R. Š. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 39¹ str., 320 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4650/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00032-2021-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. Š. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 19 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo R. Š. gynėjas advokatas E. Liutkevičius prašo panaikinti abiejų instancijų teismų nuosprendžius ir bylą R. Š. nutraukti arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeisti: už 2014 metais padarytą veiką R. Š. skirti laisvės atėmimo bausmę, artimą baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytam bausmės minimaliam dydžiui, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio pagrindu subendrintos bausmės vykdymą atidėti ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiai nepagrįsti ir neteisėti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatas ir netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą. Teismai nesilaikė reikalavimo įrodymus vertinti išsamiai, nešališkai, ištyrus visas bylos aplinkybes, nesivadovavo teismų praktika, savo sprendimus grindė prielaidomis, nepašalintomis abejonėmis, neaiškumų ir netikslumų neaiškino kaltinamojo naudai.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėl 2010 metų veikos nenurodė jokių R. Š. veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti, kaip dokumento klastojimą. To nepatvirtina jokie objektyvūs faktiniai duomenys. Objektyviai nustatyta tik tai, kad R. Š., vykdydamas T. G. reikalavimus, kuriuos jam perdavė E. P. ir R. B., užsakė ir pagamintus atsiėmė tikrus savo pasą ir asmens tapatybės kortelę. Tai nevertintina kaip dokumentų suklastojimas. Todėl paskesni veiksmai – paso perdavimas E. P., tikslu, kad dokumentu pasinaudotų kitas asmuo, nors savo esme yra akivaizdžiai neteisėtas, tačiau tai nelaikytina suklastoto dokumento realizavimu. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šiuos argumentus, rėmėsi vien BK 39¹ straipsnio pagrindu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo E. P. parodymais, kurių nepatvirtina liudytojos V. C. parodymai, ir R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, visiškai atmesdamas jo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu.

Darant 2014 metų nusikalstamą veiką R. Š. nedalyvavo. Nesant duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad R. Š. žinojo apie su jo nuotrauka atliktus veiksmus, teismas padarė tik prielaidą, kad R. Š., pateikdamas su prašymu išduoti (pakeisti) pasą Migracijos skyriui ir nuotrauką, žinojo apie atliktas jos korekcijas ir kad šios nuotraukos pagrindu bus pagamintas suklastotas asmens dokumentas, o vėliau šį dokumentą realizavo. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais buvo ginčijamas šios veikos padarymas, liko neišnagrinėti ir neįvertinti.

Apeliaciniame skunde taip pat buvo pateikti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių. Tačiau, nors ir buvo pašalinta R. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bausmė už 2014 metų nusikalstamą veiką nebuvo pakeista. Dėl šiuo klausimu susijusių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, o prašymą nustatytą vienerių metų 6 mėnesių probacijos terminą sutrumpinti iki vienerių metų atmetė netinkamais motyvais.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasaciniame skunde turi būti pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant bausmę, nes savaime bausmės švelninimas ar griežtinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo R. Š. gynėjo teiginiai, susiję su BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 320 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimais, grindžiami atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir paskirta bausme, o ne teisiniais argumentais. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių bei teisinio jų vertinimo, taip pat dėl paskirtų laisvės atėmimo bausmių trukmės bei subendrintos bausmės vykdymo atidėjimo termino buvo keliami nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, į juos apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje atsakė, pateikdamas aiškius ir išsamius motyvus. Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde tik pakartojo apeliacinio skundo argumentus ir nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Nesutikimas su teismo nustatytomis aplinkybėmis, teisiniu jų vertinimu ir išvadomis dėl bausmės skyrimo ir jos vykdymo atidėjimo bei išreikšta nuomonė, kaip turėjo būti vertinami bylos įrodymai, kokios bylos aplinkybės turėjo būti nustatytos, kokio griežtumo laisvės atėmimo bausmė turėjo būti parinkta už konkretų nusikaltimą ir koks subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas turėjo būti nustatytas, savaime nesuponuoja išvados, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. Š. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Sigita Jokimaitė

Alvydas Pikelis