A. R. pagal ANK 72 str. 3 d.

Administracinė byla Nr. II-92-445/2025

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00050-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.4.1.;1.4.3.;17.11.4.1.;22.10.4.;

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 28 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,

sekretoriaujant Reginai Tertelytei,

dalyvaujant skundą padavusiems asmenims/pareiškėjams E. B., R. B., jų atstovėms advokatų padėjėjoms Rasai Vaičekauskytei, Svetlanai Šilei (prisijungę nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. R. atstovei advokatei Jurgitai Karvelei (prisijungusi nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

ne teismo tvarka priėmusios nutarimą institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Arūnui Pocevičiui (prisijungusiam nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo skundą padavusių asmenų/pareiškėjų E. B., R. B. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto 2025-03-14 priimto nutarimo (nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos) A. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 72 straipsnio 3 dalį, panaikinimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Skundą padavę asmenys/pareiškėjai E. B. ir R. B. prašo panaikinti Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Aru?no Pocevic?iaus 2025 m. kovo 14 d. priimtą nutarimą nutraukti (neprade?ti) A. R. atz?vilgiu administracinio nusiz?engimo teiseną ir paskirti A. R. administracinę nuobaudą, remiantis ANK 72 straipsnio 3 dalimi – maksimalią vieno s?imto penkiasdes?imties eurų baudą.

Skunde nurodyta, kad telefonas su įjungta įrašymo įranga buvo įsiūta į sūnaus kuprinę ir įrašinėjo visą dieną, todėl šiuo atveju nebuvo jokių kliūčių šias aplinkybes išsiaiškinti. Antra vertus net garso įrašo ištraukos neleidžia abejoti, kad (duomenys neskelbtini) A. R. neleistinas elgesys buvo naudojamas pamokų metu, prie visų vaikų, taip pat pateiktos ištraukos akivaizdžiai liudija, kad vaiko negatyvias emocijas iššaukė būtent mokytojos ir mokinio padėjėjos elgesys, netinkami veiksmai, kurių jokiais būdais negalima priskirti prie raminimo metodikų. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog mokinio padėjėja A. R. (duomenys neskelbtini) klasėje buvo paskirta dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, padėti jiems atlikti užduotis. Tačiau pamokų metu savo laiką skyrė A. B. žeminimams, ką vaizdžiai patvirtina 2024 m. rugsėjo 26 d. garso įrašas. A. R., būdama suaugęs žmogus, kurio paskirtis klasėje yra padėti mokiniui, visą savo energiją sutelkė į nepilnamečio A. B. provokacijas, užduoda nepilnamečiui vaikui klausimą, ar jis auga tvarte, tokiu elgesiu sąmoningai vedė nepilnametį vaiką prie emocinio išsekimo. Esamoje situacijoje pateikti įrodymai neleidžia abejoti, kad prieš (duomenys neskelbtini) klasės mokinį A. B. buvo naudojamas psichologinis smurtas. Vaikui ugdymo įstaigoje nebuvo užtikrinta saugi ugdymo(si) aplinka. Šiuo atveju nei (duomenys neskelbtini) R. G., nei mokinio padėjėja A. R. nesiėmė jokių konstruktyvių veiksmų. Mokytoja R. G. neleistinai, pamindama ugdymo(si) principus, pamokos metu leido mokinio padėjėjai A. R. naudoti psichologinį smurtą, o pastaroji susitapatino su pirmoku, nesiekė vaiko nuraminti ar tiesiog pasitraukti iš konflikto.

Nagrinėjamu atveju A. B. nebuvo nustatyti specialūs ugdymo(si) poreikiai, todėl šiuo atveju mokinio padėjėja A. R. neturėjo teisės dalyvauti vaiko ugdymo/drausminimo procese. Tuo tarpu pateiktos faktinės aplinkybės patvirtina, kad mokinio padėjėja prisijungė prie mokytojos destruktyvių veiksmų prieš A. B.. Pateiktos aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju A. R. sąmoningi ir tyčiniai veiksmai, kai ji teigdama žeminančias aplinkybės nepilnamečiui vaikui emociškai jį išsekina.

Nagrinėjamu atveju mokinio padėjėja A. R. pažeidė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą pareigą užtikrinti (duomenys neskelbtini) klasės vaikams saugią aplinką. Vietoje savo pareigos padėti (duomenys neskelbtini) klasėje besimokantiems 4 vaikams su specialiaisiais poreikiais ir neperžengti savo kompetencijų ribų, mokinio padėjėja A. R. įžeidinėjo ir provokavo A. B., nevaldė savo jausmų ir emocijų, elgėsi smerktinai A. B. atžvilgiu, tame dalyvaujant visai (duomenys neskelbtini) klasei.

Aplinkybes, kad mokinio padėjėja A. R. netinkamai elgėsi ugdymo proceso metu patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2024 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius, įsakymu Nr. K5-837, dėl A. R. buvo įspėta dėl neetiško elgesio pamokų metu su A. B. (pedagoginės etikos normų nesilaikymas, pažeidžiant mokyklos bendruomenės etikos kodeksą). Tuo tarpu šis formalus ugdymo įstaigos sprendimas neeliminuoja nusikalstamų, teisei prieštaraujančių mokinio padėjėjos A. R. veiksmų.

Mokinio padėjėja A. R. akivaizdžiai negerbė ne tik A. B. jausmų ir jai priskirtų mokinių su spec. poreikiais, kurie akivaizdu, kad ugdymo aplinkai yra dar jautresni, ji savo elgesiu demotyvavo visą klasę. Demonstravo savo negebėjimą pripažinti ir gerbti (duomenys neskelbtini) klasės mokinių skirtybių, paneigė savo pareigą elgtis taip, kad kiekvienas mokinys pamokoje jaustųsi svarbus, vertinamas, vertas pagarbos ir pripažintas unikaliu, o bendravimas su juo paremtas nuoširdumu ir sąžiningumu. Vietoje abipusės pagarbos, ji demonstravo abipusę prieštarą ir šioje nelygioje situacijoje palaikė destruktyvius mokytojos veiksmus ir menkino A. B..

Nagrinėjamu atveju konkretūs mokinio padėjėjos A. R., dirbančios (duomenys neskelbtini) klasėje su spec. poreikius turinčiais vaikais, veiksmai A. B. atžvilgiu yra tyčiniai ir nukreipti prieš vieną bejėgį vaiką.

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Arūno Pocevičiaus 2025 m. kovo 14 d. Nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, klaidingai vertinama, jog mokinio padėjėja tik drausmino A. B. panaudodama neetiškus žodžius. Šiuo atveju daugiau nei akivaizdu, kad mokinio padėjėjos veiksmai, kai ji 2024 m. rugsėjo 25 d. supriešino visą klasę prieš A. B., negali būti vertinami kaip drausminimas.

Esamoje situacijoje pateikti įrodymai neleidžia abejoti, kad prieš (duomenys neskelbtini) klases mokinį A. B. buvo naudojamas psichologinis smurtas ir tai patvirtina, vos 2 dienų įvykių chronologiją, nes tėvai girdėdami tokią informaciją, tiesiog negalėjo ilgiau tai toleruoti. Šiuo atveju nei mokytoja R. G., nei mokinio padėjėja A. R. nesiėmė jokių konstruktyvių veiksmų ir tikėtina nebūtų ėmusios, jei ne ugdymo įstaigai pateikti garso įrašai.

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Arūno Pocevičiaus 2025 m. kovo 14 d. Nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, klaidingai traktuojama, jog nurodytais veiksmais mokinio padėjėja A. R. vykdė savo pareigą, t. y. siekė užtikrinti saugią aplinką jai priskirtiems pamokoje dalyvavusiems mokiniams, todėl nėra pagrindo manyti, kad mokinio padėjėja A. R. siekė kažko kito nei paskatinti A. B. susilaikyti nuo veiksmų, kurie sukelia nesaugumo ir baimės jausmą jai priskirtiems klasės vaikams. Šiuo atveju akcentuotina, kad mokinio padėjėjos A. R. veiksmai nebuvo nukreipti į saugios aplinkos sukūrimą. Garso įrašai nepatvirtina ir negali patvirtinti, nes tokių aplinkybių nebuvo, kad A. B. savo veiksmais keltų nerimą klasėje besimokantiems spec. poreikius turintiems mokiniams.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas psichologinis smurtas, kaip smurto prieš vaiką forma. Minėto straipsnio 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad psichologinis smurtas - tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Psichologiniu smurtu nelaikomas tinkamas ir pagrįstas vaiko žinių ir gebėjimų vertinimas bei kiti vaiko normalios raidos vystymuisi įvertinti skirti veiksmai.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog švietimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių priežiūroje yra vaikas, vadovai, auklėtojai ar kiti darbuotojai, nevykdantys savo pareigų arba jas vykdantys netinkamai, pažeidžiantys vaiko teises, atsako pagal Baudžiamajame kodekse, Administracinių nusižengimų kodekse, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytą tvarką.

Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klases mokinio padėjėjos A. R. žodžiai ir veiksmai pažeidė A. B. teises. Šaukimas ant A. B., bauginimas nepriimti į klasę, į mokyklą, nebuvimas jokios empatijos ir vaiko vedimas prie emocinio išsekimo yra tyčiniai įstatymui prieštaraujantys veiksmai, dėl kurių nepilnametis A. B. patyrė itin didelį psichologinį stresą, kuris padarė įtaką tolimesnei neigiamai vaiko fizinei būklei bei sukėlė ilgalaikius neigiamus vaiko išgyvenimus.

Akivaizdu, kad mokinio padėjėja A. R. ne tik neigiamas emocijas reiškė visos (duomenys neskelbtini) klases mokinių akivaizdoje, bet ji visos klases akivaizdoje naudojo prieš A. B. psichologinį smurtą, kuris vaikui asocijavosi net su fiziniu smurtu, net garso įraše girdima, kaip vaikas prašo mokinio padėjėjos prie jo nelįsti, palikti jį ramybėje, t. y. šiuo atveju tai buvo ne tik neigiamos emocijos, jos buvo nukreiptos į A. B..

Akcentuotina, kad mokinio padėjėjos A. R. veiksmai, kai A. B. jai nebuvo priskirtas, buvo nukreipti tiesiogiai prieš nepilnametį vaiką. Visi žeminantys žodžiai suprantami kaip ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatytas psichinis vaiko žalojimas ir tyčia nukreiptas į vaiko teisių pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju dėl mokinio padėjėjos A. R. neteisėtų veiksmų A. B. patyrė emocinę įtampą, jam atsirado (duomenys neskelbtini). Teikiami garso įrašai akivaizdžiai patvirtina, kad mokinio padėjėja A. R. žodžiais ir veiksmais pažeidė nepilnamečio vaiko teises, psichinę sveikatą, kartu mokinio padėjėjos veiksmai tyčia buvo nukreipti į nepilnamečio vaiko teisių pažeidimą, elgesys buvo sistemingas, kryptingas, tęstinis, ir tikėtina jis britų nesustojęs, jei mokyklos administracijai nebūtų buvę pateikti garso įrašai.

Pateiktu atsiliepimu į skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo skundo netenkinti.

Skyriuje atliekant tyrimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 25263807858 buvo nustatyta, kad A. R. dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasėje, t. y. klasėje, kurioje mokėsi, nagrinėjamų įvykių metu, nepilnametis A. B.. Pareiškėjų 2024-10-21 prašyme (registracijos Nr. 11GD-7603), nurodoma, kad jie yra nepilnamečio sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Prašyme teigiama, kad sūnus A. B. 2024-09-02 pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) klasę. Vaiko tėvų teigimu mokykloje prieš jį yra naudojamas psichologinis smurtas, jam nėra suteikiama jokia pedagoginė pagalba, dėl ko vaikas nebenori eiti į ugdymo įstaigą, bijo pradinių klasių mokytojos R. G. ir padėjėjos A.

Pareiškėjų paaiškinimuose nėra detaliai paaiškinama kaip ir dėl ko prasidėjo nagrinėjamos aplinkybės klasėje įvykio dieną, viskas paremta pateiktomis garso įrašo ištraukomis. Sprendžiant iš pateiktų garso įrašų (1 Priedas) klasėje vyko pamoka, pedagogai buvę klasėje vaikams aiškina mokomus dalykus ir mokinys A. B. pradeda šaukti „užsičiaupk..."Po vaiko šaukimo klasėje buvę mokymo įstaigos darbuotoja žodžiu drausmina vaiką, tačiau situacija, sprendžiant iš garso įrašo, nesikeičia. Mokinio padėjėjos A. R. (klasėje 4 mokiniai su specialiaisiais poreikiais) pareigybės aprašymo (2024-09-02 (duomenys neskelbtini) mokyklos mokinio padėjėjo pareigybės aprašymas Nr. V1-104) 6 punkte yra nustatyta pareiga: „Mokinio padėjėjas atsako už kokybišką savo funkcijų vykdymą bei mokinio, mokinių grupės, kuriems teikiama pagalba saugumą". Mokinio padėjėja A. R., nagrinėjamo įvykio metu, drausmindama mokinį A. B. siekė apsaugoti jai priskirtų mokinių saugumą. Iš pateiktų garso įrašų akivaizdu, kad kiti tuo metu buvę klasėje mokiniai negalėjo susikaupti, saugiai jaustis, atlikti ramiai užduotis ir pan. Mokinio padėjėja ramindama mokinį A. B. išsakė žodžius kurie nėra suderinami su (duomenys neskelbtini) mokyklos bendruomenės narių elgesio ir etikos kodekso nuostatomis. Dėl to A. R. 2024-10-21 (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus įsakymų Nr. K- 5837 įspėta. Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra galiojančio teisės akto, kuris kiekvieną neetišką poelgį vertintų kaip administracinį nusižengimą. Duomenų, kad A. R. turėjo, be jokios priežasties, tikslą ir tyčia sąmoningai žemino klasėje mokinį, siekė nenuraminti, bet sukurti vaikui nesaugią aplinką tyrimo metu nustatyta nebuvo, nėra pateikta tokių duomenų ir Pareiškėjų 2025-04-02 skunde.

Pareiškėjai nurodo, kad pateikti įrodymai neleidžia abejoti, kad prieš (duomenys neskelbtini) klasės mokinį A. B. buvo naudojamas psichologinis smurtas.

Skyriaus manymu, nagrinėjamų aplinkybių metu, A. R. veiksmuose psichologinio smurto nebuvo nustatyta atlikus patikrinimą ikiteisminio tyrimo institucijoje (2024¬10-24 (duomenys neskelbtini) policijos komisariato sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Skyrius neturi duomenų, kad Pareiškėjai būtų apskundę ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimą.

Pareiškėjai nurodo, kad mokinio padėjėja neturėjo teisės drausminti kitą mokinį. Skyriaus vertinimu A. R. siekė apsaugoti jai priskirtų mokinių saugumą (jos pareigybės aprašymo 6 punktas). Todėl negalima teikti, kad mokinio padėjėja ėmėsi visiškai neteisėtų veiksmų.

Skunde nurodoma, kad absoliučiai nepagrįsta ir faktinėms aplinkybėms prieštarauja pateikta išvada, kad nagrinėjamų aplinkybių metu mokinio padėjėja ramindama A. B. siekė apsaugoti jai priskirtus mokininius. Skyriaus vertinimu, įrodo 2025-10-07 (duomenys neskelbtini) mokinių tėvų kolektyvinis prašymas mokymo įstaigos direktoriui dėl A. B. elgesio.

Toliau skunde nurodoma, kad nėra pagrindo teigti, kad mokinių tėvų bendravimas su mokykla turėjo trūkumų. Skyrius tokią išvadą padarė remdamasis duomenimis esančiais byloje. (duomenys neskelbtini) mokyklos administracijos pateikta informacija: „...mokykla sistemingai kvietė tėvus į pokalbius ieškant problemų sprendimo būdų. Nurodoma, kad tėvai atvykdavo į susitikimus, tačiau į mokyklos specialistų prašymą padėti valdyti A. netinkamą elgesį bei užtikrinti klasės mokinių saugumą bei teisę į saugią aplinką bei mokymąsi iš A. tėvo mokykla sulaukdavo atsakymo: „Aš ne pedagogas". Pokalbių metu tėvams siūlyta papildomai kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą (toliau - PPT) vaiko įvertinimui.." Sprendžiant iš Pareiškėjų pateiktų garso įrašu mokinio elgesys iki nagrinėjamo įvykio išliko nepakitęs.

Skyrius nesutinka su Pareiškėjų skunde išdėstytais motyvais. Skyrius atlikęs tyrimą administracinėje byloje Nr. 24259976058 vertino byloje, ne tik pateiktus garso įrašus, bet visus surinktus duomenis. Buvo vertinta 2024-10-21 Pareiškėjų pranešime pateikta informacija, 2024-10-31 Vaiko A. B. situacijos vertinimo metu nustatyta informacija (vaiko, vaiko tėvų nuomonė, kita informacija), (duomenys neskelbtini) mokyklos pateikta informacija (informacija apie vaiko tėvų iškvietimą dėl vaiko elgesio į mokyklą, TAMO dienyno duomenys, vaiko elgesio svarstymas Vaiko gerovės komisijoje, 2024-2025 mokslo metų mokyklos „Poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams registracijos žurnalo" informacija, vaiko elgesio aptarimai mokykloje su mokinio tėvais, mokyklos susirašinėjimo su vaiko tėvais, vaiko tėvų paaiškinimai, klasės mokinių tėvų pasirašytas kreipimasis į mokyklos administraciją dėl A. B. elgesio, pateikti Pareiškėjų garso įrašai ir kita informacija esanti byloje.

Skyriuje, gavus vaiko A. B. tėvų prašymą dėl galimai pažeidžiamų nepilnamečio vaiko teisių, 2024-10-31 buvo atliktas vaiko A. B. situacijos vertinimas Nr. 11VSV-2410. Vertinimo metu buvo nustatytas vaiko teisių pažeidimas. Pažeista Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 str. Vaiko teisė mokytis. Vaiko ugdymo įstaiga neužtikrino vaiko teisių ir teisėtų interesų (9 punktas). Skyriuje vaiko A. B. tėvams buvo išaiškinta, kad esant paslaugų poreikiui turi teisę raštu teikti prašymą socialinių paslaugų įstaigai ((duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras, (duomenys neskelbtini) šeimos paramos centro) dėl pagalbos ir (ar) socialinių paslaugų šeimai teikimo (10.2 punktas). Vaiko situacijos vertinimo anketoje nėra pasisakoma, kad konkretus (duomenys neskelbtini) mokyklos darbuotojas padarė teisės pažeidimą. Vaiko situacijos vertinimo metu vertinama būtinybė pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikis, ar reikalinga inicijuoti vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūrą.

ANK 72 straipsnio 3 dalies dispozicinėje dalyje yra pasakyta: „Mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų, įstaigų ir įmonių, kurios prižiūri vaiką, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, išskyrus šio straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalyse nurodytus pažeidimus, fizinis ar psichinis vaiko žalojimas ar kitoks vaiko teisių pažeidimas".

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 7 punkte teigiama, kad saugios aplinkos užtikrinimas yra viena iš tinkamo vaiko teisės į mokslą įgyvendinimo sąlygų, t. y. vaikas jo buvimo ugdymo įstaigoje laikotarpiu turi teisę būti ugdomas savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje. Ugdymo įstaiga turi pareigą, vykdydama vaikų priežiūrą, tokią aplinką užtikrinti.

Tyrimo metu nebuvo nustatyta duomenų, Pareiškėjų 2025-04-02 skunde taip pat nenurodoma, kad mokinio padėjėjos A. R. pareigų nevykdymas, ar netinkamas vykdymas (kaltas elgesys), iššaukė mokinio A. B. netinkamą elgesį pamokų metu. Pateikti vaiko tėvų garso įrašai taip pat įrodo, kad mokinio padėjėja A. R. drausmino mokinį tik kai pastarasis nesilaikė elgesio taisyklių pamokos metu ir tai grėsė jai priskirtų mokinių saugumui. Tai patvirtina ir klasės mokinių tėvų pateikta informacija dėl A. B. elgesio.

Skyriuje tyrimo metu buvo nustatyta, kad mokinio padėjėja A. R. matė ir girdėjo mokinio A. B. elgesį pamokų metu (vaikas nereagavo į mokytojos pastabas, trukdė mokytis mokinio padėjėjai priskirtiems mokiniams). 2024-09-26 pamokų metu, drausmindama klasės mokinį A. B., siekdama nuraminti vaiką ir apginti kitų jai priskirtų mokinių interesus, tam panaudojo neetiškus žodžius (drausminis teisės pažeidimas ištirtas mokykloje 2024-10-21). Tyrimo metu nebuvo nustatyta duomenų, kad mokinio padėjėja A. R. tyčia siekė mokiniui A. B. sukurti nesaugią mokymosi aplinką mokykloje. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta neginčijamų duomenų, kad mokinio padėjėja A. R., nagrinėjamų aplinkybių metu, padarė teisės pažeidimą numatytą ANK 72 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. R. paduotu atsiliepimu į skundą prašė atmesti pareiškėjų E. B. ir R. B. 2025-04-09 patikslintą skundą.

Atsiliepime nurodyta, kad A. R. nuo 2024-09-01 dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasėje. Kartu su mokinio padėjėja A. R. klasėje dirba mokytoja R. G. bei kita mokinio padėjėja V. Taigi, klasėje dirbo mokytoja ir dvi mokinio padėjėjos. Aktualiu laikotarpiu klasėje iš viso mokėsi penkiolika vaikų, iš kurių keturiems vaikams buvo nustatyti specialieji poreikiai, pedagoginei psichologinei tarnybai nustačius, kad šie mokiniai turi vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir negali savarankiškai dalyvauti ugdymo procese (dviem vaikams nustatytas autizmo spektro sutrikimas, o kitiems dviem - dėmesio stokos ir padidėjusio aktyvumo sutrikimas (hyperaktyvumas). Būtent pagalbos suteikimui keturiems vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, ir buvo įdarbintos mokinio padėjėjos A. ir V. Nors pagal nustatytus specialiuosius poreikius kiekvienam vaikui mokinio padėjėja(-as) turėjo būti skiriamas individualiai, t. y. kiekvienam mokiniui po vieną padėjėją, dėl darbuotojų stokos keturiems vaikams padėjo dvi mokinio padėjėjos. Prasidėjus mokslo metams, susipažinus su mokiniais, jų poreikiais, savarankiškumo lygiu, mokinio padėjėjos pasiskirstė taip, jog daugiausia mokinio padėjėja A. padėjo trims vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, o mokinio padėjėja V. - vienam mokiniui, kurio specialūs poreikiai buvo didžiausi. Toks pasiskirstymas nebuvo kaip nors įformintas. Nors mokinių padėjėjos daugiausia dėmesio, laiko ir pastangų skiria būtent pagalbai specialiųjų poreikių turintiems vaikams, neišvengiamai mokinio padėjėjos dalyvauja ir bendrame visos klasės ugdymo procese - prižiūri visų vaikų saugumą, jiems netinkamai elgiantis sudrausmina, jei kyla poreikis - pagelbėja mokytojai. Tai yra, mokytoja ir jos padėjėjos dirba kaip komanda, siekdamos užtikrinti, kad visiems klasės vaikams būtų sudarytos tinkamos sąlygos ugdytis. Atitinkamai, ir visi vaikai yra vienoje klasėje, sėdi šalia, atlieka tas pačias užduotis, kartu būna per pertraukas tarp pamokų, kartu pietauja. Kitaip tariant, nepaisant mokinio padėjėjos pagrindinio tikslo - padėti specialiųjų poreikių mokiniui, dėl darbo pobūdžio neišvengiamai mokinio padėjėjos bendrauja ir su kitais klasės mokiniais.

Nuo mokslo metų pradžios (2024-09-02) iki 2024-10-14 (perkėlimo į (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasę) (duomenys neskelbtini) klasėje mokėsi ir mokinys A. B. (toliau-mokinys). Mokiniui jokie specialieji poreikiai nebuvo nustatyti. Mokinys nuo pat pirmo susitikimo su mokytoja, mokinių padėjėjomis ir klasės draugais vengė susipažinti ir bendrauti. Nuo pat pirmųjų mokslo metų dienų tiek pamokų, tiek pertraukų metu Mokinio elgesys buvo netinkamas. Netinkamas mokinio elgesys teisės aktuose apibrėžiamas kaip mokinio elgesys, keliantis realų pavojų jo paties ir (ar) kitų asmenų gyvybei, sveikatai, psichologiniam ar fiziniam saugumui arba turtui, taip pat pasikartojantis, tyčinis, agresyvus, įžūlus, griaunantis ugdymosi procesą, pažeidžiantis kitų asmenų garbę ir orumą bei psichologinį ir fizinį saugumą mokinio elgesys (2012-08-28 Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. V-1268 „Dėl pritarimo rekomendacijoms dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams“). Šiuo atveju Mokinys triukšmaudavo (į stalą daužydavo daiktus, pvz., maisto dėžutę, gertuvę, knygas), rėkaudavo, įžeidinėdavo (vadindavo „Bobomis“ „šūdinomis mokytojomis“, sakydavo „be be be“, „nusižudyk“ ir pan.) mokytoją, mokinių padėjėjas ir klasės draugus, neatlikinėdavo užduotų užduočių, trukdydavo jas atlikti klasės draugams. Taip pat pamokų metu vaikščiodavo, valgydavo, kas itin blaškydavo kitus vaikus ir keldavo sumaištį klasėje. Į mokytojos ar mokytojos padėjėjų pastabas Mokinys nereaguodavo, rodydavo nepagarbą ir neklausė kas jam sakoma. Pažymėtina, kad toks Mokinio elgesys buvo tęstinis - nuo pat pirmos mokslo metų dienos iki perkėlimo į kitą klasę. Šias aplinkybes patvirtina ir pačių Pareiškėjų slapta padarytas garso įrašas. Nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. A. toliau mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje ir lankė (duomenys neskelbtini) klasę, tačiau jo mokytoja pasikeitė. Jau nuo pirmų mokslo metų dienų A. sunkiai sekėsi valdyti emocijas. Pamokų metu A. nedirbo, trukdė kitiems mokiniams atlikti užduotis, stumdė šalia sėdinčius, vaikščiojo po klasę pamokų metu valgė iš priešpiečių dėžutės, rėkė, vadino mokytoją ir mokinio padėjėjas „Bobomis“, piktybiškai beldė į stalą, koja kalė į šalia sėdinčio mokinio kėdę, taip dirgindamas mokinius bei trukdydamas visos klasės ugdymo procesą. Dėl netinkamo elgesio klasės draugai vengia bendrystės su A..

Tėvai (Pareiškėjai) susitikimų metu už Mokinio elgesį atsakomybės neprisiimdavo, visą Mokinio (vaiko) auklėjimo ir ugdymo naštą perkeldavo tik mokytojams ir kitiems mokyklos darbuotojams. Apskritai, tėvai mokykloje neigiamą Mokinio elgesį neigdavo. Tačiau, pavyzdžiui, paties Pareiškėjų Skunde pridėtuose e.sveikatos portalo iškarpose matyti, kad tėvai (Pareiškėjai) Mokinio nusiskundimą / simptomą įvardijo tai, kad Mokinys „mokykloje būna agresyvus“ (tekstas neryškus, tačiau tokia kokybė pateikta Skunde.

2024-09-27 socialinė pedagogė V. M. atliko Mokinio stebėjimą pamokos metu, atitinkamai užfiksuotas netinkamas Mokinio elgesys pamokos metu (kitų mokinių neigiama reakcija į Mokinio elgesį, užduočių neatlikimas, vaikščiojimas per pamoką, nereagavimas į pastabas, įžeidinėjimai).

Atkreiptinas dėmesys, kad toje pačioje 2024-09-27 Mokinio stebėjimo pamokos kortelėje užfiksuota, kad, priešingai nei nurodoma Skunde, mokinio padėjėja A. R. kaip tik stengėsi vengti konflikto su Mokiniu, imdavosi veiksmų, kad Mokinys netrukdytų, neerzintų ir nedirgintų specialių poreikių turinčių vaikų. Pavyzdžiui, Mokiniui pamokos metu spardant į kėdę ir trukdant kitam mokiniui (vienam iš vaikų, turinčiam specialių poreikių, kuriam padeda mokinio padėjėja A. R.), mokinio padėjėja perėjo su vaiku į kitą vietą, patraukė kėdę, t. y. siekė užtikrinti mokinio su specialiais poreikiais saugią aplinką bei išvengti konflikto su Mokiniu, šiam nereaguojant į pastabas. Dėl tokio Mokinio elgesio buvo nuolat trikdomas kitų (duomenys neskelbtini) klasės vaikų ugdymas bei kuriama nesaugi mokymosi aplinka. Nors mokytoja ir jos padėjėjos visais įmanomais būdais stengėsi suvaldyti situaciją, tačiau situacija negerėjo. Tikėtina, kad taip buvo dėl to, jog Mokinio tėvai (Pareiškėjai) nesiėmė jokių priemonių ir vietoje to, kad siektų išspręsti labai rimtas problemas, susijusias su jų vaiko elgesiu, šias problemas neigė ir dėl visko kaltino mokyklą ir jos mokytojus.

2024-10-07 (duomenys neskelbtini) klasės mokinių tėvų kolektyvinis prašymas dėl Mokinio iškėlimo į kitą klasę. Prašyme mokinių tėvai nurodo, kad jų vaikams Mokinys trukdo dalyvauti ugdymo procese, dėl ko šie patiria stresą, be to, tėvai kritiškai vertino Pareiškėjų pasirinkimą nespręsti Mokinio elgesio problemų ir kaltinti mokytoją.

2024-10-03 įvyko kitas susitikimas su Mokinio tėvais (Pareiškėjais), jame be tėvų dalyvavo mokyklos direktorė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, psichologo asistentė, socialine pedagogė, klasės mokytoja, mokinio padėjėjos. Būtent šio susitikimo metu Pareiškėjai pateikė slapta, neleistinai padarytus garso įrašus.

Garso įrašai buvo padaryti 2024-09-26 dieną. Kaip minėta, tą dieną fiksuotos mokytojos R. G. pastabos tiek TAMO dienyne, tiek Poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams registracijos žurnale. Tą dieną Mokinys buvo itin irzlus, daug triukšmavo, vaikščiojo, rėkė, nereagavo į pastabas. Toks triukšmas, koks girdėti garso įrašuose, Mokinio elgesys (girdėti, kaip darbuotojos vadinamomis „bobomis“, Mokinys nurodo jam „neaiškinti“, Mokinio šūksniai, kad „išžudys visus“ ir pan.) vykdavo kasdien, t. y. tokiose darbo sąlygose turėjo dirbti tiek mokinio padėjėja A. R., tiek kitos darbuotojos - mokytoja ir kita mokinio padėjėja.

Atitinkamai, tiek mokytoja, tiek mokytojos padėjėjos ieškojo būdų skatinti vaikus, ypač Mokinį, kad klasėje būtų užtikrinta rami, saugi aplinka. Pavyzdžiui, vaikus, kurie nenori, tačiau atlieka užduotis, paskatina saldainiais, taip pat yra pagaminusios „draugystės apyrankių“, kurias padovanoja vaikams už gerą elgesį. Taip pat, jeigu vaikai negali susikaupti klasėje ir trukdo pamokoms, mokinius palydi į sensorinį kambarį (sensorinis kambarys - tai kambarys skirtas vaikams nusiraminti, jame yra žaislų, švieselių, kamuolių, sėdmaišių, groja muzika, yra kitokia akustika), kuriame nors trumpam pabūna individualiai su vaiku. Nepaisant to, kad sensorinis kambarys yra skirtas tik specialių poreikių turintiems vaikams, kaip paskatinimo ir nusiraminimo būdą į jį kelis kartus darbuotojos nuvedė pabūti ir Mokinį.

Kaip numatyta Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024-08-22 įsakymu Nr. V-898 patvirtintame „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“ tvarkos aprašo (Tvarkos aprašas) 8.1. p., mokinio padėjėjas teikia pagalbą mokiniui ar (ir) mokinių grupei, kuriems kyla dalyvavimo ugdymo procese sunkumų.

Mokinio padėjėjas nėra pedagogas, tačiau yra asmuo, kuris mokiniams, turintiems specialiųjų poreikių, suteikia pagalbą, kad mokiniai galėtų įsilieti į ugdymo procesą, jame tinkamai ir saugiai dalyvauti. Akivaizdu, kad mokinio padėjėjams, teikiant pagalbą specialiųjų poreikių turintiems vaikams, neišvengiamai tenka bendrauti ir su kitais klasėje esančiais vaikais, tiek siekiant palaikyti bendrą klasės tvarką, tiek užtikrinti mokinių, kurie yra priskirti mokinio padėjėjams, saugumą.

Atitinkamai, mokinio padėjėja A. R. 2024-09-26 (garso įrašo padarymo dieną, t. y. tariamo pažeidimo padarymo dieną) atliko jai paskirtas funkcijas. Kartu, siekdama užtikrinti kitų klasėje esančių mokinių susikaupimą, pamokos eigos sklandumą, tinkamą ugdymosi procesą, be kita ko, ir mokinių, su specialiaisiais poreikiais saugumą, turėjo sudrausminti Mokinį, kuris, kaip įprasta, pamokų (o kartu ir pertraukų) metu pastoviai triukšmavo, rėkavo, nereagavo į pastabas, trukdė aplink esantiems vaikams (beje, tokį Mokinio elgesį patvirtina ir slapta, neleistinai padaryti garso įrašai, tiek kiti rašytiniai įrodymai). Nepaisant to, kad mokinio padėjėja Mokinį sudrausmindavo, ji niekad sistemingai, kryptingai ir tikslingai nesiekė pažeisti Mokinio teises, priešingai - teikdavo žodines pastabas tam, kad Mokinys pamokų metu mokytųsi, atliktų užduotis, netrukdytų kitiems vaikams.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pastabas mokinio padėjėja (ir mokytoja) teikdavo tikslingai - už Mokinio padarytų mokinio pareigų pažeidimus. (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus 2016-07-28 įsakymu Nr. V1-95 patvirtintų mokinio elgesio taisyklių III dalyje įtvirtintos mokinio pareigos, kurių Mokinys dažnai, sistemingai nesilaikė (Priedas Nr. 1).

Nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, kad mokinio padėjėja A. R. išsakė sudrausminimą Mokiniui už šio mokykloje nustatytų taisyklių (pareigių) nesilaikymo. Nors atsietai vertinant mokinio padėjėjos A. R. žodžius galima pritarti, jog pastabos galėjo būti išreikštos kitais žodžiais, tačiau vertinant visas aplinkybes ir situacijos kontekstą, kuomet Mokinio elgesys ilgą laiką nesikeitė, Mokinio tėvai (Pareiškėjai) nebendradarbiavo, buvo būtina rūpintis visais klasės vaikais, įskaitant specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, A. R. pasakyti žodžiai negali būti laikomi mokinio teisių pažeidimu.

Be to, duomenų, patvirtinančių, kad Mokinys patyrė sveikatos sutrikimus (specifinius nerimo sutrikimus, nervinį išsekimą ar pan.), juolab dėl mokinio padėjėjos A. R. ar mokytojos R. G. veiksmų (pasakytų žodžių) - nėra. Taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad mokinio padėjėja A. R. žodžiais ir veiksmais pažeidė Mokinio teises, psichinę sveikatą, jog mokinio padėjėjos veiksmai tyčia būtų buvusi nukreipta į tokį vaiko teisių pažeidimą ir toks mokinio padėjėjos elgesys buvo sistemingas, kryptingas, tęstinis.

Primintina ir tai, kad Mokiniui psichologo konsultacija buvo rekomenduota gerokai anksčiau, nei jis pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) klasę.

Taigi, mokinio padėjėjos A. R. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, kadangi mokinio padėjėja A. R., siekdama užtikrinti kitų klasėje vaikų, įskaitant turinčius specialiųjų poreikių, saugią ir ramią ugdymosi aplinką, išsakė sudrausminimą Mokiniui dėl šio pastovaus, pasikartojančio mokyklos taisyklių (mokinio pareigų) nesilaikymo. Kaip matyti, mokinio padėjėja neturėjo tikslo sumenkinti ar pažeminti Mokinį. Priešingai - ji siekė jį nuraminti ir sudrausminti.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad tiek baudžiamoji, tiek administracinių nusižengimų teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos ir taikomos tik išimtiniais atvejais. Tai reiškia, kad, esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimas yra nesvarstomas (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-174- 795/2021).

Mano, jog yra akivaizdu, kad drausminės atsakomybės pritaikymas A. R. yra pakankama sankcija už jos pasakytus žodžius, kuri pilnai atlieka asmens nubaudimo ir kitų pažeidimų prevencijos funkciją. Atkreiptinas dėmesys, kad A. R. paskirtos drausminės atsakomybės neginčijo ir jai taikytą atsakomybę priėmė, padariusi atitinkamas išvadas.

Mokinio padėjėja A. R. yra traukiama administracinėn atsakomybėn remiantis išimtinai neleistinu įrodymu - garso įrašu. Kaip minėta, vienintelis įrodymas, kuriuo yra grindžiama mokinio padėjėjos A. R. administracinė atsakomybė - slapta padarytas garso įrašas. Toks įrodymas apskirtai pripažintinas neteisėtu, todėl ir neleistinu, t. y. neatitinkančiu įrodymų leistinumo kriterijaus. Tokia išvada seka iš to, kad, pirmiausia, tokio įrašo darymu buvo pažeistas Mokinio įsipareigojimas pamokose nenaudoti telefono (jeigu jis nenaudojamas ugdymo tikslais) ir neįrašinėti kitų bendruomenės narių pokalbių (Mokymo sutarties 4.8 p., 4.9 p.), taip pat (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus 2020 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V1-20 patvirtintos Mokinių naudojimosi mobiliaisiais telefonais ir kitais mobiliaisiais įrenginiais (duomenys neskelbtini) mokykloje taisyklių (Priedas Nr. 3) 4 p. (per pamokas mokinių telefonai turi būti sudėti į kabinetuose jiems skirtas vietas (dėžutes ar specialias kišenes), 9 p. (mobiliuoju telefonu ir kitais mobiliaisiais įrenginiais mokykloje ir jos teritorijoje mokiniams draudžiama filmuoti ir fotografuoti). Mokinio tėvai (Pareiškėjai), sūnui įsiūdami įjungtą mobilųjį telefoną suprato, kad tokiu būdu pažeidžia mokykloje nustatytas tiek mobiliojo telefono naudojimosi, tiek kitų bendruomenės narių fiksavimo (įskaitant įrašinėjimo) taisykles. Be to, garso įrašas pažeidžia kitų klasėje buvusių asmenų, ypač mažamečių vaikų, teisę į privatumą, kadangi garso įrašas padarytas be klasėje buvusių vaikų tėvų sutikimo (garso įrašuose girdėti ne tik Mokinys ir mokytoja, mokinio padėjėja, bet ir kiti vaikai). Galiausiai, svarbūs ir garso įrašo padarymo aplinkybės / motyvai. Pareiškėjai (Mokinio tėvai) ne kartą buvo informuojami apie Mokinio elgesį, kviečiami į mokyklą susitikimams, jog būtų atrastas tinkamiausias būdas Mokiniui padėti, tačiau tėvai (Pareiškėjai) vietoje bendradarbiavimo su mokyklos administracija ir darbuotojais, Mokinio elgesio ugdymo bei auklėjimo, pasirinko taktiką kaltinti kitus - imtis neleistinų veiksmų, t. y. įrašinėti ne tik Mokinį, tačiau ir kitus asmenis nesant šių (ar, kitų vaikų atžvilgiu, jų tėvų) sutikimo.

Teismo posėdyje R. B. paaiškino, kad nesuprato kodėl taip elgėsi sūnus A.. Įrašai 26 ir 27 d. Vaiko elgesys buvo išprovokuotas. Išprovokavo – vaikai, mokytoja, mokinio padėjėja. Vaikui buvo sunku pereiti iš darželio į mokyklos režimą. Vaikai šaukia, rėkia, o išskirtinė reakcija į A.. Būdavo problemų – pradeda valgyti kada nori, stumdo stalą, daužo kėdę. A. mušdavo su maisto dėžute – trenkė mergaitei, kalbėjosi, kad negerai padarė. Nepateisina A. elgesio.

Teismo posėdyje E. B. paaiškino, kad įrašai buvo padaryti telefonu, įsiuvus į vaiko kuprinę. Tai padarė jinai. Ji sudarė vaiko mokymosi sutartį, su mokinio elgesio taisyklėmis yra susipažinusi. Pažeidė šias taisykles, buvo pasimetusi ir neturėjo kitos išeities. Į mokyklos administraciją nesikreipė, nesakė ką ruošiasi daryti. Buvo mokykloje rugsėjo 24 d., o įrašai padaryti po šios dienos. Suprato neatitikimus tarp vaiko ir mokytojos pasakojimo.

k o n s t a t u o j a :

Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų, bei įstaigų ir įmonių, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, fizinis ar psichinis vaiko žalojimas ar kitoks vaiko teisių pažeidimas (įstatymo redakcija nuo 2020 01 01 iki 2024 11 01).

Skunde nurodyta, kad telefonas su įjungta įrašymo įranga buvo įsiūta į vaiko kuprinę ir įrašinėjo visą dieną. Skunde teigiama, kad...<...> mokinio padėjėja A. R. (duomenys neskelbtini) klasėje buvo paskirta dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, padėti jiems atlikti užduotis. Tačiau pamokų metu savo laiką skyrė A. B. žeminimams, ką vaizdžiai patvirtina 2024 m. rugsėjo 26 d. garso įrašas <...>.

2024 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius, įsakymu Nr. K5-837, dėl A. R. įspėjimo apie darbo pareigų pažeidimą dėl neetiško elgesio pamokų metu su A. B., įspėta (mokyklos bendruomenės narių elgesio ir etikos kodekso priežiūros komisijos bei mokyklos bendruomenės etikos kodekso patvirtinimo 61 punktu ir 61.3 papunkčiu).

Visų darbuotojų bendro pobūdžio darbinės pareigos yra nurodytos Darbo kodekse, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, Švietimo įstatyme, įstaigos darbo tvarkos taisyklėse, kolektyvinėje sutartyje, profesinės etikos kodeksuose ir kituose norminiuose teisės aktuose. Pagal atliekamo darbo pobūdį specialios pareigos yra konkrečiau nurodomos kiekvieno darbuotojo pareigybės aprašyme (pareiginiuose nuostatuose, pareiginėje instrukcijoje). Pagal darbo teisę drausminė atsakomybė galima tik tarp subjektų, kuriuos tarpusavyje sieja teisiniai darbo santykiai.

(duomenys neskelbtini) mokyklos mokinio padėjėjo pareigybės aprašyme (patvirtintame (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus 2024 m, rugsėjo 2 d. įsakymu Nr, Vl-104). Šias pareigas einančio mokinio padėjėjo funkcijos: 4.1, padeda mokiniui (mokinių grupei): orientuotis ir judėti aplinkoje, susijusioje su ugdymuisi), mokykloje ir už jos ribų ugdomosios veiklos, pamokų, pertraukų, popamokinės veiklos, papildomo ugdymo, renginių ir išvykų metu ir kita; 5. Bendradarbiaudamas su mokytoju, specialiuoju pedagogu, logopedu ir kitais su mokiniu (mokinių grupe) dirbančiais specialistais, numato ugdymo tikslų ir uždavinių pasiekimo būdus bei pagalbos mokiniams teikimo metodus ir juos taiko; 6. Mokinio padėjėjas atsako už kokybišką savo funkcijų vykdymą bei mokinio, mokinių grupės, kuriems teikia pagalbą saugumą.

Prie bylos yra pateikti E. B. slaptai daryto garso įrašo priedai (6 priedai).

Pagal pagrindinės mokyklos mokinio padėjėjo pareigybės aprašymą, nėra konstatuota, jog mokinio padėjėja A. R. pažeidė pareigybės aprašyme numatytas ir jai priskirtas funkcijas, kadangi nėra nurodyta kokį(ius) pareigybės aprašyme nurodytus punktus pažeidė, nevykdydama savo pareigų arba netinkamai vykdydama (paskirtas įspėjimas už pedagoginės etikos normų nesilaikymą, pažeidžiant mokyklos bendruomenės etikos kodeksą).

E. B. ir R. B. paduotame skunde taip pat nėra nurodyta į aplinkybes, kad pagrindinės mokyklos mokinio padėjėja A. R. nevykdė arba netinkamai vykdė kokias nors konkrečias pagal pareigybės aprašymą nurodytas mokinio padėjėjo pareigas.

Tai, kad mokinio padėjėja A. R. nevykdė arba netinkamai vykdė pareigas pagal (duomenys neskelbtini) mokyklos mokinio padėjėjo pareigybės aprašymą, nenustatė ir institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą ir priėmusi nutarimą byloje. Tokių nuostatų pažeidimo nekonstatuoja ir apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 565 1 straipsnio 1 punktas).

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Privačių asmenų, kaip ir teisėsaugos institucijų, surinkti bei pateikti duomenys automatiškai įrodymais netampa. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra administracinio nusižengimo byla, o pagrindiniai reikalavimai, keliami įrodymams yra įtvirtinti administracinių nusižengimų kodekse (o kiek jų nereglamentuoja šis kodeksas, baudžiamojo proceso kodekse). Vienas jų – įrodymais gali būti tik teisėtais būdais, t. y. įstatymų nustatyta tvarka, gauti duomenys. Sprendžiant klausimą, ar duomenys gauti teisėtais būdais, svarbią reikšmę turi tai, kas šiuos duomenis surinko ir pateikė. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad valstybės institucijos – pareigūnai – bylai reikšmingus duomenis gali rinkti tik tiesiogiai Baudžiamojo proceso kodekse ar kituose įstatymuose numatytais būdais (taikomas principas „galima tai, kas leidžiama įstatymo“) ir nepažeisdami įstatyme nustatytos duomenų gavimo tvarkos. Tuo tarpu vertinant privačių asmenų teikiamus duomenis, taikomas principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“, t. y. privačių asmenų pateikti duomenys nepripažįstami įrodymais tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu.

Teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, pareiga tinkamai pritaikyti įstatymą reiškia ne tik tai, kad turi būti nustatyta įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, bet ir tai, kad asmens veiksmai turi būti vertinami atitinkamų įstatymuose numatytų teisinių atsakomybių (pavojingumo) aspektu (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIwLTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-420-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-420-895/2016">2K-420-895/2016</a>).

Nagrinėjamu atveju skundą padavę asmenys E. B. ir R. B. nurodė ir patvirtino aplinkybes, kad mobilaus ryšio telefonas su įjungta įrašymo įranga buvo įsiūta į sūnaus A. B. kuprinę.

Skundą padavęs asmuo E. B. nurodė, kad A. B. mokymosi sutartį ji sudarė su mokykla, su mokinio elgesio taisyklėmis yra susipažinusi. Į mokyklos administraciją nesikreipė, nepranešė, kad ruošiasi daryti garso įrašus. Sutinka, kad pažeidė mokinio elgesio taisykles.

Pagal mokinio padėjėja A. R. atsiliepimą į skundą, ji tokio sutikimo daryti jos garso įrašus mokykloje pamokų metu, nebuvo davusi.

Skundą padavęs asmuo E. B. patvirtino aplinkybes, kad ji sudarė ir pasirašė 2024-09-01 mokymo sutartį Nr.845 su (duomenys neskelbtini) mokykla, kad mokykla įsipareigoja A. B. mokyti pagal pradinio ugdymo programą ir pagal galimybes sudaryti sąlygas tenkinti mokinio saviraiškos poreikius. Šioje sutartyje: Tėvai įsipareigoja - 6.13 papunktyje nurodyta, nefotografuoti, neįrašinėti, neplatinti internete kitų Mokinių, lankančių Mokyklą, atvaizdų be jų tėvų (globėjų) sutikimo, taip pat darbuotojų – be jų sutikimo. Sutartyje nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki Mokinys baigs pradinio ugdymo programą arba Mokinys pakeis Mokyklą.

Sutartyje (6.2 papunktis) nurodyta, kad tėvai įsipareigoja bendradarbiauti su mokyklos direktoriumi ir kt., vykdyti jų rekomendacijas. Pagal Mokinių naudojimosi mobiliaisiais telefonais ir kitais mobiliais įrenginiais (duomenys neskelbtini) mokykloje taisyklės (patvirtintos (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus 2020 m. sausio 31 d. įsakymu Nr.V1-20) 6 punktą mobilieji telefonai ir kiti mobilieji įrenginiai pamokoje gali būti naudojami kaip mokymo priemonė tik mokytojai leidus.

Nagrinėjamu atveju esant galiojančiai mokymo sutarčiai, skundą padavęs asmuo privalėjo vadovautis sudaryta mokymo sutartimi, laikytis sutartyje numatytų sąlygų, tame tarpe ir garso įrašus daryti tik esant kitų mokyklą lankančių vaikų tėvų (globėjų) sutikimams, kaip ir darbuotojų (mokytojos, mokytojos padėjėjos) sutikimui. Taip pat laikytis ir mokykloje nustatytos tvarkos naudojantis mobiliaisiais telefonais.

Be to, (duomenys neskelbtini) mokyklos mokinio elgesio taisyklių (patvirtinta (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus 2016 m. liepos 28 d. įsakymu Nr.VI-95) 44 punkte numatyta, kad mokiniu griežtai draudžiama slapta(be asmens sutikimo) filmuoti, fotografuoti kitus asmenis, įrašinėti kitų asmenų (mokinių, mokytojų) pokalbius.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybinė ir savivaldybės mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu. Pagal šio straipsnio 3 dalį mokykla veikia pagal nuostatus, įstatus, statutą (toliau – įstatai), mokyklos steigimo sandorį. Mokykla nusistato mokyklos bendruomenės narių elgesio normas, atsižvelgdama į Pedagogų etikos kodekso reikalavimus. Ar mokykla yra vieša vieta, atsakyti galima, kad tai specifinė vieša vieta, į kurios teritoriją patekimas pašalinių asmenų yra ribojamas. Būtent pati mokykla nusistato mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) patekimą į mokyklos patalpas, kaip įleidžiami pašaliniai asmenys, kokia tvarka mokiniai patenka ir paimami iš mokyklos.

Viešosios vietos sąvoka minima ne viename teisės akte, tačiau šios sąvokos aiškinimas ir samprata yra ne vienodas. Siekiant išsiaiškinti šios sąvokos sampratą ir su jos taikymu susijusias problemas, atsižvelgiama ir į teismų formuojamą praktiką. Bendrąja prasme viešoji vieta – tai vieta, kuri yra nuolat ar nustatytu laiku prieinama visuomenei ar jos daliai laisvai ar komerciniu, narystės pagrindu ar kitaip, yra naudojama verslo, pramogų ar kitais teisėtais tikslais, taip pat apimanti ir nuošalias vietas tiek, kiek jose nėra realizuojama teisė į privatų gyvenimą.

Nors garso įrašas padarytas viešoje vietoje (mokslo įstaigoje), tačiau kaip galima elgtis šioje mokslo įstaigoje, yra nustatytas teisinis reguliavimas. Būtent mokymo sutartis dėl konkretaus vaiko mokymosi (duomenys neskelbtini) mokykloje numato tėvų įsipareigojimus, tame tarpe ir draudimą daryti garso įrašus be tėvų (globėjų) ar darbuotojų sutikimo; mobiliaisiais telefonais ir įrenginiais galima naudotis tik pagal mokyklos administracijos nustatytą tvarką (pamokoje galima naudotis tik kaip mokymo priemone ir tik leidus mokytojui); mokinio elgesio taisyklės griežtai draudžia slaptai įrašinėti kitų asmenų (mokinių, mokytojų) pokalbius.

Skundą padavęs asmuo E. B. paaiškino, kad supratusi neatitikimus tarp vaiko ir mokytojos pasakojimo, nusprendė slaptai padaryti garso įrašą. Vertinant slapto garso įrašo darymo priežastį – atlikti tyrimą, slaptai įsitikinti kas vyksta pamokų metu, iš anksto skundą padavusiems asmenims buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, kad bus įrašyti visi pokalbiai klasės vaikų ir šiose pamokose dalyvaujančių mokytojo, mokinio padėjėjų bei kitų asmenų, jeigu jie bus pamokoje. Taip pat iš anksto skundą padavusiems asmenims turėjo būti žinoma, kad jie neturi šių asmenų, vaikų tėvų sutikimo dėl garso įrašo darymo mokykloje ir pamokų metu.

Skundą padavę asmenys E. B., R. B. pripažino ir patvirtino, jog slaptai padaryto garso įrašo atskiros vietos buvo pateiktos susipažinti mokytojai R. G., mokinio padėjėjai A. R., mokyklos direktorei, direktorės pavaduotojai, socialinei pedagogei, psichologo padėjėjai (asistentei), t. y. tokiu būdu išplatino slaptai darytą garso įrašą, leisdami nurodytiems asmenims susipažinti su garso įrašu. Atkreiptinas dėmesys, kad skundą padavusių asmenų garso įraše yra įrašytų ir kitų asmenų balsai (pvz., skunde nurodytame įraše dėl A. R. išsakytų žodžių, pašalinis vaikas: <.....> reikia kviesti policiją. Kitas vaikas: tau čia reikia iškviest kažkokią policiją... <...>).

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo. Sutikimą skelbti informaciją apie nepilnamečio asmens privatų gyvenimą gali duoti jo įstatyminiai atstovai – tėvai (įtėviai, globėjai) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 38 straipsnio 4 dalis).

Svarbu ir tai, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 98 straipsnį nukentėjusysis gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) mokykloje 2024-09-02 - 2024-09-27 tiriamu laikotarpiu, buvo nustatytas teisinis garso įrašų darymo reguliavimas – vidiniais teisės aktais (mokymo sutartimi, naudojimosi mobiliais telefonais tvarka mokslo įstaigoje, mokinio elgesio taisyklėmis), kuris draudė daryti garso įrašus be tėvų (globėjų) ar darbuotojų sutikimo.

Be to privataus asmens padarytas garso įrašas, patvirtinantis ar paneigiantis reikšmingas bylos sprendimo aplinkybes, patikrinus jo atsiradimo aplinkybes ir įsitikinus jo patikimumu, gali būti pripažintas įrodymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-122/2010, 2K-143/2011, 2K-562/2011, 2K-193/2014).

Kaip atsirado garso įrašas yra nustatyta – E. B. slaptai įsiuvus mobilaus ryšio telefoną su įjungta diktafono funkcija į vaiko A. B. kuprinę.

Kada buvo padaryti garso įrašai, nėra vienareikšmiškai nustatyta. E. B. ir R. B. skunde nurodyta, kad garso įrašai padaryti 2024 rugsėjo 26 d. Tuo pačiu, skunde nurodoma ir kita aplinkybė: „<...> Esamoje situacijoje pateikti įrodymai neleidžia abejoti, kad prieš (duomenys neskelbtini) klases mokinį A. B. buvo naudojamas psichologinis smurtas ir tai patvirtina, vos 2 dienų įvykių chronologiją,...<...>“. Teismo posėdyje R. B. nurodė, kad garso įrašai daryti rugsėjo 26 ir 27 d. Pagal E. B. aiškinimą, buvo mokykloje rugsėjo 24 d., o įrašai padaryti po šios dienos.

Kada iš tikrųjų padaryti įrašai, nustatyti nėra galimybės, kadangi nėra objektyvių duomenų apie garso darymo laiką, kitomis ANK numatytomis priemonėmis, nėra galimybės patikrinti šio įrodymo patikimumą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTkwLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-590/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-590/2007">2K-590/2007</a>, 2K-439/2011, 2K-67-699/2018, 2K-204-689/2019).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundą padavusių asmenų pateikti garso įrašai nelaikytini įrodymais, kadangi jie gauti pažeidžiant tokių įrašų darymo nustatytą tvarką, kuri buvo privaloma ir skundą padavusiems asmenims E. B. ir R. B.. Skundą padavusių asmenų garso įrašai gauti tiesiogiai draudžiamu būdu, o tokiu atveju įstatymo nuostatos draudžia tokius garso įrašus laikyti įrodymais.

Nors vaikų apsaugos ir jų teisių bei interesų užtikrinimas yra vienas iš valstybės uždavinių, o į šias vertybes nukreipti teisės pažeidimai yra pavojingi, nes gali sukelti ilgalaikius padarinius, tačiau sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI0LTEzOS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-24-139/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-24-139/2016">2AT-24-139/2016</a>, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.). Įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylose turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos bylos aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM1LTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-35-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-35-693/2019">2AT-35-693/2019</a>, 2AT-38-976/2020 ir kt.).

Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai), tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Administracinis nusižengimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatyta nusižengimo sudėtis, asmens veikoje. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014, administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTEwLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-10-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-10-693/2018">2AT-10-693/2018</a>).

Be teisių, mokinys turi ir pareigų: sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų, savo veiksmais ir elgesiu nediskredituoti mokyklos; nuosekliai ir stropiai mokytis, atlikti mokytojo pateiktas mokymosi užduotis; laikytis mokinio elgesio normų, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų ir kita (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalis), pagarbiai bendrauti su bendraklasis, neskriausti kitų mokinių, nesudaryti situacijos muštynėms ir patyčioms; pamokų, renginių metu drausmingai elgtis, reaguoti į mokyklos darbuotojų pastabas, išklausyti kitus, pagarbiai reikšti savo nuomonę...; drausmingai elgtis, gerbti mokytojus, mokyklos darbuotojus, vykdyti jų teisėtus nurodymus ((duomenys neskelbtini) mokyklos mokinio elgesio taisyklių 23, 24, 29 punktai).

Administracinis nusižengimas yra pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis).

Skunde nėra nurodyta, kuo pasireiškė mokinio padėjėjos A. R. nevykdymas arba netinkamas vykdymas savo pareigų. Primintina, jog mokinio padėjėjos pareigas numato pareigybės aprašymas, o skunde nėra nurodyta, kokių punktų pagal šį aprašymą nevykdė ar netinkamai vykdė mokinio padėjėja A. R..

Skunde nurodoma, kad „<...> pateiktos ištraukos akivaizdžiai liudija, kad vaiko negatyvias emocijas iššaukė būtent mokytojos ir mokinio padėjėjos elgesys, netinkami veiksmai,... <...>“.

Kuo pasireiškia veiksmai, nėra detalizuota ir nurodyta skunde, t. y. ar mokinio padėjėja vaiką lietė, stūmė, traukė ar atliko kokius nors kitus fizinius veiksmus. Iš garso įrašo girdėti tik vaikišku balsu sakoma - nelįsk prie manęs, tačiau kuo tai pasireiškia, nėra įvardinta. Byloje nenustatytas joks fizinis kontaktas tarp vaiko A. ir mokinio padėjėjos A. R..

Skunde pateikti du garso įrašai, kurie nurodo į mokinio padėjėjos A. R. elgesį vaiko A. B. atžvilgiu.

Pirmu atveju skunde nurodyta: <...> A. R.: „Pakelkit ranką kas nenori būt toks kaip A.?" Vaikas: „Pakelkit rankas, kas nori būt kaip A.?" R. G.: „ Visi pakėlė, kad nenori kaip tu toksai būt <...>." Tačiau šiuo tiriamu atveju nėra nurodoma ir nepasisakoma koks prieš tai buvo pačio vaiko elgesys, o vaiko elgesys – trukdymas vesti pamoką. Tai aiškiai girdėti garso įraše, tokios aplinkybės nurodytos ir (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėjos surašytame 2024-12-04 apžiūros protokole.

Antru atveju, selektyvi nurodyto garso įrašo pradžia (kodėl pasakoma (taip nurodyta skunde) - „ Tu gal tvarte augi“; „Ko tu nervuojies? Durniki tu... Berneli tu. Prisižiūrėjęs nesąmonių“) nenurodo į aplinkybes, nuo ko viskas prasidėjo, kas yra iniciatorius susidariusios situacijos. Pagal (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėjos surašytą 2024-12-04 apžiūros protokolą, garso įrašas prasideda nuo to, kad vaikas prieštarauja moteriai pasakius, kad bus tvarka, sakydamas – ne, o vėliau - be, be, be. Vėliau tarp vaiko ir moterų vyksta pokalbis dėl to, ką jis pasakoja grįžęs į namus, kyla ginčas. Vaikas rėkia, „nelįsk tu prie manęs boba, boba tu.“ Po moters pasakymo – neturi teisė vadinti nei bobomis, nei... (neiškus žodis), vaikas rėkia- nelįsk tu prie manęs meluoji man, moteris – tu gal tvarte augi.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skunde nurodyti išsakyti žodžiai: „ <...> nežviek, gerai <...>.“ <...> „Ko tu nervuojies? Durniki tu... Berneli tu. Prisižiūrėjęs nesąmonių <...>.” Tokių žodžių nurodytam garso įraše, kurio trukmė 03:52, nėra. Tokios aplinkybės nenurodytos ir (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėjos 2024-12-04 apžiūros protokole. Garso įraše girdėti (kiek galima suprasti): „(duomenys neskelbtini) berneli tu prisidėjai nesąmonių... (neįmanoma suprasti ką toliau sako). Tokios aplinkybės nurodytos ir (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėjos 2024-12-04 apžiūros protokole.

Net ir vertinant pateikus garso įrašus, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, kad mokinio padėjėja A. R. nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas, padarė fizinį ar psichinį vaiko žalojimą ar kitokį vaiko teisių pažeidimą, t. y. kad mokinio padėjėja žodžiais ar veiksmais būtų pažeidusi mokinio A. B. teises, jog jie tyčia būtų buvę nukreipti į vaiko teisių pažeidimą, ir kad toks elgesys vaiko atžvilgiu būtų sistemingas, kryptingas, tęstinis.

Visų pirma, konfliktinę situaciją iššaukė netinkamas vaiko A. B. elgesys pamokos metu, t. y. moksleivio nesilaikymas mokinio elgesio taisyklių ((duomenys neskelbtini) mokyklos mokinio elgesio taisyklių 17 p. - pamokų metu laikytis mokytojo nustatytos darbo tvarkos, 24, 29 p. - pamokų metu elgtis drausmingai).

Tai, kad vaikas A. B. turėjo elgesio problemų pamokų metu, patvirtina: (duomenys neskelbtini) mokyklos vaiko gerovės komisijos 2024-10-09 posėdžio protokolas Nr.15, kuriuo nutarta tėvų prašymu perkelti į kitą klasę; E. B. prašymas perkelti A. B. į kitą klasę; 11-os tėvų prašymas perkelti A. B. į kitą klasę; UAB „Tavo mokykla“ pateikta informacija, kurioje nurodyta: R. G. pastabos: 2024-09-18 lietuvių kalbos pamokoje nedirbo. Trukdė pamoką, stumdė šalia sėdinčią mergaitę, išmėtė savo daiktus ant žemės, neatliko nei vienos užduoties iš pratybų sąsiuvinio; 2024-09-25 triukšmavo (šaukė) pamokos metu, trukdė kitiems mokiniams atlikti užduotis; 2025-09-26 pamokos metu trukdė, vaikščiojo, šaukė. Vadino mokytoją ir padėjėjas bobomis. Pasibaigus pamokai pradėjo šaukti „išžudysiu visus“; 2024-09-26 trukdė pamoką, triukšmavo, beldė į stalą, neįmanoma dirbti ir vesti pamoką mokytojai;2024-09-27 visą pamoką trukdė ją vesti mokytojai. Sėdėjo ant palangės, šūkavo. Rodė vidurinį pirštą. Pasibaigus pamokai trenkė su maisto dėžute per galvą. Mokytojas R. G. įvertinimas: 2024-09-23 – puikiai (už eilėraštį); 2024-09-24 - matematika, pakankamai geras darbas(savarankiškas darbas). Pagal motinos (E. B.) siųstas žinutes: 2024-09-04 - informacija, kad A. nebus mokykloje; 2024-09-24 - kuriame nurodyta, kad motiną tenkina gauti rezultatai; 2024-09-30 – A. nebus mokykloje; 2024-09-07- prašymas atsiųsti pavaduotojos telefono numerį; R. G. pateikta informacija tėvams laikotarpiu nuo 2024-09-05 iki 2024-10-15, viso 24 pranešimai dėl užsiėmimų, būrelių, pamokų tvarkaraščio, dėl rūbinės, renginių ir kita.

Tokios aplinkybės nurodo į tai, kad nuo 2024-09-02 mokslo metų pradžios (duomenys neskelbtini) mokykloje A. B. sunkiai sekėsi laikytis mokinio elgesio taisyklių, t. y. pamokų metu laikytis mokytojos nustatytos darbo tvarkos.

Skunde teigiama, kad „<...> Nagrinėjamu atveju A. B. nebuvo nustatyti specialūs ugdymo(si) poreikiai, todėl šiuo atveju mokinio padėjėja A. R. neturėjo teisės dalyvauti vaiko ugdymo/drausminimo procese. Tuo tarpu pateiktos faktinės aplinkybės patvirtina, kad mokinio padėjėja prisijungė prie mokytojos destruktyvių veiksmų prieš A. B.... <...>“.

Mokinio padėjėjas pagal pareigybės aprašymą atsako už kokybišką savo funkcijų vykdymą bei mokinio, mokinių grupės, kuriems teikia pagalbą saugumą.

Pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. rugpjūčio 22 d. Nr. V-898 įsakymo „Dėl specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo 9.9 papunktį, 9.11. papunktį, mokinio padėjėjas privalo padėti mokiniui elgtis socialiai priimtinu būdu, išvengti elgesio, kuris neatitinka socialinio, kultūrinio, situacinio ar fizinės aplinkos, kurioje jis vyksta, konteksto bei gali būti laikomas neįprastu, netinkamu arba trikdančiu dėl aplinkos, kurioje jis pasireiškia, (toliau – konteksto neatitinkantis elgesys) pasireiškimų, veikiant tiksliai pagal išankstinius susitarimus, pasireiškus konteksto neatitinkančiam elgesiui, padėti sustabdyti jį arba pasišalinti iš elgesį išprovokavusios aplinkos, teikti informaciją po konteksto neatitinkančio elgesio pasireiškimo, aptariant taikytų veiksmų efektyvumą su švietimo pagalbą teikiančiais specialistais; bendradarbiauti su mokytojais, kitais švietimo pagalbą teikiančiais specialistais.

Nors vaikui A. B. nebuvo nustatyti specialūs ugdymo poreikiai, tačiau kartu su juo vienoje klasėje mokėsi ir mokiniai, kuriems tokie poreikiai nustatyti. Šioje klasėje vaikų su nustatytais specialiaisiais ugdymo poreikiais mokytojo padėjėja buvo ir A. R., todėl ji turėjo teisę reaguoti į kito moksleivio netinkamą elgesį pamokos metu, kai tai susiję su mokinio netinkamu elgesiu pamokos metu, kurios metu ugdomi ir vaikai, turintys specialių poreikių.

Ar tai tinkamas mokinio padėjėjos A. R. reagavimas, galima spręsti pagal išsakytus žodžius, jeigu tokius ir ji ir išsakė. Teigiamo atsakymo atveju būtų daroma išvada, kad neetiškai elgėsi mokinio padėjėja, kadangi turėjo elgtis socialiai priimtinu būdu, išvengti elgesio, kuris neatitinka socialinio, kultūrinio, situacinio ar fizinės aplinkos, kurioje jis vyksta, konteksto bei gali būti laikomas neįprastu, netinkamu arba trikdančiu dėl aplinkos, kurioje jis pasireiškia.

Taigi tam tikrais atvejais mokinio padėjėjas privalo imtis aktyvių veiksmų, koreguojant vaiko elgesį, siekiant užtikrinti mokinių grupės, kuriems teikia pagalbą saugumą, elgtis socialiai priimtinu būdu, išvengti elgesio, kuris neatitinka socialinio, kultūrinio, situacinio ar fizinės aplinkos. Būtent šių aplinkybių vertinimas padeda atsakyti į klausimą, ar mokinio padėjėjos vaikui taikytos poveikio priemonės pasižymėjo neatitikimu įstatymų reikalavimams, uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Moteris ramiai kalba, nevartoja keiksmažodžių ar nepadorių žodžių, nešaukia. Iš skunde nurodyto garso įrašo galima suprasti, kad vaikas nesilaikė mokinio elgesio normų, dėl to jo atžvilgiu buvo išsakyti tam tikri žodžiai, lyginant jo elgesį mokykloje ir namuose, bandant moralizuoti, veiksmo ypatybės apibūdinimą gretinant jį su suaugusių elgesiu, o neprisitaikius prie vaiko, nepaklusus vaiko norams, sukyla vaiko emocijos ir puolama į isteriją.

Psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUzLTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-553-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-553-942/2015">2K-553-942/2015</a>, 2K-157-495/2021). Nagrinėjamu atveju tokios prievartos nebuvo, kaip ir minėta buvo išsakyti tam tikri žodžiai, lyginant jo elgesį namuose, bandant moralizuoti, veiksmo ypatybės apibūdinimą gretinant jį su suaugusių elgesiu. Negalima visais atvejais bet kokį pedagogo (mokinio padėjėjos) ir mokinio žodinį konfliktą, neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje, bandymą moralizuoti, veiksmo ypatybės apibūdinimą gretinant su suaugusių elgesiu ar išsakytus žodžius (išskyrus nepadorius ir keiksmažodius), siekiant sudrausminti mokinį dėl mokymo įstaigoje nustatytų taisyklių nesilaikymo ir pan., vertinti kaip teisės administracinės pažeidimą, kadangi nėra veikos pavojingumo. Už netinkamą elgesį, vaiko moralizavimą, lyginimą su suaugusių elgesiu, mokinio padėjėjai buvo taikyta drausminė atsakomybė.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 11-ka tėvų (nurodyta, kad klasėje buvo 15 vaikų) 2024-10-07 (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorei pateikė motyvuotą prašymą perkelti A. B. į kitą klasę. Šiame prašyme nurodytos konkrečios priežastys, kodėl prašo A. B. perkelti į kitą klasę (truko mokytis, kelia chaosą, rėkia, neklauso, trukdo kitiems dirbti ir pan.). Tokias vaiko perkėlimo priežastis tėvai motyvuoja žiniomis, kurias yra gavę iš savo vaikų, o ne iš mokytojos ar mokinio padėjėjos (kiekvienas nurodo skirtingą situacijos vertinimą). Ir šios priežastys atsirado ne per vieną ar ne per dvi dienas, o per visą A. B. mokymosi laikotarpį (nuo 2024-09-02 iki prašymo pateikimo 2024-10-07). Todėl kiekviena situacija vertintina pagal pateiktus duomenis, o ne subjektyviai pagal vienos ar kitos pusės pateikiamus argumentus.

Negatyvus ir netinkamas vaiko elgesys pamokų metu negalėjo būti toleruojamas, kadangi klasėje mokėsi ne vienas moksleivis, o ir ne tam skirta pradinio ugdymo programa. Kokia yra vaikui A. B. blogos savijautos sukėlimo priežastis – jo elgesio sutrikimas, nenoras laikytis nustatytų moksleivio elgesio taisyklių, netinkamas mokytojos, mokinio padėjėjos elgesys ir pan., byloje objektyviai nėra nustatyta ir patvirtinta. Kaip ir byloje nėra nustatytas mokinio padėjėjos emocinis vaiką žalojantis elgesys.

Skunde nurodoma, kad “<...>Pažymėtina, jog dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos pradinių klasių mokytojos R. G. ir mokinio padėjėjos A. R. netinkamo elgesio su A. B., vaikas stipriai emociškai išgyveno, jam buvo reikalinga medikų pagalba. Nuo (duomenys neskelbtini) vaikas lankosi pas psichologą. Dėl A. (duomenys neskelbtini) sutrikimų Pareiškėja 2024 m. spalio 16 d. kreipėsi į gydymo įstaigą. Situacijai nesikeičiant ir toliau A. varginant (duomenys neskelbtini), vaikas buvo nukreiptas (duomenys neskelbtini). Nukrypimai nuo normos nustatyti nebuvo, kas patvirtina, kad šiuo atveju tai yra (duomenys neskelbtini) skausmai, kurių akivaizdi priežastis yra ugdymo įstaigoje įvykę sukrėtimai <...>“.

Pagal ANK 2 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo (toliau – asmuo), jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Visų pirma nuo kurio fizinio asmens veiksmų vaikui buvo reikalinga medikų pagalba, nes atsakomybė kyla tik tam, kuris padarė uždraustą pavojingą veiką, atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Antra, vaiko sveikatos stovio įvertinimas, reikalauja specialių žinių iš teismo psichiatrijos, medicinos sričių. Vaikui nebuvo atliktas joks specialus tyrimas (nėra pateikta specialisto išvada, eksperto išvada) dėl sveikatos stovio įvertinimo, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, kad nurodytas vaiko sveikatos stovis yra tiesiogiai susijęs su mokinio padėjėjos A. R. veiksmais pamokų metu.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.).

Vaiko teisių apsaugos principas nėra viršesnis už nekaltumo prezumpcijos principą, nes tai prieštarautų vyraujančiai teismų praktikai.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta aukščiau, apylinkės teismas konstatuoja, kad skunde nurodytos aplinkybės nei jas vertinant atskirai, nei vertinant jų visumą, nepagrindžia skundžiamo nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Esant šioms aplinkybėms, iš esmės pritartina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto 2025-03-14 nutarime nurodytiems motyvams ir argumentams, nutarimą laikyti teisėtu ir pagrįstu, šio nutarimo naikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nėra pagrindo, o skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistu (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo

Skundą padavusių asmenų E. B., R. B. atstovės prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Toks prašymas netenkintinas, kadangi netenkinus skundo, inicijavusių administracinio nusižengimo procesą asmenims, tokių išlaidų priteisti nėra teisinio pagrindo.

Asmuo, kurį buvo siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn A. R. teisminio nagrinėjimo metu patyrė 2420 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, įsipareigojimo apmokėti dar 1815 Eur išlaidų terminas sueis 2025-10-27, patirtų ir būsimų išlaidų faktas ir dydis yra patvirtinti teismui pateiktais rašytiniais dokumentais. A. R. teismo prašo priteisti jos naudai 4235 Eur bylinėjimosi išlaidų, nenurodo, kad jas prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Teismas iš pradžių turi išspręsti klausimą iš ko turėtų būti priteistos šios išlaidos.

Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktą arba šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio (2023 m. gegužės 11 d. redakcija) 1 punktą, šio asmens išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio nuostatomis, advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto, jei prireikia, kartu taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio nuostatas; iš nukentėjusių nuo administracinio teisės nusižengimo asmenų ar kitų asmenų, inicijavusių administracinio nusižengimo procesą, tokių išlaidų priteisti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctMjMtOTc2LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-23-976/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-23-976/2024">2AT-7-23-976/2024</a>).

Įstatymas nesuteikia teismui diskrecijos, sprendžiant asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėjimą priteisti iš valstybės ar asmenų, inicijavusių administracinio nusižengimo procesą. Tokia teismo išvada atitinka minėtą Konstitucinio Teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija) 2 dalyje nustatytas baigtinis tokių išlaidų atlyginimo šaltinių sąrašas, kuris reiškia, kad šių būtinų ir pagrįstų išlaidų negalima atlyginti iš administracinio nusižengimo teiseną inicijavusio asmens net ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. įstatymo redakcija) 3 dalį. Tokios nuostatos formuojamos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE5LTQ5NS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-19-495/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-19-495/2025">2AT-19-495/2025</a>).

Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad A. R. šia nutartimi lieka nepatraukta administracinėn atsakomybėn (jos atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena lieka nutraukta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalimi, mutatis mutandis taikydamas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, o būtent Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalį, taip pat vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nepatrauktos administracinėn atsakomybėn A. R. patirtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti priteisti iš valstybės, o ne iš teisminį procesą inicijavusių ir jo nelaimėjusių asmenų E. B. ir R. B..

Teismas dar turi nustatyti ar 4235 Eur išlaidų dydis advokatės pagalbai apmokėti yra pagrįstas. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų dydžio pagrįstumo vadovaujasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti, kurios patvirtintos 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184 (toliau - Rekomendacijos) numatytais kriterijais, nustatytais rekomenduojamais maksimaliais dydžiais ir kitomis šiose Rekomendacijose nustatytomis taisyklėmis.

Kaip matyti iš 2025-06-06, 2025-10-13 prašymuose, 2025-05-23, 2025-10-13 sąskaitose esančių darbų detalizacijų, advokatė yra parengusi atsiliepimą į skundą, prašymą dėl papildomo įrodymo prijungimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, papildomą prašymą dėl (papildomų) bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atlikusi bylos rašytinės medžiagos analizę, atstovavo klientę trijuose teismo posėdžiuose, rengėsi šiems posėdžiams, bendra advokatės apskaičiuota darbų trukmė yra 19,3 valandos. Byloje yra duomenų, kad dalį darbų galėjo atlikti advokato padėjėja M. B. (taikytina 80 proc. dydžių taisyklė).

Teismas nustatė, kad maksimali rekomenduojama suma už atsiliepimo į pareiškėjų E. B. ir R. B. skundą parengimą yra galima 934,36 Eur (0,4 x 2335,90 Eur), o už pasirengimą rengti rašytinį dokumentą, to tikslu atliekamą bylos teisinę analizę nėra atskirai apmokama (pagal Rekomendacijas yra apmokama tik už pasirengimą kontaktiniam atstovavimui posėdžiuose). Už dokumento parengimą taikomas 0,4 koeficientas (Rekomendacijų 12.6 punktas), kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas). Aktualaus laikotarpio dydis yra 2335,90 Eur. Teismas laiko, kad 934,36 Eur maksimali, netaikant išimčių, suma už atsiliepimo į pareiškėjų skundą parengimą, atsižvelgiant į bylos sprendžiamų klausimų sudėtingumą, bylos apimtį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį, yra pagrįsta.

Du advokatės parengtus prašymus iš trijų sudėtinių dalių: dėl papildomo įrodymo prijungimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dėl (papildomų) bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgiant į sprendžiamų klausimų naujumą, teismas laiko kaip du dokumentus. Vadovaujantis Rekomendacijų 12.6 punktu, maksimali rekomenduojama suma už kiekvieną iš jų būtų galima 934,36 Eur (0,4 x 2335,90 Eur). Vis dėlto, teismas turi atsižvelgti ir taikyti į Rekomendacijų 4.1 – 4.10 punktuose nustatytus kriterijus, susijusius su bylos sudėtingumu, apimtimi, teisinių paslaugų kompleksiškumu, specialiųjų žinių poreikiu ir kitus. Taikydamas nustatytus kriterijus, protingumo principą atitinkančia suma už kiekvieno iš tokių dokumentų parengimą, pagal jų pobūdį, kur rengiant tokius procesinius dokumentus, neturi būti atsižvelgiama į negatyvų emocinį krūvį turinčias bylos aplinkybes, teismas laiko 100 Eur jau su PVM. Už du dokumentus suma sudaro 200 Eur.

Pagal esamą teisinį reguliavimą už laiką, kuris buvo skirtas rašytinio dokumento rašymui, už pasirengimą rengti rašytinį dokumentą ir to tikslu atliekamą bylos teisinę analizę nėra atskirai apmokama, yra apmokama tik už patį dokumentą, kaip apskaitos vienetą. Pagal Rekomendacijų 12.7 punktą yra apmokama tik už pasirengimą kontaktiniam atstovavimui posėdžiuose. Advokatė atstovavo klientę trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė pagal Liteko esančias informacines pažymas, yra 3 val. 48 min, rengėsi šiems posėdžiams. Vadovaujantis Rekomendacijų 13 punktu, suteiktų teisinių paslaugų teikimo laikas apskaičiuojamas valandomis, kurios sumuojamos, minutės apvalinamos pagal nurodytą taisyklę. Yra pagrindas laikyti, kad bendrai atstovavimas teisme bei pasirengimas teismo posėdžiams, kuris įprastai nebūna ir neturi būti ilgesnis nei pačių posėdžių trukmė, užtruko 7 val. 36 min, o pritaikius apvalinimo taisyklę – 8 val. Teismas nustatė, kad maksimali rekomenduojama suma už 8 val. kontaktinio darbo ir pasirengimo jam, yra galima 1870,16 Eur (8 val. x 0,1 x 2337,70 Eur). Aktualaus laikotarpio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas) dydis yra 2337,70 Eur. Teismas laiko, kad būtent 1865,64 Eur suma yra pagrįsta, atsižvelgiant į byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, bylos apimtį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį, kuri, netaikant išimčių, praktiškai yra maksimali.

Teismo apskaičiuotos sumos už kiekvieną iš darbų yra ne didesnės nei Rekomendacijų IV skyriuje numatyti Administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai ir praktiškai juos atitinka. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, į Rekomendacijų 4.1 – 4.10 punktuose nustatytus kriterijus, susijusius su bylos sudėtingumu, apimtimi, teisinių paslaugų kompleksiškumu, specialiųjų žinių poreikiu ir kitus, sprendžia, kad iš dalies yra pagrįstos A. R. advokatės nusistatytos ir teismui nurodytos sumos už atliktus veiksmus (darbus) ginamosios interesais, t. y. nėra pagrindo tas sumas mažinti kaip neatitinkančias bylos sudėtingumo, apimties ar specialiųjų žinių poreikio. Nustatyta, kad iš dalies yra nepagrįsta, neatitinkanti teisinio reguliavimo apmokamo laiko apskaita. Taip pat atsižvelgdamas į Rekomendacijų 4.1 – 4.10 punktuose nustatytus kriterijus, bylos aplinkybes, į tai, kad dydžiai yra rekomendaciniai, teismas sprendžia, kad pagal nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokatės kvalifikaciją, jos priklausymą profesinei bendrijai, nėra pagrindo už jos klientei atliktus darbus priteisti maksimalius dydžius viršijančias sumas. Teismas nustatė, kad prašomų priteisti 4235 Eur išlaidų dydis A. R. advokatės pagalbai apmokėti dalyje dėl 11,3 valandos (19,3 - 8), kur ši darbų trukmė dubliuoja rašytinių dokumentų, už kuriuos jau taikomi atskiri koeficientai (maksimalus 0,4), nėra visiškai pagrįstas. Teismas, atsižvelgdamas dar ir į tai, kad teisminis bylos nagrinėjimas užtruko sąlyginai neilgai – pusę metų, todėl pagrįsta suma laiko ir priteisia 3000 Eur (934,36+200+1865,64).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 666 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalimi, Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti, patvirtintų 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184, 12.6, 12.7 punktais, teismas

n u t a r i a :

palikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto 2025-03-14 nutarimą (ROIK:25263807858) nepakeistą ir skundo netenkinti.

Priteisti asmens, kurį buvo siekiama patraukti už administracinį nusižengimą A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš valstybės 3000 Eur jos patirtų išlaidų už advokato pagalbą.

Netenkinti skundą padavusių asmenų E. B., R. B. atstovių prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėjas Dalis Žilionis