Baudžiamoji byla Nr. 1-27-332/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02434-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1;
1.2.4.1.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.1.15.3.3;
2.1.14. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 17 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis,
sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,
dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei,
kaltinamajam G. G.,
gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,
nukentėjusiosios J. P. atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui., atstovams pagal įstatymą S. R., A. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir nuolatinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, 2011-12-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pripažintas įvykdęs pavojingas visuomenei veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 145 str. 1 d., 140 str. 1 d.,151 str. 1 d., būdamas nepakaltinamas, ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis, 2016-04-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės taikymas nutrauktas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., nukentėjusiosios atstovo advokato 2018-10-23 prašymu kaltinimas pakeistas į Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 6 p.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
G. G. 2018-01-13, laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 20.57 val., tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu kilus asmeniniam konfliktui, tyčia sudavė vieną smūgį ranka J. P. į galvą, po to ranka sugriebė J. P. už plaukų ir ją ištempė iš lovos ant grindų; J. P. gulint ant grindų, darbiniais batais apautomis kojomis, J. P. spyrė į galvą ir kitas kūno vietas bei sudavė kumščiais į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį smūgių; šiais veiksmais jis nukentėjusiajai J. P. padarė trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusią galvos smegenų suspaudimą, nosies kaulų lūžius, kairės akiduobės lateralinės ir apatinės sienelės lūžius, muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, kairės ausies landoje, kraujosruvas dešiniame momenyje, abiejų akių vokuose, krūtinkaulio srityje, dilbiuose, blauzdose ir taip dėl trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą, padarė J. P. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis G.G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji J. P. buvo jo draugė, meilužė. Ji kartais pas jį ateidavo, jie išgėrinėdavo. Iki įvykio nukentėjusiąją J. P. pažinojo beveik 3 metus, jie susipažino jo ankstesniame bute B. g., ji ten atėjo su jo draugu V. A..
Nukentėjusioji J. P. iki 2018-01-13 vakaro pas jį buvo tris dienas. Įvykio išvakarėse jis grįžo iš kazino pralošęs pinigus. J. P. kažkur pasišalino, o kitą rytą pas jį atėjo sumušta. Jai po akimi buvo mėlynė, veidas apibraižytas. Ji prašė priimti ją pas save, nes, būdama sumušta, neturi kur eiti ir niekur negali pasirodyti. Nukentėjusioji J. P. neaiškino, kaip atsirado jos sužalojimai, niekuo nesiskundė. Neprisimenu, iš kur gavo V. S. kontaktus.
V. S. 2018-01-13 jis pas save pasikvietė pats, ne norėjo išgerti. 2018-01-13 V. S. pas jį atvyko apie 12 val. ir išbuvo iki vakaro, kol atvyko policija ir juos išvežė, tuo metu buvo apie 20.30-21 val. Iki to laiko jie trise išgėrinėjo. Išgėrinėjant tarp jų konfliktų nebuvo. Išgėrinėjo sėdėdami ant lovos, prie staliuko. J. P. didesnę laiko dalį sėdėjo atsirėmusi į spintos galą. Vieną kartą ji ėjo į tualetą, neišlaikė lygsvaros, griuvo, trenkėsi smilkinio kraštu į durų staktos kraštą ir nukrito ant žemės. Ji krito šonu, smilkiniu į durų kampą ir nukrito atbula ant žemės. Kraujo nebuvo. Ji pagulėjo pora minučių, atsikėlė ir nuėjo į tualetą. Ten atliko,,gamtinius reikalus“, grįžo atgal, norėjo lipti į lovą, bet prarado pusiausvyrą ir aukštielninka krito ant žemės. J. P. atsigulė ant žemės išilgai lovos. Ji neprašė jai padėti. J. P. ne pirmą kartą prisigėrė, todėl jis negalvojo, kad atsitiko kažkas rimto, paliko ją gulėti ten, kur ji nugriuvo. J. P. tiesiog gulėjo girta, į aplinką nereagavo. Tuo metu buvo apie 19 val. J. P. pragulėjo apie pusę valandos. Tą vakarą ji gėrė alaus ir degtinės.
Po to jis išėjo į koridorių ir įvyko konfliktas bei susistumdymas su kaimynais. Po konflikto koridoriuje kaimynė jį įstūmė į jo kambarį, jis ją išvarė ir užsirakino savo kambaryje. Kai kaimynė jį įstūmė į kambarį, ji pasakė: „kvieskit policiją, G. yra sumušęs moterį“. Kaimynė taip pareiškė, nes pamatė ant grindų gulinčią J. Kaimynei pasirodė, kad J. sumušta. Tada jis iškvietė policiją dėl konflikto su kaimynais. Prieš atvykstant policijos pareigūnams, jis su V. S. įkėlė J. P. į lovą.
Kai atvyko V. S., jo paakys buvo sumuštas. Jis sakė, kad nukentėjo kažkokiose muštynėse. Tą dieną jis su V. S. parduotuvėje buvo du kartus: vieną kartą ėjo į parduotuvę „M.“, o kitą kartą – į parduotuvę „A.“. Parduotuvėje „A.“ su V. S. pirko butelį degtinės. Kaip jo namuose atsirado kraujas, nežino. Tą dieną, be jo, V. S. ir J. P., jo namuose kitų asmenų nebuvo. Kai J. P. trenkėsi į sieną, o vėliau krito, matė, kaip ji susitrenkė smilkinį, o lipdama į lovą ir krisdama aukštielninka, susitrenkė pakaušį. Kai nukentėjusioji atsitrenkė į duris, jis avėjo kambarinėmis šlepetėmis. Žieminius batus apsiavė, kai atvyko policijos pareigūnai ir liepė rengtis vykti į policijos nuovadą. Su tais batais ir nukentėjusiosios kūnu ar galva kontakto nebuvo. Tie žieminiai batai yra apsauginiai batai nuo traumų darbe, t. y. darbinės paskirties batai su pakietinta priekine dalimi. 2018-01-13 nei jis, nei V. S. prieš J. P. smurto nenaudojo.
Nukentėjusiosios J. P. atstovė pagal įstatymą S. R. parodė, kad nekentėjusioji J. P. – jos sesuo. Dėl sužalojimo J. P. ligoninėje pragulėjo nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. kovo 30 d., po to iki 2018 m. balandžio 28 d. buvo reabilitacijoje, iš ten grįžo pas ją į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu su J. P. neįmanoma bendrauti kaip su pilnaverčiu žmogumi, ji nieko neprisimena. Apie J. P. sužalojimo aplinkybes nežino.
Liudytoja I. J. parodė, kad G. G. yra jos kaimynas, jo buto Nr. yra..., jos -... G. G. apsigyveno kaimynystėje prieš pusantrų metų, jis kėlė daug problemų dėl girtavimo, grasinimų. Prieš kurį laiką G. G. koridoriuje pristatė J. P., sakė, jog ji jo draugė J., jie yra kartu yra 3 metus, tai gyvena, tai negyvena. Matydavo, kad J. būdavo pas G. G..
2018-01-13, vakare, grįžo iš lauko, išgirdo šurmulį, pamatė policijos pareigūnus, kaimynes. Su pareigūnais įėjo į G. G. butą, matė ant sofos gulinčią moterį, jos veidas buvo mėlynas. Kambaryje buvo G. G. ir dar kažkoks nematytas vyras. Tą vakarą pagalbos šauksmų iš G. G. buto negirdėjo.
Liudytoja M. B. parodė, kad yra Šiaulių apskrities VPK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresnioji tyrėja. Buvo gautas tarnybinis pranešimas, kad G. tarp kaimynų įvyko konfliktas, kaimynė pastebėjo, kad ant grindų pas kaimyną guli moteris. Po to iš ligoninės gavo pranešimą, kad į ligoninę dėl galvos traumos pristatyta komos būsenoje moteris. Ji su ekspertu vyko į įvykio vietą. Bendravo su kaimyne, kuri nurodė, kad būdama namuose ji už sienos girdėjo triukšmą.
Liudytojas V. S. parodė, kad pažįsta G., jo vardo neprisimena. Iki 2018-01-13 G. G. matė vieną kartą, tada buvo su nukentėjusiosios J. buvusiu draugu L. nuvažiavęs į G. pas G. G..
Su J. anksčiau nebendravo. 2018-01-13 ji iš kažkur gavo jo telefono numerį ir jam tą dieną pirmą kartą paskambino. Po to jis kalbėjo su G. G.. Tą dieną jis buvo išgėręs, norėjo dar išgerti, todėl su G. G. susitarė, kad jis (liudytojas) pas juos atvažiuos. Atvažiavęs pas G. G. matė, jog J. buvo su mėlyne dešinėje akyje. Jis jos paklausė, kas buvo J. galva parodė į Gricių, bet žodžiu neįvardijo žmogaus, kuris ją sužalojo. Jis suprato, kad tai - G. G.
Jiems girtaujant G. G. nuėjo į tualetą. Tada jis J. paklausė, ar ji važiuotų pas jį, norėjo su ja „pabaliavoti“ atskirai. Ji sutiko. G. G. jų pokalbį išgirdo ir jam sudavė į galvą. Jis sėdėjo ant lovos, kai G. G. pradėjo jį mušti. J. norėjo jį užstoti, tada G. G. lovoje gulinčiai J. trenkė ranka į veidą ir už plaukų ištempė ant grindų, ištempęs J. iš lovos ant grindų. G. G. J. pradėjo spardyti, spardė į visas kūno vietas. J. nesigynė, mušama gulėjo ant nugaros. Spardant G. G. buvo apsiavęs „kroksus“. Po to G. G. nusiramino, jo niekas nesustabdė. Mušdamas ir po muštynių G. G. nieko nesakė. Po sumušimo J. gulėjo ant nugaros, neatsimerkė, jai ant galvos buvo kraujo, ji atrodė baisiai, nekalbėjo, alsavo. Po to G. G. buvo išėjęs į koridorių, jis girdėjo, kaip G. G. barėsi su kaimynais. Kaimynė pro praviras duris pamatė ant grindų gulinčią J. ir pradėjo šaukti. Kai G. G. grįžo į butą jis jam pasiūlė J. įkelti į lovą, tada abu J. įkėlė į lovą. Jis bijojo kviesti policiją ir greitąją pagalbą, nes bijojo G. G., taip pat bijojo bėgti, kad G. G. jo nesivytų.
Iki prasidedant smurtui buvo išgėrę tris „bambalius“ alaus, dar su G. G. per pusę pirko butelį degtinės parduotuvėje „A.“, parduotuvė yra tame pačiame name. Atvykęs tą dieną pas G. G. daugiau sužalojimų ant J. veido, išskyrus mėlynę, nematė. Pavartojusi alkoholio J. nebuvo labai apsvaigus, kalbėjo rišliai.
Liudytoja S. D. parodė, kad G. G. pažįsta, jis gyvena tame pačiame name, kaip ir ji. 2018-01-13 su draugais šventė rusų Kalėdas. Koridoriuje G. G. užsipuolė jos draugus, neleido jiems eiti į tualetą. Kilo konfliktas, ji įstūmė G. G. į jo butą ir pamatė ant grindų gulinčią sumuštą moterį. Moteris buvo visa mėlyna, ištinusiu veidu, girdėjosi garsas, panašus į knarkimą. Moteris gulėjo ant nugaros, galva į langą, kojomis į duris. Ji buvo apsivilkusi džinsais, baltais sportbačiais, mėlynu ar pilku megztuku. Ji moterį pajudino už kojos, ji suknarkė, atsimerkusi nebuvo, buvo užtinusi. Bute dar stovėjo nepažįstamas vyras, jam ant skruosto buvo mėlynė. Tuo metu koridoriuje sutiko kaimynę R., R. turėjo mobilų telefoną, ji jos prašė iškviestų greitąją pagalbą, nes pati telefono neturėjo.
Liudytojas L. V. parodė, kad pažysta G. G. apie 4 metus. Pažysta J. P.. Jis ir J. gyveno kartu, ji vartojo alkoholį, pradėjo bėgti iš namų, susirasdavo kompanijas. G. G. buvo vienas iš jų. J. sakė, kad su G. G. susipažino Š., ji pas G. G. dažnai nueidavo. Jis buvo įspėjęs J., kad G. G. pavojingas žmogus. G. G. buvo atėjęs pas jį, daužė duris, jis yra labai pavydus. Iš J. pasakojimų suprato, kad G. G. yra psichiškai nesveikas, jis gulėjo psichiatrinėje ligoninėje.
Liudytoja D. M. parodė, kad nukentėjusioji J. P. yra jos dukra. G. G. nepažįsta.
Po skyrybų dukra J. P. palūžo. Parsivežė ją su vaikais pas save. Gydytojai dukrai pripažino depresiją, paguldė į ligoninę gydytis. Paskui ji ieškojo darbo. Š. susipažino su L. V.. Su juo dukra gyveno apie 3 metus - tai grįždavo, tai išeidavo, parvažiuodavo pas ją. Savo gyvenamosios vietos J. neturėjo. Apie įvykį sužinojo, kai jai paskambino iš ligoninės ir pasakė, kad J. P. sužalota. Šiuo metu su dukra negalima pilnavertiškai kalbėtis, ji tik atkartoja žodžius, jai nustatyta negalia.
Liudytojas K. J. parodė, kad Šiaulių AVPK I-os kuopos vyr. patrulis. Asmeniškai pažįstu tik konvojaus pareigūnus. Kaltinamasis matytas, žino, kad tai G. G..
Iš budėtojo gavo pranešimą apie kaimynų konfliktą G.. Į įvykį vyko dėl kaimynų konflikto. Aiškindamiesi aplinkybes bute pamatė lovoje gulinčią moterį. Moteris atrodė sumušta, ant žemės buvo plaukų kuokštas, kraujas. Ji atrodė labai nukentėjusi. Bute, be moters, buvo du vyrai, bute buvę vyrai buvo neblaivūs, nieko negalėjo paaiškinti.
Liudytojas V. L. parodė, kad kaltinamojo G. G. nepažysta. 2018-01-13 buvo bendrabutyje pas pažįstamą S. D.. Einant į tualetą koridoriuje prie jo prisikabino G. G.. Jis buvo nepatenkintas, kad po koridorių vaikšto pašaliniai. Jie garsiai susiginčijo. Tada atėjo S. D. ir jį parvedė atgal į kambarį. Po to S. D. kažkur išėjo, žino, kad ji kvietė policiją, nes kitame bute matė sumuštą moterį.
Liudytoja D. V. parodė, kad G. G. pažysta. Taip pat pažysta J. P., jos draugas L. V. kartais jos prašydavo, kad ji palaikytų J. P. pas save. Su J. P. susipažino per L. V.. Yra buvę, kad J. P. buvo su mėlynėmis. Sakydavo, kad ją muša G. G., su kuriuo ji gyvendavo. J. sakydavo, kad susistumdo su G. G. dėl alkoholio. J. P. sužalojimo aplinkybių nežino.
Liudytojas S. K. parodė, kad kaltinamasis G. G. matytas, jis gyveno B. gatvėje, yra buvęs jo namuose. J. P. pažįsta 5 metus, žino, kad ji sužalota. Paskutinį kartą su J. bendravo po Naujųjų Metų (2018 m.), gal po savaitės. Tada J. P. atvyko pas jį, jie gėrė sidrą, ji niekuo nesiskundė.
Liudytojas V. Š. parodė, kad kaltinamąjį G. G. pažysta. J. P. pažinojo pusmetį. Turėjo jos telefono numerį, ji jam paskambindavo, prašydavo pavežti pas mamą, pavalgyti. Jis jai padėdavo, nes ji nesugebėjo savarankiškai susitvarkyti su bėdomis. Paskutinį kartą J. P. jam skambino 2018 m. sausio mėnesį. Prašė atvažiuoti kažkur į bendrabutį (duomenys neskelbtini), nes yra užrakinta bute, ją kažkas ten sumušė. Suprato, kad bute buvo ne vienas žmogus, nes J. pasakė: „jie išėjo alaus pirkti“. Gali būti, kad J. minėjo G. vardą. Jis atvažiuoti atsisakė, liepė skambinti policijai.
Liudytojos V. D. parodė, kad iš matymo žino G. G.. Jis nusipirko butą šalia jos ir yra kaimynas. Ji turėjo butą adresu (duomenys neskelbtini), G. G. nusipirko butą adresu (duomenys neskelbtini). 208-01-13 ji savo bute negyveno, butas buvo tuščias. Iki įvykio kaltinamąjį G. G. žinojo tik iš matymo, su juo nebendravo. Žino, kad pas jį ateidavo mergina, kelis kartus matė ją G. G. bute. Mergina pasirodė esanti apie 30-40 m., buvo susirišusi plaukus. Daugiau moterų pas G. G. nematė. Iš nuogirdų žino, kad ta mergina buvo sumušta, bet nematė ir negirdėjo, kaip tai įvyko. 2018 m. sausio pradžioje kaimynė jai pasakė, kad mergina buvo sumušta ir išvežta į ligoninę.
Liudytoja V. B. parodė, kad iš matymo žino kaltinamąjį, jo vardo ir pavardės nežino. 2018-01-13 ji dirbo G. parduotuvėje „A.“. Parduotuvė yra bendrabučio, kur gyvena kaltinamasis, pirmame aukšte. Kaltinamąjį matydavo atėjusį į parduotuvę apsipirkti.
Apie įvykį sužinojo ryte, kai pradėjo kalbėti į parduotuvę atėję kaimynai. Įvykio aplinkybių nežino. Ką sausio 13 d. parduotuvėje pirko kaltinamasis, nežino, nes ji dirbo ne kasoje.
Liudytoja V. P. parodė, kad žino kaltinamąjį G. G., jis lankėsi G. parduotuvėje „A.“, kur ji dirbo. 20118-01-13 išeinant iš darbo parduotuvėje, matė policiją, o ryte atėję į parduotuvę gyventojai kalbėjo, kad bendrabučio 2 aukšte vyko muštynės. Ji dirba parduotuvės kasoje. 2018-01-13 vakare kaltinamasis G. G. atėjo į parduotuvę apsipirkti su draugu. Šio draugo anksčiau nebuvo mačiusi. Kaltinamasis su draugu pirko alų, kiek - negali pasakyti, už alų mokėjo kaltinamasis. Abu vyrai buvo kažkiek išgėrę.
Liudytojo M. M. parodė, kad kaltinamąjį G. G. pažysta. Jie susipažino prie autobusų stotelės P. g., buvo susitikę 3-4 kartus, susitikę kai kada atsigerdavo alaus. Po 1-2 savaičių nuo pažinties vieną kartą yra buvęs jo namuose, esančių G. link.
Jam paskambino iš policijos ir pasakė apie įvykį. Paskambinę pareigūnai paklausė mano vardo ir pavardės ir prašė ateiti į policiją pasikalbėti. Policijos pareigūnai apie įvykį nieko konkrečiai nesakė, tik klausė, ar jam skambino G. G.. Jam G. G. skambino po 23 val. ir klausė, ką jis veikia. Po to G. G. pasakė, kad pas jį yra pora svečių, ir klausė, ar jis (liudytojas) galėtų svečiams pasakyti, jog šie išeitų. Jis G. G. pasakė, kad pats svečius pasikvietė, tai pats juos ir išvaryk.
Iš 2018-01-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame kambaryje. Apžiūros metu stebimi išgertuvių ir smurto požymiai: mėtosi išrautų plaukų kuokštai, sulaužytos sekcijos dalys, yra kraujo dėmių, nuorūkų bei butelių nuo alkoholinių gėrimų. Kraujo dėmės matyti ant kilimo, baldų ir lovoje. Įvykio apžiūros metu paimta: stalčiaus dangtis, butelis, pagalvė, paklodė, antklodė (pledas), batai, paketai su biologiniais pėdsakais: plaukų kuokštas (2 vokai), ėminys nuo kilimo, cigarečių nuorūkos (6 vokai) (1 t., b. l. 21-30).
Iš 2018-01-15 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta apžiūrėta papildomai, įvykio vietos apžiūros metu paimta: G. G. ATK, G. G. neįgaliojo pažymėjimas, rudos spalvos moteriška rankinė, moteriška raudonos spalvos su juodais taškeliais piniginė,,, (duomenys neskelbtini)“ kortelė,,, (duomenys neskelbtini)“ kodų generavimo kortelė, (duomenys neskelbtini) sąskaitos numerio kortelė, (duomenys neskelbtini) kodų generavimo kortelė, 3 vnt. telefonų numerių kortelių, batai (1 t., b. l. 41-52).
Iš 2018-01-16 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2018-01-16 Šiaulių AVPK areštinėje iš G. G. paimti jo batai, kuriais jis avėjo jo sulaikymo netrukus po to, kai jo bute rasta sužalota nukentėjusioji J. P. (3t. b. l. 152-153).
Iš 2018-05-15 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti, aprašyti ir nufotografuoti iš kaltinamojo G. G. batai, turintys reikšmės tyrimui. Nustatyta, kad batai vyriški su pakietinta ir pastorinta priekine dalimi, priekyje dar yra metalinė trikampio formos detalė, ant kairiosios kojos bato yra matomos dvi kraujo dėmės (3 t., b. l. 169-175).
Iš 2018-01-17 parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja V. B. atpažino G. G., kuris jos žiniomis, gyvena (duomenys neskelbtini), ir kurį ji 2018-01-13 matė parduotuvėje (2 t., b. l. 32-36).
Iš 2018-01-17 parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja V. P. atpažino vyrą, pažymėtą Nr. 4, ir nurodė, kad tai yra tas vyras, kuris 2018-01-13 su draugu buvo parduotuvėje, tai apie jį kalbėjo kaimynės, kad jis savo namuose sužalojo moterį. Nustatyta ir liudytojai paskelbta vyro tapatybė - G. G.. (2 t., b. l. 46-50)
Iš 2018-01-17 parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja V. P. atpažino V. S., kuris 2018-01-13 su G. G. buvo parduotuvėje (2 t., b. l. 51-55).
Iš 2018-01-18 parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja V. D. atpažino J. P., kuri 2017 m. pavasarį gyveno pas G. G. jo bute (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 23-27).
Iš liudytojo V. S. 2018-01-15 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. S. parodė vietą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame 2018-01-13, apie 20.30 val., girtaujant G. G. sumušė jį, po to sumušė J. P.. V. S., panaudojant manekeną, parodė, kur išgertuvių metu sėdėjo jis ir kur - G. G., bei kaip jis G. G. buvo mušamas. Po to V. S., manekeno pagalba, parodė, kaip lovoje gulėjo nukentėjusioji J. P., kai G. G., baigęs jį mušti, trenkė vieną kartą J. į galvą bei sugriebęs už plaukų ją ištraukė iš lovos. V. S., padėjęs manekeną į tą vietą, kurioje G. G. ištraukta iš lovos gulėjo J. P., parodė, kaip G. G., smūgiuodamas kojomis ir rankomis, mušė J. P., po ko ji liko gulėti toje vietoje, kur buvo sumušta. Po to jis paaiškino ir parodė, kaip jis su G. G. įkėlė J. P. į lovą (3 t., b. l. 51-66).
2018-01-17 S. D. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad S. D. parodė vietą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame 2018-01-13, apie 21.00 val., ji pamatė ant grindų gulinčią sumuštą moterį. Ji, panaudojant manekeną, parodė, kurioje vietoje ir kokioje padėtyje gulėjo ant grindų sumušta moteris (2 t., b. l. 63-71).
Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. P. padaryti kūno sužalojimai: trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusi galvos smegenų suspaudimą, nosies kaulų lūžiai, kairės akiduobės lateralinės ir apatinės sienelės lūžiai, muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, kairės ausies landoje, kraujosruvos dešiniame momenyje, abiejų akių vokuose, krūtinkaulio srityje, dilbiuose, blauzdose. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (2018-01-13, 21.45 val.). Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, iš turimų medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti keliais smūgiais sužalojimai padaryti. J. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą, pašalintos chirurginės operacijos metu (1 t., b. l. 131-132).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. P. kūne rasti sužalojimai yra vienodo senumo, jie galėjo būti padaryti tuo pačiu metu ir atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką (2018-01-13, laiko tarpe nuo 20.00 iki 21.05 val.). J. P. kūne, konkrečiai veido srityje, nebuvo nustatyta senesnių, nei įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, sužalojimų. Medicininiuose dokumentuose neužfiksuota J. P. veido sužalojimų, būdingų įbrėžimams nagais. Tikėtina, kad sužalojimai J. P. galėjo būti padaryti mušant kumščiais ir spiriant kojomis, apautomis batais. Kokioje pozoje buvo J. P. sužalojimų padarymo metu, nėra galimybės atsakyti. J. P. kūne nustatyti sužalojimai nėra būdingi traumai atsitrenkiant į sienos kampą ir griūvant aukštielninkai ant grindų. J. P. padaryti sužalojimai sukėlė gyvybei pavojingą būseną dėl besiplečiančios trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu (1 t., b. l. 140-141).
Ekspertas J. S. paaiškino, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateiktą specialisto išvadą Nr. 202. Išvados 4 punkte nurodyta, kad J. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl trauminės kraujo išlajos po kietuoju smegenų dangalu kairėje pusėje, nes ši išlaja sukėlė galvos smegenų suspaudimą ir nukentėjusiosios gyvybei pavojingą būseną. Išvados 1 punkte nurodyta, kad J. P. padaryti šie sužalojimai: trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusi galvos smegenų suspaudimą, nosies kaulų lūžiai, kairės akiduobės lateralinės ir apatinės sienelės lūžiai, muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, kairės ausies landoje, kraujosruvos dešiniame momenyje, abiejų akių vokuose, dilbiuose, blauzdose. Trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu, t. y. plyšo smegenų dangalo kraujagyslė ir pradėjo lietis kraujas ant smegenų paviršiaus, besiplečianti kraujo išlaja pradėjo spausti smegenis ir sukėlė nukentėjusiajai sąmonės netekimą, jeigu nebūtų buvusi operuota, būtų pasibaigę mirtimi.
Nustatyta, kad buvo traumuota nukentėjusiosios galvos veidinė ir plaukuotoji galvos dalys, abu dilbiai, blauzdos. Gautuose medicinos dokumentuose nenurodytas kūno sužalojimo skaičius, ypač žaizdų, kraujosruvų, dėl to nėra galimybės nurodyti, keliais smūgiais sužalojimai buvo padaryti. Medicininiuose dokumentuose buvo parašyta, pvz., kad dilbiuose, blauzdose yra kraujosruvos, nenurodytas skaičius. Galima santykinai pasakyti, jeigu yra bent po vieną kraujosruvą tuose srityse, tada reiktų nemažiau 9 smūgių iš viso kūne užfiksuotiems sužalojimams padaryti. Bet nereiškia, kad buvo suduota tik 9, nes, pvz., į tą pačią kūno vietą suduodant dar papildomus smūgius, papildomai jie neužsifiksuoja. Medicinos dokumentuose nenurodytas konkretus sužalojimų skaičius, nes buvo kreiptas dėmesys medicininiuose dokumentuose į tuos sužalojimus, dėl kurių buvo reikalinga medicinos pagalba. Buvo atkreiptas dėmesys į galvos srities sužalojimus ir tuos sunkesnius sužalojimus, todėl buvo apsiribota pasakymu, kad galvos plaukuotoje dalyje yra kelios žaizdos. Kelios, tai ne mažiau kaip dvi, bet čia yra tik išmąstymai.
Buvo sužalota veidinė galvos dalis, galvos plaukuotoji dalis ir ausis. Atsižvelgiant į tai, kad masyviausi sužalojimai padaryti veido kairėje pusėje, kurie sukėlė nosies kaulų lūžį, kairės akiduobės sienelės lūžį, tai rodo, kad į tą vietą buvo suduotas stipriausias smūgis, kad buvo padaryti net kaulų lūžiai. Iš to daroma išvada, kad gyvybei pavojingi sužalojimai, t. y. trauminė kraujo išlaja, atsirado būtent nuo smūgio į kairę veido pusę, padarant kaulų lūžius.
Iš turimų medicinos dokumentuose esančių sužalojimų aprašymo nėra galimybės teigti, kad būtų buvusi sužalota anksčiau. Išvados Nr. 202 2 punkte nurodyta, kad visi sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, t. y. sausio 13 d. Išvados 5 punkte nurodyta, kad nėra būdingų, nenustatyta sužalojimų, kurie galėtų būti padaryti griuviminės traumos metu. Kad būtų išrauti plaukai, tokių duomenų medicinos dokumentuose nėra nustatyta, todėl negalima spręsti, ar nukentėjusioji buvo tampoma už plaukų. Papildomos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 6 punkte nurodyta, kad J. P. kūne nustatyti sužalojimai nėra būdingi traumai, atsitrenkiant į sienos kampą ar griūnant aukštielninkai ant grindų.
Iš medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji pristatyta į ligoninę komos būklėje, tai rodo, kad buvo nesąmoninga. Iš tų duomenų nėra galimybės nurodyti, kiek ilgai ji buvo sąmoninga ir jautė skausmą.
Sužalojimai galėjo būti padaryti spardant kojomis ir mušant rankomis. Iš ligos istorijos aprašymo negalima pasakyti, ar tik buvo mušama kumščiais ir spardoma, ar buvo dar naudojami kokie nors įrankiai.
Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. S. padarytos kraujosruvos kairės akies obuolio odenoje, kairės akies vokuose, dešinės akies viršutiniame voke, kaktos dešinėje pusėje ir kairiame momenyje, nubrozdinimai abiejų akių viršutiniuose vokuose padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai. Sužalojimai yra vienodo senumo, todėl galėjo būti padaryti vienu metu, jie atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (2018-01-13, apie 20.30 val.). V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 88).
Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (2018-03-28) su priedais matyti, kad užfiksuoti liudytojo V. S. skambučiai nenustatytam bendradarbiui ir liudytojai D. V., kuriuose jis pasakoja 2018-01-13 J. P. sumušimo aplinkybes. Iš pokalbio turinio matyti, kad V. S. pasakoja, jog J. P. ir jį patį išgertuvių metu sumušė,,O.“ (G. G. pravardė). Nurodo, kad,,O.“ juos puolė mušti po to, kai išgirdo, kaip jis J. kalbino važiuoti pas jį į namus, aiškina, kad J., jam atėjus, jau buvo su mėlyne paakyje (1 t., b. l. 73-82).
Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto pagalbos skambučio garso įrašo matyti, kad 2018-01-13, 20.53 val., užfiksuotas skambutis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (G. G.). Vyras, prisistatęs G. G., BPC praneša apie incidentą adresu (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad įvyko konfliktas su kaimyne dėl to, kad ji leido pašaliniams asmenims praustis bendro naudojimo duše. G. G. BPC operatoriui informacijos apie jo bute esančią sužalotą J. P. nepateikė, į operatorės klausimą, ar yra reikalinga greitoji pagalba, jis atsakė:,,Jokiu būdu“ (1 t., b. l. 56-60).
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo G. G. kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą įrodyta.
BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kūnas. Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-698/2018).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo G. G. bute adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, rasta sužalota nukentėjusioji J. P.. Specialisto išvada nustatyta, kad J. P. padaryti kūno sužalojimai: trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusi galvos smegenų suspaudimą, nosies kaulų lūžiai, kairės akiduobės lateralinės ir apatinės sienelės lūžiai, muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, kairės ausies landoje, kraujosruvos dešiniame momenyje, abiejų akių vokuose, krūtinkaulio srityje, dilbiuose, blauzdose. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui - 2018-01-13, 21.45 val. Dėl trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą, J. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Byloje yra pakankamai duomenų, kad J. P. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė kaltinamasis G. G.. Liudytojas V. S. parodė, kad 2018-01-13 jam, J. P. ir G. G. girtaujant G. G. bute jis (V. S.) pasiūlė J. P. važiuoti pas jį, G. G. šį pokalbį išgirdo, G. G. sudavė jam smūgius į galvą, po to G. G. lovoje gulinčiai J. trenkė ranka į veidą ir už plaukų ištempė ant grindų, ant grindų gulinčią J. P. G. G. pradėjo spardyti, spardė į visas kūno vietas, spardant G. G. buvo apsiavęs. Šiuos liudytojo V. S. parodymus patvirtina kiti ištirti įrodymai. Liudytojas K. J. parodė, kad Šiaulių AVPK I-os kuopos vyr. patrulis. 2018-01-13 pagal pranešimą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), bute rado lovoje gulinčią sumuštą moterį. Liudytoja S. D. parodė, kad 2018-01-13 koridoriuje G. G. užsipuolė jos draugus, neleido jiems eiti į tualetą. Kilo konfliktas, ji įstūmė G. G. į jo butą ir pamatė ant grindų gulinčią sumuštą moterį. Bute dar stovėjo nepažįstamas vyras. Ištirtomis specialisto išvadomis, eksperto J. S. paaiškinimu teisiamajame posėdyje nustatyta, kad J. P. rasti sužalojimai galėjo būti padaryti ją spardant kojomis, apautomis batais, ir mušant rankomis. Papildomos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 6 punkte nurodyta, kad J. P. kūne nustatyti sužalojimai nėra būdingi traumai, atsitrenkiant į sienos kampą ar griūnant aukštielninkai ant grindų. 2018-01-16 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2018-01-16 Šiaulių AVPK areštinėje iš G. G. paimti jo batai, kuriais jis avėjo jo sulaikymo metu netrukus po nusikalstamos veikos padarymo. Šių batų apžiūros metu nustatyta, kad batai vyriški su pakietinta ir pastorinta priekine dalimi, priekyje dar yra metalinė trikampio formos detalė, ant kairiosios kojos bato yra matomos dvi kraujo dėmės. Byloje nėra duomenų, kad G. G. šiais batais apsiavė policijos pareigūnams jį sulaikius prieš išvežimą į areštinę. Iš Specialisto išvados matyti, kad V. S. padarytos kraujosruvos kairės akies obuolio odenoje, kairės akies vokuose, dešinės akies viršutiniame voke, kaktos dešinėje pusėje ir kairiame momenyje, nubrozdinimai abiejų akių viršutiniuose vokuose padaryti kietais bukais daiktais, galėjo būti padaryti vienu metu, jie atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui - 2018-01-13, apie 20.30 val.
Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankį, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE4LTEzOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-318-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-318-139/2015">2K-318-139/2015</a> ir kitos).
Įvertinęs ištirtų įrodymų visetą ir spręsdamas kaltinamojo G. G. tyčios turinį teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. G. sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios J. P. sveikatą veikdamas neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia – jis suduodamas rankomis ir spardydamas darbiniais batais apautomis kojomis į galvą bei kitas kūno vietas suvokė, kad gali J. P. sužaloti, bet nesuvokė konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, jį tenkino bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą, jam buvo svarbu J. P. sumušti. Nustačius šias aplinkybes G. G. turi atsakyti už atsiradusius padarinius - J. P. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Ši kaltinamojo G. G. padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., kaip ir kvalifikuotina.
Nukentėjusiosios atstovo advokato R. Tamašausko 2018-10-23 prašyme Dėl veikos faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis kaltinamasis G. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018-01-13, laikotarpyje nuo 20.00 iki 20.57 val., tikslus laikas nenustatytas, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu kilus asmeniniams konfliktui, tyčia mušdamas nukentėjusiąją J. P., t. y. viena ranka sugriebęs J. P. už plaukų kita ranka jai sudavė vieną smūgį į galvą, ir ją ištempęs iš lovos, J. P. gulint ant grindų, darbiniais batais apautomis kojomis spirdamas į galvą ir kitas kūno vietas bei į įvairias kūno vietas suduodamas kumščiais tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kiekį smūgių, padarė nukentėjusiajai J. P. trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusią galvos smegenų suspaudimą, nosies kaulų lūžius, kairės akiduobės lateralinės ir apatinės sienelės lūžius, muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, kairės ausies landoje, kraujosruvas dešiniame momenyje, abiejų akių vokuose, krūtinkaulio srityje, dilbiuose, blauzdose ir taip dėl trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą, ko pasėkoje J. P. patyrė dideles fizines kančias. Šiais veiksmais jis itin žiauriai padarė J. P. sunkų sveikatos sutrikdymą. Ši G. G. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 6 punktą.
Sunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas ir kvalifikuojamas pagal BK 135 straipsnio 2 d. 6 p. įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes. Itin žiaurų nusikalstamos veikos pobūdį nulemia kaltininko veiksmų kryptingumas ir tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-507/2015 ir kt.). Sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų sunkaus sveikatos sutrikdymo ypatumą.
Teisiamajame posėdyje ekspertas J. S. patvirtino, kad J. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl trauminės kraujo išlajos po kietuoju smegenų dangalu kairėje pusėje, nes ši išlaja sukėlė galvos smegenų suspaudimą ir nukentėjusiosios gyvybei pavojingą būseną. Trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu, t. y., plyšo smegenų dangalo kraujagyslė ir pradėjo lietis kraujas ant smegenų paviršiaus, besiplečianti kraujo išlaja pradėjo spausti smegenis ir sukėlė nukentėjusiajai sąmonės netekimą. Trauminė kraujo išlaja atsirado nuo smūgio į kairę veido pusę, padarant kaulų lūžius. Viso kūne užfiksuotiems sužalojimams padaryti reikėjo nemažiau 9 smūgių, tačiau šis skaičius santykinis, nes medicinos dokumentuose konkretus sužalojimų skaičius nenurodytas. Liudytojas V. S. parodė, kad po sumušimo J. P. neatsikėlė, gulėjo ant nugaros, neatsimerkė, ji nekalbėjo, alsavo. Įvertinęs eksperto paaiškinimą, liudytojo V. S. parodymus teismas daro išvadą, kad po gauto smūgio į kairę veido pusę J. P. prarado sąmonę, dėl ko didelių fizinių kančių nepatyrė. Be to, atskleisdamas G. G. tyčios turinį teismas nustatė, kad jis suduodamas rankomis ir spardydamas darbiniais batais apautomis kojomis į galvą bei kitas kūno vietas suvokė, kad gali J. P. sužaloti, bet nesuvokė konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, jį tenkino bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą, jam buvo svarbu J. P. sumušti. Ši aplinkybė rodo, kad G. G. nesuvokė itin žiauraus sunkaus sveikatos sutrikdymo ypatumo.
Teismui nenustačius Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 6 punkte nurodyto sunkaus sveikatos sutrikdymo požymio „itin žiauriai“, kaltinamojo G. G. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.
Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši aplinkybė įrodyta paties kaltinamojo G. G. parodymais, Alkotest prietaiso tikrinimo rezultatu, kuriame nurodyta, jog sulaikius G. G. jam nustatytas 1.97 proc. girtumas (3 t., b. l. 117).
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
G. G. padarė sunkų nusikaltimą, nusikalto veikdamas netiesiogine tyčia, anksčiau neteistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis yra Psichiatrijos klinikos pacientų registre, jam nustatytas priklausomybės alkoholiui sindromas, yra nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam G. G. skirtina Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nustatant mažesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d., teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia pareikštus civilinius ieškinius. Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Tokiu būdu Šiaulių teritorinė ligonių kasa turi teisę išsiieškoti iš kaltinamojo G. G. turėtas išlaidas už nukentėjusiajai J. P. suteiktas gydymo paslaugas.
Šiaulių teritorinė liginių kasa pareiškė 10746,57 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajai J. P. suteiktą gydymą. Iš pateiktų pažymų matyti, kad už J. P. suteiktas gydymo paslaugas buvo apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų 10746,57 Eur (1 t., b. l. 109-112). Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuos PSDF biudžeto nuostolius nusikalstamais veiksmais padarė kaltinamasis G. G., kuris juos privalo pilnai atlyginti. Esant šioms aplinkybėms teismas laiko, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl pilnai tenkintinas.
Pagal Civilinio kodekso nuostatas žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis). Taigi nusikalstamo asmens sveikatos sutrikdymo atveju, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kaltininko neteisėtų veiksmų ir jais sukeltų padarinių, gydymo išlaidos, kurios buvo būtinos ir susijusios su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu, tarp jų ir išlaidos išmokėjus pašalpą (socialinio draudimo išmoką) nukentėjusiajam dėl to, kad šis nedarbingas, turi būti atlyginamos (CK 6.290 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai, nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 38 straipsnis), kuri pagal subrogaciją tampa kreditore, atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 1, 3 dalys). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016).
Byloje civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pareiškė ieškinį dėl 724,57 Eur turtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l. 110-131), kadangi dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji J. P. tapo nedarbinga (neteko 85% darbingumo), jai buvo mokama netekto darbingumo pensija ir transporto išlaidų kompensacija iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji J. P. 2018 m. sausio 13 d. buvo sužalota kaltinamojo G. G. nusikalstamais veiksmais, ieškinio dydis pagrįstas pridėtais dokumentais (5 t., b. l. 110-131), todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Vien tik žalą padariusio asmens (nuteistojo) turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas nelemia neturtinės žalos dydžio išsprendimo klausimo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą. Kita vertus, nukentėjusiojo asmens interesai negali būti suabsoliutinami, taip pat turi būti įvertinti ir kaltininko interesai, tuo labiau kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, o ne nubausti kaltininką, be to, nerealaus ir nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltininko, bet tuo pačiu ir nukentėjusiojo teisėtus interesus, nes nebūtų realios galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Nukentėjusioji J. P. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes kaltinamasis G. G. sunkiai sutrikdė jos sveikatą. Nukentėjusiosios J. P. atstovė pagal įstatymą S. R. civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad J. P. dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo kentė stiprų skausmą, jai padaryta nepataisoma žala sveikatai, ji yra ilgą laiką gydoma, nevaldo dalies kūno, jai reikalinga slauga, yra apribotas jos judėjimas, sutriko jos kalba, su smegenų veikla susijusios funkcijos. Dėl šių aplinkybių J. P. padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 50 000 Eur.
Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios J. P. atstovės pagal įstatymą S. R. civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodytomis aplinkybėmis, ką atstovė patvirtino teisiamajame posėdyje. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad dėl patirtos sunkios galvos traumos J. P. nustatytas specialusis nuolatinis slaugos poreikis, jai nustatytas 15 proc. darbingumo lygis, reikalingas tolesnis gydymas (5 t., b. l. 177-178, 179, 180, 181-182, 183-185).
Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio svarbu tai, kad J. P. dėl G. G. veiksmų patyrė sunkią galvos traumą, kas sukėlė sunkias, negrįžtamas pasekmes, jai nustatytas tik 15 proc. darbingumo lygis. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo G. G. interesus, jo turtinę padėtį - yra darbingo amžiaus, todėl gali dirbti ir atlyginti savo nusikalstamais tyčiniais smurtiniais veiksmais padarytą neturtinę žalą.
Be to, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgtina ir į teismų praktiką bylose dėl BK 135 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, kai nukentėjusiajam sužalojama galva, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1745 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-227/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-227/2011">2K-227/2011</a>, 2K-424/2012, 2K-454/2014, 2K-364-696/2015) iki 11 585 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAxLTY3Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-101-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-101-677/2015">2K-101-677/2015</a>). Paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014, 2K-53-693/2018).
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad nukentėjusiosios J. P. atstovės reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra aiškiai per didelis. Teismo nuomone, neturtinės žalos atlyginimo dydis, adekvatus byloje nustatytoms aplinkybėms, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kuris ir priteistinas.
BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusiosios J. P. atstovas pagal įstatymą A. M. ikiteisminio bylos tyrimo metu naudojosi advokato R. B. teisine pagalba pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 4 (1 t., b. l. 181, 182). Iš byloje esančio priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. M. advokatui R. B. sumokėjo 1400 Eur (5 t., b. l. 143). Bylos duomenys rodo, jog advokatas pradinėje bylos ikiteisminio tyrimo stadijoje susipažino su surinkta bylos medžiaga (59 lapai) (1 t., b. l. 194-195), rašė prašymą dėl nukentėjusiosios asmens dokumento grąžinimo bei susipažino su visa bylos medžiaga pabaigus ikiteisminį tyrimą, kurią sudarė 1 tomas – 198 lapai, 2 tomas – 200 lapų, 3 tomas – 193 lapai, 4 tomas – 200 lapų, 5 tomas – 2 lapai (5 t., b. l. 19-20), dėl tyrimo papildymo advokatas prašymų neturėjo. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą advokato darbą ikiteisminio tyrimo metu, teismo nuomone, prašoma priteisti 1400 Eur sumą būtų per didelė, todėl ji mažintina iki 400 Eur ir priteistina iš G. G. nukentėjusiosios J. P. atstovui pagal įstatymą A. M..
Nukentėjusiosios J. P. atstovė pagal įstatymą S. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu naudojosi teisinė advokato Rolando Tamašausko pagalba pagal atstovavimo sutartį ir turėjo 1000 Eur išlaidų, kurios pagrįstos sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 98-100). Atsižvelgiant į teismo posėdžių skaičių (6 teismo posėdžiai), atstovo atliktą darbą (pateiktas civilinis ieškinys, prašymas dėl faktinių aplinkybių pakeitimo), prašomos priteisti šios atstovavimo išlaidos yra protingo, proporcingo dydžio, todėl prašymas dėl jų atlyginimo tenkinamas visiškai, jas priteisiant nukentėjusiosios J. P. atstovei pagal įstatymą S. R. iš kaltinamojo G. G..
Priimant nuosprendį išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas:
iš G. G. paimtas buto, (duomenys neskelbtini), raktas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti buto saugotojui R. G.;
stalčiaus dangtis, butelis, pagalvė, paklodė, antklodė (pledas), batai, paketai su biologiniais pėdsakais: plaukų kuokštas (2 vokai), ėminys nuo kilimo, cigarečių nuorūkos (6 vokai), saugomi Šiaulių apygardos teisme, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai;
G. G. Asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Šiaulių apygardos teisme, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini G. G. bausmė atlikimo vietos pataisos namams;
rudos spalvos moteriška rankinė, moteriška raudonos spalvos su juodais taškeliais piniginė,,, (duomenys neskelbtini)“ kortelė,,, (duomenys neskelbtini)“ kodų generavimo kortelė, (duomenys neskelbtini) sąskaitos numerio kortelė, (duomenys neskelbtini) kodų generavimo kortelė, 3 vnt. telefonų numerių kortelių, batai, saugomi Šiaulių apygardos teisme, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini J. P. arba jos atstovei pagal įstatymą S. R.;
J. P. Asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), perduota saugoti advokatui R. B., remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintina J. P. arba jos atstovei pagal įstatymą S. R.;
V. S. striukė, džinsinės kelnės, batai (paketas Nr. 1, 3 pakuotė), saugomi Šiaulių apygardos teisme, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini V. S.;
G. G. batai, 3 vnt. mobiliojo ryšio telefonų (paketas Nr. 1, 4 pakuotė), saugomi Šiaulių apygardos teisme, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini G. G.;
lyginamieji tyrimo pavyzdžiai (V. S. DNR ir pirštų atspaudai (2 vokai), G. G. DNR ir pirštų atspaudai (2 vokai), V. S. nagų nuokarpos (1 vokas), G. G. nagų nuokarpos (paketas Nr. 1, 5 pakuotė), saugomi Šiaulių apygardos teisme, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai;
3 vnt. CD su telefoninių pokalbių įrašais paliktini saugoti prie bylos medžiagos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str., 308 str., 310 str.,
n u s p r e n d ž i a:
G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į atliktos bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2018-01-13 iki 2019-01-17.
G. G. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.
Iš G. G. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisti 10 746,57 Eur padarytų nuostolių.
Iš G. G. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priteisti 724,57 Eur padarytų nuostolių.
Iš G. G. J. P. priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Iš G. G. priteisti turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti: A. M. - 400 Eur, S. R. – 1000 Eur.
Iki bus įvykdytas teismo sprendimas išieškoti iš kaltinamojo priteistus civilinius ieškinius, pratęsti 2018-10-25 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjos nutartimi taikytą G. G. turtui laikiną nuosavybės teisių apribojimą į butą/patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį turto apribojimo režimą: leisti valdyti ir naudotis apribotu nekilnojamuoju turtu, uždraudžiant juo disponuoti (parduoti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip pakeisti teisinę padėtį). Šio turto saugotoju palikti kaltinamojo G. G. brolį R. G..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
iš G. G. paimtą buto, (duomenys neskelbtini), raktą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti buto saugotojui R. G.;
stalčiaus dangtį, butelį, pagalvę, paklodę, antklodę (pledą), batus, paketą su biologiniais pėdsakais: plaukų kuokštą (2 vokai), ėminį nuo kilimo, cigarečių nuorūkas (6 vokai), saugomus Šiaulių apygardos teisme, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius;
G. G. Asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Šiaulių apygardos teisme, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti G. G. bausmė atlikimo vietos pataisos namams;
rudos spalvos moterišką rankinę, moterišką raudonos spalvos su juodais taškeliais piniginę,,, (duomenys neskelbtini)“ kortelę,,,(duomenys neskelbtini)“ kodų generavimo kortelę, (duomenys neskelbtini) sąskaitos numerio kortelę, (duomenys neskelbtini) kodų generavimo kortelę, 3 vnt. telefonų numerių kortelių, batus, saugomus Šiaulių apygardos teisme, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti J. P. arba jos atstovei pagal įstatymą S. R.;
J. P. Asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti advokatui R. B., remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti J. P. arba jos atstovei pagal įstatymą S. R.;
V. S. striukę, džinsines kelnes, batus (paketas Nr. 1, 3 pakuotė), saugomus Šiaulių apygardos teisme, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti V. S.;
G. G. batus, 3 vnt. mobiliojo ryšio telefonų (paketas Nr. 1, 4 pakuotė), saugomus Šiaulių apygardos teisme, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti G. G.;
Lyginamuosius tyrimo pavyzdžius (V. S. DNR ir pirštų atspaudai (2 vokai), G. G. DNR ir pirštų atspaudus (2 vokai), V. S. nagų nuokarpas (1 vokas), G. G. nagų nuokarpas (paketas Nr. 1, 5 pakuotė), saugomus Šiaulių apygardos teisme, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčiai;
3 vnt. CD su telefoninių pokalbių įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliaciniams skundams, paduotiems nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.
Teisėjas Raimundas Jurgaitis
