Baudžiamoji byla Nr. 2K-173/2008
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.4.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. balandžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,
gynėjui advokatui Kazimierui Baranauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
R. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 30 d. apie 21 val. Vilniaus r. Bezdonių sen. Baronų k. sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) sklype, kuriame gyvena R. S., dėl asmeninių paskatų tyčia smogė vieną kartą pagaliu R. S. į galvą ir, padaręs dešinio smilkinkaulio lūžį su galvos smegenų sumušimu dešinėje smilkininėje skiltyje bei kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Kasaciniu skundu nuteistasis, vadovaudamasis BPK 382 straipsnio 5 ir 6 dalimis, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka arba pakeisti kvalifikaciją pagal BK straipsnį ir dalį, atitinkančius jo padarytą veiką.
Skunde nuteistasis nurodo, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neobjektyviai, nevisapusiškai ir šališkai. Buvo delsiama apžiūrėti įvykio vietą, nes nukentėjusiojo skundas parašytas 2007 m. kovo 31 d., o įvykio vieta apžiūrėta beveik po mėnesio balandžio 24 d. Nusikaltimo įrankis - lazda pomidorams, kuria, nuteistojo manymu, jis negalėjo padaryti nukentėjusiajam tokių sužalojimų, nerastas, taip siekiant inkriminuoti sunkesnį nusikaltimą. Nebuvo kreipiamas dėmesys į nukentėjusiojo pirminius parodymus, kad kovo 29 d. jį metaliniu strypu sumušė trys iš matymo pažįstami vyrai, nuo ko ir galėjo atsirasti sužalojimai. Pagal 2007 m. balandžio 11 d. specialisto išvadą Nr. G1983(01) R. S. padarytas dešinio smilkinio lūžis su galvos smegenų sumušimu dešinėje smilkininėje skiltyje, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje; sužalojimu sunkiai sutrikdyta sveikata dėl kraujosruvos po kietuoju galvos smegenų dangalu, kuri suspaudė galvos smegenis. Sužalojimas padarytas veikiant kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Išvadoje nurodyta, kad muštinės žaizdos galvoje kraujavimo šaltinis pakaušyje, aiškios vietos nerasta, neatmetama galimybė, kad sužalojimas padarytas griūnant. Apžiūra atlikta, kai galva buvo sutvarstyta šalmo tipo marliniu tvarsčiu, todėl ji neobjektyvi, nenuodugni, atlikta apsiribojant perrašymu iš ligos istorijos medicininės kortelės.
Teismui pateikti klaidinantys duomenys, jog kasatorius nedidele medine lazda pomidorams padarė nukentėjusiajam rimtus sužalojimus dešinėje galvos pusėje. Kasatorius tvirtina, kad tai neįmanoma, nes nukentėjusiojo namo durys atsidaro į lauką iš dešinės į kairę pusę, todėl stovint lauke galima pataikyti tik į kairę galvos pusę. Nukentėjusysis taip pat teigė apie nuteistojo suduotą smūgį vieną kartą į kairę galvos pusę, bet ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas eksperimentas, kuris paneigtų kasatoriui inkriminuoto nusikaltimo pobūdį. Šie nukentėjusiojo parodymai teisingi, atitinka faktines bylos aplinkybes. Kasatorius neneigia fakto, jog kovo 30 d. galėjo dėl neatsargumo nesmarkiai sužaloti nukentėjusįjį, bet, atsižvelgęs į eksperto išvadoje nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo parodymus, kasatorius neatmeta galimybės, jog nukentėjusįjį kovo 29 d. galėjo sužaloti kiti iš matymo pažįstami vyrai. Bylą nagrinėję teismai šių klausimų neaptarė ir nemotyvavo, kodėl paneigė tam tikrus nukentėjusiojo teiginius.
Konstitucija įtvirtina asmens teisę į teisingą teismą. Teismai, įgyvendindami šią teisę, turi užtikrinti šalių lygybę baudžiamajame procese, būti nešališki ir nepriklausomi, o svarbiausia, visapusiškai, objektyviai ir nuodugniai ištirti bylos aplinkybes, nustatyti tiesą bei teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus. Kasatorius mano, kad nuosprendis jam pagrįstas objektyvaus pakaltinamumo kriterijais, išvada apie jo veikimą neapibrėžta nekonkretizuota tyčia nepagrįsta faktiniais duomenimis, neatmesta aplinkybė, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas kovo 29 d. kitų iš matymo pažįstamų vyriškių, nesiaiškinta, kodėl kasatorius pataikė į kairę, o sumušimai atsirado dešinėje pusėje, todėl jo veika pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuota neteisingai.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti kasatoriaus ir jo gynėjos prašymą apklausti teismo medicinos ekspertą. Ekspertas buvo kviečiamas teismo iniciatyva, bet kai jis neatvyko, teismas posėdžio neatidėjo, todėl ekspertui neužduoti klausimai dėl specialisto išvados prieštaravimų, kurie galėjo įtakoti neteisingą kasatoriaus veikos kvalifikaciją. Specialisto išvada nebuvo įvertinta kaip įrodymas, tik nurodyta, jog ekspertas padarė išvadą dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai atsisakė kviesti į posėdį liudyti taksi vairuotoją, kuris buvo nustatytas, matė įvykį ir galėtų patvirtinti bylai svarbius duomenis, kurie būtų padarę įtaką kasatoriaus padarytos veikos kvalifikavimui bei skiriamai bausmei. Kasatorius mano, kad teismai pažeidė baudžiamojo proceso rungtyniškumo principą, suvaržė jo teisę dalyvauti įrodymų tyrime užduodant klausimus, todėl pažeistos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse, BPK 1, 7, 22, 44 ir 275 straipsniuose nustatytos pagrindinės kaltinamojo teisės, o pagal BPK 369 straipsnį tai yra esminis BPK pažeidimas.
Nuteistojo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo
Kasatorius skunde iškelia daugelį, jo manymu, reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, kurios liko tinkamai nenustatytos ir objektyviai neištirtos, o tie duomenys, kurie surinkti, nebuvo tiriami ir vertinami tinkamai laikantis nei BPK, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, taip sudarant pagrindą neteisingam baudžiamojo įstatymo pritaikymui. Tokioms aplinkybėms kasatorius priskiria lazdos, kuria nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, nesuradimą, duomenis apie nukentėjusiojo sumušimą metaliniu strypu, patirtą dar anksčiau, kovo 29 d., logiškai nepaaiškinamą nukentėjusio asmens galvos ne kairiosios, bet dešiniosios pusės sužalojimą, atsisakymą apklausti taksi vairuotoją, buvusį įvykio vietoje ir galėjusį suteikti vertingos informacijos.
Kasacinės instancijos teismas, saistomas BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, todėl neturi kompetencijos tirti faktines bylos aplinkybes, nustatinėti naujus ar paneiginėti teismų nustatytus bylai reikšmingus faktus, vertinti įrodymus. Šioje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo turinį, įstatymas suteikia galimybę tik patikrinti tai, kaip teismai, turintys atitinkamą kompetenciją tiek faktų, tiek ir teisės klausimais, laikėsi byloje atitinkamų konvencinių ir baudžiamojo proceso nuostatų, ypač tų, kurios reglamentuoja įrodinėjimo dalykus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasatorius neneigia sudavęs nukentėjusiajam smūgį lazda. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atitinkami R. K. parodymai, įvertinti kaip iš esmės analogiški jo duotiesiems ir pirmiau, išdėstyti taip: „R. į kiemą išėjęs nebuvo, stovėjo tarpduryje, laikydamas su viena ranka už pavadėlio savo šunį. Kita ranka R. laikėsi už durų rankenos. Jam pareikalavus išeiti į lauką, R. S. pradėjo uždarinėti duris. Tada jis kaire ranka sugriebė už durų rankenos patraukęs į save, o dešine užsimojo mediniu pagaliu, kurį surado kieme. Norėdamas suduoti R. per rankas, jis užsimojo virš jo galvos ir sudavė vieną kartą nukentėjusiajam, tiksliai nežino kur pataikė, galėjo pataikyti ir į galvą. R. S. pradėjo slysti, atsiklaupė ir uždarė duris iš vidaus. Pagalį išmetė kažkur kieme. Dėl padaryto gailisi“. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde šių aplinkybių iš esmės neginčijo, tik nurodė, kad nukentėjusysis dar išvakarėse, kovo 29 d., galėjo būti sumuštas kitų asmenų. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas šiuo klausimu, įvertino tai, kad nukentėjusįjį ekspertas tyrė 2007 m. balandžio 6 d., tuojau po sunkios chirurginės galvos operacijos, atliktos balandžio 4 d. Patirto sveikatos sutrikdymo lokalizacija išvadoje nustatyta aiškiai, joje duomenų apie kokius nors sužalojimus nukentėjusiojo galvos kairiojoje pusėje nėra. Nusikaltimo data, įrankis ir kitos svarbios aplinkybės buvo nustatytos vėliau, atliekant tyrimą ir nagrinėjant bylą. Specialisto išvada ir jos argumentacija teisėjų kolegijai buvo reikšminga ne išimtinai pati savaime, bet visų duomenų kontekste. Nuosprendyje sprendimo argumentavimui buvo pasiremta tik sveikatos sutrikdymo laipsnio įvertinimu.
Šiuo požiūriu teismų sprendimai atitinka BPK 20 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir reikalaujančias įvertinti įrodymus remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasatorius atrenka ir skunde mini ne visas byloje konstatuotas, bet tik jam naudingas aplinkybes, datas ir kt. Byloje nustatyta įvykių chronologija apima nukentėjusiojo žaidimą, bendravimą su kitais asmenimis krepšinio aikštelėje kovo 30 d., o tokie faktai neatmeta galimybės teigti, kad šio asmens sveikatos būklė tą dieną nebuvo prasta, apie kokį nors jo dar išvakarėse patirtą sumušimą nebuvo kalbama. Specialisto išvadoje nuorodos į 2007 m. kovo 29 d. ir kovo 31 d. apskritai neatitinka įrašų bylos dokumentuose. Pavyzdžiui, šioje išvadoje teigiama, jog užduotyje dėl objektų tyrimo nurodomas laikas yra 2007 m. kovo 31 d. apie 21 val., tuo tarpu pačiame užduoties tekste minima kovo 30 d. Būtent šią datą patvirtina ir visi kiti byloje surinkti duomenys. Nuteistojo ir jo gynėjos prašymą apklausti taksi vairuotoją apeliacinės instancijos teismas posėdyje aptarė ir nutarė jo netenkinti kaip nepagrįsto. Bylos dokumentuose užfiksuota, kad šis asmuo iki suduodant nukentėjusiajam smūgį nuo įvykio vietos buvo nutolęs. Visa tai rodo, kad įrodinėjimo reikalavimų požiūriu kasatoriaus pozicija nėra įtaigi, o skundo nuorodos į BPK bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos atitinkamų straipsnių pažeidimus yra deklaratyvios.
Dėl padaryto nusikaltimo kvalifikavimo
Kasatorius tvirtina, kad, jeigu ir galėjo nesunkiai sužaloti nukentėjusįjį, tai tą padarė tikrai ne tyčia, bet dėl neatsargumo. Šiuo pagrindu jis ginčija padarytos veikos kvalifikaciją pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nustatančią atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą. Panašios pozicijos nuteistasis laikėsi ir apeliaciniame skunde, manydamas, kad veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl neatsargumo. Šiuo klausimu sprendimuose motyvuotai pasisakė bylą nagrinėję ir pirmosios, ir apeliacinės instancijų teismai. Jie konstatavo, jog tyčiniu lazdos smūgiu nukentėjusiajam per galvą R. K. padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą ir, nors nesiekė būtent tokių padarinių, bet savo elgesiu sąmoningai leido jiems atsirasti. Tokiais atvejais, kaip patvirtina ir susiklosčiusi teismų praktika, veika kvalifikuojama pagal faktiškai sukeltus padarinius. Šiuo konkrečiu atveju nuo išdėstytos nuostatos nenukrypta, todėl baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nėra.
Darytina bendra išvada, jog nuteistojo R. K. kasaciniame skunde nėra tokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Jonas Prapiestis
Egidijus Bieliūnas
