Baudžiamoji byla Nr. 2K-202-697/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28617-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.4.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu S. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu, S. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti socialinės globos ir priežiūros įstaigose bei organizacijose atėmimas trejiems metams.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir J. Š., tačiau dėl jo nuteisimo kasacinių skundų nepaduota.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi nuteistojo S. T. ir nukentėjusiojo U. S. atstovės pagal įstatymą L. S. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. S. T. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paslaugų centras) socialinio darbuotojo padėjėjas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, nustatytus Paslaugų centro direktoriaus įsakymu Nr. V-25 patvirtinto 2021 m. vasario 8 d. Pagalbos vaikui ir šeimai skyriaus Dienos socialinės globos poskyrio socialinio darbuotojo padėjėjo pareigybės aprašymo antro skyriaus 5.5 punkte – mokėti tinkamai bendrauti su socialinių paslaugų gavėjais, 5.6 punkte – mokėti kurti saugią aplinką socialinių paslaugų gavėjams, trečio skyriaus 6.3 punkte – atlikti veiklą, susijusią su vaiko savitarna, savitvarka, poilsiu, ir vykdyti vaiko priežiūrą, 6.8 punkte – vadovautis etikos normomis ir vertybinėmis nuostatomis, gerbti vaikus, 6.9 punkte – teikiant paslaugas pasirinkti tinkamus, vaiko poreikius ir interesus atitinkančius darbo metodus, 6.11 punkte – stebėti emocinę ir fizinę vaiko būseną, rūpintis jo saugumu, nepalikti vaikų be priežiūros, 6.13 punkte – nedelsiant informuoti socialinį darbuotoją apie ypatingus įvykius arba iškilusias problemas su socialinių paslaugų gavėju, 2021 m. rugpjūčio 19 d. nuo 15.00 iki 18.00 val. (duomenys neskelbtini), Paslaugų centre, kartu su J. Š. dirbdamas socialinio darbuotojo padėjėju, panaudojo fizinį smurtą prieš neįgalų nepilnametį U. S.: S. T. delnu ir maistinės plėvelės rulonu sudavė, o J. Š. spyrė ir maistinės plėvelės rulonu sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam per sėdmenis ir šlaunis – taip U. S. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais nusikalstamais veiksmais S. T. padarė didelę neturtinę žalą nukentėjusiajam U. S. ir didelę žalą valstybės institucijai – Paslaugų centrui bei Lietuvos valstybei, nes buvo šiurkščiai pažeisti įstatymai, valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškreipta tarnybinės veiklos esmė, sumenkintas valstybės institucijos įvaizdis bei autoritetas, diskredituotas minėtos institucijos ir valstybės tarnautojo vardas.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis S. T. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį: baudžiamąją bylą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nutraukti ir S. T. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, nebuvo aktyvus procese, nepatikrino apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, tik pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, tai lėmė, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – S. T. buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.
2.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai pripažino S. T. asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui. Vien tik asmens darbo juridiniame asmenyje (taip pat ir privačiame) ar vertimosi profesine veikla fakto nepakanka, kad toks asmuo BK 230 straipsnio 3 dalies prasme būtų pripažintas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Toks asmuo tam, kad jį būtų galima pripažinti valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdamas juridiniame asmenyje ar versdamasis profesine veikla, privalo turėti atitinkamus įgaliojimus. Šio straipsnio prasme administraciniai įgaliojimai apima viešojo administravimo įgaliojimus, taip pat fizinio asmens įgaliojimus, kuriais užtikrinama juridinio asmens savarankiška veikla tam, kad jis galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas. Administracinių įgaliojimų turėjimas pagal BK 230 straipsnio 3 dalį iš esmės reiškia tai, kad asmuo, dirbdamas juridiniame asmenyje ar versdamasis profesine veikla, turi tam tikrus įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims ar kitokius administracinius įgaliojimus, susijusius su viešojo administravimo veikla. Teisė veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu – dar vienas iš įgaliojimų, kurį turintis asmuo pagal BK 230 straipsnio 3 dalį gali būti prilyginamas valstybės tarnautojui. Privataus ūkio subjekto vadovas ar kitas darbuotojas gali būti prilyginami valstybės tarnautojui, tačiau tokia išvada turi būti daroma įvertinus ne tik formalią einamų pareigų atitiktį BK 230 straipsnyje nurodytiems požymiams, bet ir jo padarytų veiksmų reikšmingumą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.
2.3. S. T. negali būti laikomas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu BK 230 straipsnio 3 dalies prasme, nes jis, dirbdamas įmonėje (duomenys neskelbtini), teikiančioje viešąsias paslaugas, socialinio darbuotojo padėjėju, jokių administracinių įgaliojimų nevykdė, jam nebuvo suteikti įgaliojimai veikti įmonės vardu.
2.4. Būtinasis BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis yra didelė žala. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje tik deklaratyviai nurodyta, kad S. T. padarė didelę žalą valstybės institucijai – (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos valstybei, nes buvo šiurkščiai pažeisti įstatymai, įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškreipta tarnybinės veiklos esmė, sumenkintas valstybės institucijos įvaizdis bei autoritetas, diskredituotas šios institucijos ir valstybės tarnautojo vardas. Teismai nekonkretino, kaip pasireiškė didelė žala.
2.5. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl didelės neturtinės žalos padarymo nukentėjusiajam U. S.; neatsižvelgta į tai, kad nukentėjusysis nuolat žaloja save, taigi galimai nejaučia fizinio skausmo, vadinasi, neturtinės žalos padarymas fizinio skausmo sukėlimu U. S. yra ginčytinas, juolab specialisto išvada Nr. G2196/2021 (01) dėl fizinio skausmo jam sukėlimo yra sąlyginė. Be to, byloje nustatyta, kad po įvykio U. S. porą dienų buvo namuose, po to vėl buvo atvežtas į Paramos centrą, šio centro socialiniai darbuotojai J. M. ir A. Z.-M. parodė, kad vaiko elgesys grįžus nebuvo pakitęs.
2.6. Kaltu S. T. galėjo būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turėjo būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais S. T. kaltę dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nenustatė visų objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio nuostatas.
3. Atsiliepimu į nuteistojo S. T. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
3.1. S. T. nusikalstamos veikos padarymo metu ėjo pareigas, kurios pasireiškė viešųjų paslaugų teikimu Paslaugų centre, su šiuo centru 2021 m. kovo 24 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią įsidarbino socialinio darbuotojo padėjėju. Tai, kad nuteistasis dirbo (duomenys neskelbtini), patvirtina ir byloje esantys E. P., J. M., A. P., R. R., A. Z.-M. ir paties S. T. parodymai. Pagal Paslaugų centro nuostatus, šios įstaigos tikslas – teikti socialinės globos ir kompleksines paslaugas (socialines, asmens sveikatos priežiūros, ugdymo ir kt.) neįgaliems vaikams ir (ar) elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimos nariams, siekiant sumažinti vaikų neįgalumo išraišką ir raidos sutrikimus bei palengvinti vaiko integracijos procesą, užtikrinant vaiko įvairiapusiškus poreikius ir jo geriausius interesus. Teismai pagrįstai konstatavo, kad šio pobūdžio paslaugos laikytinos viešosiomis, o nuteistojo S. T. pareigybės aprašymas patvirtina, kad nuteistasis veikos padarymo metu teikė viešąsias – socialinės globos – paslaugas, kuriomis yra užtikrinamas bei tenkinamas viešasis interesas. Taigi S. T. atitinka BK 230 straipsnio 3 dalies sąlygas dėl jo prilyginimo valstybės tarnautojui.
3.2. Teismai taip pat tinkamai nustatė, kad dėl S. T. nusikalstamos veikos buvo padaryta didelė žala: sutrikdant nukentėjusiajam sveikatą buvo padaryta didelė neturtinė žala ir fiziniam asmeniui, ir valstybės institucijai – (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos valstybei. S. T. nusikalstamais veiksmais sumenkinamas ne tik institucijos, bet ir valstybės vardas, nes viešųjų paslaugų paskirtis – rūpintis gyventojais, užtikrinant ekonomiškai racionalų pagrindinius jų poreikius tenkinančių paslaugų teikimą, šių paslaugų įgyvendinimas yra valstybės vykdomos viešosios politikos dalis, o šiuo atveju paslaugos buvo atliekamos netinkamai, be to, krito įstaigos prestižas (lankėsi policija, jos atvykimu susidomėjo kitų vaikų, paslaugų gavėjų, tėvai). S. T. savo nusikalstamais veiksmais padarė didelę neturtinę žalą ir nukentėjusiajam U. S., nes prieš jį panaudojo fizinį smurtą ir neįgaliam nepilnamečiui sutrikdė sveikatą. S. T. nusikalstamos veikos pobūdis patvirtina, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, ir jų norėjo.
3.3. Nustačius, kad S. T. pagrįstai pripažintas BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektu, kad jo veiksmai sukėlė didelę neturtinę žalą nukentėjusiajam, valstybės institucijai ir valstybei, kvalifikuoti kasatoriaus veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimą, kaip to prašoma kasaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra nurodyti teisiniai argumentai, atsakantys į esminius apeliacinio skundo argumentus, neapsiribojama tik konstatavimu, kad apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esmės.
4. Atsiliepimu į nuteistojo S. T. kasacinį skundą nukentėjusiojo įgaliotas atstovas advokatas Tomas Jurgelionis prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą L. S. naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme atlyginimo. Atsiliepime nurodoma:
4.1. S. T. pagrįstai pripažintas BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektu. Iš S. T. pareigybės aprašymo matyti, kad jo funkcijos socialines paslaugas teikiančioje įmonėje buvo vykdyti socialinio darbuotojo pavedimus, kartu su socialiniu darbuotoju įgyvendinti vaikų individualius socialinės globos planus, atlikti veiklą, susijusią su vaiko savitarna, savitvarka, maitinimusi, ugdymusi, poilsiu, ir vykdyti vaikų priežiūrą, padėti vaikui apsitarnauti, rūpintis asmens higiena, orientuotis aplinkoje, maitintis, naudotis vaikui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis, kitomis ugdymo priemonėmis. S. T. teikė viešąsias paslaugas – socialinės globos paslaugas, kuriomis užtikrinamas ir tenkinamas viešasis interesas. Teismai nuteistojo, kaip specialaus subjekto, statusą tapatino su nuteistojo viešųjų paslaugų teikimu, kuris, pripažįstant asmenį valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, yra savarankiškas alternatyvusis požymis, nustatytas BK 230 straipsnio 3 dalyje.
4.2. Nuteistojo S. T. veiksmai patenka į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio turinį, pasireiškiantį neįgalaus vaiko kankinimu, todėl turi būti tinkamai įvertinti tarptautinių teisės aktų (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Vaiko teisių konvencijos, Neįgaliųjų teisių konvencijos) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos kontekste. Nukentėjusysis tiek dėl savo amžiaus, tiek dėl socialinės brandos, sveikatos būklės – neįgalumo – turi ypatingą statusą, kuris pasireiškia viešojo intereso gynimu, nukentėjusiojo asmens privaloma priežiūra ir rūpinimusi. Užfiksuoti sužalojimai bei teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad buvo pasikėsinta į asmens prigimtinę teisę – kūno neliečiamumą. Nuteistojo S. T. veiksmai sukėlė didelę žalą.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo S. T. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl esminių kasacinio skundo argumentų
6. Šioje byloje S. T. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – (duomenys neskelbtini) socialinio darbuotojo padėjėjas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, t. y. panaudojo fizinį smurtą prieš neįgalų nepilnametį asmenį – Paslaugų centro paslaugų gavėją U. S. ir sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip padarė didelę neturtinę žalą nukentėjusiajam U. S. bei didelę žalą valstybei ir Paslaugų centrui.
7. Esminiai nuteistojo S. T. kasacinio skundo argumentai, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kuria buvo paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, yra šie: 1) S. T. pripažinimas asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui, neatitinka BK 230 straipsnio 3 dalies požymių; 2) nekonkretinta, kaip pasireiškė būtinasis BK 228 straipsnio 1 dalies, kuri inkriminuota S. T., požymis – didelė žala valstybės institucijai, o neturtinės žalos padarymas nukentėjusiajam U. S. kelia abejonių dėl nukentėjusiojo galimybės jausti fizinį skausmą; 3) apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnį, 320 straipsnio 3 dalį, 332 straipsnį.
Dėl valstybės tarnautojui prilyginamo asmens sampratos (BK 230 straipsnio 3 dalis)
8. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal BK 230 straipsnio 3 dalį, valstybės tarnautojui yra prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme nurodytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalį, viešoji paslauga – tai pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda.
9. Valstybės tarnautojui BK 230 straipsnio 3 dalies prasme gali būti prilyginamas ne bet kuris asmuo, kurio darbas ar profesinė veikla reiškia viešųjų paslaugų (kaip tai suprantama pagal Viešojo administravimo įstatymą) teikimą. Šis darbas ar profesinė veikla turi būti susiję su teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimu, t. y. iš esmės tokių, kuriais būtų siekiama užtikrinti viešąjį interesą ir kurių neatlikimas ar netinkamas atlikimas reikštų viešojo intereso pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-303/2018). Pagal teismų praktiką, pripažindamas, kad kaltininkas yra valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, teismas turi nurodyti ir bylos duomenimis pagrįsti, pagal kokį konkretų iš BK 230 straipsnio 3 dalyje nustatytų alternatyviųjų požymių asmuo prilyginamas valstybės tarnautojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-433/2010, 2K-5/2012). Tokio asmens teisinis statusas analizuojamas, vadovaujantis įstatymais bei kitais teisės aktais, apibrėžiančiais asmens pareigas, vykdomas funkcijas, jo teises ir turimus įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Taigi bet kuriuo atveju sprendžiant klausimą, ar asmuo BK 230 straipsnio 3 dalies prasme yra laikytinas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, nepakanka vien to, kad toks asmuo formaliai atitiktų BK 230 straipsnio 3 dalyje įvardytus požymius – dirbtų juridiniame asmenyje (kitoje organizacijoje) arba verstųsi profesine veikla ir turėtų administracinius įgaliojimus, arba turėtų teisę veikti šio juridinio asmens (kitos organizacijos) vardu, arba teiktų viešąsias paslaugas. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pavyzdžiui, piktnaudžiaujant savo padėtimi, viršijant suteiktus įgaliojimus) reikštų viešojo intereso pažeidimą.
10. Iš kasacinio nuteistojo S. T. skundo matyti, kad nuteistasis ginčija jo pripažinimą valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, teigdamas, kad jis, nors ir dirbo juridiniame asmenyje – Paslaugų centre, jokių administracinių įgaliojimų ar teisės veikti šio juridinio asmens vardu neturėjo. Pažymėtina, kad kaltinime S. T. šie alternatyvūs BK 230 straipsnio 3 dalyje nustatyti požymiai neinkriminuoti, S. T. pripažintas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu kaip asmuo, teikiantis viešąsias paslaugas. Tikrinant, ar S. T. pripažinimas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu teismų atliktas teisingai, turi būti analizuojamas S. T. darbo funkcijų turinys ir reikšmė.
11. Iš Paslaugų centro nuostatų matyti, kad įstaigos veiklos tikslas – teikti socialinės globos ir kompleksines paslaugas (socialines, asmens sveikatos priežiūros, ugdymo ir pan.) neįgaliems vaikams ir (ar) elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimų nariams, siekiant sumažinti vaikų neįgalumo išraišką ir raidos sutrikimus bei palengvinti vaiko integracijos procesą, užtikrinant vaiko įvairiapusiškus poreikius ir jo geriausius interesus (9 p.). Iš įstaigos funkcijų (organizuoti ir teikti socialines, asmens sveikatos priežiūros ir ugdymo paslaugas, teikti vaikams socialinės globos paslaugas, atitinkančias kiekvieno vaiko savarankiškumo lygį; užtikrinti vaikams kompleksinę pagalbą, sumažinti vaikų neįgalumo išraiškas ir raidos sutrikimus, vykdyti vaikų integraciją į bendruomenę, užtikrinti saugią, gerai sutvarkytą vaikų specialiesiems poreikiams tenkinti pritaikytą aplinką (3 sk., 15.1–15.4 p.)) matyti, kad Paslaugų centras yra itin svarbias visuomenei viešąsias paslaugas atliekanti biudžetinė įstaiga, kurios funkcijų netinkamas atlikimas būtų viešojo intereso pažeidimas.
12. Iš Pagalbos vaikui ir šeimai skyriaus Dienos socialinės globos poskyrio socialinio darbuotojo padėjėjo pareigybės aprašymo matyti, kad socialinio darbuotojo padėjėjo pareigybė priskiriama kvalifikuotų specialistų pareigybių grupei (1 sk., 1 p.), o asmuo, einantis šias pareigas, turi mokėti tinkamai bendrauti su socialinių paslaugų gavėjais (2 sk., 5.5 p.), mokėti kurti saugią aplinką socialinių paslaugų gavėjams (2 sk., 5.6 p.). Socialinio darbuotojo padėjėjas, atlikdamas jam priskirtas funkcijas (veiklą, susijusią su vaiko savitarna, savitvarka, maitinimusi, ugdymu, poilsiu, vaiko priežiūrą, padedant ugdyti jo higieninius, kasdienio gyvenimo įgūdžius (3 sk., 6.3–6.5 p.)), savo veikloje vadovaujasi etikos normomis ir vertybinėmis nuostatomis, gerbia vaikus ir vertina kiekvieno iš jų unikalumą, būna empatiškas, stengiasi suprasti kiekvieną vaiką ir jam padėti, teikdamas paslaugas, pasirenka tinkamus, vaiko poreikius ir interesus atitinkančius darbo metodus (3 sk., 6.9 p.), stebi emocinę ir fizinę vaiko būseną, rūpinasi jo saugumu, nepalieka be priežiūros (3 sk., 6.11 p.). Taip pat turi nedelsdamas informuoti socialinį darbuotoją apie ypatingus įvykius ar problemas su socialinių paslaugų gavėjais (3 sk., 6.13 p.).
13. Iš 2021 m. kovo 24 d. S. T. darbo sutarties 1.1, 1.2 ir 7 punktų matyti, kad jis priimamas dirbti nuo 2021 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) socialinio darbuotojo padėjėju. Iš minėtos darbo sutarties 15–17 punktų matyti, kad S. T., pasirašydamas darbo sutartį, susipažino ir su Paslaugų centro Vidaus tvarkos taisyklėmis, ir su Vidaus tvarkos taisyklėmis, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, ir su Paslaugų centro nuostatais bei savo pareigybės aprašymu. Be to, duodamas parodymus teisme pripažino, kad buvo apmokytas, kaip elgtis kritiniais su Paslaugų centro paslaugų gavėjais susijusiais atvejais. S. T., dirbdamas socialinio darbuotojo padėjėju, suprato Paslaugų centro tikslą, veiklos pobūdį, tiek Paslaugų centro, tiek tiesiogiai savo funkcijų reikšmę, jam buvo akivaizdu, kad tiek institucijos, tiek joje dirbančių darbuotojų (socialinių darbuotojų, jų padėjėjų) funkcijos neatsiejamai susijusios su viešojo intereso įgyvendinimu, o jis, įgyvendindamas pirmiau minėtas savo, kaip socialinio darbuotojo padėjėjo, darbo funkcijas, teikia viešąją paslaugą.
14. L. S., nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą, sudariusi sutartį su Paslaugų centru dėl savo vaiko U. S. socialinės globos (trumpalaikio atokvėpio socialinės globos paslaugos), turėjo teisėtą lūkestį, kad viešosios paslaugos bus atliktos tinkamai ir Paslaugų centre dirbančių darbuotojų veiksmais nebus padaryta žalos jos neįgaliam vaikui. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas analizavo ir Paslaugų centro funkcijas, ir jame dirbančio socialinio darbuotojo padėjėjo funkcijų pobūdį ir padarė motyvuotas išvadas, kad S. T. yra laikytinas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu kaip viešąsias paslaugas atliekantis asmuo (BK 230 straipsnio 3 dalis).
Dėl didelės žalos požymio BK 228 straipsnio 1 dalies kontekste
15. Kasaciniame skunde taip pat nesutinkama, kad tiek nukentėjusiajam, tiek Paslaugų centrui ir valstybei buvo padaryta didelė žala, taigi nėra būtinojo BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio, siekiant inkriminuoti S. T. minėtos nusikalstamos veikos padarymą.
16. Pabrėžtina, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, kai ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės tarnybos autoriteto diskreditavimo, sveikatos asmeniui sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingų padarinių valstybei, tarnybai ar asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-50-648/2015, 2K-248-895/2015, 2K-306-896/2016, 2K-350-697/2016, 2K-7-2-895/2017, 2K-104-696/2018, 2K-285-976/2018, 2K-4-689/2019, 2K-189-1073/2019, 2K-127-689/2020, 2K-186-698/2020, 2K-248-648/2020, 2K-116-697/2021, 2K-215-303/2021).
17. Kasacinės instancijos teismo praktika atskleidžia, kad jei valstybės tarnautojas, viršydamas tarnybinius įgaliojimus, nukentėjusiajam padaro net ir nedidelę žalą sveikatai, tokia fizinė žala dažniausiai savaime vertinama kaip didelė žala BK 228 straipsnio prasme ne tik nukentėjusiajam, bet ir institucijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-74-976/2017, 2K-248-648/2020). Tačiau net ir tokiu atveju, nustatant didelės žalos požymį, būtina atsižvelgti į visas konkrečios bylos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Didelės žalos požymio nustatymas turi būti pagrįstas byloje esančiais duomenimis bei jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis. Ne bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, padaryti pažeidimai kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Taikant baudžiamąją atsakomybę būtina nustatyti pakankamą veiksmų pavojingumą ir didelės žalos padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-458/2021).
18. Teismas nustatė, kad S. T., reaguodamas į neįgalaus vaiko negatyvių emocijų pasireiškimą, delnu ir maisto plėvelės rulonu sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam U. S. per sėdmenis ir šlaunis, nors buvo apmokytas ir žinojo, kaip elgtis su tokią negalią kaip nukentėjusysis turinčiu asmeniu (nesant galimybės sutramdyti neigiamų emocijų protrūkio, kviesti greitąją medicinos pagalbą, pranešti atsakingiems asmenims ir vaiko tėvams). Taigi, byloje nustatyta, kad institucijos, kuri privalo rūpintis neįgaliais vaikais, darbuotojų – S. T. ir kito asmens veiksmais – U. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad U. S. yra žaloti save linkęs neįgalus asmuo, tad galimai fizinio skausmo nejaučia, o vien nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs, kaip teismai nustatė, fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimu ir kraujosruvomis raumenyse, negali reikšti didelės neturtinės žalos nukentėjusiajam padarymo. Toks žalos, padarytos nukentėjusiajam, interpretavimas prieštarauja bylos duomenims: nežymus sveikatos sutrikdymas U. S. nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad fiziniu smurtu buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytos poodinės kraujosruvos; objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis negali jausti skausmo, byloje nėra.
19. Taip pat sutiktina su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, kad S. T. veiksmais buvo padaryta didelė žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei bei Paslaugų centrui, nes: 1) viešųjų paslaugų paskirtis – rūpintis piliečiais ir gyventojais, užtikrinant ekonomiškai racionalų pagrindinius jų poreikius tenkinančių paslaugų teikimą, o šių paslaugų įgyvendinimas yra svarbi valstybės vykdomos viešosios politikos dalis; 2) nepaisant to, kad informacija dėl S. T. Paslaugų centre padarytos veikos prieš neįgalų asmenį nepateko į žiniasklaidos priemones (nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą valia), tačiau net ir vienam asmeniui bei jo šeimos nariams padaryta žala, šiuo atveju grubus smurtas prieš nepilnametį neįgalų asmenį, nors valstybė per įstaigoje paslaugas teikiančius asmenis yra įsipareigojusi jais rūpintis ir globoti, akivaizdžiai buvo iškreipta tarnybinės veiklos esmė, sumenkintas valstybės institucijos įvaizdis bei autoritetas, diskredituotas šios institucijos vardas (be to, iš bylos duomenų matyti, kad Paslaugų centre lankėsi policija, jos atvykimu susidomėjo kitų vaikų – paslaugų gavėjų tėvai, klausinėjo, kas nutiko).
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
20. Kasatorius skunde taip pat nurodo ir BPK atitinkamų straipsnių pažeidimus, tačiau niekaip jų nesieja su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), juo remiantis teisinių išvadų darymu nuosprendyje ir nutartyje (BPK 305, 332 straipsniai), apeliacinės instancijos teismo atsakymu į esminius apeliacinio skundo argumentus (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis S. T. kasaciniame skunde atitinkamų baudžiamojo proceso įstatymo straipsnių pažeidimus iš esmės sieja su, kaip jis mano, aiškiai netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu dėl BK 228 straipsnio 1 dalies inkriminavimo.
21. Taip pat pažymėtina, jog nustačius, kad S. T. pagrįstai pripažintas BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektu, kad jo veiksmai sukėlė didelę neturtinę žalą nukentėjusiajam, valstybės institucijai ir valstybei, kvalifikuoti kasatoriaus veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimą, kaip to prašoma kasaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.
Dėl nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
22. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka, nukentėjusiojo U. S. įgaliotas atstovas advokatas T. Jurgelionis pateikė prašymą priteisti nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą L. S. patirtų išlaidų atlyginimą už atstovavimą kasacinės instancijos teisme (300 Eur) ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus.
23. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019 ir kt.).
24. Ši baudžiamoji byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal nuteistojo kasacinį skundą, kuris pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas. Nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme advokatas T. Jurgelionis pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą. Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo ginant savo teises kasaciniame procese formų yra jo atstovo advokato, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, atsiliepimo į kasacinį skundą pateikimas (BPK 374¹ straipsnio 1 dalis). Dėl to nukentėjusiojo (šiuo atveju jo atstovo pagal įstatymą) turėtos išlaidos dėl atstovo advokato dalyvavimo kasacinės instancijos teisme, pateikiant atsiliepimą į kasacinį skundą, turi būti atlygintos.
25. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018).
26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo apimtį ir turinį dėl teisės taikymo byloje, kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma laikytina proporcinga, todėl iš nuteistojo S. T. nukentėjusiosios L. S. naudai priteistina 300 Eur už advokato T. Jurgelionio suteiktas teisines paslaugas, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. T. kasacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo S. T. nukentėjusiojo U. S. atstovei pagal įstatymą L. S. priteisti 300 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Rima Ažubalytė
Alvydas Pikelis
