Civilinė byla Nr. e2S-115-856/2019
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01932-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.18.2.8; 3.3.2.5.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 18 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Ž. Z. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-94-853/2019, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. S2-3781-853/2015 ir nepilnametės U. K. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu J. K., priteisti kas mėnesį mokamą 200 Eur periodinį išlaikymą iš atsakovės Ž. Z. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą J. K., pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-758-215/2016 dalyje dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo: nustatyti tokią atsakovės Ž. Z. ir nepilnametės U. K. bendravimo tvarką: atsakovė Ž. Z. dalyvaus dukros U. K. auklėjime ne ilgesniam kaip 2 kalendorinių dienų nepertraukiamo bendravimo laikotarpiui, uždraudžiant atsakovei su dukra išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, o ieškovas J. K. nedarys atsakovei kliūčių bendrauti su nepilnamete dukra ir matytis su ja atsakovei ieškovą telefonu ir/ar trumpąja SMS žinute informuojant apie susitikimo su dukra datą ir laiką ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki numatomo su dukra susitikimo (e. b. I t., 1–7 l.). Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei Ž. Z. išsivežti nepilnametę U. K. iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo.
2. Atsakovė Ž. Z. priešieškiniu prašė ieškovo J. K. ieškinį atmesti, tenkinti atsakovės priešieškinį – leisti išvežti nepilnametę U. K. į užsienio valstybę nuolat gyventi su atsakove, pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį dalyje dėl U. K. ir J. K. bendravimo tvarkos, nustatant naują atsakovės pasiūlytą bendravimo tvarką (e. b. II t., 12–17 l.).
3. Priešieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki civilinės bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną J. K. bendravimo su nepilnamete dukra U. K. tvarką bei išduoti leidimą atsakovei Ž. Z. su dukra išvykti į Jungtinę Karalystę iki bus išspręstas teisminis ginčas šioje civilinėje byloje.
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi tenkino ieškovo J. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždraudė atsakovei Ž. Z. be atskiro teismo leidimo išvežti nepilnametę dukrą U. K. iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovės Ž. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (e. b. II t., 125–129 l.).
6. Teismas nurodė, kad ieškovo J. K. ir jo nepilnametės dukros U. K. bendravimo tvarka yra nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-758-215/2016, todėl būtinybės nustatyti laikiną bendravimo tvarką nėra, kadangi ji jau yra nustatyta. Tai, kad yra pasikeitusios faktinės aplinkybės ir dėl to tarp šalių kyla konfliktai, neįpareigoja teismo spręsti klausimo, kuris yra spręstas skubos tvarka.
7. Teismas pažymėjo, jog dar 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovei Ž. Z. be atskiro teismo leidimo išvežti nepilnametę dukrą U. K.. Minėtą nutartį aukštesnės instancijos teismas paliko galioti kaip teisėtą ir pagrįstą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis, neišnagrinėjus bylos iš esmės, negali būti nustatoma laikinoji bendravimo tvarka bei leidimas išvežti nepilnametį vaiką į užsienio valstybę, kuris turėtų būti nustatomas galutiniu teismo sprendimu, išsamiai įvertinus visas bylos aplinkybes ir galimai patenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimus, t. y. atsakovė prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia išspręsti bylą iš esmės ir nepateikia teismui jokių įrodymų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė Ž. Z. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti (e. b. II t., 131–135 l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Šalys konfliktuoja tarpusavyje, nesutaria ne tik dėl nepilnametės šalių dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, bet ir dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos. Akivaizdu, jog 2016 m. rugpjūčio 26 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo (civ. b. Nr. e2-758-215/2016) patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka realios gyvenimiškos situacijos, sunkiai įgyvendinama, dėl to šiuo metu ir kyla konfliktinė situacija tarp šalių.
8.2. Teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso normas, išsamiai neišnagrinėjo prašymo ir jo argumentų, pagrindžiančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nieko nepasisakė dėl prašymo esmės. Prašymas išduoti teismo leidimą išsivežti dukrą iki kol bus išnagrinėta ši civilinė byla nepažeidžia protingumo, teisingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Priešingai, leidimas išsivežti dukrą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla, užtikrintų konfliktinių situacijų sumažėjimą tarp šalių ir užtikrintų abiejų šalių, o svarbiausia - dukros - teises ir interesus, taip pat faktiškai sumažintų tikimybę patirti neigiamas pasekmes.
8.3. Atsakovė dirba Jungtinėje Karalystėje, dukra U. K. mokosi mokykloje. Dukra Jungtinėje Karalystėje yra saugi, jai yra užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos fiziniam, socialiniam ir psichologiniam vystymuisi, suteiktas emocinis saugumas. Teismo leidimo išvežti nepilnametę dukrą U. K. į Jungtinę Karalystę iki kol bus išnagrinėta ši civilinė byla neišdavimas yra akivaizdžiai neproporcingas siekiamam tikslui, be pagrindo riboja atsakovės ir dukros teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, gali padaryti nepataisomos žalos. Dėl teismo taikytų apribojimų ir nesudarytos galimybės iki bylos nagrinėjimo pabaigos likti Jungtinėje Karalystėje, atsakovė su dukra turėtų grįžti į Lietuvą. Grįžimas į Lietuvą sąlygotų atsakovės darbo praradimą Jungtinėje Karalystėje, pajamų netekimą, U. K. vietos praradimą mokykloje arba būtų taikytos piniginės baudos už praleistas dienas mokykloje. Visos šios aplinkybės suponuoja pakankamai pagrįstą prielaidą, kad teismo atskiro leidimo neišdavimas gali prieštarauti vaiko interesams.
8.4. Teismo leidimo išdavimas tikrai nepažeistų ieškovo teisių ir interesų, nes yra prašoma nustatyti ir laikiną bendravimo tvarką, kuri leis ieškovui bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime, atsižvelgiant būtent į dukros U. K. mokymosi/atostogų tvarkaraštį Jungtinėje Karalystėje. Visų šių aplinkybių teismas visiškai netyrė ir dėl jų nepasisakė. Teismas neužtikrino šalių interesų pusiausvyros principo, neužtikrino nepilnamečio vaiko teisių ir interesų.
8.5. Nepritaikius tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, yra pripažįstami tik ieškovo interesai ir be pagrindo ribojami nepilnamečio vaiko ir atsakovės teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai.
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas J. K. prašo netenkinti atsakovės atskirojo skundo, palikti nepakeistą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį, priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas (e. b. II t., 138–148 l.). Nurodo, kad atsakovė savo prašymu nustatyti laikinąją bendravimo tvarką tarp dukros U. K. ir ieškovo J. K., siekia sudaryti sau patogią situaciją, kuomet būtų patvirtinta atsakovei palanki vaiko ir ieškovo bendravimo tvarka, o ieškovo J. K. bendravimas su dukra U. K. būtų apribotas iki minimumo. Išsivežus nepilnametę dukrą gyventi į užsienio valstybę, yra akivaizdžiai pažeidžiamos dukros U. K. ir ieškovo J. K. teisės ir teisėti interesai palaikyti nuolatinį artimą ryšį tarp dukros ir tėvo. Šios aplinkybės įrodo, kad nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi bendravimo tvarka su vaiku yra nevykdoma dėl atsakovės piktybiškų neteisėtų veiksmų. Atsakovė, teismo prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės siekia nustatyti naują bendravimo tvarką sau palankiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, paliekant šiuo metu galiojančią nustatytą bendravimo tvarką nevykdoma. Atsakovė nesiekia laikinai išsivežti dukros atostogauti į užsienio valstybę kelioms dienoms ar savaitėms, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemone siekia pilno jos priešieškinio reikalavimo patenkinimo - leidimo išvežti nepilnametę U. K. į užsienio valstybę (Jungtinę Karalystę) nuolat gyventi kartu su atsakove. Atsakovė neįrodė, kokiomis sąlygomis dukra U. K. gyvena Jungtinėje Karalystėje, ar aplinka, kurioje gyvena, atitinka vaikui tinkamas augti ir vystytis sąlygas, ir kt. Todėl, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, kuomet nėra žinoma, ar vaiku tinkamai rūpinamasi, kokiomis sąlygomis ir kur gyvena nepilnametis vaikas, atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra netenkintinos.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės Ž. Z. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei Ž. Z. dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutarties pakeitimo, nustatant nepilnametės U. K. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu J. K., dėl periodinio išlaikymo iš atsakovės Ž. Z. priteisimo, dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties pakeitimo, nustatant bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Atsakovė Ž. Z. pirmosios instancijos teismui pateikė priešieškinį, prašydama leisti išvežti nepilnametę U. K. į užsienio valstybę nuolat gyventi kartu su atsakove (pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą be ieškovo sutikimo), pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, nustatant bendravimo tvarką pagal atsakovės pasiūlymą. Priešieškiniu atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki civilinės bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną ieškovo J. K. bendravimo su nepilnamete dukra U. K. tvarką pagal atsakovės pasiūlytą bendravimo tvarką, išduoti leidimą atsakovei su dukra U. K. išvykti į Jungtinę Karalystę iki bus išspręstas teisminis ginčas šioje byloje.
12. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi netenkino atsakovės Ž. Z. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodydamas, jog dar 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi teismas uždraudė atsakovei išvežti vaiką į užsienio valstybę be atskiro teismo leidimo, o atsakovė prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia išspręsti bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
13. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei Ž. Z. be atskiro teismo leidimo išvežti nepilnametę dukrą U. K. iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Kaip jau minėta, priešieškiniu atsakovė prašė išduoti leidimą atsakovei su dukra U. K. išvykti į Jungtinę Karalystę iki bus išspręstas teisminis ginčas šioje byloje, nurodydama, jog yra pasikeitusios bylos aplinkybės, ieškovė su dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje, dukrai sudarytos geros gyvenimo ir mokymosi sąlygos, ieškovė dirba ir gauna nuolatines pajamas, nepilnametė dukra nuo 2018 m. rugsėjo pradžios mokosi (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje-pradinėje mokykloje. Atsakovė pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus – pažymą iš (duomenys neskelbtini) vaikų darželio-pradinės mokyklos bei gaunamo atlyginimo lapelius. Taigi, iš priešieškinio ir atskirojo skundo turinio matyti, kad tiek pati atsakovė, tiek ir dukra U., gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl, įvertinus bylos aplinkybes, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teismo leidimo atsakovei išdavimo. Esant pasikeitusioms aplinkybėms, teismas turėjo atsakovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus išnagrinėti iš esmės, juos įvertinti ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, jų nevertino ir iš esmės dėl jų nepasisakė, deklaratyviai nurodydamas, jog klausimas yra išspręstas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi. Pritartina atskirojo skundo argumentui, kad teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso normas, išsamiai neišnagrinėjo prašymo ir jo motyvų, pagrindžiančių būtinybę taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
14. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad neišnagrinėjus bylos iš esmės, negali būti nustatoma laikinoji bendravimo tvarka bei leidimas išvežti nepilnametį vaiką į užsienio valstybę, kuris turėtų būti nustatomas galutiniu teismo sprendimu išsamiai įvertinus visas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas (pavyzdžiui, laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas, įpareigojimas sutuoktiniui gyventi skyrium, įpareigojimas laikinai nutraukti įtariamą autorių teisių pažeidimą) plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų (pavyzdžiui, nepilnamečių vaikų) teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį.
15. Pažymėtina, kad siekiant visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, prieš tai pareikalavus Vaiko teisių apsaugos tarnybos įvertinti atsakovės prašymą ir pateikti dėl jo išvadą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.178 straipsnio 1 dalis numato, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendė nepranešęs ieškovui, neišklausęs jo nuomonės, o taip pat neturėdamas Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone išvados ir šiai institucijai nedalyvaujant, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišklausė šalių nuomonės dėl pareikšto atsakovės prašymo, nevisapusiškai, neobjektyviai ir skubotai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl ko galėjo priimti teisiškai nepagrįstą nutartį.
16. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės,
17. Ieškovas J. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti 726 Eur dydžio teisines išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
18. Bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimo nesprendžia, kadangi bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą įvertins pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės.
19. Vadovaudamasis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas naikina Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį ir klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
