Baudžiamoji byla Nr. 1A-17-332/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19589-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.5.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.4.6.1.;
2.4.7.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 17 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teisėjų Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,
sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,
dalyvaujant prokurorui Artūrui Karjakinui,
gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,
nuteistajam K. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-10-16 nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme dešimčiai mėnesių. Laisvės atėmimo bausmę K. M. paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią K. M. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. M., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
K. M. nuteistas už tai, kad jis ir M. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., K. M., tiksliai nenustatytu laiku iš savo pažįstamo O. J. sužinojęs jo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus, nenustatytomis aplinkybėmis perdavė juos M. M., pastarasis 2017-04-23 9.19 val., pasinaudodamas tiksliai nenustatytu mobiliojo ryšio įrenginiu su nenustatyta išankstinio papildymo SIM kortele ir mobiliojo ryšio interneto prieiga, kuriai buvo suteiktas IP adresas (duomenys neskelbtini), internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpino apgaulingą skelbimą ID (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo krosinio motociko “KTM Enduro”, po ko, naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu,,LG Optimus L-4“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį buvo dėta išankstinio apmokėjimo SIM kortelė (duomenys neskelbtini), 2017-04-23 11.31 val. paskambinusiam M. T. pateikė melagingą informaciją dėl parduodamo motociklo ir paprašė pervesti už motociklą avansinį 200 eurų mokestį bei nurodė O. J. banko sąskaitą, dėl ko M. T. į jam nurodytą O. J. AB,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-04-23 pervedė 200 eurų. Tęsiant nusikalstamą sumanymą, K. M., naudodamasis tiksliai nenustatytu mobiliojo ryšio telefonu ir nenustatyta SIM kortele, O. J. davė nurodymus dėl pinigų išgryninimo ir perdavimo, o O. J., neturėdamas tyčios padaryti nusikalstamą veiką, pagal K. M. duotus nurodymus, 2017-04-24 į jo AB,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus 200 eurų išgrynino AB,, (duomenys neskelbtini)“ bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), iš kurių dalį neteisėtai įgytų pinigų nenustatytu laiku perdavė nenustatytam asmeniui, 90 eurų perdavė A. V., kuris, neturėdamas tyčios apgaule įgyti svetimo turto, gautus pinigus įsidėjo į savo AB,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašomas O. J. (kuriam nurodymus davė K. M.) 2017-04-25 persiuntė 60 eurų į K. J. AB,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu savo naudai įgijo M. T. priklausančius 200 eurų.
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. M. prašo panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-10-16 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti. Taip pat prašo atnaujinti bylą ir iš naujo apklausti visus asmenis, kurie yra minimi šioje byloje, įpareigoti tyrėjus ar apylinkės teismą paaiškinti, kodėl byloje nėra K. J. parodymų, nors prokuroras teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad ši liudytoja buvo apklausta, bei patraukti liudytojus baudžiamojon atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo.
Apeliaciniame skunde K. M. nurodo, kad nei nukentėjusysis, nei jo bendrininkas, nei liudytojai teismo posėdžio metu asmeniškai jam nepareiškė jokių pretenzijų ar kaltinimų. Teigia, kad byloje nėra K. J. parodymų, be to, visų liudytojų pirminiai parodymai yra priešingi parodymams duotiems teisme, todėl prašo iš naujo apklausti nukentėjusįjį, visus liudytojus ir kaltinamuosius. Apelianto tvirtinimu, teisminio proceso metu liudytojai bei kaltinamasis M. M. paneigė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Visi liudytojai, kurie davė sąskaitas ar, teismo nuomone, bendravo su juo (K. M.) ar M. M. buvo apklausti, išskyrus K. J., tačiau prokuroras nurodė, kad ši liudytoja buvo apklausta tyrėjų ir jos parodymai byloje yra, nors kaltinamajame akte šios liudytojos parodymų nėra. Ši byla buvo tiriama visiškai aplaidžiai.
Apelianto teigimu, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. J. nurodė, kad jo (K. M.) „(duomenys neskelbtini)“ paskyra yra „(duomenys neskelbtini)“, o liudytojas L. C. nurodė – „(duomenys neskelbtini)“, todėl, K. M. nuomone, visus liudytojus būtina patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo, nes jo „(duomenys neskelbtini)“ paskyros pavadinimas nėra nei „(duomenys neskelbtini)“, nei „(duomenys neskelbtini)“. Jo „(duomenys neskelbtini)“ paskyra yra pavadinta jo vardu ir pavarde.
Atsiliepimų į nuteistojo K. M. apeliacinius skundus negauta.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo K. M. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis K. M. ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir priimti K. M. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Nagrinėjamu atveju K. M. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
BK 182 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto arba turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų asmenų naudai apgaule. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-788/2018).
Nuteistasis K. M. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-122/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-122/2013">2K-122/2013</a>). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė nukentėjusįjį M. T. ir nuteistuosius (tuo metu – kaltinamuosius) M. M. ir K. M., liudytojus O. J., A. V., L. C., A. S., E. L., išvardijo dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo ir K. M. teisinančius, ir jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – K. M. teisinančius – įrodymus (paties K. M. parodymus, nuteistojo M. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad nusikalstamą veiką jis padarė ne su K. M.). Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas K. M. baudžiamąją bylą, BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų, nepažeidė.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-12 K. M. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir nurodė, kad jis nuo 2016 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, pažįsta O. J., jie draugai, su juo bendravo prieš kokius keturis mėnesius, kai buvo parvežtas į (duomenys neskelbtini) (3 t. 71 b. l.). Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje K. M. kaltu taip pat neprisipažino ir nurodė, kad nedalyvavo jokiuose sukčiavimuose. Žinojo, kad pataisos namuose yra toks M. M., bet akis į akį nėra su juo bendravęs. Į (duomenys neskelbtini) važiavo visai dėl kitos bylos, taip ir susitiko su M. M.. Šioje byloje jam inkriminuojamos nusikaltimo jis nepadarė, todėl ir neprisipažįsta. Pirmą kartą išgirdo apie šį nusikaltimą, kai jį atvežė į apklausą. Liudytojai išgalvojo parodymus (4 t. 22 b. l.). Tačiau šie nuteistojo K. M. parodymai nepaneigia nuteistojo M. M. ikiteisminio tyrimo (Nr. (duomenys neskelbtini)) metu duotų parodymų, nukentėjusiojo M. T., liudytojų E. L., O. J., A. V., L. C. parodymų.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuteistojo M. M. ikiteisminio tyrimo (Nr. (duomenys neskelbtini)) metu duotais parodymais, nukentėjusiojo M. T., liudytojų E. L., O. J., A. V., L. C. parodymais ir jų pagrindu nustatė, kad nuteistasis K. M. kartu su M. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam M. T. priklausančius 200 Eur. Netikėti šiais nuteistojo M. M. ikiteisminio tyrimo (Nr. (duomenys neskelbtini)) metu duotais parodymais, nukentėjusiojo M. T., liudytojų E. L., O. J., A. V., L. C. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais ir jais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo, kadangi jie atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes. Be to, šioje byloje nebuvo nustatyta jokių duomenų, jog kitas nuteistasis M. M., nukentėjusysis M. T., liudytojai, duodami parodymus, siekė apkalbėti K. M., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ar turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Manyti, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iškraipomos tikrosios įvykio aplinkybės, o nuteistojo K. M. parodymai atitinka tikrovę, nėra pagrindo. Be to, nukentėjusiojo M. T. ir liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai M. T. protokolas-pareiškimas dėl nusikalstamos veikos (1 t. 21 b. l.), 2017-05-16 „(duomenys neskelbtini)“ AB banko pateikti nukentėjusiojo M. T. banko sąskaitos išrašai (1 t. 92-94 b. l.), 2017-05-25 AB „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 110-113 b. l.), 2017-05-29 AB „(duomenys neskelbtini)“ banko pateiktas A. V. banko sąskaitos išrašas (1 t. 114 b. l.), 2017-07-31 mobiliojo ryšio išklotinių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) analizė (1 t. 142-145 b. l.), 2017-12-22 (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta informacija (1 t. 159 b. l.), 2017-05-02 kratos protokolai (1 t. 185-190, 196-200 b. l., 2 t. 36-44 b. l.), 2017-04-28 UAB,, (duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 98 b. l.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo K. M. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.
Nuteistasis K. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojų pirminiai parodymai yra priešingi parodymams duotiems teisme, apklausiami teisme liudytojai ir kaltinamasis M. M. paneigė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjai, todėl K. M. prašo iš naujo apklausti nukentėjusįjį, visus liudytojus ir kaltinamuosius. Tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju byla išnagrinėta išsamiai, ištirti ir įvertinti visi reikšmingi duomenys, K. M. kaltei pagrįsti yra surinkta pakankamai įrodymų, todėl atnaujinti įrodymų tyrimą ir dar kartą apklausti nuteistojo prašomus asmenis nėra teisinio pagrindo. Nors M. M. bylos nagrinėjimo teisme metu pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad O. J. banko sąskaitos numerį jam davė K. M. ir parodė, kad jam inkriminuojamo nusikaltimo kartu su K. M. nedarė, banko sąskaitą gavo iš pažįstamo, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nenurodė jokių objektyvių savo parodymų pakeitimo priežasčių, todėl teismas pagrįstai nesivadovavo M. M. bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais ir rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys. Liudytojų O. J., A. V., L. C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, šiek tiek skiriasi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama praėjus tam tikram laiko tarpui, ir dėl to liudytojai pagrįstai nebeprisimena kai kurių byloje nagrinėjamo įvykio detalių, nedideli netikslumai, esantys šių liudytojų parodymuose, nevertintini kaip nesutapimai ar prieštaravimai, be to, šie liudytojai nurodė, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis K. M., tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie yra teisingi, nes tuomet aplinkybes atsiminė geriau. Ikiteisminio tyrimo metu O. J. parodė, kad K. M. jį susirado per socialinį tinklapį „(duomenys neskelbtini)“ ir per ten bendravo. K. M. jo prašė banko sąskaitos numerio ir jis davė (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Tiksliai negali pasakyti, bet mano, jog 2017-04-23 į jo sąskaitą įkrito pirmi pinigai, tai buvo 20 eurų, iš ko ir už ką negali pasakyti. Tiksliai negali pasakyti, atrodo, jog kitą dieną, K. M. jam iš ryto skambino ir pasakė, jog vėl į jo sąskaitą įkris pinigai, kuriuos turės išsiųsti. 2017-04-24 iš viso įkrito 330 eurų, pirmą kartą 200 eurų, paskui 100 eurų ir 30 eurų, kiek suprato pinigai įkrito iš skirtingų asmenų. Jis 2017-04-24 į „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini) atvyko su savo geru draugu A. V., kurio paprašė, kad jis gautus pinigus iš jo persiųstų į K. nurodytą sąskaitą. Tuomet jis nuėmė 330 eurų ir juos įdėjo į A. V. „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, ir jam nurodė sąskaitas, į kurias turėjo pervesti pinigus, kiek pamena, jis prie savo bankininkystės prisijungė per mobilųjį telefoną iš „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), jis darė du pavedimus, į kokias tiksliai sąskaitas ir kam negali pasakyti, nes neatsimena, o gautas žinutes ištrindavo, nes jam K. liepė viską trinti. (3 t. 15-16 b. l.). Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. M. yra jo draugas. Tiksliai dienos ir mėnesio negali pasakyti, bet jam per socialinį tinklapį „(duomenys neskelbtini)“ parašė K., su juo palaikė ryšį. M. jį taip pat pasikvietė į draugus socialiniame tinklapyje ir pradėjo su juo bendrauti. Jam M. sakė, jog reiks pinigus persiųsti į kitą sąskaitą, taip pat minėjo, jog nuo 100 eurų sumos liks koks 30-40 eurų jam. Su M. bendravo savaitę laiko, per programą „(duomenys neskelbtini)“. Dienos tiksliai nepasakys, bet galėjo būti ir 25 d., su O. susitiko „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Jis jam davė pinigus, kad galėtų įsidėti į savo banko kortelę ir padarytų pavedimą. Taip ir padarė. Jei gerai atsimena įsidėjo apie 90 eurų, kuriuos per kelis kartus ir išsiuntė nurodytam asmeniui. Asmenį nurodė K. O., o jis išsiuntė, kam pervedė pinigus negali pasakyti, neatsimena, galėjo būti, kad pervedė 60 eurų (1 t. 64-66 b. l.). Liudytojas L. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. M. yra jo pažįstamas. K. M. jį per socialinį tinklapį „(duomenys neskelbtini)“ pakvietė 2017 m. balandžio mėnesį, kokia tai buvo tiksli diena negali pasakyti, nes neatsimena. Jis jį priėmė į draugus, šiek tiek bendravo. Bendravimas buvo toks, kad K. M. jo klausė, ar galėtų jam padėti t.y. iš savo kortelės išgryninti gautus pinigus ir juos pervesti į kitą sąskaitą. Jis K. M. pasakė, jog gali jam padėti, tuomet jis (K. M.) nurodė, kad parašytų jo draugui M. M., per socialinį tinklapį „(duomenys neskelbtini)“. Jis tą pačią dieną parašė M. M.. M. M. jam parašė, jog nuo gautos sumos gaus 30%, o kitą dalį turės persiųsti į nurodytą sąskaitą. Jis M. M. nusiuntė savo banko sąskaitą esančią AB „(duomenys neskelbtini)“. Jam paskambinęs M. pasakė, jog pasitikrintų savo sąskaitą. Patikrinęs sąskaitą sužinojo, kad joje yra 100 eurų, juos nuėmė. Iš karto M. jam į socialinį tinklapį „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė sąskaitą, į kurią turi pervesti pinigus. Iš 100 eurų jis sau pasiliko 30 eurų, už 10 eurų papildė M. sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ kortelei ir 60 eurų išsiuntė į nurodytą sąskaitą (1 t. 53-56 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai yra logiški ir aiškūs, siejasi tarpusavyje, esminėse detalėse sutampa, juos iš esmės patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, todėl netikėti jų parodymais ir pripažinti juos netinkamais ar nepatikimais įrodymais nėra pagrindo.
Nuteistasis K. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. J. nurodė, kad jo (K. M.) „(duomenys neskelbtini)“ paskyra yra pavadinta „(duomenys neskelbtini)“, o liudytojas L. C. nurodė – „(duomenys neskelbtini)“, todėl, apelianto nuomone, visus liudytojus būtina patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo, nes jo „(duomenys neskelbtini)“ paskyros pavadinimas nėra nei „(duomenys neskelbtini)“, nei „(duomenys neskelbtini)“. Jo „(duomenys neskelbtini)“ paskyra yra pavadinta jo vardu ir pavarde.
Baudžiamoji atsakomybė liudytojui už melagingų parodymų davimą numatyta BK 235 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 235 straipsnį melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, objektyvi tiesa sąmoningai iškraipoma, kai liudytojas nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. BK 235 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia – tai reiškia, kad kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, teisingus parodymus, suvokia atsakomybę ir tai yra patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas suvokia, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota byloje. Nagrinėjamu atveju nuteistasis K. M. yra įsitikinęs, kad šioje byloje apklausti liudytojai davė melagingus parodymus, tačiau su tokiu nuteistojo tvirtinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje apklausti liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, dėl to apklausiami liudytojai žinojo ir suvokė galinčią kiltį atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio akivaizdu, jog bylą iš esmės nagrinėjęs teismas nenustatė, kad liudytojų duoti parodymai yra melagingi. Nuteistasis K. M. taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti liudytojų parodymų teisingumu. Tai, kad, pasak apelianto, pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai O. J. ir L. C. neteisingai nurodė jo (K. M.) „(duomenys neskelbtini)“ paskyros pavadinimą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo abejoti aptariamų liudytojų visų parodymų teisingumu ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo.
Nuteistasis K. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra K. J. parodymų, nors prokuroras teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad ši liudytoja buvo apklausta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo siekiama apklausti minėtą liudytoją, tačiau to padaryti nebuvo galimybės, nes K. J. buvo išvykusi į užsienį (1 t. 88 b. l.). Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo sprendžiamas nuteistojo (tuo metu kaltinamojo) M. M. prašymas teisme apklausti K. J., tačiau šis prašymas buvo atmestas, nes M. M. nurodė, kad šios liudytojos nepažįsta, be to, šios liudytojos parodymai neturi esminės reikšmės nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nustatymui ir kvalifikavimui, ši liudytoja net nebuvo įtraukta į apklaustinų asmenų sąrašą (4 t. 8 b. l.). Atsižvelgiant į tai, 2018-12-18 protokoline nutartimi buvo atmestas ir nuteistojo K. M. bei jo gynėjos prašymas apklausti liudytoją K. J. apeliacinės instancijos teisme. Prokuroras nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad K. J. buvo apklausta ne šioje, o kitoje byloje ir pažymėjo, jog M. M. ir K. M. nėra pareikštas kaltinimas dėl bendravimo su K. J., todėl ji šioje byloje nebuvo įtraukta nei kaip liudytoja, nei kaip kaltinamoji, todėl nebuvo pagrindo jos apklausti. Šiame kontekste teisėjų kolegija sutinka su šiais prokuroro argumentais, kad K. J. apklausa nėra reikalinga ir pažymi, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas, įrodymų turi būti surinkta tiek, kad jų visuma leistų daryti pagrįstas išvadas dėl svarbių byloje aplinkybių.
Remdamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis K. M. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, todėl naikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-10-16 nuosprendį ir jį išteisinti, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistasis, nėra pagrindo. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam K. M. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo K. M. padarytą veiką, todėl naikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-10-16 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir nuteistojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
n u t a r i a:
nuteistojo K. M. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Raimundas Jurgaitis
Teisėjai Boleslovas Kalainis
Vidmantas Mylė
