteistasis teigia, kad su nukentėjusiuoju susipažino tada, kai formino dokumentus „(duomenys neskelbtini)“ pensijai gauti, kur dirbo L. P. motina, kuri prašė jos sūnui sudaryti geresnes sportavimo sąlygas, ir tik po pusmečio L. P. pradėjo lankytis nuteistojo sode. Pats L. P. teisme parodė, kad tėvai jam leido naktimis negrįžti namo tik nuo 11 klasės. Anot kasatoriaus, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nusikalstamos veikos laikas nustatytas neteisingai, o nukentėjusysis pas jį ateidavo nuo 2008 metų pabaigos. Kasatorius taip pat nurodo, kad negalėjo užduoti klausimų nukentėjusiojo tėvams, nes teismas jų neiškvietė į teismo posėdį, o jo gynėjas advokatas R. J. tokio jo prašymo nepalaikė. Šis advokatas, kuris buvo paskirtas nuteistajam per prievartą, neužtikrino jo gynybos ir dirbo priešingai jo interesams, nes nepritarė ir kitiems jo prašymams, tarp jų ir prašymui iškviesti ir apklausti teisme M. ir O. M., nurodydamas, kad jie apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo. Neapklausus šių asmenų teisme, nuteistasis teigia neturėjęs galimybės išsiaiškinti paminėtų asmenų bei jų tėvo ir motinos parodymuose esančių prieštaravimų priežasčių, be to, dėl netinkamo gynėjo darbo buvo nepristatyti reikšmingi dokumentai, tvarkaraščiai, pažymos, neiškviesti liudytojai, kurie galėjo turėti reikšmės teismams priimant sprendimus. Kasatoriaus teigimu, ne jis nukentėjusiesiems darė įtaką, o priešingai, šie jį reketavo, naudojo prievartą, reikalavo pinigų, savavališkai grobė jo turtą, kurio anksčiau nebuvo nurodę ir kurį iki šiol per policijos pareigūnus po truputį jam grąžina. Nuteistasis nurodo, kad jo kaltė dėl pirmojo seksualinio prievartavimo epizodo grindžiama tik nenuosekliais, daug kartų keistais nukentėjusiojo L. P. parodymais, o nugirdymo faktas įrodinėjamas tik tuo, kad praėjus ketveriems metams jo sodo rūsyje rasta alkoholinių gėrimų ir nuotrauka, kurioje matyti ant stalo alkoholinio gėrimo butelis. Tačiau neatsižvelgta, kad alkoholiniai gėrimai rasti 2011 metais ir ne gyvenamojoje patalpoje, o rūsyje. Be to, neįvertinta, kad nukentėjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes patvirtina, jog jis suvokė aplinką ir jautė su juo daromus veiksmus, tačiau to nesureikšmino, nesipriešino ir niekam apie tai nepranešė. Priešingai, toliau lankėsi pas nuteistąjį, sportavo, niekam nenurodė, kad blogas treneris, kaip tą padarė T. O., o versiją dėl prievartavimo pateikė tik tada, kai nuteistasis pardavė sodą. Teismas neįvertino ir tyrėjos ryšių su nukentėjusiaisiais, incidento tarp nuteistojo gynėjos ir prokuroro bei kitų aplinkybių, susijusių su jo turto vagystėmis. Be to, kasatorius mano, kad teismai be pagrindo nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y. nukentėjusiųjų provokuojančio elgesio.

Kartu kasatorius nurodo, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 153 straipsnį dėl nukentėjusiojo D. U. tvirkinimo. Šis nukentėjusysis sporto salėje lankėsi tris pamokas, o pati pirmoji pamoka buvo tuoj po Naujųjų metų, per atostogas. Apie tai yra pažymėta lankomumo žiniaraštyje, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad prieš nukentėjusįjį tvirkinimo veiksmai atlikti 2010 m. sausio 14 d. Nuteistojo teigimu, jis D. U. apkabino per pečius ir liemenį tik norėdamas jį paguosti dėl neiškelto svorio, tačiau neatliko jokių tvirkinimo veiksmų. Nuosprendyje nepagrįstai rašoma, kad vaikas patyrė traumą, buvo vežamas gydyti, nes nieko panašaus nebuvo. Priešingai, iš bylos matyti, kad D. U. palankiai atsiliepė apie nuteistąjį, nors apklausų metu blaškėsi, prašė leisti pradėti duoti parodymus iš naujo, tai rodo, jog jis ruošėsi apklausai iš anksto ir siekė prisiteisti kuo daugiau pinigų. Nuteistojo manymu, šią aplinkybė patvirtina ir tai, kad nukentėjusiojo motina padvigubino prašomos priteisti sumos dydį ir kt.

Nuteistasis nesutinka ir su jo pripažinimu kaltu pagal BK 152 straipsnio 1 dalį dėl seksualinio priekabiavimo prie E. J. bei šiam nukentėjusiajam priteista 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma. Analogiškai, kaip ir D. U. atveju, nuteistasis teigia jokių nusikalstamų veiksmų prieš E. J. neatlikęs. Kasatorius mano, kad iš jo priteisti neproporcingi jo veikoms civiliniai ieškiniai, T. O. priteista 5 000 Lt vien tik už prisilietimą, o L. P., kuris buvo neva išprievartautas, tačiau savo iniciatyva dar daug kartų santykiavo priteista 25 000 Lt. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad T. O., atsakydamas į jo klausimą dėl jam priteistinos sumos, teigė, jog jam tokią sumą nurodyti liepė policijoje.

Atsiliepimu į nuteistojo ir jo gynėjo kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo skundus tenkinti iš dalies.

Prokuroras, remdamasis kasacine nutartimi Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-253/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-253/2010">2K-253/2010</a> teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir priimdamas nuosprendį, pažeidė BPK 331 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 305-307 straipsnių pažeidimų, kurie laikytini esminiais. Šį teiginį prokuroras grindžia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir K. B. prieš nukentėjusįjį L. P. 2007 metų rugpjūtyje padarytą veiką perkvalifikuodamas iš BK 150 straipsnio 3 dalies į 151¹ straipsnio 1 dalį (2006-06-22 redakcija), naujos nuosprendžio nustatomosios dalies neišdėstė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aprašytos tik pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos, kvalifikuotos kaip seksualinis prievartavimas (BK 150 straipsnio 3 dalis), požymiai. Šio nuosprendžio motyvuose dėstomos aplinkybės, kuriomis remiantis nuteistojo veika perkvalifikuota iš BK 150 straipsnio 3 dalies į 151¹ straipsnio 1 dalį, tačiau konkrečiai nenurodoma, kokios aplinkybės laikytinos nustatytomis šiuo teismo nuosprendžiu. Prokuroro teigimu, taip teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nes tiksliai neapibrėžė įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių: vietos, laiko, būdo. Juo labiau kad ir nuteistojo kasaciniame skunde nurodoma, jog iš apygardos teismo nuosprendžio jam nėra aišku, kur buvo įvykdyta nusikalstama veika. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas K. B. veiką iš BK 153 straipsnio į 152 straipsnio 2 dalį (dėl E. J. tvirkinimo), išsamiai išdėstė motyvus ir veikos vertinimą, tačiau taip pat tiksliai neapibrėžė įrodyta laikomos nusikalstamos veikos, numatytos BK 152 straipsnyje, aplinkybių. Konstatavus esminius BPK 331 straipsnio l, 2 ir 4 dalių bei 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimus, kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo, kurių pagrindu K. B. pripažintas kaltu, paliktini nenagrinėti, nes, aiškiai ir konkrečiai neišdėsčius apeliacinės instancijos teismo įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių aprašymo, nėra galimybės patikrinti, ar vertinant įrodymus teismai laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų.

Kartu prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes neatsakė į nuteistojo K. B. gynėjo apeliaciniame skunde visus keliamus klausimus.

Kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tai reiškia, kad kasacinis teismas netiria iš naujo fakto klausimų ir neturi kompetencijos nustatyti kitokių, negu nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, faktinių aplinkybių.

Dėl to kasacinių skundų argumentai apie tai, kokie bylos duomenys geriausiai atskleidžia įvykio aplinkybes, o kokie – ne, nuorodos, kad teismo išvados dėl atskirų nusikalstamų veikų nustatymo neatitinka bylos aplinkybių, taip pat kasatorių prieštaravimai dėl byloje nustatytų nuteistojo nusikalstamų veikų prieš nukentėjusiuosius L. P., E. J., D. U., M. M., O. M., M. F., susiję su kitokiu įrodymų vertinimu, nesutikimu su nustatytu atskirų nusikalstamų veikų padarymo laiku, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Nors kasatoriai nurodo, kad padaryti BPK pažeidimai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, tačiau pagal kasatorių pateiktą argumentavimą keliami klausimai susiję su nuosprendžių pagrįstumo tikrinimu, todėl paliekami nenagrinėtini.

Dėl nuteistojo veiksmų prieš nukentėjusiuosius D. U., M. M., M. F. teisinio įvertinimo

Kasatoriai nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei jų pakankamumu pripažįstant K. B. kaltu dėl mažamečio D. U. tvirkinimo, dėl M. M. nugirdymo ir dėl pasikėsinimo nugirdyti M. F. ir teigia, kad prieš šiuos nukentėjusiuosius nuteistasis jokių nusikalstamų veiksmų neatliko. Nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, kad teismai pripažindami K. B. kaltu dėl vaiko nugirdymo bei pasikėsinimo nugirdyti vaiką, nenustatė tikslaus veikų padarymo laiko, be to, vadovaudamiesi ultima ratio principu, galėjo nuteistajam taikyti tik administracinę atsakomybę pagal ATPK 180 straipsnį.

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų atliktas įrodymų vertinimas padarytas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus bylos aplinkybes, kurios reikšmingos nuteistajam inkriminuotų veikų padarytų prieš nukentėjusiuosius D. U., M. M., M. F. kvalifikavimui.

Kolegija sprendžia, kad byloje mažamečio D. U. tvirkinimo aplinkybės teismų nustatytos nurodžius įrodymų visumą: D. U., L. P., liudytojų M. G., M. P., V. U., bendravusių su nukentėjusiuoju po įvykio, parodymus. Kasatorių pateikti argumentai apie tai, kad nuteistasis mažametį D. U. lietė tik padėdamas šiam atlikti sportinius pratimus, teismų ištirti bei motyvuotai atmesti, įvertinta, kodėl nuteistojo nustatyti veiksmai laikytini mažamečio asmens tvirkinimu.

Pirmosios instancijos nuosprendžio dalis, kuria K. B. pripažintas kaltu dėl nukentėjusiojo M. M. nugirdymo ir pasikėsinimo nugirdyti nukentėjusįjį M. F. taip pat pagrįsta ištirtų įrodymų visuma, kurią dar kartą patikrinęs apeliacinės instancijos teismas atliktam įrodymų vertinimui pritarė ir BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimų vertinant įrodymus ir išdėstant įrodytomis pripažintas nusikalstamų veikų aplinkybes nenustatė. Šis teismas pažymėjo, kad nukentėjusiųjų parodymais dėl M. M. nugirdymo ir pasikėsinimo nugirdyti M. F. nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka kitus įrodymus, tarp jų ir nukentėjusiųjų L. P., O. M. bei liudytojo R. R. parodymus apie nustatytą nuteistojo elgesį siūlant pakviestiems į svečius nepilnamečiams alkoholį ir taip siekiant susilpninti jų savikontrolę.

Atmestinas nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentas, kad dėl teismai nepagrįstai K. B. dėl vaiko nugirdymo taikė baudžiamąją atsakomybę (BK 161 straipsnio 2 dalis), nors vadovaudamiesi ultima ratio principu geriausiu atveju galėjo taikyti tik ATPK 180 straipsnį.

Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismai neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo veiksmai dėl L. P., M. M. nugirdymo ir pasikėsinimo nugirdyti nukentėjusįjį M. F. kvalifikuotini kaip administraciniai teisės pažeidimai. Nors atsakomybė dėl vaiko nugirdymo nustatyta tiek BK 161 straipsnio 2 dalyje, tiek ATPK 180 straipsnyje, pagal ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostatas administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taigi vadovaujantis šia ATPK nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį, galima spręsti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimus. Atsižvelgdami į K. B. asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų skaičių, taip pat į tai, kad nepilnamečiai buvo nugirdomi turint tikslą pažeidžiant žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą tenkinti seksualinius poreikius, teismai pagrįstai nuteistajam K. B. už vaiko nugirdymą ar pasikėsinimą nugirdyti vaiką taikė baudžiamąją atsakomybę, t. y. BK 161 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 151¹ straipsnio 1 dalies taikymo (2006 m. birželio 22 d. redakcija)

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria K. B. nuteistas pagal BK 161 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį dėl nepilnamečio L. P. nugirdymo ir seksualinio prievartavimo 2007 metų rugpjūčio mėnesį. Šiuo nuosprendžiu K. B. pagal BK 161 straipsnio 2 dalį išteisintas, o veika dėl L. P. seksualinio prievartavimo perkvalifikuota iš BK 150 straipsnio 3 dalies į 151¹ straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. redakcija).

Atkreiptinas dėmesys, kad veikų, padarytų prieš nukentėjusiuosius L. P., O. M. ir M. M. padarymo metu galiojusi BK 151¹ straipsnio 1 dalies redakcija (2006 m. birželio 22 d.), nustatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu pasiūlęs, pažadėjęs suteikti ar suteikęs jam už tai pinigų ar kitokios formos atlygį, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Taigi kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti, kad nukentėjusiojo nepilnamečio savanoriškas sutikimas lytiškai santykiauti buvo pasiektas už pinigus ar kitokį atlygį arba už pažadą suteikti nukentėjusįjį dominantį atlygį.

Sprendžiant dėl K. B. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiu L. P. 2007 metų rugpjūčio mėnesį, abiejų instancijų teismų padarytos išvados dėl to, jog K. B. analiniu būdu tenkino lytinę aistrą būtent tuo laiku, kai nukentėjusiajam buvo 16 metų, atitinka bylos aplinkybes. Tačiau perkvalifikavęs veiką apeliacinės instancijos teismas neišdėstė visų nustatytų naujos veikos padarymo aplinkybių ir nenustatė vienos esminių BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, darančių šią veiką nusikalstama, t. y. kad nuteistasis L. P. pasiūlė, pažadėjo suteikti ar suteikė pinigų ar kitokios formos atlygį. Tokios aplinkybės nepatvirtino pats L. P., kuris iš esmės viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog už pirmus du lytinio santykiavimo kartus nuteistasis jam nemokėjo. Išvadą, kad nuteistasis galėjo manyti, jog nukentėjusysis sutinka lytinę aistrą tenkinti už pinigus ar kitokį atlygį, teismas padarė tik įvertinęs vėliau sekusį nukentėjusiojo elgesį, t. y. tai, kad jis po 2007 metų rugpjūčio mėnesį įvykusių lytinių santykių niekam nesiskundė, vėliau tenkino lytinę aistrą be jokios prievartos už pinigus ar kitokios formos atlygį dar daug kartų. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada vertintina kaip prielaida, kuria nėra pagrindo remtis nustatant K. B. veikoje būtinąjį BK 151¹ straipsnio 1 dalyje (2006 m. birželio 22 d. redakcija) numatytos nusikalstamos veikos požymį–kaltininko pasiūlymą, pažadą suteikti ar suteikimą pinigų ar kitokios formos atlygio už lytinius santykius su nepilnamečiu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių kolegija sprendžia, kad K. B., 2007 metų rugpjūčio mėnesį lytiškai santykiaudamas su nepilnamečiu nukentėjusiuoju L. P., apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 151¹ straipsnio 1 dalyje požymių, todėl ši baudžiamosios bylos dalis jam nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl BK 161 straipsnio 2 dalies ir 150 straipsnio 3 dalies taikymo

Teismai, nustatydami K. B. kaltumą dėl nukentėjusiojo L. P. nugirdymo ir seksualinio prievartavimo 2007 metų pavasarį, įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes nustatė laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Pagal BK 161 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, nugirdžiusiam vaiką. BK 150 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę ir tam, kas tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle reiškia, kad nukentėjusysis dėl fizinės ar psichinės būklės ypatumų (fizinių trūkumų, ligos, mažametystės, senatvės, psichikos sutrikimų, apsvaigimo nuo alkoholio ir kt.) negali suvokti prieš jį atliekamų veiksmų esmės arba, nors ir suvokia, tačiau dėl bejėgiškos būklės negali pasipriešinti kaltininkui, o šis tai supranta ir tuo pasinaudoja.

Byloje nustatyta, kad K. B. 2007 metų pavasarį savo bute, žinodamas, jog nukentėjusysis L. P. yra nepilnametis, pakvietė jį kartu išgerti ir iki tol nevartojusiam stipraus alkoholio nukentėjusiajam davė išgerti didelį kiekį brendžio. L. P. dėl apsvaigimo negalint suvokti aplinkos ir su juo daromų veiksmų esmės, pasinaudodamas tokia nukentėjusiojo būkle, tenkino su juo lytinę aistrą analiniu būdu. Tokios aplinkybės nustatytos iš teismuose patikrintų nukentėjusiojo L. P. parodymų. Šio nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie nusikaltimo padarymo vietą ir laiką teismas patikrino panaudojęs BPK priemones, taip pat įvertinęs ir liudytojų Ž. Š., D. P. parodymus. Iš šių įrodymų šaltinių gauti duomenys paneigė nuteistojo versiją apie tai, kad jo bute, esančiame Šilalėje, (duomenys neskelbtini), nusikaltimo padarymo metu gyveno A. B. bei K. J., ir K. B. negyvendamas šiame bute neturėjo galimybės padaryti jam inkriminuotų veikų. Laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, apkaltinamajame nuosprendyje teismas nurodė ne tik įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, tačiau išdėstė ir motyvus, kuriais atmesti K. B. prieštaravimai jį kaltinantiems duomenims. Priešingai nei teigia kasatoriai, bendrame bylos įrodymų kontekste įvertinta ir teismo medicinos specialisto išvada bei specialisto parodymai apie nukentėjusiojo L. P. fizinės sveikatos būklę.

Apeliacinės instancijos teismas pagal nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundus patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, atliko byloje įrodymų tyrimą, pakartotinai apklausė nukentėjusįjį L. P., ekspertą A. G., patikrino apeliantų ginčijamus bylos įrodymus. Šis teismas išsamiai išanalizavo atskirose proceso stadijose nukentėjusiojo L. P. duotus parodymus, pasisakė dėl jų nuoseklumo ir patikimumo pažymėdamas, kad nepaisant to, jog šiuose parodymuose yra tam tikrų netikslumų, jų dalimi dėl nukentėjusiojo nugirdymo ir seksualinio prievartavimo 2007 metų pavasarį nėra pagrindo netikėti, nes ši parodymų dalis iš esmės nuosekli. Teismas atliko bylos įrodymų analizę ir pateikė aiškius atsakymus į apeliacinių skundų argumentus dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laiko ir vietos, nukentėjusiojo amžiaus veikos padarymo metu, taip pat pasisakė dėl nukentėjusiojo L. P. nugirdymo ir dėl to bejėgiškos būklės buvimo nuteistajam atliekant su juo seksualinio prievartavimo veiksmus.

Atsižvelgdamas į nukentėjusiojo amžių (16 metų), išgerto alkoholio kiekį (0,7 litro butelis brendžio), faktą, kad L. P. stiprius alkoholinius gėrimus vartojo pirmą kartą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog apsvaigimas nuo alkoholio taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ir galimybę priešintis homoseksualius poreikius realizuojančiam nuteistajam K. B.. Šis teismas taip pat nurodė bylos duomenis, patvirtinančius faktą, kad pas nuteistąjį nepilnamečiai išties girtaudavo, pažymėdamas, jog tai patvirtina ne tik pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti nukentėjusiojo parodymai bei rastas alkoholis, bet ir vaizdo laikmena, kurioje užfiksuotas jaunas žmogus sėdintis prie stalo su alkoholiniais gėrimais. Vertinant nukentėjusiojo L. P. parodymų nenuoseklumą, svarbi ir ta aplinkybė, jog K. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį dėl poveikio darymo šiam nukentėjusiajam. Tokia aplinkybė iš esmės paaiškina nukentėjusiojo pirminių parodymų, kurie neatitinka tikrųjų faktinių bylos aplinkybių, davimo priežastį.

Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos aplinkybės dėl nepilnamečio nukentėjusiojo L. P. nugirdymo ir seksualinio prievartavimo 2007 metų pavasarį atitinka BK 161 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtis, o teismų išvados dėl įrodymų vertinimo padarytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio ir teismų sprendimuose išdėstytos nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų.

Dėl BK 54 straipsnio taikymo ir bausmės K. B. skyrimo

Tačiau kasatoriai pagrįstai teigia, kad K. B. už sunkiausią nusikaltimą nustatyta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, tinkamai neindividualizuota ir paskirta neapsvarsčius visų BK 54 straipsnyje numatytų sąlygų.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, o BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, kurios turi vienodą teisinę reikšmę skiriant bausmę. Ne mažiau svarbus teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris neatsiejamas nuo konkrečios nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimo.

Nagrinėjamoje byloje K. B. parenkant bausmę pagal BK 150 straipsnio 3 dalies sankciją, kurioje numatytos plačios laisvės atėmimo bausmės parinkimo ribos (net nuo dvejų iki dešimties metų), pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių išsamiai neapsvarstė, nepateikė motyvų, kodėl nuteistajam pagal BK 150 straipsnio 3 dalį skyrė griežtesnę bausmę, negu šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Šis teismas atkreipė dėmesį į visų nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų rūšis, lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kaltės nepripažinimą, pabrėžė nuteistojo teistumą už analogiškas nusikalstamas veikas ir tai, kad nusikalstamos vaikos padarytos prieš vaikus.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundus, nustatęs, kad K. B. padarė tik vieną sunkų nusikaltimą, šios aplinkybės skirdamas bausmę neįvertino. Šis teismas netgi klaidingai pažymėjo, kad, skirdamas bausmes K. B., apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, už visas atskiras nusikalstamas veikas (taip pat ir už L. P. seksualinį prievartavimą) paskyrė bausmes, neviršijančias sankcijose numatytų bausmių vidurkių.

Toks bausmės skyrimo argumentavimas leidžia daryti išvadą, kad, pirmosios instancijos teismas – skirdamas bausmes, o apeliacinės instancijos teismas tinkamai pagal apeliacinių skundų argumentus nepatikrindamas paskirtos už sunkiausią nusikaltimą bausmės teisingumo, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 2 dalis). Todėl šių teismų sprendimai keistini BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas gali sušvelninti bausmę, jei neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BKP 376 straipsnio 3 dalis). Konstatavusi būtent tokį baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimą, remdamasi žemesnių teismų posėdžiuose išnagrinėtais įrodymais ir jais nustatytomis aplinkybėmis, kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, jog 68 metų amžiaus nuteistasis K. B., būdamas 65 metų, yra padaręs tik vieną sunkų nusikaltimą, kuris padarytas prieš šešerius metus, kaltininkui neturint teistumo, kad paskutinį kartą K. B. teistas už veikas susijusias su vyro lytiniu santykiavimu su vyru daugiau nei prieš 20 metų, kad sunkių padarinių nukentėjusiajam L. P. seksualinis prievartavimas nesukėlė, kad K. B. iki suėmimo šioje byloje turėjo nuolatinę gyvenamą vietą, dirbo, darbdavių apibūdinamas teigiamai (T. 9, b. l. 64, T. 10, b. l. 44-45), K. B. už BK 150 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina švelnesnė laisvės atėmimo bausmė, negu šio BK straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tai, kad nusikaltimas padarytas prieš 16 metų amžiaus nepilnametį, yra BK 150 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis ir ši aplinkybė neturėtų sunkinti nuteistojo atsakomybės ir lemti jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį.

Tačiau kasatorių argumentai, kad byloje yra aplinkybės, leidžiančios taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teiginiai, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiųjų elgesys, todėl teismai privalėjo nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atmestini.

Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad K. B. inkriminuotų BK straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti. Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad ne nukentėjusiųjų veiksmai lėmė K. B. nusikalstamus veiksmus, o priešingai – jis pats siūlė nepilnamečiams nukentėjusiesiems alkoholį, pinigus ar kitokį atlygį, siekdamas gauti jų sutikimą tenkinti jo lytinę aistrą. Vien tai, kad socialiai nesubrendę nepilnamečiai nukentėjusieji su tokiais nuteistojo pasiūlymais atskirais atvejais sutiko, nelaikytina rizikingu jų elgesiu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Byloje nėra teisinio pagrindo pagal BK 59 straipsnio 2 dalies taisykles pripažinti ir K. B. atsakomybe lengvinančia aplinkybe jo senyvą amžių, tai tik aplinkybė apibūdinanti jo asmenybę, į kurią atsižvelgta vertinant jo asmenybės pavojingumą, galimybes daryti analogiškas veikas ateityje.

Dėl civilinių ieškinių

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas įvertino bylos aplinkybes, kurios svarbios nustatant nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundus, pirmiau nurodytų aplinkybių vertinimui pritarė ir sumažino nukentėjusiajam L. P. priteistos sumos dydį atsižvelgęs į tai, kad apeliacinio proceso metu nusikalstama veika dėl L. P. seksualinio prievartavimo buvo perkvalifikuota į švelnesnę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes teismų išvados dėl neturtinės žalos nukentėjusiesiems atsiradimo sąlygų nustatymo atitinka CK normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį, reikalavimus bei neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžius pakeisti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria K. B. nusikalstama veika iš BK 150 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į 151¹ straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. redakcija) ir bylą (dėl lytinio santykiavimo su L. P. 2007 metų rugpjūčio mėnesį) nutraukti.

Pagal BK 150 straipsnio 3 dalį (dėl nukentėjusiojo L. P. seksualinio prievartavimo 2007 metų pavasarį) K. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki ketverių metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 6 dalimi, pagal BK 150 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę ir bausmes, paskirtas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais 2006-2010 metais), pagal BK 152 straipsnio 1 dalį (dėl seksualinio priekabiavimo prie mažamečio nukentėjusiojo E. J.), ir bausmes, paskirtas Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 152 straipsnio 1 dalį (dėl seksualinio priekabiavimo prie A. T. O.), pagal BK 161 straipsnio 2 dalį (dėl nepilnamečio L. P. nugirdymo 2007 metų pavasarį), pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiu L. P. nuo 2007 metų lapkričio mėnesi iki 2008 m. gruodžio 30 d.), pagal BK 309 straipsnio 4 dalį (dėl pornografinio turinio dalykų demonstravimo L. P.), pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiu O. M.), pagal BK 309 straipsnio 4 dalį (dėl pornografinio turinio dalykų demonstravimo O. M.), pagal BK 151¹ straipsnio 1dalį (dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiu M. M.), pagal BK 161 straipsnio 2 dalį (dėl nepilnamečio M. M. nugirdymo), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 161 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo nugirdyti nepilnametį M. F.), pagal BK 309 straipsnio 4 dalį (dėl pornografinio turinio dalykų demonstravimo M. F. 2009 m. gruodžio mėnesį), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 151¹ straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu M. F. 2009 m. gruodžio mėnesį), pagal BK 153 straipsnį (dėl mažamečio D. U. tvirkinimo), pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (dėl poveikio darymo nukentėjusiajam L. P.), pagal BK 309 straipsnio 4 dalį (dėl pornografinio turinio dalykų demonstravimo M. F. 2010 m. liepos mėnesį), pagal BK 152 straipsnio 1 dalį (dėl seksualinio priekabiavimo prie M. F.), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 151¹ straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu M. F. 2010 m. rugsėjo mėnesį), pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (dėl poveikio darymo nukentėjusiajam M. M.), pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (dėl poveikio darymo nukentėjusiajam O. M.), subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir paskirti K. B. galutinę subendrintą penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kitas Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Olegas Fedosiukas

Tomas Šeškauskas